+370 614 00229

BENDRO POBŪDŽIO INFORMACIJA APIE SIURBLIUS, JŲ DARBO KREIVES, PARAMETRUS IR SAVYBES

ĮVADAS

Šiandien kiekvienai  pramonės  šakai,  žemės ūkiui,  vandens  tiekimui  ir  nuotekų  šalinimui  reikalingas siurblys.   Nuo maisto  pramonės iki naftos  gavybos siurbliai  vaidina svarbų  vaidmenį,  palaikant  mūsų gyvenimo  lygį.  Norint,  kad  vamzdžiais  būtų  perpumpuojami  skysčiai,  būtini  siurbliai.  Vamzdžiuose pernešamas skystis,  o siurbliai  tam tiekia energiją. Kadangi vamzdynai  ir siurbliai  veikia kartu,  jie turi būti gerai apgalvoti ir suprojektuoti kaip integruota viena sistema. Pakeiskite vieną šios sistemos dalį ir ji gali tapti ne tokia efektyvi.Šiame  vadove  stengsimės pateikti  informaciją kuo  paprasčiau.  Atminkite, kad  siurbimo  sistemos  yra grynai techninio pobūdžio. Kiekvienas vamzdžio ilgis, skersmuo, alkūnė, vožtuvas, siurblio aukštis virš ar žemiau rezervuaro, skysčio klampumas,  temperatūra turi įtakos optimaliam sistemos našumui ir slėgiui.Apžvelgsime pagrindines siurblių kategorijas, ypatumus, tipus ir pramonės šakas, kuriose jie naudojami. Detalesnę  informaciją apie  kiekvieno siurblio  tipą, ypatybes  rasite mūsų  tinklalapio žinyne esančiuose atitinkamuose  siurblių,  sistemų  ir  prietaisų aprašymuose.  Taip  pat  žinyne  rasite  svarbios  techninės informacijos,  susijusios  su  medžiagomis,  kurios  naudojamos  siurblių  gamyboje,  siurblių  parinkimo programas, skaičiuokles ir t.t…Tikimės,  kad  šiame  vadove  ir  kitose  žinyno  temose pateikta informacija Jums bus naudinga ir padės geriau suprasti esminius skysčių pumpavimo ir siurblio pasirinkimo principus.Kai ateis laikas planuoti naują siurbimo sistemą ar pakeisti,  suremontuoti jau esančią, galite pasikliauti mūsų  įmonės specialistais,  kad  geriausiai Jūsų poreikius atitinkančio  siurblio, sistemos  parinkimo  ir  sumontavimo  darbus galėtumėte atlikti teisingai iš karto, sutaupant laiko ir lėšų. 

   

   

KAIP VEIKIA SIURBLYS?

Siurbliai  sukuria  vakuumą,  kuriame  aplinkos  oro  slėgis  priverčia  skystį  judėti.   Visi  siurbliai  veikia, sukurdami žemo slėgio zonas, į kurias skystis patenka spaudžiamas atmosferos slėgio dėka. Išcentriniame  siurblyje  išcentrinė jėga  pagreitina  skysčio  judėjimą  į darbo rato išorę, sukurdama žemą slėgį sparnuotės centre. Naudojant stūmoklinius siurblius, stūmoklio kilimas-leidimasis sukuria vakuumą. Krumpliaratiniuose, kai  dantračiai  užsikabina vieni už kitų  ir atsiskiria, susidaro vakuumas. Tokiu būdu slėgio skirtumas sukuria įsiurbimą. Skystis, esant didesniam slėgiui, pateks į mažesnio slėgio sritį.   

   

SIURBLIŲ SLĖGIO TERMINOLOGIJA

Atmosferos slėgis – jūros  lygyje  oro slėgis  aplink  mus  veikia 1,01325 bar.  Vieną  mėgintuvėlio  galą įmerkus į vandenį ir sudarius idealų vakuumą kitame gale, 1,01325 bar galėtų laikyti 10.29 metrų aukščio vandens stulpą.  Tačiau  tai  įmanoma pasiekti  tik jūros  lygyje  ir  esant  puikiam  vakuumui. Išcentriniai siurbliai gali įsiurbti vandenį ne daugiau kaip iš ∼ 9 metrų jūros lygyje (daugiau apie tai – šioje žinyno temoje).Pakėlimo aukštis – pakėlimas nurodo aukštį, į kurį siurblys gali pakelti skystį ir kurį galima apskaičiuoti H (metrais) = slėgis kPa / (9,8 x savitasis sunkis).Statinis siurbimo aukštis – vertikalus atstumas tarp siurblio vidurio linijos ir lygio, iki kurio pumpuojamas skystis.Įsiurbimo aukštis – atstumas  tarp  skysčio (paviršiaus) patekimo į siurbimo liniją (įsiurbimo) lygio iki siurblio vidurio linijos aukščio, kai siurblys yra aukščiau rezervuaro.Vakuumas – apibrėžiamas kaip bet koks slėgis mažesnis nei atmosferos slėgis. Kiekvienas siurblys sukuria vakuumą, į kurį skysčiai patenka esant atmosferos slėgiui.Siurbliai įvairiais būdais sukuria žemą slėgį ar įsiurbimą, pagal tai ir nustatomas siurblio tipas. Besisukantys siurbliai naudoja išcentrinę jėgą skysčiui pagreitinti, sukurdami žemą slėgį sparnuotės centre. Tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurbliuose naudojami stūmokliai ar diafragmos, norint išstumti skystį ir sukurti vakuumą.Terminus susijusius su siurbliais ir siurbimu rasite šioje žinyno temoje.   

SIURBLIO VEIKIMAS

Siurbliai turi griežtas veikimo ribas ir tikslias sąlygas, kuriomis jie turi veikti, kad sukurtų geriausią efektyvumo tašką. Kiekvienas siurblys turi diagramą (darbo kreivę), rodančią efektyvumo kreives ir kaip pasiekti aukščiausią efektyvumo tašką. Siurblių gamintojai apskaičiuoja našumo kreives su manometru ir prijungtu prie išleidimo angos srauto matuokliu, kad surastų optimalias vamzdynų, skysčio tipo ir pakėlimo aukščio konfigūracijas. Našumo dydžius galima apskaičiuoti bet kuriai pakėlimo aukščio reikšmei.Pasirenkant siurblį, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jis dirbs su tokiu našumu, su kuriuo leis jo spaudimas slėgio vamzdyne. Labai gerai, kai siurblio darbo taškas (Q,H) atitinka maksimalų naudingo siurblio veikimo koeficientą. Viršijus siurblio aukščiausio efektyvumo darbo ribas, padidėja siurblio galios poreikis ir gali pasireikšti kavitacijos reiškinys siurblio įsiurbimo zonoje ir siurblio viduje. Sumažinus našumą iki nulio, pvz., didėjantis pasipriešinimas iš įsiurbimo pusės gali iššaukti skysčio kaitinimo reiškinį siurblio viduje.Siurblio našumą ir jo veikimo efektyvumą įtakojantys veiksniai:• kaip aukštai siurblys įrengtas virš vandens šaltinio (statinis įsiurbimo aukštis); • kaip aukštai išleidimo galas yra virš siurblio (statinis pakėlimo aukštis); • koks vamzdyno skysčio praleidžiamumas litrais per minutę ar m³ per valandą; • trinties (hidrauliniai) nuostoliai dėl skysčio klampumo, žarnos ar vamzdžio tipo ir ilgio; • aukštis virš jūros lygio, kur siurblys veiks; • skysčio išmetimo aukštis virš siurblio; • redukcijos, jungtys, alkūnės ir vožtuvai.Kaip matote, siurblį veikia keli faktoriai, kurie daro tiesioginę įtaką jo veikimui. Kiekvienas iš jų turi matematinį skaičiavimą, kuris padeda apibrėžti kiekvieno siurblio darbo aukščiausią efektyvumo tašką.Gamintojo pateikiamos siurblio darbo kreivės – pirminė informacija, padedanti jums pasirinkti ir tinkamai įdiegti siurblį.

 

  

PAGRINDINĖS SIURBLIŲ KONSTRUKCIJOS DALYS

Nors siurbliai yra visokių formų, dydžių ir konfigūracijų, daugumos siurblių konstrukciją sudaro penki pagrindiniai komponentai.• Korpusas – tai išorinis apvalkalas, uždengiantis ir apsaugantis siurblio darbinius elementus.• Skysčio išstūmimo įtaisas (darbo ratas, krumpliaračiai, sraigtas, stūmoklis, membrana) – du pagrindiniai skysčio judėjimo būdai yra išcentrinis ir tiesioginis skysčio perstūmimas. Išcentriniuose siurbliuose sparnuotės (darbo ratai) yra besisukantys diskai su pritvirtintomis briaunomis ar mentėmis. Jie greitai sukasi pagreitindami skysčio išėjimą į išleidimo angą. Tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurbliuose naudojami skirtingi tipai: stūmokliai, krumpliaračiai, membranos skysčiams pumpuoti.• Guoliai – mechaninė atrama, leidžianti nuolat sukti veleną su darbo ratu, sumažinti sukimosi trintis ir atlaikyti apkrovas siurblio mazguose.• Ašis (velenas) – ant jos prijungiamas darbo ratas, įtvirtinta guolio mazge. Išcentriniuose siurbliuose tai yra darbo rato sukimosi energijos šaltinis, kuris perduodamas nuo elektros ar vidaus degimo variklio.• Sandariklis – apsaugo guolio mazgą nuo užteršimo, taip pat sulaiko skysčius siurblio viduje nuo ištekėjimo, tuo pačiu leidžiant velenui suktis ar stumti-traukti, priklausomai nuo siurblio tipo. Daugiau informacijos apie sandariklius rasite šioje žinyno temoje.

    

SIURBLIŲ NAUDOJIMO SRITYS

Siurblių randame kiekvienoje šiuolaikinio gyvenimo srityje. Tai yra būtina įranga, tiekiant ir šalinant vandenį, gaminant prekes, produktus, gesinant gaisrus ir t.t…Bendrosios sritys, kurios neįmanomos be siurblių naudojimo:• Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas; • Visos pramonės šakos ir žemės ūkis; • Kasyba, naftos ir dujų gavyba; • Statyba; • Transportas; • Gaisro gesinimas; • Maisto gamyba.Kiekvienoje pramonės šakoje yra daugybė siurblių tipų ir modelių, priklausomai nuo judančio skysčio kiekio ir tipo. Pažvelkime į keletą pramonės šakose naudojamų siurblių pavyzdžių. PRAMONĖ IR ŽEMĖS ŪKISPramoniniai siurbliai gaminami taip, kad būtų atsparūs koroziniam ar chemiškai agresyvių medžiagų poveikiui, ypač aukštai ar žemai temperatūrai, aukštam slėgiui ir nuolatiniam naudojimui. Siurblio medžiagos ir konstrukcija skiriasi priklausomai nuo pumpuojamų skysčių ir aplinkos. Siurbliai, naudojami pramonės reikmėms, apima ir išcentrinio, ir tiesioginio skysčio perstūmimo tipo siurblius. Siurbliai pritaikomi pagal konkrečius poreikius – užtikrina pramonės procesų patikimumą. Kiekvienas pramonės sektorius gamybos technologijoms ir visų komponentų medžiagoms kelia aukštus reikalavimus. Todėl siurblių gamintojai kuria konkretiems poreikiams pritaikytus gaminius, užtikrinančius labai efektyvius, saugius ir patikimus gamybos procesus. Pavyzdžiui, maisto pramonei skirti siurbliai padeda maisto pramonės įmonėms užtikrinti itin aukštus kokybės ir higienos standartus. Žemės ūkyje naudojama daugybė siurblinės įrangos, skirtos įvairioms praktinėms problemoms spręsti: nuo žemės ūkio paskirties žemės drėkinimo iki gyvulininkystės atliekų išpumpavimo. Didelio našumo išcentriniai pramoniniai siurbliai yra skirti švariems arba šiek tiek užterštiems skysčiams su nedideliu dalelių kiekiu pumpuoti. Jie idealiai tinka tiekti vandenį vandens įrenginiams ir drėkinimui. O siurbliai su vidaus degimo varikliais suteikia galimybę tiekti didelius vandens kiekius tose vietose, kur nėra elektros ar vandens tiekimo. Ypač didelio našumo siurbimo agregatai su atviro tipo darbo ratais skirti skysčiams, kuriuose daug priemaišų, pumpuoti, nusausinti pelkėtas žemes. Specialūs žemės ūkio siurblių modeliai su smulkintuvais ir kapoklėmis minkštoms atliekoms ir pluoštinėms terpėms susmulkinti, gali būti naudojami pramoninėms gyvulininkystės ūkių nuotekoms išpumpuoti. Dozavimo siurbliai plačiai naudojami, kur būtinas tikslus dozuojamos terpės tiekimas. KASYBA, NAFTOS IR DUJŲ GAVYBADaugumoje kasybos darbų visada kyla problemos su vandeniu trykštančiu iš požeminių šaltinių. Kalnakasybos siurbliai turi būti pakankamai patvarūs, kad būtų galima siurbti ne tik vandenį, bet ir purvą bei uolienas. Šie siurbliai yra „purvo“ tipo siurbliai, sukurti tam, kad pro siurblį galėtų praeiti akmenys, grumstai nepažeidžiant siurblio sparnuotės. Naftos ir dujų pramonėje naudojami įvairūs specialaus išpildymo siurbliai, priklausomai nuo skirtingų pumpuojamų skysčių fizinių ir cheminių savybių, pavyzdžiui, žalios naftos, distiliatų, dujų ir suspensijų pumpavimui. Kartu su pumpuojama terpe yra įvairių korozinių ir toksiškų dujų, tokių kaip sieros ar vandenilio sulfidas. Sieros sulfidas pažeidžia geležį, todėl šie siurbliai yra gaminami iš specialių medžiagų. PASTATAIDaugiaaukščiuose, komercinės, gamybinės paskirties pastatuose, sandėliuose plačiai naudojami išcentriniai siurbliai, kurie užtikrina reikiamą vandens slėgį ar yra priešgaisrinės sistemos neatsiejama dalis. Siurbliai taip pat perkelia kanalizacijos vandenį į centrines kanalizacijos linijas.     MAISTO GAMYBAKiekvienam maisto prekių parduotuvėje rastam padažo ar aliejaus buteliui gaminti ir pakuoti reikalingas maistinis siurblys. Maisto gamybos įmonėms daugumoje procesų reikalingi siurbliai. Pvz., auginant šviežias daržoves, supjaustytos daržovės dezinfekuojamos, siurbiant per chloruotą uždarą garų sistemą.Konservų gamybos pramonėje reikalingi siurbliai, kurie apdorotų garą ir verdančius skysčius, tokius kaip sriuba ir troškiniai. Įmonėse, kuriose gaminami šaldyti maisto produktai, kriogeniniai siurbliai siurbia skystą azotą ar kitas suslėgtas dujas itin žemose temperatūrose.Maisto pramonės siurbliai nėra skirti vien skysčiams siurbti. Jie turi perkelti miltelius, granuliuotas kietąsias medžiagas, nesmulkintus grūdus ir gatavas kruopas, nepažeisdami produktų.      

SIURBLIŲ KATEGORIJOS, TIPAI IR KONFIGŪRACIJOS

Siurbliai skirstomi į kategorijas pagal tai, kaip jie pumpuoja skysčius. Dvi pagrindinės kategorijos yra: rotodinaminiai ir tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo).Rotodinaminiai siurbliai skysčiams pumpuoti naudoja išcentrinę jėgą ir paprastai vadinami išcentriniais siurbliais.Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo) išstumia skysčio kiekį su kiekvienu siurbimo elementų apsisukimu ir turi du pagrindinius pogrupius: stūmokliniai ir rotaciniai. Šios kategorijos toliau klasifikuojamos pagal tai, kaip skystis yra perkeliamas.Žemiau pateiktas pagrindinis siurblių klasifikacijų suskirstymas priklausomai nuo konstrukcijos. Pagrindinių pramoninių siurblių tipų pasirinkimo ir savybių suvestinė lentelė.Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo) efektyviausiai veikia, kai pumpuojami didelės klampos skysčiai. Išcentrinis siurblys tampa neveiksmingas, esant net nedideliam pumpuojamo skysčio klampumui. • ROTODINAMINIAI SIURBLIAI– Išcentriniai siurbliai• Horizontalūs dvipusio įėjimo (split case tipo) Magnetinės movos siurbliaiSavisiurbiaiVienos pakopos, galinio siurbimo • Purvo • Panardinami drenažo, nuotekų • Sausai statomi panardinami • Vertikalūs, horizontalūs daugiapakopiai • Vertikalios turbinos• TIESIOGINIO SKYSČIO PERSTŪMIMO SIURBLIAI (TŪRINIO TIPO)– Grįžtamojo veikimo siurbliaiDiafragminiai • Dvipusio veikimo • Stūmokliniai arba plunžeriniai– Rotoriniai (sukamosios pavaros) siurbliai• Krumpliaratiniai • Kumšteliniai • Peristaltiniai • Sraigtiniai siurbliai  Kitas skirtumas tarp išcentrinių ir tiesioginio skysčio perstūmimo siurblių yra tai, kaip jie išleidžia savo pumpuojamą turinį. Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai paprastai turi pulsuojantį srautą arba periodus, kai nėra srauto, tuo tarpu rotodinaminiai siurbliai turi tęstinį (nuolatinį) srautą. Kiti siurblių klasifikavimo veiksniai yra šie:• ar skysčio tiekimas yra pastovus, ar kintantis tam tikru greičiu; • taikymo rūšis; • medžiagos, iš kurių jie yra pagaminti; • skystų skysčių ar medžiagų, kurias jie pumpuoja, rūšis, t.y.  koks siurbiamos terpės: tankis, klampumas, temperatūra, pH dydis, abrazyvinių dalelių koncentracija ir t.t… • konstrukcijos ypatybės.Nors vamzdžiai, einantys iš šaltinio į siurblį, yra vadinami „įsiurbimo linijomis“, siurbliai „nesiurbia“ skysčio, jie jį tik stumia. Siurblys sukuria vakuumą, į kurį skystis teka priverstinai dėl atmosferos slėgio, tokio pat kaip, naudojant geriamąjį šiaudą ar dulkių siurblį. Pvz., Išcentriniai siurbliai sukuria žemą slėgį darbo rato centre, o oro slėgis per įsiurbimo liniją (vamzdį) stumia skystį į siurblį. Dabar pažvelkime išsamiau į kiekvieną siurblio tipą.  

IŠCENTRINIAI SIURBLIAI

Horizontalūs „Split Case“ siurbliai turi konstrukcinę savybę, leidžiančią atsukti viršutinį korpusą ir nuimti, kad būtų galima lengviau patikrinti, prižiūrėti ar pakeisti sparnuotę, neatjungiant vamzdynų ar nekeičiant ašies lygiavimo. Ši prieiga yra ypač svarbi sunkiems pramoniniams siurbliams ir ribotos erdvės vietoms.Split case korpuso siurbliuose gali būti keli darbo ratai arba pakopos, kad būtų sukurtas aukštesnis pakėlimas. Guoliai, esantys abiejuose veleno galuose, palaiko darbo rato balansą. Šiuose siurbliuose naudojami uždaro tipo darbo ratai su dviem priešingais centrais , iš kurių kiekvienas gauna pusę srauto, tuo pačiu balansuodami ašinę jėgą. Horizontalūs split tipo siurbliai geriausiai tinka tais atvejais, kai reikalinga didelis našumas ir aukštas pakėlimas, kai skystyje nėra kietų medžiagų. Pavyzdžiui, naudojami tokiuose įrenginiuose kaip katilai ir aušinimo bokštai.   „Magnetic Drive“ (magnetinės movos) siurbliai, sujungti su varikliu magnetiškai, o ne naudojant tiesioginį mechaninį veleną. Šie siurbliai yra labai svarbūs cheminiuose gamybos procesuose, skirti pumpuoti chemiškai agresyvius, korozinius skysčius. Skirti pramonės šakoms , kuriose turi būti užtikrintas nuolatinis nepertraukiamas procesas. Šio tipo siurbliuose nėra sandariklių, kurie galėtų būti pažeisti agresyvių skysčių ir taip būtų sukeltas skysčių nutekėjimas. Tačiau „Mag“ pavaros siurbliai veikia tik su skysčiais, kuriuose nėra suspenduotų kietų medžiagų. Nors jie yra brangesni nei siurbliai su mechaniniais sandarikliais, tačiau per visą siurblio eksploatavimo laiką bus sutaupyta lėšų, sumažinus techninės priežiūros ir gamybos prastovas.  Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga. Naudodamas skystį likusį kameroje, darbo ratas išstumia orą iš korpuso, sukurdamas vakuumą ir tuo pačiu užtikrindamas įsiurbimą, kuris pripildo siurblį. Privalumas yra tai, kad siurblys yra sausai statomas ir lengvai prižiūrimas. Savisiurbio siurblio pritaikymas gana platus, įskaitant kanalizaciją, statybinį vandens pašalinimą, srutas ir likviduojant potvynių padarinius. Kai kurie siurbliai gali siurbti kietąsias medžiagas, kurių skersmuo iki trijų colių.   Vienpakopiai, galinio siurbimo siurbliai yra labiausiai paplitę išcentriniai siurbliai. Galimi įvairiausi dydžiai, ratų tipai ir sukeliamas slėgis. Jie geriausiai pumpuoja mažo klampumo skysčius be kietų medžiagų. Skystis patenka į siurblį lygiagrečiai su pavaros velenu priešingame variklio ar pavaros gale. Skystis liečiasi su besisukančio darbo rato centru, o mentės greitina skystį radialiniu būdu 90 laipsnių kampu į išleidimo angą. Skysčio slėgis padidėja dėl darbo rato išcentrinės jėgos, tačiau slėgio dydis priklauso nuo darbo rato tipo, formos, įsiurbimo ir išleidimo angų dydžio bei veleno apsisukimų (sukimosi greičio).   Pulpos (purvo, srutų) siurbliai yra kalnakasybos pramonės “darbiniai arkliai”. Tai yra tvirti siurbliai, paprastai pagaminti iš storo ketaus ir atsparūs abrazyviniams skysčiams, sumaišytiems su tokiomis kietosiomis medžiagomis kaip betonas, purvas ir kitos klampios, abrazyvinės medžiagos. Korpusas turi keičiamą guminę dangą arba pamušalą, kad apsaugotų metalą nuo pažeidimų. Darbaračio sparneliai yra trumpesni, kad būtų galima siurbti skysčius su akmenimis ir kietomis medžiagomis nepažeidžiant sistemos.     Panardinami siurbliai yra žemiau skysčių, kuriuos jie siurbia, paviršiaus, įrengiami paprastai rezervuaruose ar šuliniuose. Siurblio variklis yra hermetiškai uždarytas ir glaudžiai sujungtas su siurbliu . Jie turi pranašumą, kad yra savisiurbiai, tačiau jų priežiūra ir aptarnavimas yra problematiškesnis. Panardinami siurbliai taip pat vadinami lietaus drenažo siurbliais, nuotekų siurbliais ir fekaliniais siurbliais. Efektyviai naudojami statybose, komercinėse, buitinėse, komunalinėse, buitinėse, pramonės ir lietaus nuotekų sistemose, siurbiant gręžinių vandenį, lietaus vandenį, nuotekas, gamybines, maisto atliekas, chemikalus, korozinius skysčius. Jie būna įvairių dydžių ir darbo ratų tipų, atsižvelgiant į skysčio klampumą, su skysčių pumpuojamų kietųjų medžiagų tipą, dydį ir koncentraciją.Panardinamas sausai statomas siurblys skiriasi nuo įprasto panardinamojo siurblio tuo, kad gali veikti tiek virš, tiek žemiau skysčio lygio. Jie skirti nusausinti tose vietose, kurias vanduo užlieja tik retkarčiais. Įprastas panardinamas siurblys , esant tokioms sąlygoms, paprasčiausiai perkais ir sudegs. Sausai statomuose panardinamuose siurbliuose variklio korpusas užpildytas aušinimo alyva.     Vertikalūs daugiapakopiai siurbliai – tai yra išcentriniai siurbliai su keliais darbo ratais, išdėstytais nuosekliai ant to paties veleno viename korpuse. Skysčio slėgis padidėja, kai jis išeina iš kiekvienos sparnuotės kameros ar pakopos. Kuo daugiau pakopų turi siurblys, tuo didesnis išleidimo slėgis.Vertikaliems daugiapakopiams siurbliams montuoti reikia mažiau vietos. Siurblys naudoja tik vieną variklį kelioms pakopoms ir yra geriausiai tinkamas bet kokio švaraus skysčio slėgiui padidinti. Praktinis pritaikymas apima vandens slėgio didinimą pastatuose, lengvojo pramoninio vandens tiekimą, plovimo ir valymo sistemas, tokias kaip automobilių plovyklos, laistymo sistemos ir aušinimo tepalų tiekimą staklėms (pvz., metalo apdirbimo procesuose).         Vertikalūs turbininiai siurbliai pirmiausia skirti siurbti vandenį iš kasybos giluminių šulinių ir žemės ūkio drėkinimui ten, kur reikalingas didelis pakėlimas ir slėgis. Įrenginį sudaro variklis viršuje, išvadas žemiau jo ir viena ar daugiau flanšinių kolonų, kuriose yra pavaros velenas, ir viena ar kelios darbo kameros ar pakopos. Paprastai įsiurbimo kolonos apačioje yra filtras skirtas filtruoti akmenis ir šiukšles. Vertikalūs turbininiai siurbliai naudojami mažoms, vieno siurblio komercinėms reikmėms, taip pat didelėms, su keletu siurblių komunalinėms vandentiekio sistemoms. Vienas trūkumas yra didelis aukštis, kuris reikalingas siurblio montavimui ir priežiūrai. Šių siurblių pranašumas yra tas, kad jie lengvai pritaikomi ir labai efektyvūs, užtikrinant aukštą pakėlimą, esant mažam našumui.   

  

TIESIOGINIO SKYSČIO PERSTŪMIMO SIURBLIAI (TŪRINIO TIPO)

Šio tipo siurblys veikia, įtraukiant skystį, užpildydamas ertmę ir išstumdamas tą patį skysčio tūrį, tiekdamas pastovų skysčio kiekį kiekvienam ciklui, kurį siurblys atlieka, nepriklausomai nuo slėgio ar pakėlimo. Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai skiriasi nuo išcentrinių siurblių tuo, kad keičiasi darbo kameros tūris, stumiant skystį. Kai stūmoklis atsitraukia, tūris padidėja, susidaro vakuumas ir cilindras užpildomas. Stūmoklio stūmimas turi priešingą efektą ir verčia skystį tekėti iš kameros. Mechaniniai elementai, perkeliantys skystį tiesioginio skysčio tūrio stūmimo siurblyje, gali būti stūmoklis, diafragma, krumpliaračiai ar kumšteliai. Skirti naudoti ten, kur skystyje yra kietų ar abrazyvinių medžiagų. Išcentrinio siurblio darbo ratai greitai susidėvi dėl aukštų apsukų, jei siurbia bet kokius, išskyrus mažo klampumo skaidrius skysčius. Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai veikia, esant mažesnėms apsukoms, todėl klampiems ar abrazyviniams skysčiams yra ekonomiškesnis pasirinkimas nei išcentriniai.Šio tipo siurbliai yra geriausias pasirinkimas, jei: • kai srautas yra mažesnis, nei 50% nuo geriausio efektyvumo srauto (nominalaus); • skystis yra didelio klampumo; • turite užtikrinti aukštesnį slėgį ar pakėlimą su mažesnėmis sąnaudomis; • reikia beveik pastovaus srauto, kuris leistų srautą suderinti su proceso reikalavimais; • dozavimui. Stūmokliniai siurbliai naudoja alkūninio veleno švaistiklinį mechanizmą taip pat, kaip tai veikia automobilio variklyje. Tai paverčia alkūninio veleno sukamąjį judesį linijiniu arba tiesiu stūmoklio judesiu. Yra trys judančios dalys, įskaitant įleidimo vožtuvą, stūmoklį ir išleidimo vožtuvą. Kai stūmoklis įtraukiamas, aplinkos oro slėgis priverčia skystį per įleidimo angos vožtuvą užpildyti stūmoklio paliktą vakuumą. Stūmokliui keičiant ciklą, slėgis uždaro įleidimo vožtuvą, o išleidimo angos vožtuvas atsidaro. Skysčio tūris išlieka pastovus kiekvienu švaistiklio pasukimu, tačiau siurblio konfigūracija lemia slėgį ir sistemos srautą. Siurblio veleno sukimosi dažnis (apsukos) yra palyginti mažas, todėl reikia sumažinti variklio ar pavaros apsukas iki siurblio veleno apsukų.Šie savisiurbiai siurbliai yra tūrinio tipo. Jie gali siurbti orą, vandenį arba oro ir vandens mišinį, nenaudodami jokios papildomos įsiurbimo sistemos. Be to, šie siurbliai neribotą laiką gali veikti sausu režimu, nesukeldami jokių pažeidimų ar nusidėvėjimų savo sudedamosioms dalims. Siurblių našumas viršija 90%, esant bet kokioms apkrovoms, puikios siurbimo galimybės, esant bet kokioms apkrovoms. Vienos iš panaudojimo sričių: gruntinių vandenų lygio mažinimas, horizontalus drenažas.  Diafragminiai siurbliai, dar kitaip vadinami membraniniais siurbliais. Membraniniai siurbliai naudoja lanksčią membraną, sukurdami žemą ir aukštą slėgį, lankstant ją darbo kameroje. Atbuliniai vožtuvai nukreipia skysčio srautą į kamerą ir iš jos kiekvieno membranos paduodamo-grįžtamojo ciklo metu. Šie siurbliai gerai pumpuoja didelio klampumo skysčius, tokius kaip dumblas ir suspensijos, kuriuose yra kietų medžiagų.Diafragminiai-membraniniai siurbliai yra savisiurbiai ir nereikalauja užpildymo skysčiu prieš pradedant siurbti. Pasižymi ypatingai tikslia našumo ir spaudimo reguliavimo galimybe. Siurbliai gali dirbti „sausai“, o taip pat esant uždarytai sklendei siurblio išėjime. Siurblio konstrukcijoje nėra sandarinimų. Betepalinis darbo principas.Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų. Siurbliai skirti darbui sunkiomis sąlygomis, t. y. chemiškai agresyviose ir sprogimui pavojingose aplinkose (siurbliai sertifikuoti ATEX sertifikatu).Savybės: siurblio korpuso medžiagos gaminamos iš PP, PVDF, ALU (aliuminis) ir AISI 316 (nerūdijantis plienas), tiksli našumo ir spaudimo reguliavimo galimybė, puikios pasisiurbimo charakteristikos, galimybė eksploatuoti siurblį sprogimui pavojingose aplinkose ir pumpuoti sprogias, bei degias medžiagas, galimybė pumpuoti dvi skirtingas terpes (du įsiurbimo ir išėjimo atvamzdžiai), siurblys gali dirbti pilnai panardintas į pumpuojamą terpę, paprastas siurblio pritaikymas bet kokioms terpėms, keičiant kompozicines siurblio medžiagas, paprasta siurblio priežiūra ir maži aptarnavimo kaštai, siurbliai veikia suspausto oro pagalba be tepimo, aukštas atsiperkamumas ir geras kokybės/kainos santykis.   

