Pagrindinės automatinių kanalizacinių stotelių įrengimo taisyklės

Montavimo vieta turi būti parinkta taip, kad būtų galima pasiekti stotelę (siurblį). Automatinė kanalizacinė stotelė nereikalauja specialios priežiūros, tačiau periodiškai gali iškilti būtinybė valyti. Jei prie siurblio yra prijungta indaplovė ir skalbimo mašina, geriau reguliariai tikrinti, ar kanalizacijos sistema nėra užkimšta riebalais, nešvarumais, druskos nuosėdomis ir t.t…

Montavimo metu įrenginys tvirtinamas prie grindų. Norint sumažinti triukšmo lygį, pageidautina montuoti ant vibraciją slopinančio pagrindo (guminės tarpinės). Nepageidautina prispausti korpusą prie sienos – kad nebūtų perduodama vibracija kylanti iš veikiančio siurblio. Šios priemonės reikalingos triukšmo lygiui sumažinti.

Išleidimo vamzdynas pagamintas iš standžių vamzdžių. Yra du rekomenduojami variantai – plastikiniai kanalizacijos ir variniai vamzdžiai. Jungiamosios detalės – rekomenduojamos standžios, vientisos. Vamzdynai turi būti tvirtai pritvirtinti (prie sienų, grindų ir kt.).

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad automatinių kanalizacinių stotelių aprašymuose nurodomas maksimalus nuotekų pakėlimo aukštis ir didžiausias horizontalus stūmimo atstumas. Pavyzdžiui: 8 m į aukštį ir 80 m horizontaliai. Bet tai nereiškia, kad pakėlus nuotekas vamzdyje į 4 metrų aukštį, horizontaliai dar bus galima stumti 80 metrų. Šiuo atveju – po keturių metrų pakėlimo – horizontalios atkarpos ilgis bus ne didesnis kaip 40 metrų. Tiesiog 1 metro pakėlimas aukštyn, „atima“ apie 10 metrų horizontalaus stūmimo. Tai svarbu ir verta prisiminti.

Keletas esminių taisyklių, į kurias reikėtų atsižvelgti, įrengiant automatinę kanalizacinę stotelę.

Išeinantis iš automatinės kanalizacinės stotelės vamzdis turi būti sandarus, tiesus, standus (be įlinkių ir pakilimų) ir turėti ne mažesnį kaip 1% nuolydį (1 centimetro nuolydis metrui ilgio).

Jei reikia pakelti ir nukreipti išeinantį vamzdį, pirmiausia daromas pakilimas, o tada nukreipimas į šoną, kad nuotekų vandens kilimas prasidėtų ne toliau kaip 30 cm nuo siurblio (tai reikalinga teisingam atbulinio vožtuvo veikimui).

Visi išeinančio vamzdžio sujungimai turi būti lygūs (galima jungtis dviem 45° kampais, sujungtais tiesiu segmentu).

Įeinančių vamzdynų į automatinę stotelę nuolydis turėtų būti ne mažesnis 3%. Tai sumažins užsikimšimų riziką.

Reikia sumontuoti vožtuvą (0,7 baro), jei išleidimo vamzdynas yra nutiestas žemiau siurblio arba yra labai ilgas. Vožtuvas turėtų būti aukščiausioje išleidžiamo vamzdyno vietoje.

Kiekvienos automatinės kanalizacinės stotelės išleidimo vamzdynas turi turėti savo atskirą, neprijungtą prie kitų siurblių, įėjimą į kanalizacijos sistemą.

Stotelė turi būti įrengta taip, kad būtų patogu, reikalui esant, atlikti techninį aptarnavimą ir būti ne toliau kaip 40 cm atstumu nuo unitazo.

Jei unitazo vandens nuleidimo bakelis turi remtis prie sienos, reikia įrengti papildomą atramą.

Nemontuokite kanalizacinės stotelės žemiau grindų lygio (jei įleidimo slėgis per didelis, siurblio elektros variklio įjungimo daviklis gali neveikti tinkamai).

Elektros jungtys turi būti įrengtos pagal galiojančias normas ir reikalavimus, nurodytus instrukcijose (paprastai tokių automatinių stotelių sumontavimo vietose drėgmės lygis yra aukštas). Kanalizacijos sistema turi būti įžeminta. Todėl lizdas turi būti trijų laidų su įžeminimu. Saugumo užtikrinimui maitinimo linijoje turi būti grandinės pertraukiklis ir įrengta srovės nuotėkio relė.

Išsamias konkretaus modelio automatinės kanalizacinės stotelės įrengimo ir naudojimo instrukcijas rasite atitinkamo produkto aprašyme – skiltyje „DOKUMENTACIJA”.