ROTORINIAI SIURBLIAI

Rotoriniai siurbliai gali siurbti daugiau skysčio nei to paties svorio stūmokliniai siurbliai. Jie yra savisiurbiai. Skirtingai nuo išcentrinio siurblio, rotorinis siurblys yra tiesioginio skysčio tūrio stūmimo siurblys. Su kiekvienu siurblio apsisukimu pernešamas fiksuotas skysčio tūris, nepaisant to, koks susidaro stūmimo pasipriešinimas.Galima klasifikacija: peristaltiniai, rotoriniai krumpliaratiniai, rotoriniai kumšteliniai. Peristaltiniai siurbliai naudojami tirštų, chemiškai agresyvių skysčių, su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų siurbimui. Taip pat šie siurbliai gali būti naudojami dozavimo operacijoms. Peristaltinis siurblys yra teigiamo darbinio tūrio siurblys. Skystis siurbiamas per tamprią siurblio korpuse esančią žarną. Darbo ratui sukantis, žarna suspaudžiama, tokiu būdu susidaro slėgis, o įsiurbtas skystis patenka į žarną. Žarnos tamprumo savybių dėka jis grįžta į pradinę padėtį, o skysčio srautas perduodamas į siurblį. Dažniausiai naudojamas siurbimo metodas – tamprios žarnos suspaudimas keliose vietose, tokiu būdu, susidarius slėgiui, skystis išleidžiamas iš siurblio. Peristaltinis siurblys gali dirbti nuolat arba su ribotais apsisukimais, tokiu būdu reguliuojant siurblio našumą. Savybės: jokio sąlyčio tarp siurbiamo skysčio ir mechaninių dalių, srovės krypties keitimas, keičiant variklio fazes, gali dirbti sausuoju režimu be pažeidimų, nėra vožtuvų, riebokšlių ir įvorių, nesudėtinga priežiūra — keičiama tik žarna, tikslus dozavimas, gali siurbti abrazyvinius, klampius skysčius, chemikalus bei skysčius su kietosiomis priemaišomis.  Krumpliaratiniai – rotoriniai siurbliai skirti siurbti įvairaus klampumo, bet be kietųjų dalelių, skysčius. Klampos diapazonas yra nuo 1 cP iki daugiau nei 1 milijono cP. Be to, jie gerai pumpuoja aukštos temperatūros skysčius iki 400⁰C. Skysčio srautą sukelia du veikiantys krumpliaračiai. Kai dantys atsiskiria, jie sukuria dalinį vakuumą, kurį užpildo skystis. Kai krumpliaračiai ir toliau sukasi, skystis patekęs tarp krumpliaračių dantų pernešamas aplink korpusą į siurblio išleidimo angą. Rotoriaus tuščios eigos krumpliaračiai, esantys vienas kitame ir atskirti pusmėnuliais. Kadangi krumpliaračiai sukasi, skystis patenka į ertmę tarp krumpliaračių ir pusmėnulio. Krumpliaračiams suartėjus skystis išleidžiamas iš siurblio. Kompaktiško siurblio dydžio dėka sukeliamas tolygus skysčio srautas ir didelė galia. Savybės: nekintamas našumas, tiesiogiai proporcingas sukimosi greičiui ir faktiškai nepriklausomas nuo slėgio, tolygus srautas, be pulsavimo ar slėgio pokyčių, kurie vamzdyne gali sukelti vibraciją, universalumas – siurblys gali siurbti tiek vandeningus, tiek klampius skysčius, tokius kaip bitumas, melasa, derva, polimerai ir pan. Savo konstrukcijos dėka krumpliaratiniai siurbliai gali perpumpuoti skysčius abejomis kryptimis, išsaugodami visas savo darbines savybes. Siurblyje susidariusio vakuumo dėka siurblys greitai pasisiurbia maksimaliame aukštyje. Paprastumas – tik dvi besisukančios detalės: rotorius ir tarpiniai krumpliaračiai, bei vienas veleno sandariklis. Stipri, ypač tvirta konstrukcija. Mažas rotoriaus ir periferinis greitis. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos produktai, muilas ir skalbikliai, klijai, epoksidinės dervos, dažai,  aukštos temperatūros skysčiai: bitumas, degutas, maisto produktai: melasa, šokoladas, kakavos sviestas, gyvūnų pašaras, aliejai, riebalai ir t.t… Rotoriniai – kumšteliniai siurbliai naudojami tirštų skysčių su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų siurbimui. Taip pat šie siurbliai gali būti naudojami dozavimo operacijoms. Pasiurbimo/išmetimo angų, esančių viename lygyje, dėka, siurblys gali būti lengvai prijungtas prie esančio vamzdyno. Savybės: Siurblio velenas nesiliečia su siurbiamu skysčiu, gali perpumpuoti chemiškai aktyvius ir klampius skysčius, gali dirbti reverso režimu, kompaktiškas dydis. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos ir dujų pramonė, atliekų perdirbimo pramonė: tirpiklių, dažų, plastiko dalelių, medienos, naftos atliekų, degių cheminių medžiagų perpumpavimas, chemijos pramonė: latekso, dumblo, pesticidų, klijų, dervų perpumpavimas, popieriaus ir celiuliozės pramonė: klijų, popieriaus atliekų, krakmolo, dažų, užpildų, kalkių pieno perpumpavimas, maisto pramonė: kalkių pieno, tirštų sulčių, sirupų, cukraus tirpalų, melasos perpumpavimas, nuotekų valymas: dumblo perpumpavimas, kanalizacijos vamzdžių praplovimas, laivininkystė: triumo vandens, jūros vandens su žalia nafta ar fekalijomis, nuotekų perpumpavimas apsauga nuo potvynių ir padarinių likvidavimas: asenizacija, mobili apsaugos nuo potvynių įranga, padarinių likvidavimo įranga, pakrantės apsauga, žemės ir biodujų ūkis: biodujų stotys, mobilios rezervuarų užpildymo stotys, siloso ir skysto mėšlo perpumpavimas, kitos pramonės šakos: statyba (įskaitant gręžinių gręžimą), pervežimų, tekstilės ir kt. įmonės.  Sraigtiniai siurbliai naudojami abrazyvinių klampių skysčių su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų ir skaidulų siurbimui. Sraigtiniai siurbliai priskiriami tūrinių siurblių kategorijai. Šie siurbliai pagrinde apibūdinami kaip turintys rotorių (besisukančią dalį) ir statorių (stacionarią dalį). Rotorius juda statoriaus viduje ir nukreipia skystį per judrias įdubas, kurios susidaro dėl grįžtamojo judėjimo. Skystis siurbiamas neskirstant jo sluoksniais, necentrifuguojant ir jokiais būdais nekeičiant natūralios skysčio konsistencijos. Rotoriaus-statoriaus sekcijų skaičius nusako pasiekiamo slėgio dydį. Savybės: nekintamas našumas, tiesiogiai proporcingas sukimosi greičiui ir faktiškai nepriklausomas nuo slėgio, tolygus srautas, be pulsavimo ar slėgio pokyčių, kurie vamzdyne gali sukelti vibraciją, reversas – savo konstrukcijos dėka šie siurbliai gali perpumpuoti skysčius abejomis kryptimis, išsaugodami visas savo darbines savybes, savisiurbis – siurblyje susidariusio vakuumo dėka siurblys greitai pasisiurbia maksimaliame aukštyje. Maksimalus aukštis priklauso nuo perpumpuojamų skysčių fizinės charakteristikos (temperatūros, spaudimo, klampumo ir pan.), patikimas veikimas netgi esant aštrių dalelių priemaišų, paprastas ir nebrangus aptarnavimas. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos produktai, dažų ir kailių pramonė, chemijos, kosmetikos pramonė, popieriaus pramonė, kalnakasyba, statyba, keramikos pramonė, laivininkystė, maisto, pieno, gėrimų pramonė, žuvininkystė, žemės ūkis ir t.t…   Daugiau Jus dominančios informacijos apie siurblius, jų savybes, atsakymus į daugelį su įrengimu ir siurbimu susijusių klausimų surasite paspaudę ant aktyvių šios temos nuorodų ar kitose mūsų tinklalapio žinyno temose ir naujienose.  

Gana dažnai užduodamas iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas: kaip pasirinkti tinkamą siurblį? Deja, nėra nei vieno, nei dviejų paprastų atsakymų į tokį klausimą. Kiekvienai konkrečiai situacijai, siurbiamai terpei būtina rasti optimalų siurblio parinkimo variantą. Labai svarbu išsiaiškinti ir aiškiai suformuluoti kokią užduotį, kokias funkcijas turėtų atlikti siurblys.

Norint atsakyti, kaip pasirinkti tinkamą siurblį, būtina išsamiai nurodyti kelis iš esmės svarbius dalykus, kurie lemia teisingą siurblio pasirinkimą:

• kas bus siurbiama (terpės pavadinimas ar formulė, skysčio savybės, temperatūra, sudėtis, abrazyvinių dalelių koncentracija ir kt.)?
• per kokį laiko vienetą (val., min) kokį terpės tūrį (m³ arba l) reikia pumpuoti, t.y. kiek laiko norima skirti siurbimo procesui (t.y. ar siurblys užduotį turi atlikti per minutes ar per valandas)?
• kiek toli terpė bus pumpuojama ir koks slėgis reikalingas slėginės linijos išleidimo galutiniame taške (galite perpumpuoti iš vienos talpyklos į kitą 1 metro atstumu arba kelių kilometrų ilgio vamzdynu)?
• koks įsiurbimo aukštis, t.y. vertikalus atstumas nuo siurbiamo skysčio paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado ašies centro?

Be to, labai svarbu pasirinkti tinkamą skysčio siurblį pagal jo tipą. Pavyzdžiui, negalima naudoti drenažo siurblio fekalijoms ar mėšlui siurbti, o rankinio sodo šulinio siurblio – rūgštims ar šarmams.
Tinkamai parinkti siurbliai ne tik ilgą laiką tarnaus, bet ir bus užtikrinamos ženkliai mažesnės sąnaudos jų eksploatavimui ir priežiūrai, bus išvengta prastovų.

 

Šioje temoje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias klaidas renkantis siurblį.

 

Įsitikinimas, kad brangesni siurbliai veiks geriau nei pigesni. Tiesą sakant, kaina toli gražu ne visada garantuoja kokybę. Lygiai taip pat, patys pigiausi rinkoje esantys siurbliai tikrai nepasižymės ilgesniu eksploatavimo laiku, nei ilgaamžiškesnėmis medžiagomis, iš kurių jie pagaminti ar geresnėmis konstrukcinėmis-hidraulinėmis savybėmis, nei kad žinomų pasaulinio lygio gamintojų gaminiai.

 

Perkant siurblį ar sistemą, neklausiama apie garantinių paslaugų suteikimo galimybę ir atsarginių dalių prieinamumą. Tai, kad pardavėjas teikia garantinio ir pogarantinio aptarnavimo paslaugas, turi platų atsarginių dalių asortimentą, rodo ne tik įmonės rimtumą, bet ir tai, kad šie siurbliai po metų nebus pašalinti iš prekybos ir prireikus atlikti siurblio aptarnavimą ar jam sugedus, visada galėsite kreiptis į pardavėją, norint skubiai suremontuoti savo įrangą pardavėjo serviso dirbtuvėse.

Taip pat reikia nepamiršti, kad rinkoje  egzistuoja pardavėjų, kurie siūlo pigiausius siurblius ir bando juos parduoti mažiausiomis kainomis.
Kainos yra žemesnės, nes sumažinti išlaidas galima:

– gamykloje vietoj varinių apvijų į variklį įdedant aliuminines;
– sumažinus elektros variklio statoriaus impregnavimo laku sluoksnių skaičių, kuris lemia greitą statoriaus degimą eksploatacijos metu net ir esant nežymiai perkrovai;
– naudojant žemiausios liejimo klasės liejinius (su įtrūkimais);
– siurblyje įdedant pigiausius guolius, kurie nepasižymi ilgaamžiškumu ir greitai subyra;
– pardavėjai neimportuoja atsarginių dalių ar neturi atsarginių dalių sandėlio ir neturi garantinio/pogarantinio aptarnavimo skyriaus (serviso).

 

Siurblio pasirinkimas, neatsižvelgiant į hidraulinę siurbimo sistemos schemą. Labai dažnai, renkantis siurblį, neatsižvelgiama į vamzdžiuose, vožtuvuose, alkūnėse susidarančius hidraulinius nuostolius. Todėl būtina įvertinti vamzdžių skersmenį, ilgį, medžiagą, iš kurios jie pagaminti, taip pat sistemoje esančias jungtis, vožtuvus ir t.t..

 

Atsisakoma automatinės apsaugos. Dažnai taupoma, neįdiegiant automatinių apsaugos priemonių.  Tai dažnai lemia naujo siurblio pirkimą. Štai keli pavyzdžiai:

– panardinamas šulinio siurblys geriamajam vandeniui siurbti ir laistymui. Ne paslaptis, kad į daugelį šulinių vanduo patenka labai lėtai, o vidutinis 1,5 m³/h našumo siurblys gali išpumpuoti visą vandenį per 2-3 valandas. Jei nėra plūdės, kuri išjungtų siurblį, kai nukris vandens lygis šulinyje, mechaninis sandariklis ir (arba) variklis perkais ir siurblys suges. Kyla klausimas: „tačiau daugelyje siurblių yra šiluminė apsauga, kuri jį išjungs“. Teisingai, yra. Tačiau tai yra avarinė apsauga ir jos negalima įjungti 100 kartų be pasekmių siurbliui. Kiekvienas perkaitimas lemia destruktyvius statoriaus izoliacijos pokyčius, kurie, galų gale, sukelia apvijos trumpąjį jungimą.
– panardinamas fekalinis siurblys su smulkintuvu, kuris naudojamas be automatinio variklio apsaugos jungiklio. Jei po smulkintuvo peiliu atsiduria kietas daiktas, siurblys užstringa ir, jei nėra įrengto automatinio variklio apsaugos jungiklio, variklio apvijos perkaista ir perdega.

 

Fizikos dėsnių nepaisymas. Du populiariausi pavyzdžiai:

– perkamas paviršinis sausai statomas siurblys vandeniui siurbti iš daugiau nei 9 metrų gylio (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus lygio iki siurblio įsiurbimo įvado) . Tai fiziškai neįmanoma (rekomenduojame perskaityti žinyno temą – “Kodėl paviršiniai siurbliai negali siurbti skysčio iš didesnio nei 9 metrų gylio?“).


– su sausai statomu išcentriniu siurbliu bandoma iš šulinių išsiurbti karštą vandenį, kurio temperatūra yra didesnė kaip + 80°C. Tai neįmanoma, nes karštas vanduo įsiurbimo vamzdyje tiesiog verda, kai siurblys sukuria vakuumą jame ir siurblio įsiurbimo savybės ženkliai skiriasi, nei siurbiant šaltą vandenį.

 

Chemijos nežinojimas (neatsižvelgimas į pumpuojamų skysčių cheminius ir fizinius parametrus). Vartotojai neretai ieško pigios alternatyvos brangiam cheminiam siurbliui:

– buitiniai siurbliai (nors modeliai ir pagaminti iš nerūdijančio plieno) nėra pritaikyti darbui su chemiškai agresyviomis terpėmis. Cheminiai siurbliai yra brangūs, nes naudojamos specialios (ir, svarbiausia, tinkamai parinktos konkrečiai agresyviai terpei) srauto dalies medžiagos, tarpikliai ir sandarikliai, kurie skirti dirbti su chemiškai aktyviais skysčiais;
– neatsižvelgiama į tai, kad koncentruoti rūgščių ir šarmų tirpalai turi didelį tankį, todėl reikia sumontuoti elektros variklį padidintos galios, kuri yra tiesiogiai proporcinga skysčio tankio vertei.

 

Abrazyvinių skysčių siurbimas, nenaudojant specialių sandariklių. Siurbiant skysčius, turinčius savo sudėtyje daug abrazyvinių dalelių, siurbliai su standartiniais sandarikliais sugenda dėl skysčio patekimo į elektros variklį. Taip atsitinka dėl mechaninio sandariklio sudėvėjimo. 95% atvejų įprasti standartiniai siurbliai turi sandariklį „keramika – grafitas“. Kai dirbate su abrazyvu, tokio tipo mechaninius sandariklius galima sugadinti per 1 darbo pamainą. Problemos sprendimas paprastas: sumontuotas atsparus dilimui sandariklis su trinties pora „silicio karbidas – silicio karbidas“.

 

Dvigubo mechaninio sandariklio nenaudojimas tuo atveju, kai jis būtinas. Žemiau pateikiami pavyzdžiai:

– cukraus sirupo (arba kito panašaus skysčio, kuris gali kristalizuotis) siurbimas. Naudojant siurblį su vienu sandarikliu, sustabdžius siurblį, reikia praplauti ne tik siurblio darbinę, kuri tiesiogiai kontaktuoja su siurbiama terpe, dalį, bet ir patį veleno sandariklį. Jei to nepadarius, tada po prastovos sandariklio žiedai prilips vienas prie kito ir sekantį kartą paleidus siurblį, sandariklis pažeidžiamas, jį būtina keisti. Įdiegus dvigubą sandariklį, šios problemos išvengiama, nes tarp sandariklių yra vanduo, kuris neleidžia siurbiamam skysčiui kristalizuotis.
– skysčių, kurių garai gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą, siurbimas (sukelti sveikatos problemų). Amoniakinį vandenį galima siurbti su siurbliu turinčiu vieną mechaninį sandariklį, tačiau net ir nedideli nutekėjimai per sandariklį (o jie neišvengiamai visada yra) lems tai, kad amoniako garai pasklis patalpoje, kurioje sumontuotas siurblys.

 

Neatsižvelgiama į skysčio klampumo padidėjimą, mažėjant temperatūrai. Pavyzdžiui, atšalus orui patalpose ar lauke, alyvų klampumas pradeda ženkliai didėti. Ir jei siurblys, taip pat įsiurbimo ir slėgio vamzdynų skersmuo nėra tinkamai parinktas, tada sutirštėjęs skystis paprastai nebepumpuojamas. Todėl, jei jums reikia dirbti žemoje temperatūroje, siunčiant užklausą ar užsakant siurblį, būtinai turite nurodyti žemiausią galimą temperatūrą (nors kompetentingi specialistai būtinai Jūsų to paklaus). Dažnai šią problemą galima išspręsti, keičiant žarnas į didesnio skersmens. Bet jei slėgio žarna yra per ilga, o siurblio sukeliamo slėgio nepakanka, tada vienintelis būdas atkurti normalų veikimą yra pakeisti siurblį arba šildyti siurbiamą skystį.

 

Siurblio parinkimas, neatsižvelgiant į siurblio darbo trukmę ir periodiškumą. Yra daug siurblių, kurie negali nuolat veikti visą parą. Darbas tokiais režimais sukels priešlaikinį įrenginio gedimą.  Pavyzdžiui, bet kokie siurbliai su šepetėliniais elektros varikliais (šepetėlinis mazgas greitai perkaista). Arba nepageidautina, kad siurbliai su minkštu darbo ratu (sparnuote) dirbtų pastoviu režimu, nes sparnuotė greitai subyrės. Patartina šio tipo siurblius naudoti periodiniam darbui (pavyzdžiui, užpildyti/išsiurbti talpas su produktais ir pan.).

 

Netinkamas siurblio konstrukcijos (veikimo principo) pasirinkimas. Dažnai, bandant sutaupyti pinigų, perkami išcentriniai siurbliai, kurie nėra skirti siurbti produktus, kurių struktūra gali būti sunaikinta, darbo ratui veikiant didelėmis apsukomis. Pavyzdžiui, siurbiant grietinėlę su išcentriniu siurbliu, ji yra suplakama į sviestą, kuris paskui prilimpa prie darbo rato ir dėl to siurblys visiškai nustoja siurbti produktą. Natūralu, kad siurblio išleidimo angoje  nebus visiškai ta pati grietinėlė, kuri pateko į siurblio įvadą. Arba siurbiant gyvas mieles (arba gyvas bakterijas ir kt.), darbo ratas, besisukantis 2900 aps/min greičiu, gali jas nužudyti. Ir jos negalės normaliai daugintis pagal proceso technologiją, o tešla nesigaus ir pan. Taip pat siurbiant produktus, kurie putoja, tais pačiais paprastais išcentriniais maistiniais siurbliais. Tokiu atveju siurblio išleidimo angoje gaunama daug putų ir normalus siurbimo procesas nevyksta.

Renkantis siurblius, labai svarbu į tai atkreipti dėmesį ir naudoti skysčiams, kurie gali pakeisti struktūrą, kurių negalima plakti, mažų apsukų tiesioginio skysčio perstūmimo siurblius (kumštelinius, membraninius, sraigtinius ir kt.)

 

Siurblių pasirinkimas savarankiškai. Kaip matote, renkantis siurblius savarankiškai, turite atkreipti dėmesį į labai daug niuansų, žinoti siurblių veikimo principus, konstrukcinius ypatumus ir dar daug techninės informacijos. Pagrindinių pramoninių siurblių tipų pasirinkimo ir savybių suvestinė lentelė.

 

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, galime rekomenduoti:

– rinkdamiesi savarankiškai siurblį, visada pasitarkite su mūsų įmonės specialistais ir atsakykite kuo išsamiau į klausimus, kurie Jums bus pateikiami;
– kitas būdas, padėsiantis Jums sutaupyti laiko ir lėšų ateityje – užpildykite, kaip galima išsamiau, žemiau pridedamas siurblio parinkimo užklausos formas ir atsiųskite jas mūsų specialistams.

Užklausos forma siurblio parinkimui

Užklausos forma gręžinio siurblio (komplekto) parinkimui

 

 

Tikimės, kad aukščiau pateikta informacija buvo naudinga ir tai padės Jums išsirinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį siurblį ar sistemą. Daugiau informacijos rasite kitose mūsų tinklalapio žinyno temose.

SU SIURBLIAIS IR SIURBIMU DAŽNIAUSIAI SUSIJĘ TERMINAI

 

• HEAD – Pakėlimas (pakėlimo aukštis): skysčių mechanikos terminas, reiškiantis skystyje sukauptą energiją dėl slėgio, kuriuo jis yra veikiamas. Matuojamas kaip skysčio ilgis, kur 10 metrų etaloninė vertė lygi vienai atmosferai arba 1 barui. Siurblių darbo kreivėse žymima H raide.

• FLOW – Našumas (srautas): siurblio skysčio tūrio matavimas. Dažnai nurodoma litrais per minutę (l/min), litrais per sekundę (l/s) ir kubiniais metrais per valandą (m3/val.). Siurblių darbo kreivėse žymima Q raide.

• PERFORMANCE CURVE – Eksploatacinių charakteristikų kreivė (darbo kreivė): diagrama, vaizduojanti bendrąją siurblio pakėlimo aukščio ir našumo kreivę konkrečiam siurbliui su atitinkamu darbo ratu ir atitinkamomis charakteristikomis. Informaciją apie tai, kaip skaityti siurblio darbo kreivę rasite paspaudę ant šios nuorodos.

• PIPE FRICTION LOSS – Vamzdžių trinties nuostoliai (hidrauliniai nuostoliai): pakėlimo nuostoliai, susidarantys dėl trinties tarp pumpuojamo darbinio skysčio ir vamzdžių, ir jungčių sienelių.

• FRICTION HEAD – Trinties dydis: jėga (slėgis), reikalinga trinčiai įveikti, kurią lemia sistemos vamzdžių, jungiamųjų detalių, siurblių vidus.

• TOTAL HEAD – Bendras pakėlimas (bendras pakėlimo aukštis): siurblio sukuriamo pakėlimo aukščio suma. Tai galima apskaičiuoti atimant įsiurbimo aukštį iš išmetimo aukščio. Dar kitaip vadinama, kaip “Bendras dinaminis pakėlimas“ (angl. Total Dynamic Head).

• PRESSURE – Slėgis: fizikinis dydis, jėgos veikimas į plotą. Kiekybiškai jis apibūdinamas kaip jėga, statmenai veikianti ploto vienetą. Matuojamas bar , kg/cm² arba kpa.

• PRESSURE DROP – Slėgio kritimas: slėgio skirtumas tarp dviejų siurblio sričių arba tarp talpos vidinės ir išorinės pusės.

• EFFICIENCY – Efektyvumas: išmatuota įrenginio vieneto galia, padalyta iš įrenginio vieneto pagamintos galios. Nurodoma procentais.

• B.E.P – Geriausias (aukščiausias) efektyvumo taškas: Kinetinė energija, kurią sukuria siurblys, niekada nekonvertuojama 100% efektyvumu į slėgio energiją. Nuostoliai visada patiriami dėl trinties sandarikliuose, guolių trinties, pumpuojamo skysčio trinties darbo rate ir kt. Aukščiausias efektyvumo taškas – yra siurblio tūrinis našumas, kuriam siurblys buvo suprojektuotas siekiant kaip galima daugiau paversti kinetinės energijos į slėgio energiją. Kas atsitinka, kai siurblys veikia ne aukščiausio efektyvumo darbo sąlygomis?

• N.P.S.H. (Net Positive Suction Head) – sąlyginis hidraulinis slėgis (kavitacijos rezervas). NPSH nurodo minimalų įsiurbimo linijoje slėgį, kuris užtikrina atitinkamo tipo siurblio veikimą be kavitacijos. Jis matuojamas skysčio stulpo metrais siurblio įsiurbime – įvade. Sąlygiškai,  tai yra jėgų santykio balanso patikrinimas siurblio įsiurbime. Fizinė šio parametro reikšmė yra tokia: ar skystis garuos ir užvirs prie esamo slėgio siurblio įsiurbimo angoje (kavitacijos efektas), ar siurblys veiks normaliai be kavitacijos ir įsiurbiamo skysčio srauto pertrūkio.

• N.P.S.H.A: Turimas grynasis įsiurbimo aukštis, kurį galima naudoti, norint išvengti kavitacijos siurblyje. Tai apibrėžiama kaip statinio pakėlimo aukščio ir paviršiaus slėgio aukščių suma, iš kurio atimamas siurbiamo skysčio garų slėgis, trinties nuostoliai dėl vamzdynų, vožtuvų ir jungiamųjų detalių. NPSHA vertė apskaičiuojama savarankiškai. NPSHa (sistemos) visada turėtų būti didesnis nei NPSHr (siurblys). Jei taip nėra, būtina pasirinkti kitą siurblį su mažesniu NPSHr, arba padidinti slėgį įsiurbimo angoje, arba sumažinti temperatūrą, tuo sukeliant prisotintų garų slėgio sumažėjimą. Skaičiuokles rasite paspaudę ant nuorodos.

• N.P.S.H.R: Grynas teigiamas įsiurbimo aukštis, reikalingas tam, kad siurblys “nekavituotų”. Reikalinga slėgio vertė siurblio įsiurbimo angoje (siurblio gamintojas NPSHR kreivę pateikia kartu su konkretaus siurblio darbo charakteristikų kreive);

• CAVITATE – Kavitacija: skysčio srauto žemose slėgio srityse susidarantys dujų, garų burbuliukai, kurie patekę į siurblio aukšto slėgio sritis, sprogsta sudarydami smūgines bangas. Prarandamas našumas, kyla triukšmas ir siurblio darbinių dalių sugadinimas. Daugiau apie kavitaciją rasite paspaudę ant šios nuorodos.

• SPECIFIC GRAVITY (SG) – Lyginamasis svoris: Medžiagos tankio santykis su etaloninio tirpalo (paprastai vandens, esant 4°C temperatūrai) tankiu.

• VISCOSITY – Klampumas: Atsparumas laipsniškai skysčio deformacijai veikiamai šlyties ar tempimo jėgų. Daugiau informacijos apie tai rasite paspaudę ant šios nuorodos.

• B.H.P. – Stabdymo galia A.G.: Variklio galios matavimas prieš jos praradimą sukeltą bet kokios apkrovos (greičių dėžės ir pan.). Matuojama, pritvirtinant „De Prony stabdį“ prie variklio veleno.

• FLOODED SUCTION – užpildytas siurbimas (teigiamas įsiurbimo aukštis): Jei siurblys yra žemiau skysčio šaltinio, o įsiurbimas vyksta sunkio jėgos dėka. Tai yra tinkamiausias išcentrinių siurblių sumontavimo būdas. Montavimo schemos pavyzdys.

• SUCTION STATIC HEAD – Statinis siurbimo aukštis: aukščių skirtumas tarp rezervuare esančio skysčio paviršiaus ir siurblio įsiurbimo angos vidurio linijos. Jei skystis rezervuare (talpoje) yra su slėgiu, šis slėgis taip pat įvertinamas.

• SUCTION STATIC LIFT – Statinis įsiurbimo pakėlimas (neigiamas įsiurbimo aukštis): Atsiranda tik tada, kai siurblys yra sumontuotas virš rezervuaro (talpos). Montavimo schemos pavyzdys.

• IMPELLER – Darbo ratas: siurblio dalis, kuri pritvirtinama prie besisukančio veleno ir paverčia judesio energiją į skysčio pumpavimą.

 

 

APIE SIURBLIO KREIVES

 

Išcentrinio siurblio veikimą parodo eksploatacinių charakteristikų rinkinys. Išcentrinio siurblio našumo kreivės parodytos 1 paveiksle. Pakėlimas, sunaudota energija, efektyvumas ir NPSH parodyti kaip srauto funkcija.

1 pav. Tipinio išcentrinio siurblio darbo kreivės. Pakėlimas, energijos suvartojimas (naudojama galia), efektyvumas ir NPSH yra parodyti kaip našumo funkcija.

 

Paprastai duomenų lapuose esančios siurblio kreivės apima tik dalį siurblio charakteristikų. Dėl šios priežasties energijos suvartojimas, P2 reikšmė, kuri nurodyta duomenų lapuose, apima tik siurbliui tiekiamą energiją (žr. 1 paveikslą). Tas pats pasakytina apie efektyvumo vertę, kuri apima tik dalį siurblio (η = ηP). Kai kurių tipų siurbliuose su įmontuotu varikliu, o ir su įmontuotu dažnio keitikliu, pavyzdžiui, siurbliuose su pastoviu varikliu, energijos kreivė ir η-kreivė apima ir variklį, ir siurblį. Šiuo atveju tai yra P1 vertė, į kurią reikia atsižvelgti.

Paprastai siurblio kreivės apskaičiuojamos pagal ISO 9906 A priedą, kuriame nurodomi kreivės nuokrypiai:

• Q +/- 9%;

• H +/- 7%;

• P + 9%;

• η-7%.

2 pav. Energijos suvartojimo ir efektyvumo kreivės paprastai apims tik siurblio hidraulinio mazgo dalį – t. y. P2 ir ηP.

 

 

Žemiau pateikiamas trumpas skirtingų siurblio eksploatacinių kreivių pristatymas.

 

Pakėlimas, QH kreivė

QH kreivė parodo, kokį pakėlimo aukštį siurblys gali užtikrinti esant tam tikram našumui (srautui). Pakėlimas matuojamas skysčio stulpo metrais [mLC], paprastai naudojamas matavimo vienetas [metras, m]. Siurblio pakėlimo matavimo vieneto [m] naudojimo pranašumas yra tas, kad QH kreivė neturi įtakos skysčio, kurį pumpuoja siurblys, tipui.

3 pav. QH kreivė tipiniam išcentriniam siurbliui. Mažas našumas lemia aukštą pakėlimą, o didelis  – žemą.

 

Efektyvumas, η-kreivė

Efektyvumas yra tiekiamos energijos ir faktiškai sunaudotos galios santykis.

4 pav. Tipinio išcentrinio siurblio efektyvumo kreivė

 

Siurblių pasaulyje ηP efektyvumas yra santykis tarp galios, kurią siurblys tiekia vandeniui (PH) ir galios tiekiamos velenui (P2):

 

 

 

Kur:

ρ yra skysčio tankis, kg/m³;
g yra gravitacijos pagreitis, m/s²;
Q yra debitas, išreikštas m³/h, o H – pakėlimas, m.

Vandeniui, kurio temperatūra 20°C ir kurio matavimo Q yra m³/h, o H – m, hidraulinę galią galima apskaičiuoti taip:

Kaip matyti iš efektyvumo kreivės, efektyvumas priklauso nuo siurblio veikimo taško. Dėl to svarbu pasirinkti siurblį, kuris atitiktų srauto reikalavimus, ir užtikrintų, kad siurblys veiktų efektyviausiame našumo (srauto) plote.

 

Energijos sąnaudos, P2 kreivė

Ryšys tarp siurblio sunaudotos energijos ir našumo (srauto) parodytas 5 pav. Daugumos išcentrinių siurblių P2 kreivė yra panaši į kreivę, pavaizduotą 5 pav., kur P2 vertė didėja didėjant našumui.

5 pav. Tipinio išcentrinio siurblio energijos suvartojimo kreivė

 

 

NPSH kreivė (grynasis teigiamas įsiurbimo aukštis)

Siurblio NPSH vertė yra mažiausias absoliutus slėgis, kuris turi būti siurblio įsiurbimo pusėje, kad būtų išvengta kavitacijos. NPSH vertės matuojamos [m] ir priklauso nuo našumo (srauto). Kai našumas padidėja, padidėja ir NPSH vertė (žr. 6 paveikslą).

6 pav. Tipinio išcentrinio siurblio NPSH kreivė

 

 

 

 

Šioje žinyno temoje pateikiama informacija:

• Kavitacija. Kas ją sukelia ir kaip jos išvengti? Skaičiavimo pavyzdžiai;
• Rekomenduojamos išcentrinių siurblių montavimo schemos;
• Slėgio nuostoliai;
• Rekomenduojamas įsiurbimo vamzdžio skersmuo priklausomai nuo siurblio įvado skersmens;
• Maksimalaus darbinio slėgio priklausomybė nuo siurbiamo skysčio temperatūros.

 

 

 

KAVITACIJA

Minimaliai leistinas siurblio įsiurbimo aukščio vertes riboja kavitacijos sąlygų atsiradimas.

Kavitãcija (lot. cavitas – tuštuma), dujų, garų arba jų mišinio pulsuojančių burbuliukų susidarymas skystyje ir jų išnykimas. Lemia skysčio vietinio slėgio sumažėjimas: jei kuriame nors skysčio srauto taške slėgis pasidaro mažesnis už skysčio garų slėgį, įvyksta fazinis virsmas – skystis virsta dujomis – ir susidaro dujų burbuliukai.

Siurbimo metu kavitacija – garo burbuliukų susidarymas skystyje, kai lokalus slėgis pasiekia kritinę reikšmę, t.y. kada vietinis slėgis lygus arba truputį mažesnis už prisotintų skysčio garų slėgį. Garo burbuliukai siurbiamo skysčio sraute maišosi ir kai jie pasiekia sritį su aukštesniu slėgiu, įvyksta garo kondensacija. Garo burbuliukai sprogsta ir susidaro slėgio bangos, kurios tiesiogiai veikia į siurblio darbines dalis, kurių medžiagos pastoviai veikiamos tokių cikliškų apkrovų, pradeda patirt plastines deformacijas. Šis reiškinys pasižymi charakteringu triukšmu, susijusiu su atsiradusia kavitacija. Pažeidimai, kuriuos sukelia kavitacija, gali būti lydimi elektrocheminės korozijos ir temperatūros didėjimu, kuriuos sukelia siurblio metalinių dalių plastinė deformacija. Plieno lydiniai ir ypač legiruoto plieno rūšys  – tai medžiagos, pasižyminčios aukštu atsparumu temperatūrai ir korozijai. Kavitacijos atsiradimo sąlygų pradžią galima prognozuoti, atliekant minimalaus leistino teigiamo slėgio įsiurbime apskaičiavimą (NPSH).

NPSH nurodo minimalų įsiurbimo linijoje slėgį, kuris užtikrina atitinkamo tipo siurblio veikimą be kavitacijos.

Kad nustatyti statinį skysčio aukštį siurblio įvade hz, kuriam esant siurblys funkcionuos be kavitacijos atsiradimo, turi būti išpildyta sekanti sąlyga:

 

hp + hz ≥ (NPSHr + 0,5) + hr + hv

hp – veikiantis skystį absoliutus slėgis, išreikštas vandens stulpo metrais; hp yra atmosferos slėgio ir skysčio tūrio masės (ρ) santykis
hz – tai siurblio sumontavimo aukščių skirtumas, kuris matuojamas nuo siurblio įvado ašies iki skysčio paviršiaus lygio rezervuare, išreikštas metrais. hz įgyja neigiamą reikšmę, kai viršutinis siurbiamo skysčio lygis yra žemiau siurblio įsiurbimo įvado ašies.
hr – slėgio nuostoliai, kurie išreikšti metrais įsiurbimo vamzdyne ir armatūroje tokioje, kaip pavyzdžiui: atbulinis vožtuvas, sklendė ir t.t…
hv – tai prisotintų skysčio garų slėgis, esant darbinei temperatūrai, išreikštas metrais. hv yra garų slėgio (Pv) ir skysčio tūrio masės (ρ) santykis
0,5 – atsargos koeficientas

 

Maksimaliai galimas siurblio įsiurbimo aukštis priklauso nuo atmosferinio slėgio (siurblio sumontavimo aukštis virš jūros lygio) ir skysčio temperatūros. Žemiau pateikta lentelė parodo slėgio nuostolius priklausomai nuo siurbiamo skysčio temperatūros ir slėgio hidraulinius nuostolius priklausomai nuo siurblio sumontavimo aukščio virš jūros lygio.

 

Siekiant sumažinti slėgio nuostolius kiek tai įmanoma, ypač kai siurbiamas skystis yra žemiau siurblio įsiurbimo ašies 4-5 metrais arba kai siurblys veikia sąlygomis, kai našumas artimas maksimaliam, būtina naudoti įsiurbimo vamzdyną su didesniu skersmeniu nei siurblio įvado skersmuo.

Pagal galimybes siurblys turi būti montuojamas kaip galima arčiau siurbiamo skysčio.

 

Skaičiavimo pavyzdys.

Skystis: vanduo, temperatūra 20°C,  ρ = 1kg/dm³

Reikalingas našumas: 50 m3/h

Skirtumas įsiurbimo lygyje (įsiurbimo aukštis): 3 m

Siurblio NPSHr reikšmė: 3 m

Vandeniui prie 15°C hv yra Pv/ρ = 0,17 m

eh = Pa/p = 10,33 m

Slėgio nuostoliai hr įsiurbimo vamzdyno ilgio atkarpoje ir vožtuve sudaro 1,5 m.

Suvedame pradines reikšmes į aukščiau nurodytą formulę:

10,33 + (-3) ≥ (3 +0,5) +1,5 +0,17 ir gauname: 7,33 ≥ 5,17

Sąlyga išpildyta. Tai reiškia, kad nurodytų sąlygų atveju siurblys siurbs vandenį iš 3 metrų be kavitacijos požymių atsiradimo.

 

Kas yra kavitacija kaip fizikinių – cheminių savybių procesas?

Vanduo gamtoje nėra vienalytė ir gryna terpė be priemaišų. Visi skysčiai yra tirpalai, kuriuose yra gana daug priemaišų, daugiausia atmosferos dujų. Iš atmosferos oro vandenyje ištirpsta beveik dvigubai daugiau azoto nei deguonies. Taigi 1 litre vandens 20°С temperatūroje ištirpsta maždaug 665 ml anglies dioksido, o esant temperatūrai 0°С – tris kartus daugiau, t.y. 1995 ml. Prie 0°C temperatūros viename litre vandens galima ištirpinti: He – 10 ml, H2S – 4630 ml.

Padidėjęs slėgis padidina dujų tirpumą. Pavyzdžiui, esant 25 atmosferų (barų) slėgiui, 1 litre vandens ištirpsta 16,3 litro anglies dioksido, o esant 53 atm – 26,9 litro. Sumažinus slėgį, gaunamas atitinkamai priešingas rezultatas. Jei paliksite indą su vandeniu per naktį, ant indo sienelių susidarys dujų burbuliukai. Tai dar aiškiau ir greičiau galima pamatyti stiklinėje su mineraliniu vandeniu. Verdant vandenį, mes taip pat matome burbuliukų susidarymą dujomis ir garais.

Kavitacija (terminė) tam tikra prasme yra tas pats virimo procesas, kurį sukelia ne tik padidėjusi temperatūra (nors tai taip pat yra vienas iš kavitacijos susidarymo veiksnių). Veikiant dviems veiksniams, padidėjus temperatūrai ir sumažėjus slėgiui virš skysčio, vyksta kavitacijos procesas, kurio metu skystis pereina į dujų ir vandens mišinį. Tai ypač svarbu ir dažniausiai pasitaiko siurbimo sistemose, kur neigiamas įsiurbimo slėgis, kitaip tariant kai siurblys yra virš pumpuojamo skysčio lygio. Siurblio darbo ratas įsiurbimo linijoje sukuria vakuumą, kuris, jei trūksta skysčio prie siurblio įleidimo angos (susiaurėjus praėjimui, per didelis vamzdynų alkūnių skaičius ir kt.), sukuria sąlygas skysčio kavitaciniam užvirimui.

Dažnai užduodamas klausimas – kodėl negalima įsiurbti skysčių su aukšta temperatūra? Atsakymas – sumažėjus slėgiui įsiurbimo vamzdyje, didžioji vandens dalis pereina į kitą agregacijos būseną, vadinamąjį vandens ir dujų mišinį (kitaip tariant, kavitacinis verdantis vanduo), kurio iš esmės negalima įsiurbti įprastu vandens siurbliu.
Normaliomis sąlygomis skysčio ir dujų tirpalas yra pusiausvyroje, t.y. slėgis skystyje yra didesnis nei dujų garų slėgis, todėl sistema yra stabili. Tais atvejais, kai sistemoje pažeidžiama ši pusiausvyra ir susidaro kavitacijos burbuliukai.

Panagrinėkime išmetimo kavitacijos susidarymo statinėje sistemoje atvejį. Dažniausiai kavitacija susidaro srityje, esančioje ant siurblio slėgio linijos (išmetimo), tuo atveju, jei ji susiaurėja. T.y. skysčio slėgis po susiaurėjimo sumažėja (pagal Bernulio dėsnį), nes nuostoliai ir kinetinė energija didėja. Sočiųjų garų slėgis tampa didesnis nei vidinis skysčio slėgis, susidarant burbuliukams. Perėjus per siaurąją dalį (tai gali būti šiek tiek atidarytas vožtuvas, vietinis susiaurėjimas ir kt.), srauto greitis mažėja, slėgis didėja, o dujų ir garų burbuliukai sprogsta. Be to, šiuo atveju išsiskirianti energija yra labai didelė, todėl (ypač jei tai atsitinka ant sienelių esančiuose burbuliukuose) įvyksta mikro hidrauliniai smūgiai, kurie pažeidžia sieneles. Tuo pačiu metu, jei nesiimti priemonių, procesas sukels visišką sienelių suardymą. Vibracija ir padidėjęs triukšmas siurblyje ir vamzdžiuose yra pirmieji kavitacijos požymiai.

Pagrindinės silpnosios hidraulinių sistemų vietos – susiaurėjimai, kur staigus skysčio srauto greičio pokytis (vožtuvai, čiaupai, sklendės) ir siurblių darbo ratai. Jie tampa dar labiau pažeidžiami, esant didesniam jų paviršiaus šiurkštumui.

 

Siurblio kavitacijos rezervo apskaičiavimas sistemos projektavimo etape

Norint apskaičiuoti pakankamą sistemos kavitacijos rezervą, būtina apskaičiuoti H – maksimaliai galimą įsiurbimo aukštį konkrečiam siurbliui prie atitinkamo našumo ir sąlygų.

H = Pb* 10,2 – NPSH – Hf – Hv – Hs, kur

• Hf – nuostoliai įsiurbimo linijoje vandens stulpo metrais (m);
• Hv – skysčio sočiųjų garų slėgis darbinėje temperatūroje (m);
• Hs – atsargos riba, kurią nustato konstruktoriai – 0,5 m;
• Pb – slėgis virš skysčio – atviroje sistemoje tai yra atmosferos slėgis, maždaug lygus 10,2 m. (Pb* 10,2)
• N.P.S.H. (Net Positive Suction Head) – sąlyginis hidraulinis slėgis (kavitacijos rezervas). NPSH nurodo minimalų įsiurbimo linijoje slėgį, kuris užtikrina atitinkamo tipo siurblio veikimą be kavitacijos. Jis matuojamas skysčio stulpo metrais siurblio įsiurbime – įvade. Sąlygiškai, tai yra jėgų santykio balanso patikrinimas siurblio įsiurbime. Fizinė šio parametro reikšmė yra tokia: ar skystis garuos ir užvirs prie esamo slėgio siurblio įsiurbimo angoje (kavitacijos efektas), ar siurblys veiks normaliai be kavitacijos ir įsiurbiamo skysčio srauto pertrūkio.

Formulės H = Pb * 10,2 – NPSH – Hf – Hv – Hs fizinė prasmė yra ta, kad esant maksimaliems siurblio veikimo parametrams, vakuumas jo įsiurbimo antgalyje neviršytų prisotinto skysčio garų slėgio darbinėje temperatūroje, t.y. kad sistema turėtų pakankamą priešslėgį, užtikrinantį siurblio darbą be kavitacijos.

Iš čia matyti sprendimo būdai, siekiant sumažinti kavitacijos kilimo tikimybę:
– pakeisti įsiurbimo vamzdžio skersmenį į didesnį – nuostolių (Hf) sumažinimui;
– perkelti siurblį kuo arčiau pumpuojamo skysčio įsiurbimo vietos – nuostolių (Hf) sumažinimui;
– vamzdžio su glotnesnių vidinių sienelių paviršiumi naudojimas, alkūnių, posūkių, sklendžių, vožtuvų skaičiaus sumažinimas – nuostolių (Hf) sumažinimui;
– siurbimo vakuumo sumažinimas, keičiant siurblio montavimo aukštį (mažinant) – padidinimui (Pb);
– sumažinus skysčio temperatūrą – sumažėja (Hv);
– sumažinus siurblio našumą, mažinant apsisukimų skaičių – sumažėja (NPSH);

Taip pat ypatingai svarbu, kad faktinis siurblio darbo taškas būtų kuo arčiau jo aukščiausio efektyvumo taško. Daugiau apie tai rasite šioje žinyno temoje.

Visos šios priemonės leis sumažinti kavitacijos kilimo galimybę siurblyje ir užtikrinti ilgalaikį ir saugų siurblio darbą.

 

 

IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ MONTAVIMO SCHEMOS, SLĖGIO NUOSTOLIŲ ĮVERTINIMO LENTELĖS

Pastaba

  • Įsiurbimo vamzdžio skersmuo turi būti didesnis už siurblio įsiurbimo angos matmenis (rekomenduotini matmenys pateikti žemiau esančioje lentelėje)

 

Pastabos

– Aukščiau pateikti duomenys skirti glotniems vamzdžiams, kurie pagaminti iš ketaus.

– Bendram hidraulinių nuostolių įvertinimui reikšmės turi būti padaugintos iš koeficientų (priklausomai nuo naudojamų vamzdžių medžiagos):

• 0,8 – naujiems laminuotiems plieniniams vamzdžiams;
• 1,25 – plieniniams vamzdžiams, kurie paveikti korozijos;
• 0,7 – vamzdžiams iš aliuminio;
• 0,65 – PVC vamzdžiams;
• 1,25 – cementiniams vamzdžiams.

Q – našumas, l/s
v – vandens tekėjimo greitis, m/s
d – vamzdžio skersmuo, mm
h – slėgio nuostoliai išreikšti vandens stulpo metrais, m

 

 

Žemiau pateiktose žinyno temose rasite atsakymus į tai, kurios siurblių gamyboje naudojamos medžiagos yra labiau atsparios kavitacijos poveikiui:

Konstrukcinių medžiagų parinkimo įtaka faktinei siurblio kainai ir patikimumui

Medžiagų naudojamų siurblių ir sandariklių gamyboje aprašymai ir cheminis suderinamumas su įvairiomis terpėmis

 

 

Siurblio darbo (našumo) kreivė paprastai yra vienas iš pirmųjų dalykų, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį prieš įsigydami siurblį ar jį eksploatuodami. Bet kaip jūs skaitote tarp visų tų keistų eilučių? Kaip jūs žinote, kad įsigijote tinkamą siurblį tinkamam darbui?

 

KAS YRA SIURBLIO DARBO KREIVĖ?

Trumpai tariant, siurblio darbo kreivė yra grafinis siurblio našumo vaizdas, pagrįstas gamintojo atliktais bandymais. Kiekvienas siurblys turi savo siurblio našumo kreivę. Tai pagrįsta siurblio galia ir sparnuotės dydžiu bei forma.

 

KODĖL NAUDOJAMA SIURBLIO DARBO KREIVĖ?

Suprasdami bet kurio siurblio darbo (našumo) kreivę, galite suprasti to siurblio veikimo ribas. Veikimas virš nurodyto diapazono ne tik sugadins siurblį, bet ir sukels nereikalingą prastovą.

 

KAIP SKAITYTI IŠCENTRINIO SIURBLIO DARBO KREIVĘ?

Siurblio kreivė rodo 2 svarbius parametrus – našumą (srautą) ir pakėlimą (slėgį).

 

NAŠUMAS

Našumas – yra srauto greitis, kuriuo skystis turi judėti visoje sistemoje. SI matavimo vienetų sistemoje jis matuojamas litrais per minutę arba kubiniais metrais per valandą (m3/h).
Skirtingas skystis turi skirtingą klampumą, todėl būtina suprasti kiekvieno jų tekėjimą.

Kaip pavyzdį paimkime gyvenamojo namo vandens šildymo sistemą. Per didelis srautas sukelia sistemoje triukšmą, o per mažas srautas reiškia nepakankamą šilumos kiekį kai kuriose jos vietose.

 

PAKĖLIMAS

Pakėlimas – tai bendras skysčio mechaninės energijos kiekis tam tikrame vamzdynų sistemos taške. Si matavimo vienetų  sistemoje nurodomas metrais. Kad siurblys galėtų perkelti vamzdžių sistema skystį, jam reikia sukurti pakankamą slėgio skirtumą, kad būtų išvengta pakėlimo sumažėjimo sistemoje dėl hidraulinių nuostolių, susidarančių vamzdyne dėl trinties, alkūnių, vožtuvų ir t.t…

 

SIURBLIO DARBO KREIVĖS SKAITYMAS

Trumpai tariant, siurblio kreivė parodo, kaip siurblys veikia bet kuriame savo darbo diapazono taške.

Kaip pavyzdį panagrinėkime siurblio BAV-150 darbo kreives. Žemiau pateikta diagrama parodo, kad esant našumui 100 litrų per minutę arba 6 m³/h , siurblys sukuria 3,5 metrų pakėlimą.

 

 

Žemiau pateikta diagrama parodo, kad esant 2 m pakėlimui, BAV -150 siurblio našumas (debitas) bus 140 litrų per minutę arba 8,4 m³/h.

 

 

Jei jūsų sistemos pakėlimo ir našumo darbo taškas yra nurodytoje siurblio darbo kreivėje arba žemiau jos, šio siurblio sistemos veikimui pakaks.

 

KAIP RASTI GERIAUSIĄ (AUKŠČIAUSIĄ) EFEKTYVUMO TAŠKĄ?

Paprastai tariant, geriausias efektyvumo taškas yra maždaug 70-85 procentai nuo siurblio kreivės pradžios. Svarbu atkreipti dėmesį, kad siurblys turėtų būti eksploatuojamas geriausio efektyvumo taške arba netoli jo. Aukščiausias efektyvumo taškas paprastai nurodomas siurblio naudojimo instrukcijoje arba pačioje siurblio darbo kreivės diagramoje. Neretai gamintojai aukščiausio efektyvumo darbo tašką nurodo vardinėje plokštelėje esančioje ant siurblio.

Siurblio darbo kreivės pavyzdys pateiktas žemiau. Kaip matyti iš pavyzdžio, siurbliui dirbant aukščiausiame efektyvumo taške (naudingo veikimo koeficientas – 66%), našumas Q – 130m³/h, pakėlimas H – 130m.

 

 

 

 

Visi žinome, kad kai siurblys veikia geriausiame (aukščiausiame) efektyvumo taške, yra mažiausia gedimo tikimybė, o jo tarnavimo laikas ilgiausias. Bet kas nutiks, kai mes eksploatuosime siurblį tokiomis sąlygomis – toli nuo jo aukščiausio efektyvumo taško? Kokios gali iškilti problemos?

 

AUKŠČIAUSIAS EFEKTYVUMO TAŠKAS IR YRA GERIAUSIAS SIURBLIO EKSPLOATAVIMO (DARBO) TAŠKAS

Svarbu pažymėti, kad efektyvumas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios aukščiausias efektyvumo taškas turėtų būti tinkamiausias veikimo taškas, nors didesnis hidraulinis efektyvumas reiškia mažesnes sąnaudas pumpuojamo skysčio litrui (kubui) .

Kai siurblys pastoviai veikia kuo arčiau jo aukščiausio efektyvumo taško, tuo mažesnė gedimo tikimybė, todėl tikėtina, kad jo eksploatavimo trukmė bus ilgiausia. Ilgesnis siurblio eksploatavimo laikas be remonto reiškia – mažesnes sąnaudas ir trumpesnį jo atsipirkimo laiką. Naudodami siurblį sąlygomis kuo arčiau siurblio aukščiausio efektyvumo taško, jūs patirsite mažesnes eksploatavimo sąnaudas ir mažesnes priežiūros/keitimo išlaidas.

 

NEIGIAMI POVEIKIAI

Idealiomis sąlygomis siurblys veikia, kai optimalaus veikimo srauto ribos ne  didesnės nei  10% nuo aukščiausio efektyvumo taško. Nors stengiamasi nenukrypti nuo aukščiausio efektyvumo taško, iš tikrųjų realiomis sąlygomis dauguma siurblių veikia ribose, esančiose toliau nei 10% nuo aukščiausio efektyvumo taško  ir tai yra priimtina periodinio veikimo sąlygomis.

 

Kai siurblys ilgą laiką veikia per toli į kairę ar dešinę nuo jo aukščiausio efektyvumo taško, tai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių laiku nepašalinus, siurblio gedimas neišvengiamas.

 

KAVITACIJA

Kavitaciją sukelia skysčio garų burbuliukai, kurie suyra, su didele jėga sprogsta ir smūgio bangos ardo darbo rato paviršių. Burbulų žlugimo reiškiniai gali pasireikšti dideliu periodiškumu – 300 kartų per sekundę ir visas šis veiksmas vyksta garso greičiu. Susidaranti mikrosmūginė srovė beveik visada nukreipta į gretimą paviršių vietoj skysčio srauto. Priklausomai nuo jūsų siurblio darbo sąlygų, tai gali atsirasti, kai siurblys veikia darbo kreivėje į dešinę pusę nuo aukščiausio efektyvumo taško. Kitaip tariant, įsiurbimo kavitacija gali atsirasti, kai padidinamas siurblio darbo krūvis, siekiant siurbti daugiau skysčio. Išmetimo kavitacija kyla, kai siurblys veikia darbo kreivės pradžioje (į kairę pusę nuo aukščiausio efektyvumo taško), kai srautas mažas, o slėgis didelis.

 

 

Daugumai išcentrinių siurblių, srautui padidėjus už aukščiausio efektyvumo taško ribų, taip pat padidėja reikalingas grynasis teigiamas įsiurbimo aukštis (NPSHr). Kai NPSHr riba viršija galimą grynąją teigiamą įsiurbimo reikšmę (NPSHa), susidarys daugiau garų burbuliukų ir atsiras kavitacija.

Įsiurbimo kavitacijos atsiradimo priežastys:

• Siurblys veikia tokiomis sąlygomis, kai jo faktinis darbo taškas yra ženkliai nutolęs darbo kreivėje į dešinę pusę nuo jo aukščiausio efektyvumo taško;
• Užsikimšęs filtras, koštuvas ar įsiurbimo vamzdis;
• Siurblys yra per toli nuo skysčio įsiurbimo šaltinio, per ilgas įsiurbimo vamzdis;
• Vamzdynų išdėstymas yra neteisingai suprojektuotas arba per mažas NPSH;
• Per mažas įsiurbimo vamzdžio skersmuo.

Žemiau pateiktoje nuotraukoje matyti siurblio darbo rato sugadinimas, dirbant įsiurbimo kavitacijos sąlygomis.

 

Išmetimo kavitacija kyla, kai siurblys veikia pačiame kairiajame siurblio darbo kreivės kampe (darbo kreivės pradžioje). Dėl aukšto išmetimo slėgio siurblys dideliu sukimosi greičiu priverčia skystį cirkuliuoti siurblio viduje, sukurdamas vakuumą aplink korpuso sienelę, tuo pačiu sukeldamas pumpuojamo skysčio garų burbuliukų atsiradimą, kurie sprogdami su didele energija ardo paviršius.

Išmetimo kavitacijos priežastys:

• Siurblio darbas esant per dideliam slėgiui (darbo kreivės kairėje pusėje);
• Užsikimšę vamzdynai ar filtrai;
• Blogai suprojektuotas vamzdynų išdėstymas.

Žemiau pateiktoje nuotraukoje matyti siurblio darbo rato sugadinimas, dirbant išmetimo kavitacijos sąlygomis.

 

Kavitacija sumažina siurblio našumą, sukelia hidraulinį disbalansą, dėl kurio atsiranda vibracija, kuri savo ruožtu įtakoja veleno ar guolio gedimą.  Svarbu „stebėti“ (duobučių atsiradimo požymiai ant darbo rato paviršiaus, vibracija, didėjantis energijos suvartojimas) ir „klausytis“ (triukšmas, kaip kad jūs pumpuotumėte akmenukus) kavitacijos požymių, kad pašalintumėte problemą iki siurblio sugadinimo.

Daugiau informacijos apie kavitaciją ir kaip jos išvengti rasite šioje žinyno temoje (paspauskite ant nuorodos).

 

VIBRACIJA

Daugybė veiksnių, įskaitant kavitaciją, gali sukelti vibraciją ir tai gali sukelti veleno lenkimo momentus, todėl gali sumažėti siurblio našumas ir atsirasti veleno sugadinimo rizika. Didelė vibracija gali kilti, kai siurbliai veikia per toli į dešinę nuo aukščiausio efektyvumo taško.  Tai taip pat vibracija gali atsirasti dėl didesnių guolių apkrovų susijusių su siurblio darbu.

 

DARBO RATO PAŽEIDIMAS

Kaip minėta aukščiau, kavitacija daro žalą sparnuotei, o dėl per didelės vibracijos rotorius gali susiliesti su korpusu. Kai kavitacijos pradžioje susidarę garų burbuliukai migruoja į aukštesnio slėgio sparnuotės sritis, jie su pakankama jėga sprogsta, tuo pačiu smūginės bangos atplėšia molekules nuo darbo rato metalo, palikdamos signalinius kavitacijos ženklus – duobutes ir eroziją.

 

ĮSIURBIMO IR IŠLEIDIMO RECIRKULIACIJA

Priklausomai nuo hidraulinės siurblio konstrukcijos, įsiurbimo ir išleidimo recirkuliacija vyksta, kai skystis netinkamai teka per siurblį. Šis reiškinys sukelia didelį veikimo nestabilumą ir gali sumažinti srautą. Dėl siurbimo ar išleidimo recirkuliacijos daroma žala panaši į kavitaciją ir gali sukelti siurblio gedimą, kai sparnuotės mentės dėl  metalo nuovargio  nutrūksta.

 

TRUMPESNIS GUOLIŲ IR SANDARIKLIŲ TARNAVIMO LAIKAS

Dėl recirkuliacijos ir kavitacijos gali sumažėti guolio ir sandariklio tarnavimo laikas ir ko pasekoje padidės priežiūros išlaidos, nes šiuos komponentus reikės dažnai pakeisti. Rotoriaus nestabilumas, atsirandantis dirbant ne aukščiausio efektyvumo sąlygomis, gali sugadinti veleną, priešlaikinį sandariklio susidėvėjimą, gedimą ar tiesiog sukelti aukštesnę guolio temperatūrą, dėl ko sutrinka tepimas ir guolis sugenda.

 

 

IŠVADA

Siekiant didesnio efektyvumo, neretai naudotojai atlieka siurblio srauto ir slėgio reguliavimą sklendžių pagalba ir pan., siekiant, kad jo aukščiausio efektyvumo taškas sutaptų su siurbimo sistemos darbo tašku. Būtinas atsargumas, kai tai daroma. Jei kyla abejonės, kad tai gali sukelti kavitaciją ar recirkuliaciją,  visada išnagrinėkite siurblio darbo kreivę, arba kreipkitės į mūsų įmonės pardavimų ir serviso specialistus.

 

INFORMACIJA APIE AUTOMATINES VANDENS TIEKIMO SISTEMAS IR SAUSAI STATOMUS SIURBLIUS

Kai jums reikia išgauti vandenį iš negilaus gręžinio, šulinio ar vandens kaupimo rezervuaro, o panardinamas siurblys šiam tikslui netinka, savisiurbis sausai statomas siurblys  bus geriausias jūsų pasirinkimas. Taigi, ką jūs turite žinoti pasirinkdami, montuodami tokią siurbimo sistemą? Priešingai nei panardinamuose siurbliuose, sausai montuojamuose siurbliuose nėra vandens slėgio, kuris padėtų pašalinti orą iš įsiurbimo sistemos ir siurblio vidaus. Todėl, jei sistemoje yra oro, kuris yra suspaudžiamos dujos, siurblys neveiks.

Dėl šios priežasties įsiurbimo vamzdžiai ir sausai montuojami siurbliai, kurie skirti pakelti vandenį iš lygio, esančio žemiau jų įsiurbimo angos, privalo būti pilnai užpildyti vandeniu prieš paleidžiant. Nepaisant to, eksploatacijos metu oras gali patekti į siurblio vidų, sukurdamas triukšmą ir kavitaciją – tiek nepageidaujamą žalingą poveikį, tiek sukeliantį priešlaikinį gedimą. Nors yra keletas savaiminio užpildymo tipų, dažniausiai naudojamas kai įsiurbimo sistemoje įrengiamas atbulinis vožtuvas. Priklausomai nuo paskirties, pats siurblys gali būti vienos pakopos arba daugiapakopis, tačiau užpildymo sistema išliks ta pati nepriklausomai nuo pakopų skaičiaus.

 

Esminiai dalykai, kuriuos reikia atsiminti, montuojant savisiurbį siurblį:

• Siurblį įrenkite kuo arčiau siurbimo šaltinio;
• Jei įsiurbimo vamzdis ilgesnis nei 10 m, naudokite vidinį vamzdžio skersmenį, didesnį nei siurblio įsiurbimo jungties. Pavyzdžiui, jei siurblio įvadas 1″, naudokite įsiurbimo vamzdį G 1 1/4 (DN 32);
• Įsiurbimo vamzdis turi būti visiškai sandarus ir nukreiptas į viršų, kad būtų išvengta oro tarpų susidarymo;
• Jei siurblys yra aukščiau vandens lygio, sumontuokite įsiurbimo vamzdžio apačioje atbulinį vožtuvą su filtru, kuris visada turi būti panardintas (arba atbulinį vožtuvą ant siurblio įsiurbimo jungties);
• Jei naudojate lanksčias žarnas, naudokite sustiprintą spiralinę įsiurbimo žarną, kad žarna nesusispaustų dėl siurbimo vakuumo;
• Norėdami išsiurbti iš akumuliacinės talpos, sumontuokite atbulinį vožtuvą;
• Jei (geodezinis) pakėlimas išėjimo angoje yra didesnis nei 15 m, tarp siurblio ir uždarymo vožtuvo sumontuokite atbulinį vožtuvą, kad apsaugotumėte siurblį nuo galimų vandens hidraulinių smūgių ir išvengtumėte pašalinių dalelių patekimo į siurblį.

 

Savisiurbio siurblio nepertraukiamam veikimui užtikrinti būtinos sąlygos:

• Įsiurbimo vamzdis ir visos jungtys turi būti visiškai hermetiškos, t.y. nelaidžios vandeniui ir panardintos visą laiką į siurbiamą vandenį;
• Įrenkite išmetimo vamzdžio vertikalią atkarpos dalį virš siurblio išleidimo angos;
• Prieš paleidžiant siurblį, vamzdis iki atbulinio vožtuvo ir siurblio korpusas turi būti visiškai užpildyti švariu vandeniu.

 

Savisiurbio siurblio sumontavimo schema

 

Sistemos komponentai:

A1, A2: Siurblio užpildymo vandeniu angos;
A3:        Vandens išleidimo iš siurblio anga;
Hs:        Įsiurbimo aukštis (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo ašies vidurio, metrais). Hs (maksimalus siurblio įsiurbimo aukštis) reikšmes gamintojai dažniausiai nurodo siurblio techninėse specifikacijose arba ant siurblio esančiose duomenų lentelėse;
1:           Vamzdžio atrama;
2:           Lanksti jungtis;
3-5:       Atbulinis vožtuvas;
4:           Ventilis (sklendė).

Automatinė vandens tiekimo ir slėgio palaikymo sistema su dažnio keitikliu E.SYBOX MINI 3

 

E.SYBOX MINI 3 turi kitokią išvaizdą, nei bet kuri kita vandens tiekimo ir slėgio palaikymo sistema, ji yra maža ir visiškai integruota.

Įdiegę ir naudodami suprasite, kad tikras skirtumas, lyginant su kitomis sistemomis, yra: patogumas ir našumas.

E.SYBOX MINI 3 naudoja pažangiausias DAB technologijas, kad būtų palaikomas pastovus slėgis pagal nustatytus sistemos poreikius ir tokiu būdu optimizuotų energijos suvartojimą.

Tinka naudoti geriamo vandens tiekimui, buitinėms sistemoms ir laistymui.
Naujasis 3 modelis užtikrina dar mažesnį triukšmo lygį ir energijos sąnaudas.
Vandens slėgio valdymas jūsų namuose dar niekada nebuvo toks paprastas ir tylus.

DARBO REŽIMO PARAMETRAI: našumas iki 80l/min, pakėlimo aukštis iki 55 metrų

SIURBIAMAS SKYSTIS: švarus, be kietų ar abrazyvinių medžiagų, ne klampus, neagresyvus, nekristalizuotas ir chemiškai neutralus

SIURBIAMO SKYSČIO TEMPERATŪROS INTERVALAS: nuo 0°C iki + 35°C buitiniam naudojimui ir nuo 0°C + 40°C kitam naudojimui

MAKSIMALUS ĮSIURBIMO AUKŠTIS: 8 metrai

 

 

 

Automatinė vandens slėgio palaikymo sistema su dažnio keitikliu E.SYBOX

 

E.SYBOX yra patentuota automatinė vandens slėgio kėlimo  sistema, unikali savo kategorijoje, pasižyminti dideliu efektyvumu, kompaktiška ir lengva.

Kai E.SYBOX MINI yra sprendimas vandens tiekimui ir slėgio palaikymui nedideliuose namuose, E.SYBOX siūlo tuos pačius pranašumus kolektyvinėse gyvenamosiose vietose, tokiose kaip vilos ar daugiabučiai. Belaidė technologija leidžia nustatyti ir valdyti iki 4 slėgio kėlimo sistemų.

DARBO REŽIMO PARAMETRAI: našumas iki 120 l/min, pakėlimo aukštis iki 65 m

SIURBIAMO SKYSČIO TEMPERATŪROS INTERVALAS: nuo 0°C iki + 35°C buitiniam naudojimui ir nuo 0°C + 40°C kitam naudojimui

MONTAVIMAS: horizontali arba vertikali fiksuota padėtis

MAKSIMALUS DARBINIS SLĖGIS: 8 barai (800 kPa)

 

 

 

 

 

Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens.

Pavyzdys. Siurblio įjungimas 2 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti – 1,8 bar.

Oro slėgis matuojamas atskiru manometru.

 

Ta pati taisyklė galioja ir išsiplėtimo indams (hidroforams) naudojamiems kartu su panardinamais šulinių ir gręžinių siurbliais, kurių valdymas – mechaninis, t.y. naudojant slėgio rėlę. 

 

 

 

 

Vandens tiekimo sistemos (siurblio su hidroforu) parinkimas

Vandens tiekimo sistemos (siurbliai su hidroforu) yra sausai statomi siurbliai, kurie įsiurbia vandenį iš šulinio (arba kito vandens šaltinio) ir užtikrina stabilų vandens slėgį ir srautą vandens tiekimo sistemoje. Šie siurbliai nėra panardinami į vandenį, todėl atsiranda papildomi ribojimai jų panaudojimui. Stabiliam siurblio veikimui yra svarbus vandens įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) metrais, kuris susideda iš gylio H(gylis) (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado metrais) ir horizontalaus atstumo nuo siurblio iki vandens šaltinio L (šis atstumas matuojamas metrais ir dalinamas iš 10). Horizontalus atstumas svarbus dėl susidarančių hidraulinių nuostolių, vandeniui tekant vamzdžiu. Standartiniai siurbliai gali siurbti vandenį iš gylio iki 9 m, inžektoriniai siurbliai gali įsiurbti vandenį iš gylio iki 35 m.

Įsiurbimo aukščio skaičiavimui naudojama tokia supaprastinta formulė:

H(įsiurbimo) = H(gylis) + L/10

čia H(įsiurbimo) – įsiurbimo aukštis (m), H(gylis) – vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado (m), L – horizontalus atstumas nuo vandens įsiurbimo taško iki siurblio montavimo vietos (m), kuris dalinamas iš 10.

Pvz.: hidroforas sumontuotas žemės paviršiaus lygyje, šulinyje vandens paviršiaus lygis yra 4m nuo žemės paviršiaus (H(gylis) = 4m), šulinys yra 20 m atstumu nuo namo (L = 20m). H(įsiurbimo) – 4 +20/10 = 6m. Šiam atvejui tinka standartinis išcentrinis savisiurbis siurblys, kurio maksimalus įsiurbimo aukštis iki 9m. Kai įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) didesnis nei 9 metrai, naudojamas siurblys su inžektoriumi arba kitas sprendimas – panardinamo tipo siurblys (panardinami siurbliai šuliniams).

 

Siurblio našumo ir slėgio apskaičiavimas

Išsiaiškinus kokio tipo siurblys yra tinkamas (paprastas ar inžektorinis), galima apskaičiuoti reikalingą siurblio užtikrinamą bendrą slėgį H(bendras) ir našumą (Q). Paprastai komfortiškam vandens tiekimui reikalingas apie 2 bar vandens slėgis (2 bar atitinka 20 m vertikalaus vandens stulpo) aukščiausiame vandens vartojimo taške. Atitinkamai, norint viršutiniame vandens vartojimo taške užtikrinti 2 bar slėgį, reikia sudėti vandens pakėlimo aukštį nuo siurblio iki vandens vartojimo taško ir komfortišką slėgį tame taške (išreikštą vandens stulpo slėgio metrais).

Pvz.: hidroforas montuojamas žemės paviršiaus lygyje. Aukščių skirtumas tarp siurblio ir aukščiausio vandens vartojimo taško yra 8m. Galime paskaičiuoti, kad, norint komfortiškai praustis po dušu antrame aukšte, siurblys turi užtikrinti vandens slėgį (h) ne žemesnį nei 28m (8m + 20m) /barais: 2,8/. Taip pat, būtina įvertinti įsiurbimo aukštį H(įsiurbimo). Todėl bendras reikalingas siurblio pakėlimas: H(bendras) = H(įsiurbimo) + h. Mūsų atveju, kai šulinys 20 metrų atstumu nuo įvado ir vandens gylis 4 metrai nuo žemės paviršiaus, įsiurbimo aukštis 6m + vertikalus atstumas nuo siurblio iki aukščiausio taško 8m + komfortiškas slėgis 20m. Bendras reikalingas siurblio pakėlimas bus: 6+8+20=34m.

Dažniausiai siurblio maksimalus našumas viršija šulinyje esančio vandens kiekį ir ilgo veikimo atveju vanduo iš šulinio gali būti paprasčiausiais išsiurbtas. O tai gali sukelti siurblio sausą eigą ir jį sugadinti. Todėl rekomenduojama pasirūpinti siurblio apsauga nuo sausos eigos  (pvz. relė LP3, Switchmatic 2 ir analogiškos).

Siurbiant vandenį iš ežero/upės/tvenkinio ir tiekiant jį į laistymo sistemą, galima nesirūpinti dėl vandens stokos. Šituo atveju reikia skirti dėmesį siurblio našumui prie numatyto slėgio.

 

Siurblio su hidroforu montavimo rekomendacijos

Visiems sausai montuojamiems siurbliams galioja taisyklė, kad siurbliai (vandens tiekimo sistemos) būtų montuojami kaip įmanoma arčiau šulinio ar kito vandens šaltinio. Apie šią taisyklę pamiršti negalima, montuojant tiek paprastus, tiek inžektorinius siurblius.  Kuo trumpesnis įsiurbimo vamzdis, tuo paprastesnis sistemos paleidimas ir stabilesnis siurblio veikimas.

Įsiurbimo vamzdis turi būti kietas, kad įsiurbimo metu nesusispaustų. Daugumos siurblių įsiurbimo įvado skersmuo yra 25mm arba 32mm. Rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo – 32mm arba 40 mm atitinkamai. Naudojant storesnį vamzdį, mažėja įsiurbimo pasipriešinimas, dėl to siurblys veikia stabiliau ir efektyviau. Ir atvirkščiai, naudojant vamzdį, kurio skersmuo mažesnis nei siurblio įsiurbimo įvado, didėja hidrauliniai nuostoliai, siurblio parametrai blogėja.

Kita problema, su kuria susiduriama pajungus siurblį – įsiurbimo sistemos užsiorinimas (oras įsiurbimo vamzdyje). Kai tik į įsiurbimo vamzdį patenka oras, sistema nustoja veikti, siurblys nepasisiurbia. Todėl siekiant išvengti tokių nesklandumų, privaloma montuoti atbulinį vožtuvą su kietųjų dalelių tinklelio tipo filtru prie įsiurbimo vamzdžio galo ir būtinai užtikrinti visų sujungimų sandarumą. Atbulinis vožtuvas neleidžia vandeniui nubėgti į šulinį, siurbliui atsijungus, o kietųjų dalelių filtras apsaugo siurblį nuo smėlio ir kitų stambių dalelių vandenyje.  Taip pat svarbu, kad siurblys neišsiurbtų viso esančio šulinyje vandens ir nepradėtų siurbti oro. Tai gali sukelti sausą eigą ir siurblio gedimą. Pajungiant siurblį pirmą kartą, būtina nuorinti visą įsiurbimo sistemą, todėl svarbu įsiurbimo vamzdį pakloti „be bangų“, kad nesusidarytų oro kamščių ir užpilant sistemą vandeniu, oras natūraliai išeitų į viršų.

Montuojant siurblį su inžektoriumi, visos aukščiau išvardintos taisyklės galioja, bet tokiu atveju – į šulinį reikia nuvesti du vamzdžius. Į šulinį nuleidžiamas inžektorius, prie kurio pajungiami du vamzdžiai, o prie įsiurbimo angos montuojamas atbulinis vožtuvas ir apsauginis kietųjų dalelių filtras.

Jei planuojate montuoti vandens tiekimo sistemą ir įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra arti 9 metrų ribos, rekomenduojama arba pagalvoti apie
panardinamo tipo siurblį (panardinami siurbliai šuliniams), arba pasikloti 2 vamzdžius iki šulinio, nors šiuo momentu naudosite tik vieną iš jų. Kartais pasitaiko atvejų, kai vandens lygis šulinyje krenta keliais metrais ir paprastas siurblys su hidroforu nebegali jo įsiurbti. Tokiu atveju, norint pakeisti paprastą siurblį inžektoriniu (su galimybe įsiurbti vandenį iš 20-30 metrų), nebereikės kasti iš naujo žemės.

 

Išsiplėtimo indo (hidroforo) talpa

Vandens tiekimo sistemos komplektuojamos su hidroforais, kurių talpa nuo 20 iki 100 litrų. Teoriškai, esant teisingai sureguliuotam oro slėgiui išsiplėtimo inde, vanduo jame sudaro apie 30% viso indo tūrio, likusi tūrio dalis – oras. Vienodų techninių parametrų siurbliai yra komplektuojami ir su 20 litrų, ir 100 litrų talpos išsiplėtimo indais (pvz.: vandens tiekimo sistemos VJ10A ar AUTOJSW komplektuojamos su identiškais siurbliais ir skirtingos talpos hidroforais). Hidroforo tūris yra svarbus ne tik siurblio ir variklio ilgaamžiškumui, bet įtakoja ir komforto lygį (triukšmingumas, slėgio svyravimai ir pan.). Kuo didesnės talpos yra hidroforo indas, tuo rečiau įsijungia siurblys ir sistemoje yra mažiau slėgio svyravimų. Be to sausai statomi siurbliai yra pakankamai triukšmingi, todėl retesni įsijungimai atitinkamai sukelia mažiau triukšmo (ypatingai svarbu naktį).

 

Siurblių naudojimas laistymo sistemoms. Vandens įsiurbimas iš tvenkinio/ežero/upės

Daugumos laistymo sistemų pagrindinė svarbiausioji sudėtinė dalis – vandens siurblys. Kad padaryti laistymo sistemą efektyvią tiek, kiek galima, vandens siurblys turi būti parinktas toks, kad atitiktų vandens šaltinio, vamzdyno ir laistymo įrangos reikalavimus. Laistymui naudojami kelių tipų siurbliai. Dažniausiai naudojami išcentriniai siurbliai. Prieš pasirenkant laistymo siurblį, reikėtų įvertinti šias pagrindines sąlygas:

• vandens tiekimo šaltinis (vandentiekis, šulinys, upė, tvenkinys ir t.t.);
• reikalingas vandens debitas (našumas, kuris matuojamas l/min ar m³/h);
• reikalingas vandens slėgis (galutiniame vandens tiekimo taške, matuojamas barais arba metrais, kur 1.0 bar ≈ 10 m);
• reikalingas vandens kėlimo aukštis (atstumas nuo vandens paviršiaus iki aukščiausio vandens tiekimo taško, metrais).

Jei tiekimo šaltinis – šulinio, gręžinio vanduo, jo kiekis priklauso nuo vietinių geologinių ir hidrologinių sąlygų. Visas likusias sąlygas diktuoja laistymo sistemos tipas, atstumas iki vandens šaltinio ir vamzdžių sistemos dydis. 

Naudojant siurblį su hidroforu laistymo sistemoms ir siurbiant vandenį iš tvenkinio/ežero, rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo. Nors daugelio sausai statomų išcentrinių siurblių maksimalus įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra 9 metrai, kas teoriškai atitiktų 90 metrų horizontalų atstumą (L), praktika rodo, kad tokios sistemos efektyviai veikia įsiurbimo atstumu iki 50-60m. Esant didesniam atstumui, pasireiškia kavitacijos efektas (nutrūksta vandens srauto vientisumas, atsiranda oro tarpai) ir įsiurbimo vamzdis užsiorina, to pasekoje siurblys negali įsiurbti vandens.

Į vandens tvenkinį panardintą vamzdžio galą su atbuliniu vožtuvu ir kietųjų dalelių filtru rekomenduojama papildomai apsaugoti didesniu metaliniu tinkleliu ar kitokiu stambesniu filtru. Neretai smulkus filtro tinklelis greitai apsineša tvenkinio/ežero/upės vandenyje esančia organika, dalelėmis ir užsikemša. Būtent dėl vandenyje esančių priemaišų, kietųjų dalelių hidroforai su inžektoriumi nėra pats geriausias sprendimas vandens įsiurbimui iš tvenkinių, ežerų, upių ir pan.

 

Norėdami išsirinkti tinkamiausią automatinę vandens tiekimo sistemą, laistymo siurblį, sužinoti slėgio nuostolius vamzdyje per tam tikrą atstumą ir panašiais siurblių parinkimo klausimais, rašykite, klauskite mūsų įmonės specialistų

 

Įspėjimas: Prieš reguliavimą įsitikinkite, kad būtų atjungta įtampa.

Nuimkite dangtelį, suraskite reguliavimo varžtą A ir slėgių skirtumo varžtą B (žiūrėti pav.).

Įjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą A prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą A pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis lieka nepakitusi.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius.

Išjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą B prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą B pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis siaurėja arba plečiasi atitinkamai.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius. Jei reikia, kartokite slėgio nustatymo procedūras, kol bus pasiektas reikiamas rezultatas.

Įspėjimas: Prieš jungiant maitinimo įtampą, slėgio relės dangtelis turi būti uždėtas!

Norint sumažinti slėgio svyravimus vandentiekio sistemoje, galima varžtu B sumažinti diferencinio slėgio sritį.
Rekomenduojamas sistemos slėgių skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus yra 1,4 bar.

 

Sureguliavus relę, būtina sureguliuoti ir slėginio indo (hidroforo) pradinį slėgį.

INFORMACIJA APIE GILUMINIUS GRĘŽINIŲ IR PANARDINAMUS ŠULINIŲ SIURBLIUS

Norint eksploatuoti požeminį vandenį, reikia įrengti vandens tiekimo sistemą, susidedančią iš gręžinio, siurblinės, gręžinio galvutės, vandens kėlimo įrangos (siurblio, vandens kėlimo vamzdžių, elektros kabelio ir kitų sudedamųjų), vandentiekio tinklų, vandens slėgio palaikymo, valdymo ir apsaugos įrangos.
Kai gręžinys įrengiamas vienam namui, siurblinę įrengti nėra būtina. Tokiu atveju siurblys gręžinyje montuojamas specialaus adapterio pagalba, o gręžinio žiotys (viršus) uždengiamos įvairiais dangčiais (aliumininiais, plastikiniais, guminiais ir pan.).

 

VANDENS GRĘŽINIO PRIJUNGIMO BŪDAI

Vandens gręžinio prijungimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais:

• gręžinį prijungiant adapterio pagalba;
• įrengiant siurblinę.

Pasirinkimas iš šių dviejų variantų lemia tiek kainą, tiek įrangos sumontavimo vietą. Pasirenkant adaptorinę sistemą, visa įranga bus montuojama namuose katilinėje ar kitoje patalpoje, o pasirinkus siurblinę, visa įranga bus montuojama siurblinėje, t. y. lauke esančioje po žeme arba ant žemės sumontuotoje konstrukcijoje.

 

Gręžinio adapteris – tai žalvarinė arba bronzinė detalė, specialiai sukurta vandens gręžinio prijungimui, nestatant brangių požeminių ar antžeminių statinių siurblinių.

                  

Adapteris montuojamas 1.6–1.8 metro gylyje, tiesiai į gręžinio vamzdį (arba į praplatinimą). Jo speciali dviejų dalių konstrukcija leidžia hermetiškai įvesti vandens pakėlimo vamzdį į gręžinį. Vidinė dalis, esanti vamzdžio viduje, užtikrina galimybę ištraukti siurblį aptarnavimui be kasimo darbų su specialiu įrankiu, kurį nesudėtingai galite pasigaminti patys.

Kai vandens gręžinio prijungimas vykdomas naudojant adapterį, visa įranga, kuri reikalinga gręžinio prijungimui (slėginis išsiplėtimo indas, dažnio keitiklis ar valdymo pultas, kolektoriai ir t. t.), montuojama namų katilinėje arba kitoje patalpoje. Tai – modernus ir patogus būdas gręžiniui prijungti.

Privalumai:

• Pigus sprendimas;
• Patikima konstrukcija;
• Hermetiškumas.

Trūkumas:

• Reikia papildomos vietos katilinėje ar kitoje patalpoje išsiplėtimo indo ir armatūros sumontavimui.

Giluminio gręžinio siurblio su slėgio rele, naudojant adapterį, montavimo schema.

 

Vandens gręžinio siurblinė – tai inžinerinis statinys, kuris skirtas vandens kėlimo įrangai ir kolektoriams patalpinti ir aptarnauti.

Jeigu vandens gręžinio prijungimas vykdomas daugiau kaip vienam namui, patariama statyti požeminę arba antžeminę siurblinę. Joje gali būti patalpina visa įranga (slėginis išsiplėtimo indas, dažnio keitiklis ar valdymo pultas, kolektoriai ir t.t.). Namuose tuomet montuojama tik įvado sklendė, o tai sutaupo vietos namų patalpoje. Siurblinės būna: požeminės gelžbetoninės, požeminės plastikinės ir antžeminės. Pasirenkant siurblinę, reikia atsižvelgti į vietovę ir gamtines sąlygas, estetinius poreikius ir eksploatavimo patogumą. Jeigu aukšti gruntiniai vandenys, patariama montuoti plastikinę arba antžeminę siurblinę.

Privalumai:

• Sutaupoma vieta namuose, katilinėje nereikia montuoti įrangos;
• Gali aptarnauti iki dešimties namų;
• Gali būti montuojama tiek ant gręžinio, tiek toliau nuo gręžinio;
• Galima pasirinkti siurblinės tipą pagal estetinius poreikius arba gamtines sąlygas.

Trūkumai:

• Ženkliai brangesnis sprendimas nei naudojant prijungimui adapterį;

 

KOKĮ GILUMINĮ GRĘŽINIO SIURBLĮ PASIRINKTI?

Vienas svarbiausių vandens gręžinio prijungimo momentų – giluminio gręžinio siurblio, kuris tieks vandenį vamzdžiais iki pat vartotojo čiaupų, parinkimas. Renkantis giluminį gręžinio siurblį, yra daug faktorių, kurie lemia, kuris variantas bus optimalus konkrečiai vandens tiekimo sistemai. Todėl norint teisingai parinkti gręžinio giluminį siurblį, būtina pradžioje žinoti gręžinio parametrus, atstumą nuo gręžinio iki įvado, aukščių skirtumus. Daugiau informacijos apie tai, kaip pasirinkti siurblį rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Ne visada didesnės galios (daugiau kW ir kubinių metrų per valandą) siurblys yra geriau. Pasirinkus per galingą siurblį, tiesiog gausite tą patį vandens kiekį brangiau ir permokėsite už sistemos eksploataciją, taip pat didelė “sausos eigos” atsiradimo tikimybė.  Koks siurblys yra geriausias? Jeigu norite aukščiausio lygio produktų, rinkitės siurblių komplektus su dažnio keitikliais arba pavyzdžiui Grundfos SQE serijos siurblius su integruotu dažnio keitikliu ir moderniu valdikliu.

 

DIDESNĖS TALPOS SLĖGINIS IŠSIPLĖTIMO INDAS SU SLĖGIO RELE AR DAŽNIO KEITIKLIS?

Išsirinkus siurblį, kitas svarbus vandens gręžinio prijungimo momentas – pasirinkti tarp dažnio keitiklio ir slėginio išsiplėtimo indo su slėgio rėle.

Slėginis indas su slėgio rėle – siurblio valdymo sistema su slėginiu indu ir rėle yra viena paprasčiausių ir dažniausiai įrengiamų sistemų. Ji labiausiai tinka, kai vandens gręžinys pajungiamas pavieniams namams arba kelių namų bendrijoms. Daugiau informacijos apie slėginius išsiplėtimo indus rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Ypatybės:

• Pigus įrengimas;
• Paprastas valdymas ir eksploatacija;
• Lengvai keičiami įrenginiai;
• Taisyklingai sureguliuotos sistemos vandens slėgio šokinėjimas minimalus, bet vis tiek bus jaučiamas;
• Montuojant su galingesniais siurbliais (esant didesniam našumui), slėginis išsiplėtimo indas bus labai didelis;
• Sistemas su slėginiu indu ir slėgio rėle galima patobulinti, sumontuojant papildomą minkšto paleidimo modulį, kuris leis gerokai sumažinti hidraulinius smūgius sistemoje.

Dažnio keitiklis

Siurblio valdymo sistema su dažnio keitikliu yra sąlyginai naujas produktas. Daugiau informacijos apie dažnio keitiklius, jų ypatybes ir privalumus rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Renkantis dažnio keitiklį, svarbiausia jį tinkamai suprogramuoti. Priklausomai nuo dažnio keitiklio, jo programavimas gali būti labai sudėtingas arba paprastas. Pakanka įvesti kelis parametrus ir keitiklis kitus nustatymus parenka pats (Archimede, Grundfos SQE serija ir „Grundfos CUE“ serija).

Ypatybės:

• Tolygus (be pulsavimų) vandens slėgis;
• Kompaktiškas, vietą taupantis sprendimas, nes nereikalingas didelės talpos slėginis išsiplėtimo indas;
• Taisyklingai suprogramavus – taupoma elektros energija, mažėja elektros energijos kaštai;
• Sudėtingas arba paprastas programavimas/valdymas (priklausomai nuo modelio);
• “Minkštas” elektros variklio paleidimas ir stabdymas;
• Brangesnis sprendimas negu slėginis indas su slėgio rėle;
• Hidraulinių smūgių vandens tiekimo sistemoje sumažinimas.

 

VAMZDŽIŲ IR ELEKTROS KABELIO KLOJIMAS

Klojant vamzdžius nuo gręžinio iki namo, svarbu laikytis šių taisyklių:

• Jungiant vandens gręžinį, vamzdžiai turi būti užkasti 1,7 metro gylyje;
• Vamzdis, įvedamas į namą, turi būti apsauginiame kevale;
• Turi būti paklotas kabelis iki gręžinio (kabelis turi būti 4 gyslų, skerspjūvio plotas priklauso nuo siurblio galios, atstumo, bet dažniausiai pakanka 4×1.5mm, 4×2.5 mm). Toliau esančioje nuorodoje pateikiamos kabelių parinkimo lentelės panardinamiems gręžinių siurbliams;
• Taip pat turi būti iš anksto nuspręsta dėl vamzdžio laistymui įrengimo.

 

PAPILDOMI KOMPONENTAI REIKALINGI VANDENS GRĘŽINIO PRIJUNGIMUI

Nerūdijančio plieno lynas gaminamas dažniausiai iš AISI 316 nerūdijančio plieno markės.  Jo paskirtis – neleisti siurbliui nukristi, jeigu sulūžtų siurblį laikanti mova. Svarbi ir būtina sąlyga: siurblys kabo ant vamzdžio, o ne ant lyno (troselio). Lynas taip pat naudojamas iškelti siurblį aptarnavimui. Negalima naudoti cinkuoto ar plieninio, taip pat plieninio, kuris padengtas plastiku, nes po kurio laiko visos šios medžiagos po vandeniu suyra.

Nerūdijančio plieno lyno (troselio) „suspaudėjas“. Gaminamas dažniausiai iš AISI 316 nerūdijančio plieno markės.  Suspaudėjo paskirtis – užtvirtinti lyną, kad šis neišsinertų iš kilpos. Kaip taisyklė, patikimam suspaudimui reikalingi 4 vienetai lyno suspaudėjų.  Lygiai taip pat negalima naudoti cinkuoto ar plieninio, nes jie supūva. Vietoje jų galima naudoti specialias rišimo technikas.

Atbulinis vožtuvas – tai detalė, kuri neleidžia vandeniui grįžti atgal į gręžinį ir apsauganti siurblį nuo galimų hidraulinių smūgių. Papildomą atbulinį vožtuvą rekomenduojama sumontuoti iškarto virš siurblio – taip prailginamas sistemos tarnavimo laikas. Atbulinis vožtuvas yra suprojektuotas taip, kad vanduo galėtų tekėti tik viena kryptimi. Atbulinio vožtuvo veikimo principas yra gana paprastas. Vandens srautas, patenkantis į tokį įrenginį tam tikru slėgiu, veikia uždaromąjį elementą ir slegia spyruoklę, kurios įtakojamas šis elementas laikomas uždarytas. Suspaudus spyruoklę ir atidarius uždarymo elementą, vanduo pradeda laisvai judėti per atbulinį vožtuvą reikiama kryptimi. Jei darbinio skysčio srauto slėgio lygis vamzdyne nukrinta arba vanduo pradeda judėti neteisinga kryptimi, t.y. priešinga, vožtuvo spyruoklinis mechanizmas grąžina uždarymo elementą į uždarą padėtį. Tokiu būdu atbulinis vožtuvas apsaugo nuo nepageidaujamo atbulinio srauto susidarymo vamzdynų sistemoje.

   

 

Vandentiekio vamzdis, priklausomai nuo konkrečių vandens sistemos sąlygų (atstumas, gylis ir t.t…), gali būti įvairaus skersmens. Vienas iš kriterijų renkantis vamzdį – slėgio kategorija. Gręžinio siurbliui kabinti rekomenduojama naudoti mažiausiai 32 mm skersmens ir didžiausios slėgio kategorijos PN16 vamzdžius. Aukšta slėgio kategorija padės išvengti problemų su ilgalaikiu siurblio pakabinimu ant šio vamzdžio (rekomendacija galioja 1–3 vartotojų sistemoms).

 

Veržiamos detalės (jungtys, antgaliai, nipeliai) vamzdžiui į sistemą prijungti būna žalvarinės, bronzinės arba plastikinės. Kurias naudoti? Tai priklauso nuo naudojimo vietos. Šiandien jau yra labai kokybiškų plastiko produktų, kurie gali pakeisti, pavyzdžiui, žalvarines detales. Tačiau ten, kur galimi tempimai ir laužimai, bronzinės detalės pranašesnės. Kitais atvejais plastikas geriau tuo, kad jis mažiau reaguoja į aplinką ir ne taip paveikiamas korozijos.

 

Penkiašakis – detalė, skirta valdymo mazgui įrengti. Į jį yra įsukamas manometras, slėgio relė arba slėgio daviklis, jungtys.

 

Slėgio relė – reguliavimo įtaisas vandens slėgio sistemoje. Tai pats paprasčiausias ir lengviausiai reguliuojamas valdiklis vandentiekio sistemai. Veikimo principas.

 

Manometras – įrenginys, rodantis faktinį vandens slėgį sistemoje.

 

 

Daugiau Jus dominančios informacijos apie gręžinių siurblius ir įrangą rasite mūsų tinklalapio žinyno temose. Siurblių, įrangos kainas rasite atitinkamose prekių “NAMAMS” kategorijose.

Paprastesnis būdas – tiesiogiai kreiptis į mus. Tik tinkamai parinktas siurblys ir visi jo optimaliam darbui būtini komponentai užtikrins efektyvų visos vandens tiekimo sistemos veikimą. Todėl rekomenduojame siurblius ar komplektus pasirinkti su mūsų įmonės specialistų konsultacija ir patarimais.

 

 

 

DAB DIVERTRON PANARDINAMAS DAUGIAPAKOPIS SIURBLYS SU ELEKTRONINIU VALDYMU

Daugiapakopis panardinamas siurblys su įmontuota integruota elektronika, skirta automatiškai paleisti ir sustabdyti siurblį. Siurblyje integruota elektroninė valdymo plokštė, slėgio jungiklis, srauto daviklis ir atbulinis vožtuvas. Su apsauga nuo sausos eigos. Antikorozinės ir labai atsparios konstrukcinės medžiagos. Idealiai tinka naudoti geriamo vandens tiekimui iš šulinių, lietaus vandens ir laistymo tinklų sistemose, siurbti vandenį iš cisternų, tvenkinių ir šulinių bei kitoms reikmėms, kur reikalingas aukštas slėgis. Paprastas naudoti ir labai patikimas. Labai efektyvus variklio aušinimas, leidžiantis siurblį naudoti panardintą tik iš dalies po vandeniu. Tiekiamas su nerūdijančio plieno įsiurbimo filtru arba nerūdijančio plieno jungtimi, prie kurios prijungiamas įsiurbimo rinkinys. Šis variantas ypač tinka rezervuarams, kurių apačioje yra šiukšlių ar nešvarumų.

Maksimalus našumas: iki 5,7 m3/h

Maksimalus pakėlimo aukštis: iki 46 m

Maksimalus panardinimo gylis į vandenį: 12 m

 

 

 

Yra keletas sprendimų, kurie padėtų prailginti panardinamų variklių tarnavimo laiką, naudojant kartu su kintamo dažnio keitikliais (KDK) :

• rekomenduojama visada įrengti išvesties filtrus
• sinusinių bangų filtrai yra geriausias pasirinkimas
• siekiant užtikrinti geriausią apsaugą, rekomenduojama naudoti 4 polių filtrus, kurie veikia esant linija-žemė įtampos pikams

Išsamesnę informaciją rasite žemiau pateiktoje brošiūroje (PDF).

Norint parinkti optimalų gręžiniui siurblį, kuris veiks 100% efektyviai ir patikimai, reikia žinoti keletą svarbių parametrų:

Vandens gręžinio gylis – parametras nurodantis, kokiame gylyje yra vandens gręžinio dugnas.


Dinaminis vandens lygis – labai svarbus gręžinio parametras. Dinaminis vandens lygis yra atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens paviršiaus siurblio veikimo metu. Giluminiai vandens siurbliai eksploatuojami tik pilnai panardinti po vandeniu. Siurbliai montuojami taip, kad panardinimo gylis siurblio nuolatinio veikimo metu būtų ne mažesnis 1-2 metrai, t.y. bent 1-2 metrais žemiau gręžinio dinaminio lygio. Taip pat skaičiuojant maksimalų vandens siurblio slėgį (pakėlimo aukštį), įvertinamas aukščių skirtumas nuo dinaminio vandens lygio iki viršutinio vandens tiekimo taško.


Statinis vandens lygis – atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens lygio gręžinyje, kai vandens gręžinys kurį laiką nebuvo eksploatuojamas ir vandens lygis nusistovėjo. Atėmus statinį vandens lygį iš vandens gręžinio gylio, galima apskaičiuoti vandens stulpo aukštį gręžinyje.


Statinis ir dinaminis vandens lygiai gręžinyje


Vandens gręžinio debetas – kitaip dar vadinamas vandens gręžinio našumas. Parametras, parodantis gaunamo iš gręžinio vandens kiekį per laiko vienetą (m3/h arba l/min). Viršijus numatytą vandens gręžinio debetą, net ir esant pakankamam dinaminiam lygiui, po kurio laiko yra suardomas aplink gręžinio filtravimo koloną esantis natūralus filtras (žvyro ir išrūšiuoto smėlio sluoksnis susidaręs pirminio gręžinio išsiurbimo ir normalaus eksploatavimo metu).


Gręžinio skersmuo – įtakoja siurblio parinkimą, 4 arba 6 coliai (100mm arba 150mm). Siurblys neturėtų būti pernelyg didelio skersmens, nes jį bus sudėtinga montuoti. Bet taip pat vandens siurblys negali būti ir pernelyg mažo skersmens, kitaip siurblio veikimo metu nesusidaro vandens sūkuriai, kurie būtini patikimam siurblio variklio aušinimui (rekomenduojamas pratekančio vandens srauto greitis 8 – 20 cm/s).

Visi aukščiau paminėti parametrai yra nurodomi vandens gręžinio pase. Kartais papildomai nurodomas ir rekomenduojamas siurblio pakabinimo gylis. Kai gylis nėra nurodomas, siurblį rekomenduojama kabinti kuo giliau, bet turi būti išlaikytas bent 1 metro atstumas nuo gręžinio filtravimo zonos.


Vandens gręžinio parametrai nusako maksimalias gręžinio galimybes, bet normaliomis eksploatavimo sąlygomis jos 100% neišnaudojamos.

Parenkant siurblį individualiems poreikiams nepakanka vien tik informacijos apie gręžinį. Svarbu žinoti atstumą nuo gręžinio iki namo, numatomą vandens suvartojimą ir aukščiausią vandens tiekimo tašką – maksimalų vandens pakėlimo aukštį (pvz. dušas antrame aukšte).


Koks yra atstumas nuo gręžinio iki tolimiausio vandens suvartojimo taško? Ir koks vamzdis bus (arba jau yra) naudojamas? Vandens vartojimo metu vandens srautas yra didelis, todėl net ir horizontalus vamzdis sukelia pasipriešinimą vandens judėjimui dėl skysčio klampumo ir vamzdyno vidaus sienelių nelygumų. Atitinkamai didesnis siurblio našumas sukelia aukštesnį pasipriešinimą. Preliminariems paskaičiavimams galima daryti prielaidą, kad 10 metrų horizontalaus vamzdyno atitinka 1 metrą pakėlimo į viršų (arba 100 metrų horizontalaus vamzdžio sukelia 1 bar slėgio pasipriešinimą).
Tikslesni siurblio pakėlimo aukščio skaičiavimai galimi žemiau pateiktoje skaičiuoklėje, įvedus į atitinkamus langelius:
– našumą (m3/h arba l/min)
– vamzdžio skersmenį (mm)
– vamzdžio medžiagą, iš kurios jis pagamintas (pvz. HDPE -plastikas)
– vamzdžio ilgį (m)
– vertikalų aukščių skirtumą nuo dinaminio vandens lygio iki aukščiausio vandens tiekimo taško (pvz. dušo antrame aukšte) (m)

Skaičiuoklė (paspauskite čia)

 

Koks yra vandens suvartojimo poreikis, t.y. koks vandens maksimalus našumas reikalingas? Suvartojamo vandens kiekis labai priklauso nuo žmonių kiekio, laistymo sistemos naudojimo (laistymo sistemos purkštukai reikalauja aukšto slėgio ir didelio vandens debeto, kad tinkamai veiktų) ir kitų panašiu faktorių. Tikslesnė informacija paskaičiavimui yra žemiau:


Vandens suvartojimas namuose

 

Jei visi aukščiau paminėti parametrai žinomi, galima pereiti prie konkrečių techninių reikalavimų siurbliui formulavimo – reikiamas siurblio našumas ir užtikrinamas slėgis.
Reikiamą našumą galima nesunkiai apskaičiuoti pagal aukščiau patektą lentelę – reikia susumuoti visą maksimaliai įmanomą poreikį vienu momentu. Pavyzdžiui, jei bendras momentinis vandens suvartojimas siekia 3 m3/val. Tai reiškia, kad tokio namo poreikius atitiks siurblys, kurio našumas yra ne mažesnis nei 3 m3/val. Svarbu, kad poreikis neviršytų gręžinio debeto. Jei gręžinio debetas yra nepakankamas, rekomenduojama pvz. atsisakyti laistymo sistemos arba jungti sistemos purkštukus atskirai po vieną.


Suskaičiuojant reikiamą vandens siurblio slėgį, svarbu įvertinti tai, kad viršutiniame vandens suvartojimo taške turi būti užtikrintas būtinas minimaliam komfortui apie 2 bar perteklinis slėgis. Paprastai vandens siurblių slėgis yra dažnai nurodomas ne barais, o vandens stulpo metrais (1 bar atitinka 10 metrų). Galima nesunkiai apskaičiuoti reikalingą slėgį pagal formulę:
H = Hp + Hmax + Hd +Hv
H – reikiamas siurblio slėgis (arba pakėlimo aukštis, darbinis taškas), Hp – perteklinis slėgis (dažniausiai Hp = 20m), Hmax – viršutinio vandens suvartojimo taško aukštis, Hd – dinaminis gręžinio vandens lygis, Hv – vamzdžių sukeliamas pasipriešinimas.

Reikiamas siurblio slėgis (pakėlimo aukštis)

 


Dažna klaida šituose apskaičiavimuose yra vandens pakėlimo skaičiavimas ne nuo Hd lygio, o nuo vandens siurblio pakabinimo lygio arba viso gręžinio gylio. Svarbu suvokti, kad vandens slėgis priklauso nuo vandens aukščių skirtumų. Siurblio veikimo metu vandens lygis gręžinyje atitinka dinaminį lygį ir nepriklauso nuo siurblio pakabinimo gylio.


Pradėjus ieškoti siurblio lentelėse, matyti, kad keli giluminiai siurbliai prie apskaičiuoto aukščio H (m) gali išvystyti tokį pat našumą Q. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į slėgį, kuriame siurblys išvysto optimalų našumą. T.y. siurblio variklis dirba su maksimaliu naudingumu, suvartodamas mažiausiai elektros energijos ir mažiausiai nusidėvintis. Tam gamintojai siurblių darbo kreivių lentelėse nurodo ir siurblio naudingo veikimo kreivę.

 

 

Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens.

Pavyzdys. Siurblio įjungimas 2 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti – 1,8 bar.

Oro slėgis matuojamas atskiru manometru.

 

Ta pati taisyklė galioja ir išsiplėtimo indams (hidroforams) naudojamiems kartu su panardinamais šulinių ir gręžinių siurbliais, kurių valdymas – mechaninis, t.y. naudojant slėgio rėlę. 

 

 

 

 

Įspėjimas: Prieš reguliavimą įsitikinkite, kad būtų atjungta įtampa.

Nuimkite dangtelį, suraskite reguliavimo varžtą A ir slėgių skirtumo varžtą B (žiūrėti pav.).

Įjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą A prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą A pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis lieka nepakitusi.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius.

Išjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą B prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą B pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis siaurėja arba plečiasi atitinkamai.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius. Jei reikia, kartokite slėgio nustatymo procedūras, kol bus pasiektas reikiamas rezultatas.

Įspėjimas: Prieš jungiant maitinimo įtampą, slėgio relės dangtelis turi būti uždėtas!

Norint sumažinti slėgio svyravimus vandentiekio sistemoje, galima varžtu B sumažinti diferencinio slėgio sritį.
Rekomenduojamas sistemos slėgių skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus yra 1,4 bar.

 

Sureguliavus relę, būtina sureguliuoti ir slėginio indo (hidroforo) pradinį slėgį.

Grundfos SQ, SQE siurblių kabelio parinkimo lentelė

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,75,280133213320
1,158,45083132198
1,6811,2376299149
1,8512355892139

Franklin electric 230V variklių kabelio parinkimo lentelė

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,373,3120210330500
0,554,380140230350
0,755,760110180270
1,18,44070120190
1,510,73060100150
2,2
204060100

Franklin electric 230V variklių kabelio parinkimo lentelė (2W)

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,555,860110180270
0,757,34070120190
1,11,13060100150

Franklin electric 380V variklių kabelio parinkimo lentelė

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,371,1930155024603670
0,551,6630105016702500
0,752,049082013001950
1,12,83405709101360
1,53,92604307001040
2,25,4170290460700
37,4120210340510
49,790150250370
5,512,670110190280
7,517,25080130200
1124,206090140
1532,00070110

Kodėl genda panardinami elektros varikliai – 2 dalis. Plačiau: PDF faile

Kodėl genda panardinami elektros varikliai – 1 dalis. Plačiau: PDF faile

Dabar paanalizuokime, kaip teisingai parinkti kabelio skersmenį. Plačiau PDF faile.

Šiandien daug modernių technologijų reikalauja naudoti panardinamuosius variklius kartu su dažnio
keitikliais. Šie nurodymai suteiks Jums būtinos informacijos, kaip naudoti dažnio keitiklius su Franklin
panardinamais varikliais. Plačiau: PDF faile

INFORMACIJA APIE SIURBLIŲ GAMYBAI NAUDOJAMAS MEDŽIAGAS, SIURBIAMUS SKYSČIUS

 

 

Mechaninis sandariklis yra vienetas, naudojamas sandarinti tose siurblio dalyse, kuriose velenas praeina pro korpusą. Sandarumą užtikrina aukštas spaudimas ant dviejų elementų paviršių – besisukančių ir stacionarių. Dalys turi būti labai tikslios, tikslumas pasiekiamas šlifuojant.

Sauso tipo siurblių veleno sandarikliai neleidžia skysčiui patekti iš siurblio į aplinkinę erdvę, o panardinamuose siurbliuose neleidžia vandeniui patekti į variklį, taip išvengiant trumpo jungimo.

Skysčio slėgis, jo tipas ir temperatūra turi įtakos kietoms arba minkštoms sandariklio sudedamųjų elementų medžiagoms. Plačiai paplitęs aliuminio oksidas, grafitas su impregnavimu, karbidas. Guma gali būti naudojama kaip antrinis sandariklis. Daugiau apie sandariklius ir jų konstrukcines ypatybes rasite šioje temoje (paspauskite ant nuorodos).

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamas mechaninių sandariklių gamyboje naudojamų medžiagų aprašymas, techninės charakteristikos ir taikymo sritys.

 

Pramoninių procesų nepertraukiamumui užtikrinti būtina, kad juose naudojami siurbliai veiktų patikimai ir efektyviai. Naujausios siurblių konstrukcijos ir darbinių paviršių dangų technologijos leidžia žymiai pagerinti pramoninių siurblių eksploatacines savybes. Sumažinę korozijos ir erozijos padarinius, vartotojai gali padidinti našumą ir sumažinti eksploatavimo išlaidas. Geriau supratę tiek siurbimo procesą, tiek jį veikiančius veiksnius, galutiniai vartotojai gali žymiai patobulinti savo siurblių ir įrenginių priežiūros strategijas. Nepriklausomai nuo to, kokia siurblio konstrukcija ar dydis, svarbiausia yra patikimumas ir efektyvumas – šiuolaikinei pramonei ypatingai svarbu kuo labiau sumažinti prastovų laiką ir eksploatavimo išlaidas.

Konstrukcinių siurblio medžiagų pasirinkimas yra svarbus bet kokio siurblio naudojimo ilgaamžiškumo veiksnys. Kiti veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis šias medžiagas siurblio dalims kontaktuojančioms su siurbiama terpe, yra vartotojo patirtis, numatomas siurblio tarnavimo laikas, pertraukiamas ar nuolatinis siurblio darbas, chemiškai agresyvių ar pavojingų skysčių siurbimas, skysčio būklė, siurblio įsiurbimo energijos lygis ir eksploatavimo bei aptarnavimo sąlygos.

Tinkamo siurblio tipo pasirinkimas ir tinkama jo galia yra esminė bet kokio siurblio naudojimo sėkmės sudedamoji. Ne ką mažiau svarbu pasirinkti konstrukcines medžiagas. Paprastai pirmiausia atsižvelgiama tik į pradinę šių medžiagų kainą. Tačiau tik bendra įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo, aptarnavimo ir remonto sąnaudų suma lems faktines sąnaudas siurbliui per visą jo eksploatavimo laiką.

Paprastai standartinės siurblio dalių medžiagos (tokios kaip ketus, bronza ir mažai anglingas plienas) kaip taisyklė, yra pigiausios ir lengviausiai prieinamos keitimui. Tačiau šios medžiagos gali pabrangti, jei jos sukels priešlaikinį siurblio gedimą ir netikėtą aptarnavimą bei pakeitimą. Nereti atvejai, kai pasirinkus siurblio sparnuotę pagamintą iš sąlyginai pigaus ketaus, net ir dengtą, ji negalėjo atlaikyti pumpuojamoje terpėje esančių abrazyvų ir (arba) kavitacijos poveikio.

 

KOROZIJA

Korozija yra destruktyvus poveikis metalui, atsirandantis dėl cheminės ar elektrocheminės reakcijos su aplinka.  Siurbimo procesuose – korozija paprastai apibūdinama kaip cheminė reakcija tarp komponento paviršiaus ir skysčio, pratekančio per siurblį. Paprastai skiriama bendroji arba vienoda korozija ir vietinė korozija, tokia kaip įtrūkimų ir plyšių korozija. Ne nerūdijančios medžiagos paprastai kenčia nuo vienodos korozijos, tuo tarpu metalai, sudarantys oksido sluoksnius, kurie prilimpa ir pasyvina (silpnina) paviršių, yra linkę į vietinę koroziją.

Skysčio srauto pagreitinta korozija – apibūdinama, kaip apsauginio oksido sluoksnio pašalinimas nuo metalo. Šio proceso greičiui įtakos turi deguonies kiekis, tėkmės greitis ir tam tikru mastu chlorido kiekis. Dėl aukšto karbonatinio vandens kietumo susidarantis kalkių nuosėdų sluoksnis sumažina ar net užkerta kelią korozijos nuo srauto susidarymui. Deguonies poveikį galima pamatyti šiame pavyzdyje: Vandeniui, kuriame deguonies kiekis yra mažesnis kaip 20 milijardų dalių (dalys vienam milijardui) ir kurio srauto greitis yra apie 15 m/s, korozijos laipsnis paprastai yra apie 0,01 mm / per metus. Tačiau padidėjęs deguonies kiekis gali sukelti korozijos padidėjimą iki kelių milimetrų per metus, o tai taps rimta proceso problema. Tačiau šio tipo korozija būdinga tik minkštam (neanglingam) plienui ir ketui. Padidinus chromo kiekį arba naudojant nerūdijantį plieną, žymiai sumažės pažeidžiamumas dėl korozijos, kurią sukelia srautas.

Pati korozija, kaip taisyklė, paprastai nėra sudėtinga problema. Faktiškai yra daug tinkamų medžiagų darbui su dauguma skysčių. Tačiau, norint pasirinkti tinkamas medžiagas, svarbu suprasti skirtingas korozijos rūšis ir veiksnius, turinčius įtakos korozijos greičiui. Gali būti sunku pasirinkti medžiagą, kuri atlaikytų daug veiksnių, kaip pavyzdžiui koroziją  kartu su erozija ir (arba) kavitacija.

Bendrinė taisyklė yra pirmiausia pasirinkti medžiagas, kurios bus atsparios korozijai, o tada pasirinkti tas, kurios turi aukščiausią atsparumą dilimui ir (arba) kavitacijai. Be to, korozinės skysčio savybės gali skirtis priklausomai nuo vienos ar daugiau iš šių skysčio sąlygų: temperatūros, cheminių medžiagų koncentracijos, švaros, srauto tekėjimo greičio, įsiurbimo slėgio, įsiurbiamo deguonies ir abrazyvinių medžiagų koncentracijos pumpuojamame skystyje.

 

ABRAZYVINIS SUSIDĖVĖJIMAS

Abrazyvinis nusidėvėjimas – tai mechaninis metalo pašalinimas trinties procese, kurį sukelia kietųjų dalelių esančių siurbiamoje terpėje poveikis. Bet kurios medžiagos nusidėvėjimo greitis priklauso nuo šių kietųjų medžiagų savybių:

• Kietųjų dalelių koncentracija siurbiamoje terpėje;
• Kietųjų dalelių dydis ir masė;
• Kietųjų dalelių forma (sferiniai, kampiniai ar aštrūs paviršiai);
• Kietosios medžiagos kietumas (kietis);
• Santykinis greitis tarp kietųjų medžiagų ir metalo paviršiaus t.y. kokiu greičiu dalelės veikia darbinius paviršius.

Susidėvėjimo greitis taip pat priklauso nuo medžiagų, pasirinktų besisukantiems ir stacionariems išcentrinio siurblio komponentams. Nors metalo kietumas nėra vienintelis atsparumo abrazyviniam dilimui kriterijus, kietumas iš tikrųjų yra patogus rodiklis renkantis plastiškas medžiagas paprastai naudojamas išcentriniams siurbliams. Tokie rodikliai (indeksai) parodyti  žemiau pateiktoje lentelėje, kur abrazyvinio atsparumo dilimui santykis parodytas kaip Brinelio kietumas įvairioms medžiagoms. Reikėtų pažymėti, kad trapių medžiagų, tokių kaip pavyzdžiui ketus, santykis yra daug mažesnis nei tokio pat kietumo plienų ar bronzų. Ši lentelė taip pat gali būti naudojama kaip vadovas renkantis medžiagas, išvardytas pagal padidintą atsparumą dilimui:

1. Ketus;
2. Bronza;
3. Mangano bronza;
4. Nikelio-aliuminio bronza;
5. Lietas plienas;
6. 300 serijų nerūdijantis plienas;
7. 400 serijos nerūdijantis plienas.

 

DILIMAS – KOROZIJA

Daugumos metalų ir lydinių korozijos laipsnis bet kurioje skystoje terpėje statinėmis sąlygomis priklauso nuo plėvelės, kuri susidaro ant paviršiaus, atsparumo ir apsaugo pagrindinį metalą nuo tolesnio poveikio. Šios plėvelės pažeidimas ar pašalinimas ją šlifuojant (veikiant trinčiai), sukelia korozinės terpės poveikį neapsaugotam pagrindiniam metalui.

Kai siurbiamas skystis yra agresyvus ir jame taip pat yra abrazyvinių kietų medžiagų, norint užtikrinti priimtiną siurblio tarnavimo laiką, reikia labiau legiruotų medžiagų (tokių kaip nerūdijantis plienas). Tokių lydinių naudojimas yra svarbus, ypač  kai siurblys veikia tik su pertrūkiais ir nėra praplaunamas po kiekvieno siurbimo ciklo.

Išcentriniuose siurbliuose sparnuotė ypač jautri dilimui ir korozijai. Nors dėl to siurblio korpusas gali būti taip pat pažeistas, tačiau ši problema dažniausiai yra antraeilė, lyginant su žymiai dažnesniu darbo rato pažeidimu. Difuzorinio tipo korpusas su daugybe menčių yra labiau linkęs į dilimą ir koroziją nei spiralinio tipo korpusas.

Darbo rato (dėvėjimosi) žiedai taip pat yra jautrūs dilimui ir korozijai, todėl renkantis medžiagą, taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai. Didesni skysčio srauto greičiai žiedinėje erdvėje su mažais tarpeliais, gali sukelti greitą susidėvėjimą, nebent būtų pasirinkta tinkama medžiaga.

 

KAVITACIJA, DILIMAS, KOROZIJA

Kavitacinė erozija (kuri dažniausiai gali atsirasti  siurbliuose su aukšta įsiurbimo galia) yra metalo pašalinimas kaip rezultatas didelių, lokalių įtempių, susidarančių metalo paviršiuje, atsirandant dėl kavitacijos garų burbuliukų tose vietose, kur didesnis slėgis sparnuotės įėjimo angoje. Abrazyvinio kavitacijos ir korozinės aplinkos pažeidimo greitis dar labiau padidėja ir gali pasireikšti net  mažos įsiurbimo energijos siurbliuose. Pagrindinė sparnuotės medžiaga ardoma ant tiek greitai, kiek abrazyvinės dalelės greitėja darbo rato paviršiaus kryptimi (greitėjimą sukelia kavitacijos salygomis susidarančių siurbiamos terpės garų sproginėjančių burbuliukų impulsinė energija), nuolat pašalinant korozijos produktus nuo darbinio paviršiaus ir jį ardant.

Nors projektuojant ir naudojant išcentrinius siurblius, dedamos visas pastangos, kad būtų pašalinta arba sumažinta kavitacija, ypač naudojant didelės įsiurbimo energijos galios siurblius, ne visada tai įmanoma padaryti. Reikėtų pažymėti, kad grynojo teigiamo įsiurbimo aukščio (NPSHr) kreivė nėra pakankama, kad būtų galima pašalinti visus kavitacijos sukeliamus pažeidimus. Norint visiškai pašalinti kavitaciją siurblyje, vidutiniškai reiktų keturiskart didesnės šios NPSHr vertės.

Jei vis tik nepavyksta užtikrinti norimų NPSHr reikšmių atsargos, tuomet reikia pasirinkti darbo rato medžiagą, pasižyminčią geru atsparumu kavitacijai. Darbo rato medžiagos poveikis siurblio su aukšta įsiurbimo energija tarnavimo laikui, esant kavitacijos sąlygoms, parodyta žemiau esančioje lentelėje. Pavyzdžiui, perėjus nuo minkštojo neanglingojo plieno (tvirtumo koeficientas 1,0) prie nerūdijančio plieno (tvirtumo koeficientas 4,0) darbo rato tarnavimo laikas, įtakojant kavitacijai, padidės keturis kartus. Kietos dangos, tokios kaip tam tikra keramika, taip pat gali pailginti darbo rato veikimo laiką kavitacinėmis sąlygomis.

 

 

 

IŠVADA

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad renkantis išcentrinio siurblio sparnuotės ir (arba) korpuso medžiagą, reikia atsižvelgti į šiuos kriterijus:

1. Atsparumas korozijai;
2. Atsparumas trinčiai;
3. Atsparumas kavitacijai;
4. Stiprumas (pirmiausia korpusams);
5. Liejimo ir apdirbimo savybės;
6. Kaina.

Daugeliui vandeningų ir kitų neagresyvių terpių bronza, kaip medžiaga darbo ratui, atitinka šiuos kriterijus. Todėl esant šioms sąlygoms, ji ir yra plačiausiai naudojama medžiaga darbo ratų gamybai. Ketaus sparnuotės paprastai turėtų būti naudojamos mažos galios pigiuose siurbliuose. Kadangi ketaus savybės tokios, kaip atsparumas korozijai, erozijai ir kavitacijai, prastesnės nei bronzos, mažos pradinės išlaidos būtų vienintelis sparnuotės, pagamintos iš ketaus, naudojimo pateisinimas. Nerūdijančio plieno sparnuotės yra plačiai naudojamos ten, kur bronza neatitinka korozijos, erozijos ir (arba) atsparumo kavitacijai reikalavimų. Siurblio korpusui, kaip taisyklė, tinkamiausia medžiaga, pumpuojant vandenį ir nuotekas, yra ketus.

 

 

Daugiau informacijos apie naudojamas medžiagas siurblių gamyboje ir kavitaciją rasite žemiau pateiktose žinyno temose:

Medžiagų naudojamų siurblių ir sandariklių gamyboje aprašymai ir cheminis suderinamumas su įvairiomis terpėmis

Kavitacija ir jos išvengimo sąlyga

Sistemos NPSH apskaičiavimas

CAST IRONS (KETŪS)

Ketùs arba špižius – eutektiškai stingstantis geležies, anglies ir silicio lydinys, sudarytas iš daugiau kaip 95 % Fe ir 2,1−4,0 % C bei 0,6−3,0 % Si.

Ketaus rūšys:

• pilkasis ketus (angl. gray pig iron (JAV), grey pig iron (D. Britanija), grey cast iron; rus. серый чугун) – jame beveik visa anglis yra laisvo plokštelinio grafito pavidalo, todėl lūžtant pilkajam ketui lūžio paviršius būna pilkas nuo grafito plokštelių, o lūžio paviršius būna nelygus, nes skilimo plokštumėlės sutampa su grafito plokštelių paviršių orientacija.
• kalusis ketus (angl. malleable cast iron; rus. ковкий чугун) – turi 2–2,7 % dribsnių pavidalo grafito.
• legiruotasis ketus (angl. alloy cast iron; alloy pig iron; rus. легированный чугун) – ketus, į kurį gali būti pridėta Mn, Cr, Ni, Mo, Si, Cu, Al:
• baltasis ketus (angl. white cast iron; rus. белый чугун) – į jo sudėtį įeina ne tik anglis, bet ir kitų elementų priemaišos: 3,5–3,6 % C, 0,6–1 % Si, 0,5–0,6 % Mn, 0,5–1,75 % Ni, ~0,2 % V, ~0,5 % P. Baltuoju šis ketus vadinamas todėl, kad lūžimo paviršius būna baltas, nes lūžta ties karbido dalelėmis, kurios nėra pilkos, kaip pilkajame ketuje.
• antifrikcinis ketus (angl. bearing cast iron; rus. антифрикционный чугун) – turintis ne tik anglies ir silicio (3,6 % C, 2,2–2,4 % Si), bet ir kitų priemaišų – 0,6–0,9 % Mn, 0,15–0,25 % P, iki 0,12 % S, 0,20–0,35 % Cr, 0,3–0,4 % Ni, 0,2–0,3 % Cu.
• chromnikelinis ketus (angl. chromium – nickelcast iron; rus. хромникелевый чугун) – į šio ketaus sudėtį įeina ir 0,2–1,5 % Cr ir 0,2–4 % Ni.

Ketus linkęs būti trapus, išskyrus vieną jo rūšį – kalųjį ketų. Dėl žemos lydymosi temperatūros, gero takumo ir liejamumo, puikaus mechaninio apdorojamumo, atsparumo deformacijoms ir dilimui ketūs yra plačiai naudojama inžinerinė medžiaga, iš kurios gamina vamzdžius, mašinų dalis (pvz., cilindrų galvutes, blokus, pavarų dėžių korpusus). Tačiau ketus yra netinkamas naudoti aplinkoje, kur galimi staigūs temperatūros svyravimai ar mechaniniai smūgiai.

Grey cast iron (pilkasis ketus)

Pilkojo ketaus struktūra pasižymi būdinga žvynelinio pavidalo laisvojo grafito forma. Likusi struktūros dalis sudaryta daugiausia iš perlito, kuris yra grynos geležies (ferito) ir geležies karbido (cementito) mišinys. Medžiaga pasižymi maža kaina ir puikiomis liejimo savybėmis.

Naudojimo ribos:
Pilkasis ketaus gali būti naudojamas esant terpės 5,5–14 pH intervalui, jei chlorido kiekis neviršija 200 mg/l. Didžiausio leistino chlorido kiekio riba priklauso nuo pH ir deguonies kiekio. Esant didesniam chloridų kiekiui, pilkasis ketaus turėtų būti dažytas epoksidine derva su cinko anodais.

Nodular iron (mazoninis/mazginis ketus)

Šio tipo ketaus struktūrai būdinga mazginė laisvojo grafito forma. Likusią struktūros dalį daugiausia sudaro perlitas ir feritas. Naudojamas gaminti įtempiamoms dalims, kur reikalingas didelis stipris ar elastingumas. Atsparumas korozijai ir dilimui yra panašus kaip ir pilkojo ketaus.

High chromium cast iron (ketus, kuriame yra aukšta chromo koncentracija)

Ketuje su aukšta chromo koncentracija chromas sudaro 15–30% ir maždaug 3% anglies. Kietėjimo metu chromas ir anglis virsta karbidais. Karbidai yra labai kieti, o medžiagos kietumas yra 60 HRC, todėl jie labai atsparūs abrazyviniam dilimui ir erozijai-korozijai. Atsparumas korozijai yra šiek tiek geresnis nei pilkojo ketaus.

Ni-hard (Ni-kietas)

Ni-hard yra baltasis ketus legiruotas chromu ir nikeliu, pasižymintis aukštu kietumu apie 55 HRC. Atitinkamai, palyginus su pilkuoju ketumi, atsparumas dilimui yra daug geresnis. Atsparumas korozijai yra lygus pilkojo ketaus atsparumui.

Ni-resist (Ni-atsparus)

Ni-resist yra ketaus lydinių, legiruotų nikeliu, grupė. Nikelio pridėjimas šiek tiek pagerina atsparumą korozijai, palyginus su pilkuoju ketumi. Ši medžiaga gali būti naudojama jūrinėje aplinkoje. Pridedamas nikelio kiekis svyruoja tarp 13–35%.

 

CARBON STEELS (ANGLINIAI PLIENAI)

Anglies plienų arba struktūrinių plienų anglies kiekis juose sudaro iki 1,3%, o legiruotų su manganu – iki 1,5%. Gali būti naudojami ir kiti legiruojantys elementai, tačiau bendras jų kiekis retai viršija 5%. Norint padidinti stiprumą ir kietumą, šie plienai gali būti grūdinami. Dėl mažo legiruotųjų elementų kiekio atsparumas korozijai yra ne mažesnis kaip pilkojo ketaus. Didėjant anglies procentinei daliai, termiškai apdorojant plienas gali tapti tvirtesnis; tačiau jis tampa mažiau lankstus. Nepriklausomai nuo terminio apdorojimo, didesnis anglies kiekis sumažina suvirinamumą.

 

STAINLESS STEELS (NERŪDIJANTYS PLIENAI)

Austenitic stainless steels (Austenitinis nerūdijantis plienas)

Austenitinis nerūdijantis plienas yra mažo stiprumo ir nėra kietas. Legiravimo elementai yra: chromas 16–26%, nikelis 7–26%, molibdenas iki 7%. Pridedant nedaug vario ir azoto, atsparumas korozijai dar labiau pagerėja. Paprastai austenitiniai plienai būna nemagnetiniai, tačiau po apdirbimo austenitinis plienas tampa magnetiniu. Apsaugos nuo korozijos charakteristikos svyruoja nuo gerų iki puikių priklausomai nuo legiravimo priedų kiekio. Šios markės plienas taip pat labai atsparus karščiui ir gali būti naudojamas aukštų temperatūrų veikiamuose įrenginiuose. Austenitiniai plienai yra santykiniai minkšti ir negali būti kietinami, tačiau juos lengva suvirinti.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 0–14, su sąlyga, kad chlorido jonų nebūtų prie žemų pH reikšmių arba jų buvimas pliene būtų stipriai ribotas, jei pH ribos aukščiau 6.

Ferritic-Austenitic stainless steels (Feritinis-austenitinis nerūdijantis plienas)

Feritinis-austenitinis nerūdijantis plienas turi dupleksinę ferito ir austenito struktūrą. Jie yra magnetiniai, bet negrūdinti (nesukietinti). Legiravimo elementai yra: chromas 24–27%, nikelis 4–7%, molibdenas iki 4%. Feritiniai austenitiniai nerūdijantys plienai, taip pat vadinami dupleksiniais plienais, yra palyginti gausiai legiruoti ir turi magnetinių savybių. Jie negali būti kietinami, tačiau yra gana didelio stiprumo ir paprastai pasižymi labai geromis korozinio atsparumo savybėmis.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 0–14, su sąlyga, kad chlorido jonų nebūtų prie žemų pH reikšmių arba jų buvimas pliene būtų stipriai ribotas, jei pH ribos aukščiau 6.

Martensitic stainless steels (Martensitinis nerūdijantis plienas)

Martensitinis nerūdijantis plienas pasižymi aukštu mechaniniu stiprumu ir gali būti grūdinamas. Legiruojamasis elementas –  chromas sudaro tarp 12-18%. Kai kuriais atvejais pridedama 1,25–2,5% nikelio. Martensitinių nerūdijančių plienų sudėtyje, be chromo, yra ir anglies. Pastaroji laikoma priemaiša visose kitose nerūdijančio plieno rūšyse. Anglis užtikrina, kad martensitiniai plienai gali būti sukietinami ir įgauti didelį stiprumą, o tai reiškia, kad jie gali būti naudojami mechaniniuose komponentuose, kur reikalinga tam tikra antikorozinė apsauga, pavyzdžiui, vandens siurbliuose. Nepaisant to, dėl sudėtyje esančios anglies pablogėja atsparumas korozijai. Skirtingai nuo kitų rūšių, suvirinti martensitinius nerūdijančius plienus būna sunkiau. Šie plienai turi magnetinių savybių.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 2-14 su sąlyga, kad nėra chloridų. Martensitiniai plienai pasižymi žemu atsparumu jūros vandeniui ir kitiems skysčiams, kuriuose yra chlorido.

 

ALUMINIUM ALLOYS (ALIUMINIO LYDINIAI)

Aliuminis pasižymi mažu tankiu ir tuo, kad jį galima lieti išlaikant aukštas tolerancijas. Aliumininės dalys daugiausia gaminamos liejant slėginiu formavimo būdu, tačiau taip pat įmanomas liejimo būdas smėlio formose arba naudojant daugkartines metalines formas – kokiles (kokilinis liejimas). Aliuminio lydiniuose dažniausiai naudojami magnio, silicio, mangano, cinko ir vario elementai. Aliuminis yra savaime lengvas, stiprus ir atsparus korozijai bei įtrūkimams. Sumaišius su nedideliais kitų metalų kiekiais, jo tvirtumas prilygsta plienui, nors yra lengvesnis ir tąsesnis už plieną.

Naudojimo ribos:

Gėlame vandenyje pH intervalas yra 5–9. Aliuminis turi mažą atsparumą druskos vandeniui dėl jo jautrumo galvaninei korozijai. Jei siurbliai iš aliuminio naudojami druskos turinčiame vandenyje, jie turėtų būti su cinko anodais. Stacionariuose ilgo naudojimo įrenginiuose, jei šalia yra plieninių konstrukcijų, aliuminio siurbliai neturėtų būti naudojami, nes cinko anodai greitai sunaudojami.

 

COPPER ALLOYS (VARIO LYDINIAI)

Brass (Žalvaris)

Žalvaris yra vario lydinys, kuriame daugiausia vario ir cinko. Cinkas lydinį sustiprina, daro jį plastiškesnį, atsparesnį dilimui, tačiau mažiau laidų elektrai ir šilumai, mažiau atsparų korozijai. Žalvaris lengvai liejamas ir deformuojamas.

Naudojimo ribos:

Žalvaris yra atsparus pH intervale 6–10. Ši medžiaga pasižymi geresnėmis antikorozinėmis savybėmis nei ketus ir anglinis plienas. Korozija nekils gaminiuose, kuriuose šios medžiagos yra naudojamos. Žalvaris yra šiek tiek atsparus jūros vandeniui.

Bronze (Bronza)

Bronzą galima skirstyti į alavo bronzą ir aliuminio bronzą. Pirmoji rūšis –  vario ir alavo lydinys. Atsparumas korozijai yra geresnis nei žalvario. Aliuminio bronzą sudaro varis, aliuminis ir paprastai nedideli nikelio, mangano ir geležies kiekiai. Medžiagą galima kalti, valcuoti ir lieti. Korozinis atsparumas jūros vandeniui yra labai geras. Alavinė bronza yra seniausia, geriausių mechaninių, gerų liejamųjų savybių, labai atspari korozijai, turi antifrikcinių savybių, kadangi joje yra alavo, dvigubai brangesnė už žalvarį.

Naudojimo ribos:

Aliuminio bronzos pH intervalas yra 3–11. Aliuminio bronza nėra atspari vandenilio sulfidui, kuris gali išsiskirti iš ežerų ir jūrų dugno, ypač uostų vietose. Kai kuriuose nuotekų vandenyse taip pat gali būti vandenilio sulfido.

 

MECHANINIŲ SANDARIKLIŲ MEDŽIAGOS

Aluminium oxide (Aliuminio oksidas)

Aliuminio oksidas yra keraminė medžiaga, pasižyminti labai aukštu atsparumu korozijai, pH intervalas yra 0–14. Medžiaga yra kieta ir pasižymi geru atsparumu dilimui.

Naudojimo ribos:

Aliuminio oksidas yra trapus, o slydimo savybės nėra tokios geros kaip cementuotų karbidų. Dėl to aliuminio oksidas gali būti naudojamas tik kaip mažo veleno skersmens mechaninio sandarinimo medžiaga. Tinka tiek besisukančioms, tiek ir stacionarioms sandariklių dalims.

Cemented carbide (Cementuotas karbidas)

Cementuoti karbidai yra sudaryti iš mažų ir kietų dalelių metalinėje matricoje. Cementuoti karbidai yra kieti, pasižymi geromis šiluminėmis, geromis slydimo savybėmis, todėl yra puikūs kaip  sandarinimo medžiagos naudojamos mechaniniuose sandarikliuose.

Naudojimo ribos:

Atsparumas korozijai yra geras pH intervalo ribose: 3–14. Tinkama medžiaga siurbliams apsaugotiems cinko anodais jūros vandenyje.

Silicon carbide (Silicio karbidas)

Yra trys skirtingi silicio karbidų tipai: transformuoti, sukepinti ir sujungti reakcija (RSiC). Pastarasis yra geriausias pasirinkimas mechaniniams veleno sandarikliams, nes jis turi geras slydimo, šilumines savybes, pasižymi puikiu cheminiu atsparumu agresyvioms terpėms ir yra atsparus jūros vandeniui.

Naudojimo ribos:

Silicio karbidas gali būti naudojamas pH intervale 0-10. Silicio karbidas yra trapus ir mažo mechaninio stiprumo, todėl reikia atsargiai elgtis su šia medžiaga, kad mechaniškai nepažeisti.

 

GUMOS

Nitrile rubber (Nitrilo kaučiukas)

Nitrilo kaučiukas (NBR) pasižymi aukštu atsparumu alyvos, benzino ir šarminių skysčių poveikiui. Išsipūtimas vandenyje yra nedidelis. NBR pasižymi geru atsparumu dilimui, todėl dažnai naudojamas kaip įklojamoji medžiaga, siekiant apsaugoti nuo dilimo.

Naudojimo ribos:

NBR nėra atsparus esteriams, eteriams, ketonams, toluenui ar stiprioms rūgštims ir yra mažai atsparus saulės spinduliams. Aukščiausia vandens temperatūra yra 70°C.

Fluorinated rubber (Fluoruotas kaučiukas)

Fluorintas kaučiukas (FPM), dar kitaip vadinamas „Viton“, naudojamas ten, kur reikalingas geras cheminis atsparumas. FPM pasižymi dideliu atsparumu rūgštims, benzinui, aliejui ir daugumai tirpiklių. Jis taip pat turi gerą atsparumą saulės šviesai.

Naudojimo ribos:

Atsparumas šarminiams skysčiams yra ribotas. Tirpikliai, tokie kaip eteriai, esteriai ir ketonai, gali pulti FPM. Likutinė deformacija prie aukšto suspaudimo išlieka santykinai aukšta vandens temperatūroje virš 70°C. FPM yra tinkamas naudoti iki 90°C. Mechaninio dėvėjimosi savybės yra vidutiniškos.

Perfluorinated rubber (Perfluoruotas kaučiukas)

Perfluoruotas kaučiukas (FFKM) pasižymi dideliu cheminiu atsparumu daugumai chemikalų net esant aukštai temperatūrai. Medžiaga beveik neturi jokių apribojimų, išskyrus kainą.

Chlorinated polyethylene rubber (Chlorintas polietileno kaučiukas)

Chlorintas polietileno kaučiukas (CM / CPE) yra į gumą panaši medžiaga, kuri primena chloropreno gumą, tačiau turi geresnį atsparumą mineralinėms alyvoms ir benzinui. Jo savybės išorinei supančiai aplinkai ir atsparumas temperatūrai yra geri. Ši medžiaga dažnai naudojama kaip išorinis kabelių apvalkalas.

Naudojimo ribos:

Chlorintas polietileno kaučiukas pasižymi mažu atsparumu stiprioms oksiduojančioms rūgštims, vandens garams ir kai kuriems tirpikliams.

Silicone rubber (Silikoninė guma)

Silikono kaučiukas pasižymi labai geru atsparumu cheminėms medžiagoms ir lauko sąlygoms (tiek saulės šviesai, tiek ozonui).

Naudojimo ribos:

Žemas atsparumas dilimui. Naudojamas, kai maksimali vandens temperatūra yra iki 90° C.

 

PLASTIKAI (PLASTMASĖS)

Polyamide (PA) (Poliamidas)

Poliamidas (PA), dar kitaip vadinamas nailonu, yra įvairių rūšių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis. Poliamidai turi geras mechanines savybes, ypač tie poliamidų tipai, kurie užpildyti stiklo pluoštu. Visi poliamidai turi gerą cheminį atsparumą aliejui, benzinui, alkoholiams ir šarminiams skysčiams.

Naudojimo ribos:

Visi poliamidai sugeria santykinai didelį vandens kiekį, o tai neleidžia jų naudoti, jei svarbu aukštas matmenų stabilumas. Vandens absorbcija taip pat turi įtakos mechaninėms savybėms. Poliamidų savybės blogėja dėl sąveikos su stipriomis rūgštimis, balikliais ir kai kurių tirpikliais.

Polyetheylene (Polietilenas)

Polietilenas (PE) yra sąlyginai paprastos konstrukcijos plastikas, kuris nėra skirtas mechaniškai įtemptoms konstrukcijoms. Cheminis šio plastiko atsparumas yra gana geras.

Naudojimo ribos:

Atsparumas saulės šviesai ir šilumai yra prastas, tačiau jį galima pagerinti stabilizatoriais. Maksimali vandens ar oro temperatūra yra 70°C.

Fluoroplastics (Fluoroplastikai)

Fluoroplastikams (FEP ir PVDF) būdingas puikus cheminis atsparumas ir kad jie gali būti naudojami plačiame temperatūros intervale (nuo –100° C iki + 150° C). Vandens absorbcija yra labai maža, o fluoroplastikai yra atsparūs saulės spinduliams.

Naudojimo ribos:

Fluoroplastikus gali būti sunku panaudoti liejimo su aukštu slėgiu procesuose. Kaina palyginti aukšta. PVDF nėra stabilus, kai pH 12 ir daugiau.

Polycarbonate (PC) (Polikarbonatas)

Polikarbonatas (PC) pasižymi puikiomis atsparumo smūgiams savybėmis ir temperatūrinėmis charakteristikomis ore. Medžiagai būdingas geras matmenų stabilumas. Polikarbonatas yra atsparus silpnoms rūgštims, alkoholiams (išskyrus metanolį) ir augaliniams riebalams bei aliejams.

Naudojimo ribos:

PC neturėtų būti naudojamas vandenyje, aukštesnėje kaip 60° C temperatūroje. Jį paveikia oksiduojančios rūgštys, šarmai (pH maksimalus 9), amonis, metanolis, aromatiniai ir chlorinti angliavandeniliai.

Polyurethane (Poliuretanas)

Poliuretanas (PUR) – tai bendras pavadinimas didelės termoreaktingų plastikų grupės, nuo minkštų elastomerinių iki kietų ir standžių plastikų. Svarbi minkštųjų poliuretanų savybė yra puikus atsparumas dilimui. Standūs poliuretanai dažnai sutvirtinami stiklo pluoštu.

Naudojimo ribos:

Cheminis atsparumas nėra toks geras. Esterio tipo poliuretanai yra jautrūs hidrolizei, todėl jie nėra atsparūs vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė kaip 40°C.

Polypropylene (Polipropilenas)

Polipropilenas (PP) yra termoplastikas, pasižymintis geromis atsparumo “medžiagos nuovargiui” savybėmis. Jis dažnai sutvirtinamas stiklo pluoštu. Polipropileno mechaninės savybės išlieka vandenyje. Tai chemiškai atsparus, standus konstrukcinis plastikas, pasižymintis geromis dialektrinėmis savybėmis. Lyginant su kitais plastikais yra vienas iš lengviausių plastikų, vandenyje neskęsta, kadangi jo tankis – 0,92 g/cm3. Atsparus rūgštims, šarmams, korozijai. Negeria drėgmės, lengvai virinamas. Nekeksmingas, higieniškas, galima naudoti kontakte su maisto produktais ir geriamu vandeniu. PP su UV apsauga, atsparus atmosferos poveikiams, kas užtikrina ilgaamžiškumą jį naudojant lauko sąlygomis.

Naudojimo ribos:

Gana geras cheminis atsparumas. Išimtys yra: halogenai, anglies tetrachloridas, koncentruota azoto rūgštis ir stiprios oksiduojančios cheminės medžiagos.

Polyfenylenesulfide (Polifenilensulfidas)

Polifenilensulfidas (PPS) yra termoplastas, kuris yra labai standus ir kietas. Medžiaga gali būti naudojama aukštoje temperatūroje, net vandenyje. Cheminis atsparumas yra labai geras.

Naudojimo ribos:

Atsparumas smūgiams yra mažas. Atitinkamai, dalys, kurios pagamintos iš šio plastiko, neturėtų būti veikiamos smūgiuojant.

Vinylester (Vinilesteris)

Vinilesteris (VE) priklauso termoreaktingų plastikų grupei – poliesteriams. Vis dėlto vinilolesteris yra atsparus hidrolizei ir turi daug geresnį cheminį atsparumą nei poliesteris. Vinilesteris dažnai yra armuojamas stiklo pluoštu, kuris suteikia labai gerą mechaninį stiprumą.

Naudojimo ribos:

Dalys iš vinilesterio gaminamos presuojant, o tai gali apriboti konstrukcinį dizainą.

Thermoplastic polyester (Termoplastinis poliesteris)

PBT, polibutilenetereftalatas ir PET, polietilenteretereftalatas yra panašių savybių termoplastikai. Kaip inžineriniai plastikai, PBT ir PET dažnai maišomi. Vandens absorbcija yra maža, o cheminis atsparumas yra geras.

Naudojimo ribos:

Kaip termoreaktingas poliesteris, PBT ir PET nėra atsparūs hidrolizei (t.y. nėra atsparūs vandeniui aukštesnėje nei 40°C temperatūroje).

Thermoplastic polyurethane (Termoplastinis poliuretanas)

TPAU, esterpoliuuretanas ir TPEU, eterio poliuretanas abu priklauso termoplastinių elastomerų grupei. Juos galima išlieti po spaudimu su kietumu nuo 70–90 ShA (gumos pavidalo) iki 40–60 ShD (panašaus į plastiką). Eterio tipas (TPEU) pasižymi puikiomis atsparumo dilimui savybėmis. TPEU taip pat turi geresnį atsparumą hidrolizei nei TPAU. Termoplastiniai poliuretanai yra atsparūs ozonui, saulės šviesai ir daugumai alyvų.

Naudojimo ribos:

Aukščiausia abiejų medžiagų temperatūra vandenyje yra 40°C. Medžiagos gali būti užpildytos stiklo pluoštu, jei reikia užtikrinti aukštesnį atsparumą dilimui.

 

Daugiau informacijos apie cheminį įvairių medžiagų suderamumą rasite Cheminio medžiagų suderinamumo lentelėje (paspauskite ant nuorodos)

Tinklalapyje https://allpumps.com.au/chemical-compatibility-guide/ rasite cheminio suderinamumo vadovą. Jis vertingas ypač tuo, kad jame nurodytas ketaus, nerūdijančio plieno AISI 304 ir AISI 316 cheminis suderinamumas su daugiau kaip 1700 įvairių cheminių medžiagų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tai tik bendro pobūdžio informacija. Duomenys lentelėje pateikti, esant terpių temperatūrai: +21°C. Jei temperatūra skiriasi nuo šios, tai gali paveikti skysčio suderinamumą su nurodytomis siurblio medžiagomis, pagreitinant cheminio poveikio reakciją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų.

Pateiktame PDF dokumente (paspauskite ant paveikslėlio) rasite medžiagų aprašymus ir cheminio suderinamumo su įvairiausiomis terpėmis prie skirtingų temperatūrų lentelę.

 

 

 

KAS YRA KLAMPUMAS?

Klampumas dažnai vadinamas skysčio storiu. Paprasčiausias pavyzdys: vanduo (mažo klampumo) ir medus (didelis klampumas). Tačiau šis apibrėžimas gali būti klaidinantis, kai žiūrime į skirtingo tankio skysčius.

Molekuliniame lygmenyje klampumas yra skirtingų skysčio molekulių sąveikos rezultatas. Tai taip pat gali būti suprantama kaip skysčio molekulių trintis. Kaip ir trinties tarp judančių kietų medžiagų atveju, klampumas lems energiją, reikalingą skysčio tekėjimui. Klampumui priešinga sąvoka yra takumas.

Klampumas matuojamas Paskal-sekundėmis (Pa*s) arba puazais (P). Skystis, kurio klampumas lygus 1 Pa*s, patalpinus jį tarp dviejų plokštelių ir vieną jų stumiant taip, kad susidarytų vieno paskalio šlyties įtampa, šis per sekundę nukeliauja kelią, lygų atstumui tarp plokštelių. 1 puazas yra lygus 0,1 Pa*s.

Specifinis skysčio, dujų ar kietosios medžiagos sunkis yra jo tankis, padalytas iš vandens tankio. Kadangi vandens tankis yra 1 g/cm3 (1 g/ml), savitasis svoris yra be matmens reikšmė, iš esmės lygi tankiui. Bet kokio skysčio kinematinis klampumas centimetrais padidina X savitąjį sunkumą = dinaminę klampą centipoise. Vandenį konvertuoti iš centistoksų į centipoise yra nesunku, nes vandens savitasis sunkis yra 1. Kinematinis vandens klampumas, esant 21º Celsijaus, yra 1 centistokas, o dinaminis klampumas yra 1 centipoise. 20º Celsijaus temperatūroje medaus tankis yra 1,42 g/ml (savitasis sunkis 1,42). Jo dinaminis klampumas yra 10 000 cP, taigi kinematinis klampumas yra 10 000 cP / 1,42 = 7,042 cSt.

Kai kurie perskaičiavimo koeficientai:

100 centipoise (cP) = 1 Poise (P)
1 centipoise (cP) = 1 mPa s (milipascal sekundė)
1 Poise (P) = 0,1 Pa s (Paskalio sekundė)
Centipoise (cP) = Centistoke (cSt) x Savitasis sunkis

 

KAIP SKYSČIO KLAMPUMAS ĮTAKOJA SIURBLIO PASIRINKIMĄ?

Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikia suprasti prieš pasirenkant siurblį, yra skysčio, kuris bus pumpuojamas, klampumas. Skysčio klampumas ar jo sluoksnio storis turės įtakos tam, kaip jis elgsis siurblyje. Tačiau čia viskas tampa sudėtinga, nes skysčių klampumas skirtingomis sąlygomis (pvz. keičiantis temperatūrai) gali kisti.

Paprastai skysčiai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

NIUTONO SKYSČIAI

Klampumas išlieka pastovus, nepriklausomai nuo šlyties greičio ar sujudėjimo pokyčių. Didėjant siurblio sukimosi greičiui, proporcingai didėja ir srautas. Nesvarbu, kaip greitai jie juda, jie teka vienodai.

Tipiški Niutono skysčiai:

• vanduo
• mineraliniai aliejai
• alkoholis
• angliavandeniliai

 

PSEUDOPLASTINIAI SKYSČIAI

Klampumas mažėja didėjant šlyties greičiui, tačiau pradinis klampumas gali būti pakankamai didelis, kad srautas prasidėtų įprastoje siurbimo sistemoje. Imdami pomidorų pastą kaip pavyzdį, turėsite suplakti buteliuką, kol pomidorų pasta pradės judėti, tačiau, kai ji juda, ji lengvai teka.

Tipiški pseudoplastiniai skysčiai:

• pomidorų pasta
• latekso dažai
• losjonai

 

DILATANTINIAI SKYSČIAI

Skysčio klampumas didėja maišant, kol jie tampa beveik vientisos beveik tvirtos masės. Dėl to siurbliai gali sustoti.

Tipiški pavyzdžiai:

• srutos
• molis
• grietinėlės
• sviestas

 

TIKSOTROPINIAI SKYSČIAI

Kaip ir pseudoplastinių skysčių atveju klampumas mažėja, didėjant šlyties greičiui arba maišant. Kai maišymas sustabdomas arba sumažinamas, prasideda histerezė ir padidėja klampumas. Dažnai klampumas negrįš į pradinę vertę.

Tipiški tiksotropiniai skysčiai:

• muilai
• smalos
• klijai
• rašalai
• riešutų sviestas

 

 

KAS SVARBIAUSIA ŽINOTI APIE  KLAMPUMĄ RENKANTIS SIURBLĮ?

Klampumas iš esmės yra atsparumas tekėjimui ir tai turi įtakos siurbliams. Jei ant jūsų rankų yra labai klampus, lipnus skystis, jis prikimba ir jį pašalinti yra daug sunkiau nei skystį, kurio klampumas mažas. Tas pats siurblyje, kur skysčiui judėti naudojamas darbo ratas. Jei siurbiate skysčius, pavyzdžiui, variklio alyvą, kurie prilimpa prie sparnuotės paviršiaus, tai yra problema, į kurią reikia atsižvelgti. Kinematinis klampumas yra tikras fizinis veiksnys, darantis įtaką siurblio kreivėms, taigi ir siurblio pasirinkimui. Kinematinis klampumas žymimas centistokais (cSt) ir matuojamas mm2/s. Remiantis aukščiau pateikta lentele, vandens klampumas yra 1 cSt esant 20 ° C, o variklinės alyvos SAE 30 klampumas yra  440 cSt toje pačioje temperatūroje.

 

KLAMPUMAS IR VAMZDYNO SKERSMUO

Pumpuojant aukšto klampumo skysčius, labai svarbu atsižvelgti ir į vamzdžių, kuriais pumpuojamas produktas, skersmenį. Faktas yra tas, kad vamzdyno vidinės sienelės, pro kurias teka produktas, sukuria pasipriešinimą produkto kelyje dėl šių sienelių paviršiaus  šiurkštumo. Žemiau pateikiama produkto klampumo ir vamzdžio skersmens padidėjimo koeficiento, palyginti su siurblio išvado skersmeniu, priklausomybės diagrama. Pavyzdys, dirbant su terpe, kurios klampa yra 6000 cSt, paprastai rekomenduojama vamzdyno skersmenį padidinti bent 2 kartus, palyginti su siurblio išvado angos skersmeniu. Dar aukštesni reikalavimai įsiurbimo aukščiui ir įsiurbimo vamzdžio skersmeniui. Tam reikia skirti ypatingą dėmesį, nes dėl susidarančių didelių hidraulinių nuostolių, siurbimo procesas paprasčiausiai gali būti neįmanomas.

Taigi, išvados: rinkdamiesi siurblius klampiems skysčiams pumpuoti, visada iš anksto apskaičiuokite nuostolius vamzdyne, bent jau naudojant pačias paprasčiausias hidraulinių nuostolių skaičiuokles. Problemos, su kuriomis susidursite neatsižvelgdami į šiuos nuostolius, pasirodys didelės. Didesnio skersmens vamzdis visada be išimties yra palengvinimas siurblio darbui. Siurblį sumontuokite kuo arčiau talpos, iš kurios produktas bus įsiurbtas, arba geriau suprojektuokite įrenginį taip, kad siurbiama terpė į siurblį patektų savitaka.

 

KLAMPUMO VIZUALUS IDENTIFIKAVIMAS

Suprantama, kad yra labai daug skysčių, kurių techniniai duomenys ne visada gali būti akivaizdūs, todėl galite peržiūrėti šiuos video filmukus, kad galėtume geriau suprasti klampumo dydžių skirtumus.

 

100 cP

 

500 cP

 

1000 cP

 

5000 cP

 

10000 cP

ĮVAIRIŲ TIPŲ SIURBLIŲ, PRIETAISŲ, SISTEMŲ APRAŠYMAI, VIDEO

 

TRUMPAI APIE ESMINIUS SKIRTUMUS TARP SIURBLIŲ KLASIFIKACIJOS PAGAL VEIKIMO PRINCIPĄ

Norint pasirinkti siurblį tam tikroms užduotims, reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos svarbiausius fizikinius matavimo vienetus. Yra du pagrindiniai visos siurblinės įrangos tipai, vadinamoji klasifikacija: pagal veikimo principą. Pirmasis tipas yra dinaminiai siurbliai (išcentriniai), antrasis – tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo). Būtina atsižvelgti į tam tikrų fizinių vienetų įtaką kiekvienai iš šių klasifikacijos rūšių.

Dinaminių siurblių pasirinkimui didelę įtaką turi skysčio klampa ir tankis, taip pat ir pumpuojamo skysčio temperatūra. Dinaminiai siurbliai negali pumpuoti klampių skysčių, tik mažai klampius skysčius. Tankis paprastai negali viršyti 1800 kg/m³, tačiau vėlgi, esant mažam klampumui. Jei šios sąlygos nėra įvykdytos, įvyksta kavitacijos procesas. Paprastai dinaminio tipo standartinio išpildymo siurbliais neįmanoma pumpuoti karštų skysčių, nes patekus į darbinę siurblio ertmę, skystis pradeda virti, o tai sukelia kavitaciją ir vėliau sekantį siurblio gedimą. Šias problemas galima išspręsti padidinus elektros variklio galią ir sumažinant jo apsukas, antruoju atveju naudojant specialios konstrukcijos darbo ratus ir korpusus.

Tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurblių pasirinkimą taip pat įtakoja tokie fizikiniai vienetai kaip siurbiamo skysčio tankis, klampa, temperatūra. Pagrindinis šių dviejų siurblių tipų skirtumas yra tas, kad teigiamo darbinio tūrio siurbliams skysčio klampa ir tankis nėra tokie svarbūs kaip dinaminių siurblių atveju. Pvz., tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai gali pumpuoti skysčius, kurių klampa yra iki 1 000 000 cSt. Išsirinkti tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurblį yra nelengva užduotis, nes jie gali pumpuoti skysčius, kurių fizikinės klampos, tankio ir pan. verčių ribos yra labai plačios. Šie faktoriai įtakoja siurblio elektros variklio galią, elektros variklio veleno (ar reduktoriaus) apsisukimų skaičių, oro slėgį, kuris tiekiamas į pneumatinę pavarą (pneumatiniams siurbliams). Be to, renkantis tūrinio tipo siurblius, būtina atsižvelgti į tokias  savybes, kaip pumpuojamo skysčio cheminis agresyvumas, dalelių dydis, koncentracija jame ir t.t…

 

Aukščiau pateikta lentelė yra bendrojo informacinio pobūdžio. Kiekvienu atveju pramoninis siurblys yra renkamas atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir užduotis, kurias jis turės atlikti. Be to, norint pasirinkti siurblį be klaidų, būtina atsižvelgti į praktinio pritaikymo įvairiose gamybos srityse patirtį ir siurblio konstrukcijos teoriją. Kvalifikuoti mūsų įmonės inžinieriai padės jums išspręsti visus klausimus, susijusius su siurblio parinkimu jums reikalingoms technologinėms užduotims atlikti.

 

 

Chemijos, farmacijos ir maisto pramonėje plačiai naudojami išcentriniai (dinaminiai), sraigtiniai, stūmokliniai, pneumatiniai diafragminiai, peristaltiniai ir daugelis kitų siurblių tipų. Be paminėtų vis dažniau, ypač maisto pramonėje naudojami lanksčios sparnuotės siurbliai.

Šioje temoje apžvelgsime ir palyginsime lanksčios sparnuotės siurblius, apibūdinsime jų veikimo principą ir pritaikymą pramonėje.

 

VEIKIMO PRINCIPAS

Kas yra lanksčios sparnuotės siurblys? Kaip jau matyti iš šio tipo siurblio pavadinimo, lanksčios sparnuotės siurblys yra siurblys, kuriame esminis darbo elementas – sparnuotė. Tiksliau, tai yra lanksti sparnuotė , kurią sudaro lanksčios mentės. Paprastai ji pagaminta iš gumos ir sumontuota koncentriniame siurblio korpuse. Korpuso ypatumas yra tas, kad jo apskritiminis skersmuo susiaurėja atkarpoje tarp įsiurbimo ir išleidimo antgalių.

               

 

Sparnuotei sukantis, o lanksčioms mentėms judant žemyn nuo korpuso skersmens susiaurėjimo vietos iki jo išsiplėtimo vietos, padidėja sritis tarp dviejų gretimų sparnuotės mentelių, dėl erdvės išretėjimo atsiranda įsiurbimo efektas. Užgriebtas produktas juda tarp sparnuotės menčių per visą srauto kelio apskritimą išilgai jo sukimosi. Besisukančios iki išleidimo antgalio angos, mentės pasiekia siurblio korpuso apskritiminio skersmens susiaurėjimo vietą. Jos pradeda lenktis, tarpas tarp dviejų gretimų menčių sumažėja ir produktas išspaudžiamas į išleidimo angą.

Lanksčios sparnuotės siurblių techninės charakteristikos apjungia savyje dinaminio (išcentrinio) siurblio ir tiesioginio skysčio perstūmimo siurblio veikimo privalumus. Pakėlimo aukščio ir našumo rodikliai atitinka išcentrinių siurblių kartu su galimybe pumpuoti klampias terpes, tačiau tai įmanoma tik su tiesioginio skysčio perstūmimo tipo siurbliais.

YPATYBĖS

Savisiurbis siurblys. Speciali siurblio korpuso konstrukcija užtikrina greitą įsiurbimą, net kai pradedama siurbti sausa eiga iš gylio iki 5/6 metrų. Tačiau prieš pirmą paleidimą savaiminio įsiurbimo režimu rekomenduojama šiek tiek patepti sparnuotę (vidų). Taip yra dėl to, kad, kai siurblys veikia sausai, sparnuotė įkaista gana greitai, nes jos mentės iš visų pusių glaudžiai liečiasi su siurblio korpusu. Jei dėl kokių nors priežasčių per 20 sekundžių neįsiurbiama, sparnuotė gali perkaisti ir pradėti tirpti. Keli gramai skysčio, kurį ketinate pumpuoti, ant sparnuotės menčių gali sukurti plėvelę, kuri sumažins trintį ir sukurs papildomą sandarumą, kuris padės sukurti didesnį vakuumą ir greičiau įsiurbti terpę.

Delikatus (tausojantis) siurbimo veiksmas. Mažo sukimosi greičio variklis užtikrina švelnų pumpavimą subtiliems skysčiams ir nenutrūkstamą bei reguliarų srautą.

Tinka klampiems skysčiams su dalelėmis. Sparnuotės forma leidžia siurbliui pumpuoti klampius skysčius su suspenduotomis kietomis dalelėmis. Siurblys gali pumpuoti skysčius, kuriuose yra didelių kietų ir minkštų dalelių, pavyzdžiui, jogurtą su vaisių gabalėliais, ikrus, adžiką. Jei būtina užtikrinti minimalų šių komponentų pažeidimą, geriau pasirinkti kito tipo – mažo sukimosi greičio tiesioginio skysčio tūrio perstūmimo siurblį, pavyzdžiui, kumštelinį siurblį.

Srauto grįžtamumas (reversas). Variklio sukimosi kryptį galima pakeisti, t.y. siurblys gali pumpuoti skystį į abi puses be jokių apribojimų.

Lengvas valymas ir išardymas. Mechaninį sandariklį ir sparnuotę valyti ir pakeisti yra nepaprastai paprasta, nes siurblį galima lengvai išardyti, tiesiog tereikia nuimti priekinį dangtelį. Pagrindinė dėvima dalis yra lanksti sparnuotė, kurią galima pašalinti iš siurblio net ir be įrankių. Be sparnuotės, gali susidėvėti mechaninis siurblio sandariklis ir korpuso sandarinimo žiedas.

Vientisas siurblio korpusas. Siurblio korpusas gaminamas iš didelio storio nerūdijančio plieno lakštinio metalo, kuris užtikrina kokybę ir ilgą tarnavimo laiką. Siurblio korpusas poliruojamas viduje ir išorėje, kad būtų užtikrintas aukščiausias higienos lygis.

Sparnuotė pagaminta iš netoksiškos gumos. Darbaratis pagamintas iš sintetinės gumos (nitrilo, natūralaus kaučiuko, neopreno, EPDM ir kitų medžiagų) ir yra visiškai netoksiškas ir atsparus kai kurių rūgščių poveikiui. Neopreno sparnuotė atitinka Amerikos FDA taisykles, susijusias su maistinių skysčių siurbimu.

Mechaninis reduktorius.  Šio tipo siurblių atitinkamos serijos yra su mechaniniais reduktoriais, leidžiančiais pasiekti tik 570 aps./min. greitį labai švelniai pumpuojant ir esant labai klampiems skysčiams. Maži apsisukimai per minutę ir lankstūs sparnuotės sparneliai leidžia siurbti maistinius skysčius, nekeičiant jų charakteristikos.

 

PALYGINIMAS SU KITŲ TIPŲ SIURBLIAIS

Lanksčios sparnuotės siurbliai palyginti su kitų tipų siurbliais turi daug privalumų, kuriuos galima pamatyti toliau pateiktoje lentelėje:

 

Dėl šių savybių lanksčios sparnuotės siurbliai gali realizuoti, nors ir ne visas, bet daugelio kitų maisto siurblių tipų galimybes, su mažesnėmis įsigijimo ir eksploatacijos sąnaudomis. Turint maždaug tuos pačius našumo rodiklius, lanksčios sparnuotės siurblys kainuos maždaug tiek pat, kiek ir higieninis išcentrinis siurblys, ir tik trečdalį rotorinio siurblio kainos.

 

SIURBLIŲ NAUDOJIMAS PRAMONĖJE

Lanksčios sparnuotės siurbliai yra unikalus sprendimas, kurį galima naudoti įvairiose pramonės šakose. Dėl savo savybių šie siurbliai yra išskirtinai universalūs. Jie gali būti naudojami chemijos, kosmetikos ir farmacijos pramonėje (krakmolas, vaškas, vandens pagrindo klijai, kremai, valikliai, glicerinas, glikoliai, lateksas, augaliniai ir gyvūniniai riebalai, skysti muilai, sirupai, šampūnai, pramoninis vandens valymas, dažai), vyno ir maisto pramonė (alus, sviestas, lydytas sūris, gliukozė, pienas ir sutirštintas pienas, uogienė, medus, misa, aliejus, grietinėlė, pomidorų padažas, vaisių sultys, kiaušiniai, jogurtas, vynas, vynuogės, skirtos vynui, skystas cukrus). Tačiau jie plačiausiai naudojami maisto pramonėje, o jų sprendžiamų užduočių sąrašas būtų itin ilgas. Nuo paprasčiausių pumpavimo užduočių iki sudėtingiausių – sudėtingo produktų dozavimo.

Keletas dažniausio šio tipo siurblių naudojimo maisto pramonėje pavyzdžių:

– Pieno pramonė (pienas, jogurtas, varškė, grietinėlė). Siurbliai naudojami pienui pumpuoti iš talpų į sunkvežimį arba atvirkščiai. Pienas pumpuojamas labai subtiliai, t.y. siurblių šlyties koeficientas yra labai mažas, kad pienas nesutrūktų ir dėl to riebalai neatsiskirtų nuo pieno. Siurblius galima lengvai plauti rankiniu būdu.

– Varškės pumpavimas. Lanksčios sparnuotės siurblių naudojimas varškės pumpavimui.  Siurblys sėkmingai pumpuoja minkštus intarpus, nepažeisdamas (netrupančių) varškės grūdelių, net esant klampai iki 50 000 cP.

– Vyno pramonė. Siurbliai naudojami visuose vyno gamybos linijos etapuose. Siurbliai sujungia viską, kas geriausia: produktyvumą, galimybę pumpuoti abu minkštus komponentus nuo pirmo spaudimo žievelės pavidalu ir be strigimo kietas atliekas sėklų, lapų ir stiebų pavidalu. Siurbliai paprasčiausiai nuplaunami, pasibaigus darbo pamainai arba keičiant kitą pumpuojamą produktą.

 

SIURBLIO SPARNUOTĖS SUGADINIMO PRIEŽASTYS IR KAIP JŲ IŠVENGTI

Sandėliuojant sparnuotes, svarbu nepamiršti, kad guma gali senti ir, kad būtų išvengta sparnuočių fizinių savybių pablogėjimo, jas reikia laikyti vėsioje, tamsioje ir apsaugotoje nuo ultravioletinių spindulių (nepalikti saulėje) vietoje.
Sparnuotės (sparnuotės) tarnavimo laikas labai sutrumpėja dėl:

– dažnos sausos eigos, t.y. be skysčio, kuris naudojamas kaip tepalas, siurblio korpuse;
– dėl ilgalaikio klampaus skysčio siurbimo per mažo skersmens vamzdį arba dėl per ilgo įsiurbimo linijos vamzdžio. Todėl, renkantis siurblį, PRIVALOMA apskaičiuoti vamzdynų hidraulinį pasipriešinimą įsiurbime ir išleidime ir, remiantis tuo, pasirinkti tam tikro ilgio ir skersmens vamzdžius (žarnas). Daugiau informacijos apie klampumą rasite šioje temoje (paspauskite ant nuorodos);
– siurblio veikimas, esant pertekliniam slėgiui išleidimo angoje (pavyzdžiui, dėl labai susiaurėjusio vamzdyno ar per didelio skysčio klampumo);
– ilgalaikis veikimas, esant aukštai temperatūrai.

Norint pailginti sparnuotės tarnavimo laiką, rekomenduojama darbinė skysčio temperatūra: nuo + 10° iki + 50°C.

 

Sparnuočių menčių pažeidimo požymiai, priežastys ir sprendimo būdai:

Ant sparnuotės menčių matyti išplėšti guminiai gabalėliai, ypač centre. Sparnuotės kraštuose yra taškinės įdubos ar skylutės.
Priežastis: kavitacija, tai yra žemas slėgis siurblio įsiurbimo angoje, dėl kurio verda skystis, o po to skysčio garų burbuliukai sproginėja, didėjant slėgiui siurblyje. Tuo pačiu metu išsiskiria labai didelė energija, galinti išplėšti medžiagos gabalėlius iš sparnuotės korpuso.
Problemos sprendimas: padidinti įsiurbimo slėgį.
Tam reikia:
– sumažinti įsiurbimo vamzdžio ilgį arba padidinti jo skersmenį;
– sumažinti produkto įsiurbimo aukštį.

 

Sparnuotės menčių galai yra kieti, su įtrūkimais, galimas jų suanglėjimas ir atitrūkimas.
Priežastis: ilgalaikis sausas veikimas, t.y. be skysčio siurblio korpuse.
Problemos sprendimas: pašalinti galimybę dirbti be skysčio.
Tam reikia:
– kad siurblys savaiminio įsiurbimo režimu neveiktų sausai ilgiau nei 30 sekundžių;
Jei reikalingas ilgesnis įsiurbimo laikas, prieš paleidžiant siurblį, pumpuojamas skystis turi būti įpiltas į korpusą, kad būtų sutepta sparnuotė. Prieš pradedant darbą, rekomenduojama į siurblio korpusą visada įpilti nedidelį kiekį pumpuojamo skysčio;
– nedelsiant išjungti siurblį, kai tik pasibaigs talpoje pumpuojamas produktas. Tam talpoje galima įrengti automatinį siurblio valdymą priklausomai nuo skysčio lygio;
– prie siurblio išleidimo angos galima sumontuoti vertikalią vamzdžio dalį, kurios ilgis ne mažesnis kaip 1 metras. Tai leis gaminiui (jei jis nėra labai klampus) likti išleidimo linijoje ir jam sustojus, nutekėti atgal į siurblį, kad sutepti sparnuotę. Tokia schema yra įmanoma, jei siurblys naudojamas gaminio pumpavimui į tiekimo konteinerį (pavyzdžiui, dozatorių) darbo pamainos metu.

 

Įpjovos, plyšimai menčių viduryje.
Priežastis:
– pasibaigęs sparnuotės tarnavimo laikas (natūralus susidėvėjimas);
– jei mentės nugarinėje pusėje yra klostės – darbas su per dideliu išleidimo slėgiu;
– ilgalaikis veikimas aukštoje temperatūroje (virš + 55° С).
Problemos sprendimas:
– išleidimo slėgio sumažinimas, sumažinant siurblio rotoriaus sukimosi greitį (apsukas);
– išleidimo angos slėgio sumažinimas, įrengiant didesnio skersmens vamzdį prie išleidimo angos arba sutrumpinant išleidimo vamzdyno ilgį;
– darbo temperatūros sumažinimas.

 

Sparnuotės mentės išlenktos.
Priežastis:
– ilgalaikis siurblio laikymas (sandėliavimas) su įmontuota sparnuote (ypač svarbu, jei sparnuotė pagaminta iš nitrilo gumos NBR).
Problemos sprendimas:
– jei siurblys ilgą laiką nebus naudojamas, rekomenduojama išimti sparnuotę iš siurblio. Sparnuotę laikyti vėsioje, tamsioje vietoje;
– arba prieš naudojimą apsukti sparnuotę 180° laipsnių kampu.

 

Susidėvėję menčių galai iš pumpuojamos terpės pusės.
Priežastis:
– darbas su skysčiais, turinčiais daug abrazyvinių medžiagų;
– perteklinis slėgis siurblio išleidimo angoje.
Problemos sprendimas:
– sumažinti siurblio rotoriaus sukimosi greitį (apsukas);
– pakeisti sparnuotę.

 

 

Šio tipo siurblius rasite kategorijoje “SPECIALIOS PASKIRTIES SIURBLIAI

 

Lanksčios sparnuotės tipo siurblių gamintojai, kurių produktus siūlome:

Mencarelli Pompe e Valvole s.r.l.

Comex Srl

ZUWA-Zumpe GmbH

 

Cheminiai siurbliai skirti siurbti agresyvius skysčius, tokius kaip įvairių koncentracijų ir temperatūrų rūgščių ir šarmų tirpalai, tirpikliai ir t.t…
Pagrindinis skirtumas nuo vandens siurblių yra tas, kad siurblių darbinės dalys ir veleno sandariklis turi būti sukonstruoti ir pagaminti iš medžiagų, kurios nereaguoja su pumpuojamu skysčiu, t.y. kurios gali atlaikyti įvairaus klampumo, agresyvumo ir abrazyvumo medžiagų poveikį.

Tai savaime iškelia keletą ypatingai svarbių reikalavimų chemiškai aktyvių terpių pumpavimo siurbliams:

– siurblio darbinės dalys, kontaktuojančios su terpe, turi būti pagamintos iš nerūdijančio plieno arba polimerinių medžiagų, kurios gali atlaikyti ilgalaikį agresyvios terpės poveikį;
– veleno sandariklis turi užtikrinti patikimą bei saugų veikimą ir apsaugą nuo produkto nuotėkio, galinčio turėti poveikį ne tik pumpavimo procesui, bet ir žmogaus sveikatai;
– elektros variklis turi būti tinkamas dirbti su didelio tankio skysčiais, nes daugumos koncentruotų rūgščių ir šarmų tankis 1,5–2 kartus didesnis už vandens.

 

CHEMINIO SIURBLIO PARINKIMAS

Tinkamo cheminio siurblio pasirinkimas apima daug sudedamųjų. Siurblių parinkimo vadovai ir specialios programinės įrangos gali padėti nustatyti siurblio specifikacijas. Taip pat gali reikėti cheminių medžiagų suderinamumo duomenų. Pirmasis cheminio siurblio pasirinkimo žingsnis yra tinkamas naudojimo reikalavimų ir cheminių terpių savybių supratimas, taip pat siurblio pasirinkimas su specifikacijomis užduočiai atlikti. Yra gana didelis įvairių veikimo principų, tipų siurblių pasirinkimas iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo siurbiamos terpės.
Neteisingai pasirinktas siurblys – tai ne vien tik siurblio gedimas, bet ir su tuo susijusios pumpavimo ar gamybos proceso prastovos, galimi ir nelaimingi atsitikimai ir t.t… Dėl šios priežasties ypatingą dėmesį reikia skirti ne tik siurbiamos terpės cheminėms ir fizinėms savybėms, bei ir į tai, kaip parinkto siurblio medžiagos, iš kurių jis pagamintas, sąveikaus su pumpuojama terpe.

Todėl visais atvejais, ieškant savo pumpuojamai cheminei terpei optimalaus sprendimo, be našumo ir spaudimo, būtina žinoti:

• pumpuojamos terpės tikslus pavadinimas (specifikacija);
• terpės maksimali temperatūra;
• koncentracija;
• galimų abrazyvinių dalelių joje koncentracija.

 

CHEMINIO SIURBLIO IR SANDARIKLIŲ MEDŽIAGOS

Siurblių medžiagas galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas – metalines ir nemetalines. Siurbliai, pagaminti iš metalo, gali būti klasifikuojami kaip juodieji arba spalvotieji. Siurbliai iš ketaus, kaliojo ketaus arba anglinio plieno gali būti naudojami su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, tačiau dauguma metalinių cheminių siurblių yra pagaminti iš nerūdijančio plieno, nikelio lydinio arba ypatingų medžiagų, tokių kaip titanas, siekiant apsaugoti nuo korozijos. Nemetalinės medžiagos gali būti suskaidytos į tokias, kaip guma (tiek natūrali, tiek sintetinė), plastikas, keramika, stiklas ir kt. Visos šios nemetalinės medžiagos gali būti naudojamos korozinių ir agresyvių medžiagų pumpavimui, ypač šioms reikmėms plačiai naudojamas plastikas.

Informaciją apie įvairių medžiagų, kurios naudojamos siurblių ir sandariklių gamyboje, aprašymus ir cheminį suderinamumą su įvairiomis terpėmis rasite, paspaudę ant šios nuorodos ir lentelėje.

 

SIURBLIO GALINGUMAS (DYDIS) IR EKSPLOATACINĖS CHARAKTERISTIKOS

Netinkamo dydžio siurblys gali sukelti problemų siurblio skysčių perdavimo sistemoje. Dauguma cheminių siurblių yra šiek tiek per dideli (per galingi) dėl taikomo atsargos faktoriaus. Tačiau dėl labai didelio dydžio siurblio darbo metu elektros variklis gali būti nepilnai apkraunamas (mažiau nei 50 proc. visos apkrovos). Lengvai apkrautas kintamosios srovės elektros variklis sukurs mažesnį galios koeficientą, padidins eksploatavimo išlaidas. Be išlaidų, per galingo siurblio naudojimas gali iššaukti papildomus padarinius, tokius kaip per didelė vibracija, priešlaikiniai guolių gedimai, darbinės temperatūros padidėjimas ir kavitacijos problemas.

Cheminio siurblio per maža galia taip pat gali sukelti nepageidaujamus faktorius, ypač tam tikruose siurblių tipuose, pavyzdžiui, tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliuose, kaip pavyzdys –  sraigtiniuose. Nepakankamos galios sraigtinis siurblys su mažesniu darbiniu tūriu ir sraigtu turi pumpuoti greičiau, o tai gali apkrauti siurblio komponentus, dėl to sumažės įsiurbimo galimybės, padidės susidėvėjimas ir tai iššauks priešlaikinį gedimą.

Terpės klampumas, kaip ir tankis, labai svarbus faktorius tinkamos galios siurblio parinkimui. Reikia įvertinti šias pumpuojamo skysčio savybes ir galimas pasekmes. Medžiagos klampa, ypač naudojant išcentrinius siurblius, gali smarkiai paveikti siurblio našumą. Žemiau pateiktame paveikslėlyje parodyta, kaip klampos pokyčiai (matuojant „Saybolt Universal Seconds“ arba SSU) gali sumažinti našumą (srautą) ir pakėlimo aukštį (slėgį) bei padidinti  energijos poreikį.

 

 

CHEMINIO SIURBLIO TIPAS

Pasirinkus tinkamą konstrukcinę medžiagą, kuri būtų suderinama su cheminėmis terpėmis, ir nustačius siurblio darbinius parametrus, kitas žingsnis yra siurblio tipo pasirinkimas. Galima rinktis iš įvairių tipų siurblių, skirtų cheminėms reikmėms. Žemiau pateikiamas mūsų įmonės tiekiamų cheminių siurblių asortimentas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad agresyvios terpės siurblio pasirinkimas turi daugybę niuansų, visada rekomenduojame pasikonsultuoti su mūsų įmonės specialistais – ar jūsų pasirinktas siurblys tinka vienam ar kitam tikslui, ar ne (pavyzdžiui, druskos rūgšties ir sūrymo pumpavimas, du visiškai skirtingi dalykai).

 

CHEMINIAI IŠCENTRINIAI SIURBLIAI SU MECHANINIAIS SANDARIKLIAIS

Išcentriniai siurbliai yra dažniausiai naudojami siurbliai chemijos pramonėje. Jie yra labiausiai paplitusi cheminių siurblių rūšis dėl jų konstrukcijos ir veikimo paprastumo ir efektyvumo, todėl jie taip pat yra pigesni nei kitų tipų siurbliai. Siurblio konstrukcija –  spiralinis korpusas su sumontuota ant veleno viena ar keliomis sparnuotėmis. Sparnuotės sukuria srautą vienu iš trijų veiksmų: ašinis srautas, radialinis srautas arba mišrus srautas. Ašinio srauto siurbliams būdingas didelis srautas ir žemas slėgis. Ašinio srauto siurbliai skystį pagreitina per sparnuotės centrą ir išleidžia palei sparnuotės mentes stačiu kampu (radialiai) į siurblio ašį. Slėgį sukuria išcentrinė jėga. Radialinio srauto siurbliams būdingas aukštas slėgis ir mažas srautas. Mišraus srauto siurbliai skystį išstumia nuo siurblio veleno didesniu nei 90 laipsnių kampu. Slėgį iš dalies sukuria išcentrinė jėga, iš dalies – darbaračio kėlimo veiksmas. Mišraus srauto siurbliai turi ašinio ir radialinio srauto siurblių charakteristikas, paprastai vidutinio srauto ir vidutinio slėgio. Visų tipų išcentriniai siurbliai sukuria vakuumą, kuris įtraukia skystį į sparnuotę. Darbo ratas sukuria skysčio greitį, o korpusas priverčia skystį judėti iš siurblio per išvadą, paversdamas greitį slėgiu.

Cheminiuose išcentriniuose siurbliuose naudojami viengubi ar dvigubi mechaniniai specialaus išpildymo veleno sandarikliai. Pagal įsiurbimo principą skirstomi į nesavisiurbius ir savisiurbius.  Dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno, termoplastikų, fluorpolimerų  ir kitų rūgštims ir šarmams atsparių medžiagų su standartiniais ar sprogiai aplinkai skirtais elektros varikliais. Siurblio sujungimas su varikliu gali būti atliekamas ant rėmo, naudojant lanksčią nuimamą movą (agregatas), arba tarpusavyje sujungiami ant vienos ašies (monoblokas).

 

CHEMINIAI SIURBLIAI SU MAGNETINE MOVA

Magnetinės pavaros siurbliai neturi veleno sandariklių ir yra visiškai sandarūs. Tai leidžia juos naudoti ypač agresyvių ir toksiškų skysčių pumpavimui. Struktūriškai siurbliai yra visiškai sandarūs, sukimo momentas perduodamas sparnuotei naudojant magnetinį lauką. Savisiurbiai siurbliai su magnetine mova leidžia išpumpuoti skysčius iš talpyklų, iš anksto neužpildant žarnų (t.y. jie gali patys išsiurbti skystį iš talpos). Tai yra labai vertinga savybė, ypač dirbant su stipriomis rūgštimis ir šarmais, kai siurblį ir žarną užpildyti gali būti sunku arba neįmanoma. Siurblius galima naudoti, išpumpuojant įvairias talpyklas, geležinkelio cisternas, autocisternas ir t.t…

Nuoroda į produktus

 

DIAFRAGMINIAI SIURBLIAI

Diafragminiai-membraniniai siurbliai pasižymi puikiomis darbo charakteristikomis ir universalumu. Siurbliai gali pumpuoti įvairaus cheminio agresyvumo ir klampumo skysčius su kietomis ir abrazyvinėmis priemaišomis. Diafragminiai siurbliai yra varomi suspausto oro pagalba. Suspaustas oras varo visą siurblio sistemą ir membranų pagalba skystis yra perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Tokie siurbliai tinka ir vakuuminėms sistemoms, kuriose yra reikalingas pastovus slėgis. Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų. Dėl paprastos membranos konstrukcijos jie neturi jokių vidinių susidėvėjimo komponentų, todėl yra labai patikimi siurbliai. Juose nėra sandariklių ar būtinų tepimo alyvų, todėl nėra jokios tikimybės, kad bus užteršiama pumpuojama terpė. Paprastus diafragminius siurblius sudaro membrana, darbinė kamera, du vožtuvai ir varomasis mechanizmas. Diafragma pagaminta iš lanksčios medžiagos ir turi būti patikrinta, ar ji suderinama su pumpuojama chemine medžiaga. Siurblio darbinės kameros tūris yra šiek tiek didesnis nei diafragma gali išstumti.

Daugiau informacijos apie diafragminius siurblius rasite, paspaudę ant šios nuorodos.

Nuoroda į produktus

 

SKAITMENINIAI DOZAVIMO SIURBLIAI

Kai kurie cheminiai siurbliai taip pat yra ir dozavimo siurbliai, kurie užtikrina srauto matavimą ir valdymą tuose pramoniniuose procesuose, kuriems reikalingi tikslūs chemikalų kiekiai. Pažangūs dozavimo siurbliai yra idealus sprendimas bet kokio tipo sudėtingam dozavimui mažiau agresyvioje aplinkoje. Siūlydami aukštą tikslumą, skaitmeniniai dozavimo siurbliai ne tik sumažina cheminių atliekų kiekį, bet ir sąskaitą už sunaudotą energiją.

Nuoroda į produktus

 

ROTORINIAI, TIESIOGINIO SKYSČIO TŪRIO PERSTŪMIMO SIURBLIAI

Cheminėms reikmėms  taip pat plačiai naudojami krumpliaratiniai siurbliai, sraigtiniai siurbliai, stūmokliniai siurbliai. Šio tipo siurbliai yra skirti skysčiui tolygiai judėti per sistemą. Šie siurbliai yra efektyvesni nei išcentriniai siurbliai, pumpuojant didelio klampumo ir mažo garų slėgio skysčius, kurie teka mažesniu greičiu ir sukuria didesnį pasipriešinimą. Apie šių tipų siurblius daugiau informacijos rasite šioje žinyno temoje.

 

CHEMINIŲ SIURBLIŲ SERTIFIKATAI

Tam tikrose pramonės šakose ir programose yra specialūs kodai, standartai ir taisyklės, kurių reikia laikytis. Kai kuriais atvejais, prieš pradedant naudoti cheminį siurblį tam tikruose katiluose, slėginiuose induose, naftos ir dujų perdirbimo gamyklose, branduolinėse ar kitose svarbiose programose, siurblys turi atitikti šiuos standartus (ASME, ANSI, API, NACE ir kt.).

 

 

 

 

 

 

Sandarinant išcentrinį siurblį, iššūkis yra – leisti besisukančiam velenui patekti į „šlapią“ darbinę siurblio vietą, tuo pačiu užkertant kelią skysčio, kuris įtakojamas slėgio, nutekėjimui.

 

SANDARINIMO ĮKAMŠOS

Prieš nagrinėdami, kaip veikia mechaniniai sandarikliai, svarbu suprasti kitus sandariklių formavimo būdus. Vienas iš vis dar plačiai naudojamų metodų yra įkamša, t.y. apjuosiamas siurblio velenas medžiaga, kuri panaši į virvę – taip fiziškai užpildomas tarpas tarp veleno ir siurblio korpuso.

Viengubas sandarinimas

Tai yra vienas iš paprasčiausių ir nebrangiausių veleno sandariklių, kuris buvo naudojamas šimtmečius ir naudojamas iki šiol. Struktūriškai tai yra virvė 1, kuris telpa į siurblio korpuso 3 griovelį aplink veleną ir yra tam tikru būdu suspaustas (uždaromas sandarinimo dėžutės dangteliu 2, kuris varžtais priveržtas prie siurblio korpuso).

Šiuo metu šio tipo sandarikliams naudojamos specialios virvės, pagamintos iš įvairių medžiagų ir įmirkytos specialiais impregnantais, atsižvelgiant į pumpuojamą skystį ir darbinę temperatūrą.

 

Dvigubas sandarinimas tarp siurblio veleno

Šie sandarikliai gali veikti, jei įkamša yra nuolat sudrėkinta, todėl ji yra priveržiama iki tokios būklės, kad, kai siurblys veikia, per jį laša siurbiamas skystis. Per stipriai priveržus įkamšą, galimas jos perkaitimas ir pažeidimas. Todėl toks sandariklis negali garantuoti visiško sandarumo.

Naudojamos viengubos ir dvigubos įkamšos. Viengubos darbui su skysčiais iki + 95°С temperatūros, dvigubos iki + 140°С ir daugiau.
Dvigubos įkamšos veikimo ypatybė – poreikis tiekti barjerinį skystį į kamerą tarp įkamšos sandariklių. Tokiu atveju barjerinio skysčio slėgis turėtų būti 0,5 bar didesnis už slėgį siurblio darbo kameroje. Paveikslėlyje parodytas dvigubos įkamšos pavyzdys.

 

Įkamšų tipai:

– įkamšos pagamintos grafitinės armuotos folijos pagrindu su skerspjūviu nuo 3 mm iki 50 mm
Tokios įkamšos pasižymi dideliu elastingumu, geru plastiškumu gniuždant, turi mažą trinties koeficientą, aukštą šilumos laidumą, būdingas mažas korozinis ir mechaninis darbinio paviršiaus nusidėvėjimas. Tinka naudoti vandens siurbliuose.

– pagamintos iš sintetinio pluošto su skerspjūviu nuo 3 mm iki 50 mm
Sintetinio pluošto įkamšos pasižymi aukštu mechaniniu atsparumu ir atsparumu abrazyvinėms terpėms. Juos rekomenduojama naudoti naftos perdirbimo, chemijos, celiuliozės ir popieriaus pramonėje.

– pagamintos fluoroplastiko fluoroplastiko pagrindu, skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Fluoroplastinės įkamšos yra atsparios agresyvioms terpėms, praktiškai be nuotėkio, esant šaltam srautui ir yra labai plastiškos suspaudimo metu. Jas rekomenduojama naudoti farmacijos, maisto, celiuliozės ir popieriaus, chemijos pramonėje. Išimtis yra fluoro turintys skysčiai.

– pagamintos fluoroplastiko užpildyto grafitu pagrindu, skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Grafitu užpildytos įkamšos turi gerą cheminį atsparumą visoms terpėms, turi didelį šilumos laidumą, mažą trinties koeficientą, didelį elastingumą ir lankstumą, praktiškai neturi nuotėkio, esant šalto srauto sąlygomis. Šių įkamšų stiprumas pasiekiamas audžiant pluoštą (Kevlar) į kampinę pynę – tai leidžia šias įkamšas panaudoti patikimam įrengimų, siurbiančių terpes, kurios turi savyje abrazyvinių dalelių, smėlio, taip pat terpėms, gebančioms kristalizuotis, sandarinimui. Jas rekomenduojama naudoti farmacijos, maisto, chemijos ir energetikos pramonėje.

– kombinuotojo (grafito-fluoroplastinio), skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Kombinuotosios įkamšos pasižymi dideliu plastiškumu, elastingumu, turi mažą trinties koeficientą, yra patvarios dėl ​​kampinio pynimo, kuris suteikia sandarinimui sustiprinimą.

 

Įkamšos dar dažnai naudojamos daugelyje sričių, tačiau vis daugiau vartotojų renkasi mechaninius sandariklius dėl šių priežasčių:

• Besisukančio veleno trintis, laikui bėgant, veikia įkamšą, o tai padidina nuotėkį, kol įkamša nebus sureguliuotas ar pervyniota;
• Veleno trintis taip pat reiškia, kad įkamšą pastoviai reikia plauti dideliu kiekiu vandens, kad ji vėstų;
• Įkamšą reikia prispausti prie veleno, kad sumažėtų nuotėkis – tai reiškia, kad siurbliui reikia daugiau pavaros galios velenui sukti, tuo pačiu daugiau eikvojant energijos;
• Kadangi įkamša turi liestis su velenu, ilgainiui velene susiformuos griovelis, dėl kurio remontuoti ar pakeisti veleną gali būti brangu.

 

RIEBOKŠLINIAI SANDARIKLIAI

 

Šie sandarikliai yra įkamšų alternatyva ir pasirodė išradus gumą. Pagal konstrukciją tai yra elastingas žiedas, uždėtas ant siurblio veleno, kurio sandariklis hermetizuoja veleną dėl sumontuoto spyruoklinio žiedo ir skysčio slėgio siurblio korpuse. Paprastai, montuojant siurbliuose, siurbiamo skysčio temperatūra neviršija +70 … 90°С.

Jie gaminami iš įvairių tipų gumos:

– etileno-propileno kaučiukas (EPDM) – skirtas maisto pramonei ir šarminiams skysčiams;
– nitrilo kaučiukas (NBR) – siurbiant kurą ir tepalus;
– fluoro anglies kaučiukas („Viton“, FPM) siurbiant rūgštinius skysčius.

 

 

MECHANINIAI SANDARIKLIAI

 

Mechaninių sandariklių, kaip ir aukščiau aprašytų įkamšų ir riebokšlių paskirtis – leisti velenui patekti į siurblio darbo zoną, tuo pačiu neleidžiant skysčiui patekti į išorę.  Mechaninis sandariklis yra sandarinimo mechanizmas, susidedantis iš pagrindinio sandariklio ir pagalbinių, judančių ir nejudančių trinties porų, kontaktuojančių su siurbiama ir sulaikoma terpe. Mechaninis sandariklis susideda iš 2 pagrindinių dalių: nejudančio elemento (žiedas ir sandarinimo elementas ), kuris yra sumontuotas siurblio korpuse ir sandarinantis montavimo vietą, ir besisukantis, kuris yra pritvirtintas prie veleno ir sandarina veleną (susideda iš guminio silfono , žiedo ir spyruoklės). Tarp šių elementų yra 2 žiedai, pagaminti iš kompozicinių medžiagų arba keramikos.

 

Šių žiedų paviršiai glotnūs, kas jų sąlyčio taške leidžia užtikrinti sandarumą tarp judančių ir nejudančių dalių. Mechaniniai sandarikliai pasižymi ilgu tarnavimo laiku ir praktiškai neturi nuotėkio (nuotėkis mažesnis nei 0,1 cm³/h).

 

Viengubas mechaninis siurblio sandariklis

 

Tai yra labiausiai paplitusi schema. Jis naudojamas, jei nereikia visiško sandarumo, o darbinė temperatūra yra iki: + 95 ÷ + 200°С.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose, perpumpuojančiuose chemiškai neutralius ir netoksinius skysčius. Kai siurbiamos terpės temperatūra siekia iki +250°C, naudojami viengubi mechaniniai sandarikliai su šaldymu.

Rūšys

Su spyruoklėmis, esančiomis perpumpuojamame produkte (sandarinimo terpėje).
Su spyruoklėmis, kurios nekontaktuoja su perpumpuojamu produktu. Naudojami tais atvejais, kai egzistuoja angų ir spyruoklių užkimšimas abrazyvinėmis dalelėmis, nuosėdomis ir t.t.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Sandarikliai gali būti montuojami tiek riebokšlio kameros viduje, tiek išorėje (tais atvejais, kai kamera pernelyg maža).
Numatyta galimybė mažinti temperatūrą guminių žiedų zonoje iki palankaus temperatūrų režimo.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt.
Numatytas atvamzdžių sumontavimas, kad būtų užtikrintas nuorinimas, terpės padavimas į riebokšlio kameros ertmę.

Nuotėkiai, nors ir maži, vis tiek egzistuoja bet kuriame sandariklyje. Vandeniui ir neagresyviems skysčiams tai nėra svarbu, tačiau jei reikia siurbti toksiškus ar chemiškai aktyvius skysčius, tada net mažesnis nei 0,1 cm³/h nuotėkis gali sukelti šių skysčių garų kaupimąsi patalpoje. Norint to išvengti, naudojamas dvigubas mechaninis sandariklis.

 

Dvigubas mechaninis siurblio sandariklis 

 

Toks sandariklis naudojamas pumpuojant sprogius ar nuodingus skysčius, kurių garų nutekėjimas yra neleistinas ir pavojingas. Ši schema taip pat naudojama siurbiant skysčius, kurie, išdžiūvę, gali kristalizuotis ir „priklijuoti“ darbinę sandariklio porą (pavyzdžiui, cukraus sirupai ir kt.). Norint eksploatuoti tokį sandarinimo mazgą, reikia tiekti barjerinį skystį, kurio slėgis turi būti bent 0,5 bar didesnis nei siurblyje).
Šio tipo sandarikliai gali veikti iki: + 140 ÷ + 200°С temperatūros.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose su šiomis sandarinimo terpėmis: naftos produktai, suskystintos angliavandenilio dujos, skysčiai, sudėtyje turintys kenksmingų cheminių medžiagų. Ypač efektyvūs terpėse su didesniu abrazyvinių medžiagų kiekiu, taip pat naudojant didelio klampumo produktus, pusiau sausosios trinties sąlygomis. Kai siurbiamos terpės temperatūra neviršija 400°C, naudojami dvigubi mechaniniai sandarikliai su šaldytuvu.

Rūšys

Su sparnuote. Naudojami tuomet, kai įrengta autonominė hermetizuojančio skysčio cirkuliacijos sistema.
Be sparnuotės. Jei naudojama hermetizuojančio skysčio cirkuliacijos nuo išorinio šaltinio sistema.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Visiškai užkertamas kelias sandarinimo terpės patekimui į atmosferą.
Pirmoji (kontūrinė) trinties pora veikia esant hermetizuojančio skysčio ir sandarinimo terpės slėgio skirtumui, o antroji (atmosferos) – esant hermetizuojančio skysčio ir atmosferos slėgio skirtumui.
Hermetizuojančio skysčio slėgis viršija sandarinimo terpės slėgį 0,1 – 0,3 MPa.
Hermetizuojantis skystis – chemiškai neagresyvus, netoksinis skystis, suderinamas su sandarinimo terpe.
Šaldytuvas leidžia užtikrinti sandarikliui palankų temperatūros režimą.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt

 

Dvigubas mechaninis siurblio sandariklis “TANDEM”

 

Jis naudojamas, kai neįmanoma barjerinio skysčio tiekti į sandariklio mazgą iš išorės. Darbiniam naudojimui galima pagaminti autonominį baką su skysčiu, skirtu sandarinimo blokui aušinti.
Šio tipo sandarikliai gali veikti iki: + 200°C temperatūros.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose su šiomis sandarinimo terpėmis: naftos produktai, suskystintos angliavandenilio dujos, skysčiai, sudėtyje turintys kenksmingų cheminių medžiagų. Ypač efektyvūs tuomet, kai būtina užkirsti kelią hermetizuojančio skysčio patekimui į perpumpuojamą produktą. Kai siurbiamos terpės temperatūra neviršija 400°C, naudojami mechaniniai Tandem tipo sandarikliai su šaldytuvu.

Rūšys

Su spyruoklėmis, esančiomis perpumpuojamame produkte (sandarinimo terpėje).
Su spyruoklėmis, kurios nekontaktuoja su perpumpuojamu produktu. Naudojami tais atvejais, kai egzistuoja angų ir spyruoklių užkimšimas abrazyvinėmis dalelėmis, nuosėdomis ir t.t.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Visiškai užkertamas kelias hermetizuojančio skysčio patekimui į sandarinimo terpę.
Pirmoji (kontūrinė) trinties pora veikia esant hermetizuojančio skysčio ir sandarinimo terpės slėgio skirtumui, o antroji (atmosferos) – esant hermetizuojančio skysčio ir atmosferos slėgio skirtumui.
Hermetizuojantis skystis – chemiškai neagresyvus, netoksinis skystis, suderinamas su sandarinimo terpe.
Šaldytuvas leidžia užtikrinti sandarikliui palankų temperatūros režimą.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt.
Nėra būtina hermetizuojančio skysčio slėgimo dujomis sistema.

 

 

Yra daugybė mechaninių sandariklių rūšių. Jie daugiausia skiriasi silfonų, elastomerų, žiedų medžiagomis, atsparumu siurbiamų terpių cheminei sudėčiai, abrazyvinėms dalelėms, maksimalioms temperatūroms, montavimo matmenimis ir t.t… Silfonai gali būti pagaminti iš metalo arba įvairių markių gumos. Žiedai gali būti pagaminti iš keramikos, silicio karbido, grafito. Tinkamai parinkto mechaninio sandariklio tarnavimo laikas gali būti 5 metai ir daugiau.

 

Mechaninių sandariklių naudojimo pranašumai:

• Nėra “matomo” nuotėkio – sandarikliai iš tikrųjų praleidžia garą, nes skysčio plėvelė ant paviršių pasiekia atmosferinę sandarinimo paviršių pusę;
• Esant normaliam darbiniam slėgiui ir temperatūrai, nuotėkis maždaug iki 1/2 arbatinio šaukštelio per dieną, esant kondensacijos sąlygomis;
• Šiuolaikinės sandariklio kasetės konstrukcijos nepažeidžia siurblio veleno ar įvorės;
• Kasdieninė priežiūra sutrumpėja, nes sandarikliai turi vidines spyruokles, dėl kurių jie patys prisitaiko, t.y. savaime susireguliuoja dėvintis judančių dalių paviršiams;
• Mechaninis sandariklis mažiau veikia į besisukantį veleno paviršių, dėl to sunaudojama mažiau energijos nei įkamšos atveju;
• Įprasto darbo metu guolių užterštumas sumažėja, nes guolių tepalas apsaugotas nuo skysčio nutekėjimo iš sandariklio ir tuo pačiu išplovimo;
• Įranga taip pat patiria mažesnę koroziją, kai siurbiamas produktas sulaikomas siurblyje, o ne prasiskverbia į aplinką;
• Naudojant mechaninius sandariklius, tuo pačiu užtikrinama, kad oras nebūtų įsiurbiamas į siurblį.

 

Medžiagų, kurios naudojamos mechaninių sandariklių gamyboje, mechaninės ir temperatūrinės savybės

 

 

 

 

 

Motosiurblys – įrenginys, susidedantis iš tarpusavyje sujungtų dviejų dalių: hidraulinės dalies (išcentrinio siurblio) ir variklinės (vidaus degimo variklio), skirtas siurbti vandenį ir kitus skysčius. Pagrindinis šių prietaisų pranašumas – autonominis veikimas. Šiems įrenginiams nėra reikalinga elektros energija, tad kur kas paprasčiau galima juos pritaikyti įvairiose situacijose. Dėl visų šių priežasčių tokie siurbliai plačiai naudojami pramoniniams tikslams, žemės ūkio srityje, šalinant vandens sukeltas avarijų pasekmes, gesinant gaisrus, laistymui, užpildant talpas ir t.t… .
Šie įrenginiai gali būti komplektuojami su benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Tai yra galingas įrenginys, kuris, tinkamai veikdamas, gali perpumpuoti didelį vandens kiekį.

SIURBLIŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS KLASIFIKACIJA

Atsižvelgiant į užduočių apimtį ir sudėtingumą:

• buitiniam naudojimui, namų ūkiui;
• profesionaliam naudojimui;
• pramoniniam naudojimui;
• gaisriniai.

Pagal variklio tipą:

• siurblys su benzininiu varikliu;
• siurblys su dyzeliniu varikliu.

Priklausomai nuo siurbiamos terpės, reikalingo našumo ir slėgio:

• Nešvaraus vandens siurbliai skirti dirbti su švariais, chemiškai neagresyviais skysčiais arba su užterštais skysčiais, kuriuose yra kietų dalelių, žvyro, nuotekų, molio, purvo ir kitų priemaišų. Tokio tipo siurblio darbo ratas atviro tipo, korpusas iš ketaus. Leidžiamas kietų dalelių skersmuo siurbiamame skystyje kiekvienam motosiurblio modeliui skirtingas;
• Lengvai užterštam vandeniui. Šio tipo motosiurbliai priklauso specializuotos profesionalios vandens slėginės įrangos kategorijai, kuri skirta siurbti švarius ar mažai užterštus skysčius, kuriuose kietų dalelių dydis ir koncentracija minimalūs;
• Švariam vandeniui. Skirti vandens išsiurbimui iš baseinų, rezervuarų, vandens užtvindytų patalpų;
• Aukšto slėgio gaisriniai siurbliai. Aukšto slėgio gaisrinis motosiurblys skirtas tiekti vandenį į didelį aukštį (daugiau nei 100 metrų). Jis naudojamas, šalinant potvynius ir gaisrus, tvenkiniams ir duobėms nusausinti. Tokia įranga naudojama bet kokio užterštumo skysčiams siurbti.

Atsižvelgiant į mobilumo lygį:

• nešiojami;
• stacionarūs;
• mobilūs (sumontuoti ant priekabų).

GODWIN DRI-PRIME SAVISIURBIAI SIURBLIAI SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS

CD DRI-PRIME serijos siurblių techniniai duomenys:

• maksimalus našumas: iki 3500 m³/h;
• maksimalus pakėlimas: iki 85 m;
• maksimalus kietų dalelių skersmuo: iki 125 mm.

HL DRI-PRIME serijos siurblių techniniai duomenys:

• maksimalus našumas: iki 1200 m³/h;
• maksimalus pakėlimas: iki 193 m;
• maksimalus kietų dalelių skersmuo: iki 65 mm.

Daugiau informacijos gamintojo brošiūroje: Godwin Product Brochure

Pirmiausia pavadinimas „cheminis siurblys“ kalba pats už save, nurodant pagrindinį siurblių pritaikymą chemiškai agresyvioms terpėms pumpuoti. Agresyvūs tirpalai reiškia įvairius junginius, dažniausiai rūgštis ir šarmus, kurie sąlytyje sunaikina medžiagą, su kuria jie sąveikauja. Metalai yra labiausiai pažeidžiami tokio poveikio, iki visiško jų ištirpimo. Kadangi dauguma siurblių yra pagaminti iš metalų, juos naudoti agresyvių terpių pumpavimui tampa neįmanoma. Taigi polimerai keičia metalus kaip siurblių darbinių dalių medžiagas. Plačiausiai naudojamos: polietilenas, polipropilenas, politetrafluoretilenas (fluoroplastikas), polivinilidenfluoridas (PVDF), fluoroelastomerai ir kt. Žinoma, universalaus polimero nėra, tačiau jų įvairovė leidžia pasirinkti tinkamiausią atitinkamai terpei. Yra labai plačios siurblių medžiagų cheminio suderinamumo su įvairiausiomis agresyviomis terpėmis prie skirtingų temperatūrų lentelės. Tai leidžia, visiškai garantuojant ilgaamžiškumą, pasirinkti tinkamą medžiagą siurblio darbinėms dalims.

Reikėtų pažymėti, kad patys polimerai yra labai plastiška medžiaga, atspari deformacijų, apkrovų ar temperatūros poveikiui, todėl plačiai naudojama siurblių gamybos pramonėje. Taip pat šie polimerai sutvirtinami stiklo arba anglies pluoštu (anglimi).

Atkreipkime dėmesį į ne mažiau svarbią šių siurblių savybę – sandarumą. Norint, kad darbuotojai būtų arti eksploatuojamų siurblių, kuriais pumpuojamos agresyvios terpės ir kurioms išsiliejus, gali kilti pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia didesnės įrangos saugos. Taigi šiuolaikinės siurblių inžinerijos mechaninis sandariklis buvo pakeistas magnetine mova, kuri yra visiškas hermetiško siurblio, žmonių ir aplinkos saugumo garantas.

Magnetinė mova susideda iš dviejų nepriklausomų magnetų grandinių, iš kurių vieną varo elektros variklio ašis, o antroji pradeda suktis pirmojo magneto magnetiniuose laukuose, tuo pačiu sukdama siurblio darbaratį. Taigi siurbiamo srauto kelyje nėra angų, išskyrus įsiurbimo ir išleidimo antgalius. Nėra besitrinančių dalių, nėra nusidėvėjimo, o kilus avarinei situacijai, jei į siurblį patenka pašalinių daiktų, sparnuotės užstrigimas nepažeis elektrinės pavaros. Tarp sparnuotės ir elektrinės pavaros nėra standžios movos.

Magnetinė mova turi daug privalumų, palyginti su mechaniniu sandarikliu, tačiau jo taip pat negalima nurašyti, nes jis sėkmingai naudojamas kelis dešimtmečius, buvo patobulintos jo gamybos technologijos ir naudojamos medžiagos. Šiuo metu mechaninių sandariklių pasirinkimas yra labai platus, galima montuoti išorinius, vidinius, dvigubus ir praplaunamus sandariklius. Siurblys su mechaniniu sandarikliu montuojamas, kai skystyje yra dalelių, kurios gali būti įmagnetintos siurblio magnetų. Ši konstrukcija taip pat yra šiek tiek pigesnė, nors ,laikui bėgant, ateityje prireiks pakeisti susidėvėjusį sandariklį.

Grįžtant prie magnetinės movos siurblių konstrukcijos. Kadangi šio tipo siurbliuose nėra metalinių dalių kontaktuojančių su skysčiu, šie siurbliai idealiai tinka cheminių skysčių perpumpavimui ir cirkuliacijai įvairiose pramonės šakose, žemės ūkio ir kitose srityse.

SAVYBĖS IR PRIVALUMAI

• Įvairios medžiagos skirtingoms pritaikymo sritims
• Siurbliaračiai: uždaro, pusiau atviro ar atviro tipo
• Su atviro tipo darbo ratais tinkami pumpuoti skysčiams su kietomis dalelėmis
• Nėra metalinių dalių kontakte su skysčiu
• PP ir PVDF medžiagos
• Tinkami labai agresyviems skysčiams
• Mažai dalių
• Minimali priežiūra, lengvai aptarnaujamas
• Pajungimai: flanšiniai, srieginiai, antgaliai žarnoms

VEIKIMO PRINCIPAS

Elektros variklio galia perduodama į išcentrinę sparnuotę per magnetinę movą. Izoliacinis gaubtas, esantis tarp magnetinės pavaros ir magnetinės sparnuotės atskiria skystį ir pavarą.

1) Varantysis magnetinis rotorius sujungtas su elektros varikliu.
2) Izoliacinis gaubtas, skiriantis atmosferą ir darbinį skystį.
3) Varomojo magnetinio rotoriaus sparnuotės mazgas sukamas varančiojo rotoriaus.

 

Mūsų tinklalapio žinyne rasite cheminio įvairių medžiagų suderinamumo lentelę.

Nuoroda į produktus

DANFOSS, FRANKLIN ELECTRIC, GRUNDFOS, ELECTROIL ir kitų gamintojų pramoniniai dažnio keitikliai automatinėms vandens tiekimo sistemoms, siurblių ir įvairių automatizavimo procesų valdymui. Siūlomi dažnio keitikliai yra patikimi, paprasti naudoti, funkcionalūs bei skirtingų apsaugos klasių. Platus pritaikymas, patikimumas ir efektyvumas leidžia dažnio keitiklius naudoti visose pramonės šakose ir leidžia taupyti kiekvieną dieną.

 

YPATUMAI

Dažnio keitikliai yra skirti indukcinių asinchroninių variklių ir variklių su nuolatiniais magnetais apsukų ir sukimo momento valdymui. Pagal poreikį galima valdyti variklius ir taupyti energiją, užtikrinant, kad elektros variklis didžiausią sukimo momentą pasiektų, esant mažoms apsukoms, variklių greitį reguliuoti sklandžiai bei atitinkamai valdyti stabdymą. Naudojant dažnio keitiklį, galima automatizuoti siurblį vartotojui patogiausiu būdu. Sistemos su dažnio keitikliais yra pačios moderniausios ir išstumia standartines sistemas pagrįstas slėgio relių valdymo principu. Be automatinio siurblio įjungimo ir išjungimo funkcijų dažnio keitiklis sklandžiai keičia įtampos dažnį, o kartu ir siurblio variklio apsukas, atsižvelgiant į vandens suvartojimo lygį, kad būtų užtikrintas pastovus slėgis vandens tiekimo sistemoje.

 

PRIVALUMAI

Pastovus slėgis vandens tiekimo sistemoje.

Sumažina vandens tiekimo tinklo ir siurblio dalių apkrovą. Viena iš keitiklio funkcijų – minkštas paleidimas žymiai sumažina ar net pašalina viršsrovį, paleidžiant variklį ir sumažina mechaninę siurblio dalių apkrovą.

Hidraulinių smūgių pašalinimas. Minkštas siurblio paleidimas ir stabdymas pašalina staigų slėgio padidėjimą tinkle ir dėl to atsirandančių vandens hidraulinių smūgių susidarymo tikimybę.

Galimybė naudoti mažo tūrio išsiplėtimo indus. Sklandus paleidimas ir sustabdymas leidžia padidinti leistinų siurblio paleidimų skaičių per valandą, todėl galima naudoti mažesnės talpos išsiplėtimo indą.

Energijos taupymas. Esant nedideliam vandens vartojimui, keitiklis sumažina variklio greitį ir taip sumažina energijos sąnaudas.

Variklio apsauga nuo perkrovos ir sausos eigos.

 

DAŽNIO KEITIKLIŲ NAUDOJIMAS SU VANDENS SIURBLIAIS

Kartu su dažnio keitikliu gali būti valdomi sausai statomi siurbliai, panardinami gręžinių ir šulinių siurbliai, šildymo cirkuliaciniai siurbliai ir net drenažo siurbliai. Pavyzdžiui, pastarieji gali būti naudojami kartu su dažnio keitikliu darbui fontanuose.

Tinkamai parašytose siurblio instrukcijose yra naudojimo instrukcijos su dažnio keitikliu. Pavyzdžiui, gali būti taikomi apribojimai variklio galiai, panardinamo siurblio laido ilgiui ir gijų skerspjūvio plotui, minimaliam įtampos dažniui, variklio guolių tipui (svarbu pramoniniams siurbliams, kurių galia didesnė kaip 100 kW) ir kiti. Kuo aukštesnė siurblio variklio izoliacijos šilumos varžos klasė, dirbant su dažnio keitikliais, tuo geriau, nes naudojant keitiklius, padidėja šilumos apkrova.

Dažnio keitiklis NĖRA skirtas padidinti siurblio hidraulines galimybes (dauguma siurblių variklių nėra skirti veikti didesniam kaip 50 Hz dažniui), o greičiau sumažinti jas, veikiant daliniais darbo režimais. Tad iš pat pradžių siurblys turėtų būti teisingai parinktas sistemai. Jei sistemai parinktas siurblys su mažesniu pakėlimu ar našumu, nei būtina sistemos optimaliam veikimui, dažnio keitiklis padėties neištaisys.

Nuotekų siurblinės yra skirtos perpumpuoti pramonines, buitines ar lietaus nuotekas. Gali būti montuojamos pastatų rūsiuose arba kaip požeminės siurblinės lauke. Taip pat šios siurblinės gali būti naudojamos prie nedidelių nuotekų valymo įrenginių ar septikų nuotekoms perpumpuoti. Unikali forma gaminiams suteikia patvarumą ir gerą įsitvirtinimą grunte.

NAUDOJIMO SRITYS

• Nuotekų šalinimas iš vienos ar kelių šeimų namų, administracinių pastatų, įmonių, mokyklų, sporto aikštelių ir pan.
• Drenažas ten, kur vanduo negali nutekėti pats
• Slėginis vandens šalinimas
• Nuotekų išsiurbimas iš atokiai esančių pastatų
• Lietaus vandens siurbimo sistemos

Video:

a

Panardinami fekaliniai, nuotekų siurbliai skirti stipriai užterštam vandeniui, fekalinėms nuotekoms, gruntinių vandenų su dumblu ir smėliu pumpavimui, o taip pat drenavimui ir purvo nusiurbimui.

NUOTEKŲ SIURBLIO PASIRINKIMO YPATUMAI

Renkantis nuotekų siurblį, reikia atkreipti dėmesį į:
• perpumpuojamo skysčio sudėtį, tankį, temperatūrą;
• aukščių skirtumus (nuo siurbiamo skysčio paviršiaus iki aukščiausio pakėlimo taško), taip pat trasos ilgį ir vamzdžio skersmenį;
• siurblio tipas konkrečiu atveju (pilnai panardinamas, sausai montuojamas ir t.t..);
• reikia žinoti ar skystyje bus kietų priemaišų ir kokio jos bus dydžio. Maksimalus kietų priemaišų dydis yra nurodomas siurblio techninėje charakteristikoje ir labai priklauso nuo įrenginio darbo rato konstrukcijos. Vienose veiklų srityse priemaišos gali būti gana mažo skersmens (smėlis/maži akmenukai…), tačiau chemijos pramonėje, vandenvaloje arba srityse, kur gali susikaupti dideli nešvarumų kiekiai, gali prireikti siurblio su smulkintuvu, kuris susmulkina dideles nuosėdas, prieš leisdamas joms patekti į siurblį. Tai apsaugo nuo siurblio ir vamzdynų užsikimšimo.

NUOTEKŲ SIURBLIŲ TIPAI

• Paviršiniai, „sausai“ montuojami. Paviršiniai fekaliniai siurbliai montuojami nuotekų rezervuarų viršuje arba netoli jų. Į rezervuarą, talpą yra nuleidžiamas įsiurbimo vamzdis.
• Pusiau panardinami. Pusiau panardinami fekaliniai siurbliai yra montuojami ant plūduro arba ant stacionarios montažinės aikštelės rezervuaro viršuje. Viršutinė siurblio dalis su varikliu yra montuojama „sausai“, o į skystį įleidžiama tik apatinė siurblio dalis, kurioje yra darbo ratas. Šie siurbliai yra vertikalūs.
• Panardinami. Panardinami fekaliniai siurbliai yra pilnai panardinami į perpumpuojamą skystį. Šio tipo siurbliai montuojami rezervuaro dugne ir yra nuleidžiami troso arba lyno pagalba. Fekaliniai siurbliai rezervuaruose yra pastatomi ant dugno, dėl to siurblys apatinėje dalyje turi specialias kojeles ar iš metalinio rėmo padarytą padą. Kitas pastatymo būdas- automatinė jungtis. Dėl to rezervuaro dugne yra pritvirtinamas metalinis padas- alkūnė. Prie jos yra jungiamas išmetimo vamzdis ir siurblio nuleidimo kreipiančiosios. Kreipiančiųjų pagalba siurblys yra nuleidžiamas į dugną, kur jis automatiškai susijungia su išmetimo vamzdžiu. Tai labai paplitęs panardinamų fekalinių siurblių montavimo būdas, nes norint pakelti ir vėl nuleisti siurblį, bei prijungti jį prie vamzdyno, nereikia ištuštinti rezervuaro.
Panardinami fekaliniai siurbliai yra komplektuojami su skysčio lygio plūdėmis, kurios užtikrina pilnai automatinį siurblio darbo režimą.
Panardinami nuotekų siurbliai pasižymi tyliu darbu, bei maža vibracija.

NUOTEKŲ SIURBLIŲ DARBO RATŲ TIPAI

Nuotekų siurblio pagrindines jo charakteristikas nulemia darbo rato konstrukcija ir tipas. Dažniausiai naudojami sekančių tipų darbo ratai:

Vortex tipo darbo ratai. Jie veikia sūkuriniu principu. Darbo ratas yra sumontuotas giliai siurblio korpuso viduje ir besisukdamas sudaro skysčio sūkurį, tuo tarpu pats darbo ratas minimaliai kontaktuoja su perpumpuojama terpe. Todėl optimalus pasirinkimas skysčiams, kurie turi savyje abrazyvinių dalelių, didelio skersmens priemaišas.

Vieno kanalo darbo ratai. Šie ratai pasižymi aukštu hidrauliniu naudingumo koeficientu ir mažomis energijos sąnaudomis. Šiame darbo rate yra viena spiralės pavidalo mentė. Tarpai tarp mentės apvijų yra dideli, tai padeda išvengti plaušinių priemaišų apsivyniojimo.

Multikanaliniai (daugiakanaliai) darbo ratai. Šie ratai pasižymi aukštu hidrauliniu naudingumo koeficientu ir mažomis energijos sąnaudomis. Šiuose darbo ratuose yra kelios mentės bet atstumai tarp jų yra pakankamai dideli, todėl kietų priemaišų praeinamumas yra didelis.

Darbo ratai su smulkintuvais. Jie yra naudojami buities, popieriaus, tekstilės ir kitose pramonės srityse. Tinka pumpuoti fekalines nuotekas, įvairius stipriai užterštus skysčius su pluoštinėmis priemaišomis. Darbo ratai su smulkintuvais tirštoms masėms yra naudojami žemės ūkyje, buityje, valymo įrengimuose ir kitose pramonės srityse. Darbo ratai skirti pumpuoti skystą mėšlą, dumblą, fekalines nuotekas ir įvairius stipriai užterštus skysčius su pluoštinėmis priemaišomis.

 

Kodėl sugenda panardinami drenažiniai, nuotekų siurbliai? Atsakymus rasite paspaudę ant nuorodos.

 

 

Vaizdo įraše demonstruojamas panardinamų nuotekų siurblių montavimo ir veikimo principas siurblinėje:

 

Daugiapakopiai vertikalūs vandens siurbliai yra naudojami ten, kur yra reikalingas itin aukštas siurbiamo skysčio slėgis. Juose skystis nuosekliai perkeliamas per keletą ant vieno veleno sumontuotų siurbliaračių. Teoriškai tokio siurblio sudaromo slėgio aukštis lygus atskiruose siurbliaračiuose sudaromų slėgių aukščių sumai. Jie yra montuojami gamyklose, pramonės procesus aptarnaujančiose ar vandentiekio bei kitų skysčių tiekimo sistemose, kur vienpakopis išcentrinis siurblys yra nebepajėgus užtikrinti tokį aukštą spaudimą. Siurblio pagrindo siurbimo ir išleidimo angos yra tame pačiame lygyje (linijoje). Šis linijinis dizainas užtikrina kompaktiškesnę konstrukciją ir lengvesnį montavimą. Šie siurbliai veikia gana tyliai, yra ergonomiški bei pažangūs, pasižymi aukštu efektyvumu.

NAUDOJIMO SRITYS

• Vandens tiekimas ir slėgio kėlimas: pastatuose, viešbučiuose, gyvenamuosiuose kompleksuose
• Vandens slėgio pakėlimo stotys, vandens tinklai
• Pramoninis vandens tiekimas, chemiškai agresyvių skysčių siurbimas
• Drėkinimas ir žemės ūkis: purškimas, lauko drėkinimas
• Katilų tiekimo sistemos
• Plovimas ir valymas, automobilių plovyklos
• Gaisro gesinimo sistemos
• Technologinio vandens sistemos
• Vandens valymas: vandens minkštikliai ir demineralizacija, atvirkštinė osmozė, distiliavimas, filtravimas, ultrafiltravimo sistemos
• Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas: katilai, indukcinis šildymas, šilumokaičiai, šaldytuvai, aušinimo bokštai ir sistemos, temperatūros reguliavimo sistemos

Video:

Šioje kategorijoje – vertikalūs išcentriniai siurbliai, norėtume išskirti Grundfos MTR siurblių seriją. Šie siurbliai yra kitokios konstrukcijos. MTR serijos siurblys – daugiapakopis, panardinamasis, savisiurbis, išcentrinis siurblys vertikaliam montavimui rezervuaruose ar ant bako.

Video:

 

 

Dvipusio įėjimo vandens siurbliai (split case tipo) – tai išcentriniai, horizontalūs, vienpakopiai su pusiau spiraliniu skysčio padavimu į darbo ratą ir spiraliniu skysčio nuvedimu. Padavimo ir nuvedimo atvamzdžiai yra vandens siurblio korpuso apačioje, tai leidžia atlikti rotoriaus, darbo rato ir kitų vandens siurblio dalių remontą be vamzdyno bei elektros variklio atjungimo. Vandens siurblys su elektros varikliu yra sujungiami standžios movos pagalba. Siurblio darbo ratas yra dvipusio įėjimo, tai leidžia lengvai išbalansuoti ašines jėgas. Ašies sandarinimui yra naudojami dvigubi riebokšliniai sandarinimai. Dvipusio įėjimo (split case tipo) vandens siurbliai skirti pumpuoti švarų vandenį arba skysčius panašius į vandenį. Šio tipo vandens siurbliai pasižymi ypač aukštu naudingo veikimo koeficientu ir geromis pasisiurbimo sąvybėmis. Paskirtis – didelio debito ir efektyvumo vandens ūkio sistemoms.

NAUDOJIMO SRITYS

• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Pramoninės sistemos

TECHNINIAI DUOMENYS

• Maksimalus debitas: 38000 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 237.4 m
• Skysčio temperatūra: 0 .. 100 °C
• Maksimalus darbinis slėgis: 25 bar

 

Video:

 

SAVISIURBIAI SIURBLIAI SU UŽDARO TIPO DARBO RATU

Šių siurblių paskirtis siurbti švarius skysčius, kurie nėra chemiškai ar mechaniškai agresyvūs, be abrazyvinių dalelių ar priemaišų.

NAUDOJIMO SRITYS

• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Buitinis ir pramoninis vandens tiekimas
• Pramoninės sistemos
• Laistymas

SAVISIURBIAI SIURBLIAI SU ATVIRO TIPO DARBO RATU

Siurbliai su pusiau atviru ar atviru darbo ratu skirti švariems ar užterštiems skysčiams su kietomis priemaišomis pumpuoti. Siurbliai pasižymi tvirta konstrukcija, standartinio išpildymo siurbliai gaminami iš ketaus ir turi savaime susitepančius mechaninius sandarinimus. Siurbliai pasižymi kompaktiškais gabaritiniais matmenimis ir paprasta eksploatacija. Siurbliai naudojami su elektrine, dyzeline arba benzinine pavara.

NAUDOJIMO SRITYS

• Užterštų, karštų ar koroziją sukeliančių skysčių, turinčių smėlio, purvo ar kietųjų dalelių priemaišų, nuolatiniam purvo nusiurbimui
• Laivininkystė: pakrovimo ir iškrovimo darbams, triumo vandens nusiurbimas, priešgaisrinių sistemų praplovimui, sanitarinėms bei vandentiekio sistemoms
• Žemės ūkis: drėkinimui, trešimui skystomis srutomis, skysto gyvulių pašaro tiekimas, jauno vyno perpumpavimui, plovimo darbams ir t.t…
• Nusausinimui – tranšėjoms, kanalams ar tvenkiniams, gruntinio vandens sužeminimui – adatinių filtrų pagalba
• Vandens tiekimui iš šulinių ar kanalų
• Plovimui – betono liejiniams ir agregatams
• Perpumpavimui- smulkiam šlamui ir statybiniam purvui
• Potvynių padariniams likviduoti, nenuolatiniam nutekamųjų vandenų nusiurbimui
• Pavojingų skysčių perpumpavimas

HORIZONTALŪS IŠCENTRINIAI VIENOS PAKOPOS SIURBLIAI

Standartiniai horizontalūs išcentriniai siurbliai idealiai tinka perpumpuoti skysčius be kietųjų dalelių. Tai plačiausiai naudojami siurbliai.

Specialaus išpildymo išcentriniai siurbliai gali būti gaminami su abrazyvinėms dalelėms, jūros vandeniui, cheminėms medžiagoms atspariomis detalėmis ir mazgais, kurių dėka gali perpumpuoti mechaniškai ir chemiškai agresyvius skysčius. Sumontavus siurblius su bronziniu darbo ratu ir mechaniniu riebokšliu su vitono danga, galima siurbti padidintos temperatūros skysčius. Siūlomi išcentriniai siurbliai atitinka ISO, EN ir ATEX standartus.Siurbliai gali būti su viengubu arba dvigubu mechaniniu sandarinimu arba su mechaniniu sandarikliu kartridžo tipo. Taip pat yra galimybė sukomplektuoti minkštu riebokšlio kamšalu.

Siurblių darbo ratai, korpusai gaminami iš:
• ketaus;
• bronzos;
• nerūdijančio plieno AISI 304 – AISI 316.

NAUDOJIMO SRITYS

• Civilinė inžinerija
• Pramonė
• Laivyba
• Kalnakasyba
• Žemės ūkis
• Atliekų apdorojimas
• Priešgaisrinė sauga
• Kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Šildymas

TIPAI PAGAL KONSTRUKCIJĄ

Galinio siurbimo ilgo veleno siurbliai pagal ISO 2858. Agregatas – siurblys sujungtas per standžią movą su asinchroniniu varikliu ir yra sumontuoti ant bendro pagrindo rėmo. Variklis: elektrinis arba dyzelinis.

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 3087 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 342.4 m
• Skysčio temperatūra: -25 .. 170 °C
• P maksimalus: 25 bar

Galinio siurbimo vieno bloko siurbliai, atitinkantys ISO 2858,  EN 733. Monoblokas (vieno bloko) – siurblys yra viename bloke su ventiliatoriumi aušinamu asinchroniniu varikliu.

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 1579 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 229.7 m
• Skysčio temperatūra: -25 .. 140 °C
• P maksimalus: 25 bar

HORIZONTALŪS IŠCENTRINIAI DAUGIAPAKOPIAI SIURBLIAI

Horizontalūs išcentriniai daugiapakopiai siurbliai išsiskiria modernia hidraulika su aukštu efektyvumu, kuris suderintas su efektyviai veikiančiais varikliais tam, kad eksploatavimo sąnaudos būtų minimalios.
Plati pasiūla pačioms įvairiausioms pramoninio panaudojimo sritims.

Siurblių darbo ratai, korpusai gaminami iš:
• ketaus
• nerūdijančio plieno AISI 304 arba 316

NAUDOJIMO SRITYS

• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Pramoninis vandens tiekimas
• Pramoninės sistemos

Kompaktinės ir didelio efektyvumo versijos.

 

Video:

IŠCENTRINIO SIURBLIO SCHEMA IR VEIKIMO PRINCIPAS

Pagrindinis išcentrinių vandens siurblių darbo elementas yra spiralės formos korpuse laisvai besisukantis siurbliaratis, kuris tvirtinamas ant veleno. Tarp siurbliaračio diskų yra juos jungiančios lenktos mentelės. Disko ir mentelių vidiniai paviršiai sudaro siurbliaračio kanalus, kurie, dirbant siurbliui, būna pripildyti transportuojamojo skysčio.

Išcentriniuose siurbliuose skysčiai įsiurbiami ir suslegiami nenutrūkstamai ir tolygiai, veikiami siurbliaračio sukimosi metu atsiradusios išcentrinės jėgos. Sukantis siurbliaračiui, skystis, stumiamas menčių ir bloškiamas išcentrinės jėgos, iš centro patenka į pakraščius ir toliau liestinės kryptimi į slėgimo linijos vamzdį. Skysčiui ištekant iš siurbliaračio, sumažėja jo greitis, todėl skysčio kinetinė energija virsta slėgio potencine energija, kuri reikalinga skysčiui pakelti į nurodytą aukštį. Tuo metu išcentrinės jėgos veikiamo siurbliaračio centre susidaro vakuumas, dėl kurio skystis nenutrūkstamai kyla įsiurbimo vamzdžiu į erdvę tarp siurblio korpuso, o po to – į kanalus tarp siurbliaračio mentelių. Jeigu prieš įjungiant išcentrinį siurblį siurbimo vamzdis ir korpusas nepripildyti skysčio, tai sukantis siurbliaračiui jo centre susidariusio vakuumo nepakanka skysčiui pakelti. Todėl vamzdžiu siurblys pripildomas skysčio. Tam, kad skystis neištekėtų iš siurblio, siurbimo linijoje įtaisomas atbulinis vožtuvas.

Siurblys sandarinamas riebokšliu. Skysčiui ištekėti iš siurblio korpuse yra platėjanti spiralės formos kamera. Skystis iš siurbliaračio pradžioje patenka į šią kamerą, o paskui į slėgimo vamzdį.

IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ PASKIRTIS

Skirtingų modifikacijų siurbliai skirti efektyviam įvairių skysčių perpumpavimui. Išcentriniai vandens siurbliai skirti šalto ar karšto vandens arba kitų, panašių cheminių ir fizikinių savybių ir klampumo skysčių, tokių kaip vanduo, perpumpavimui.  Taip pat plačiai naudojami siurbiant ir cheminius, agresyvius skysčius, užterštą vandenį, nuotekas ir t.t… Išcentriniai siurbliai yra paprastos ir patikimos konstrukcijos, nereikalauja dažno aptarnavimo. Išcentrinius vandens siurblius patartina montuoti vietose, kurios apsaugotos nuo tiesioginio atmosferos poveikio. Išcentrinių vandens siurblių pritaikymas yra labai platus: buitis, pramonė, energetika, žemės ūkis, chemijos pramonė ir daugelis kitų sričių.

 

HORIZONTALIŲ IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ MONTAVIMO SCHEMOS

Informaciją kaip teisingai sumontuoti išcentrinį siurblį, kad išvengti oro kamščių susidarymo įsiurbimo vamzdyne ar žalingo kavitacijos poveikio siurbliui, rasite šioje žinyno temoje.

 

PAVIRŠINIŲ SAUSAI STATOMŲ IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ TIPAI PAGAL KONSTRUKCIJĄ

• Horizontalūs monoblokiniai išcentriniai siurbliai su uždaru darbo ratu (standartinė versija) skirti švariam vandeniui kurio pH 6-9, o temperatūra nuo 0 iki +90°С siurbti, taip pat kitiems skysčiams pagal savybes, panašiems į vandenį. Kietų dalelių priemaišos neturi viršyti 0,1% viso siurbiamo terpės tūrio. Darbo ratas susideda iš dviejų diskų, tarp kurių yra sparneliai. Sparneliai yra išlenkti į priešingą nei siurblio sukimosi kryptis, pusę. Sukantis darbo ratui susidaro išcentrinė jėga, kuri išstumia skystį į išorę ir skystis išmetamas pro vandens siurblio išėjimo atvamzdį. Tuo tarpu darbo rato centre susidaro neigiamo slėgio zona, o tuo pat metu jo kraštuose- teigiamas. To rezultatas – skystis kryptingai juda iš įsiurbimo atvamzdžio. Monoblokiniuose siurbliuose darbo ratas yra tvirtinamas tiesiogiai ant prailgintos variklio ašies.

 

• Horizontalūs konsoliniai. Konsoliniai išcentriniai siurbliai su uždaru darbo ratu (standartinė versija) skirti švariam vandeniui kurio pH 6-9, o temperatūra nuo 0 iki +90°С pumpuoti, taip pat kitiems skysčiams pagal savybes, panašiems į vandenį. Kietų dalelių priemaišos neturi viršyti 0,1% viso tūrio. Konsoliniai siurbliai vandeniui, iš esmės, yra paprasti išcentriniai siurbliai, kurių pagrindinė darbinė dalis yra darbo ratas. Darbo ratas susideda iš dviejų diskų tarp kurių yra sparneliai. Sparneliai yra  išlenkti į priešingą nei siurblio sukimosi kryptis, pusę. Sukantis darbo ratui susidaro išcentrinė jėga, kuri išstumia skystį į išorę ir skystis išmetamas pro vandens siurblio išėjimo atvamzdį. Tuo tarpu darbo rato centre susidaro neigiamo slėgio zona, o tuo pat metu jo kraštuose- teigiamas. To rezultatas – skystis kryptingai juda iš įsiurbimo atvamzdžio. Konsoliniuose siurbliuose sukimo momentas nuo variklio veleno yra perduodamas siurblio velenui per standžias sujungimo movas.Šių vandens siurblių pagrindinis pranašumas yra paprastas aptarnavimas.

 

• Vertikalūs ir horizontalūs daugiapakopiai siurbliai. Juose skysčio srautas yra nuosekliai tiekiamas nuo vieno darbo rato prie kito. Darbo ratai yra sumontuoti ant vienos ašies, viename korpuse. Dažnai daugiapakopių siurblių korpusai susideda iš atskirų sekcijų, kurių skaičius yra lygus darbo ratų skaičiui minus vienai, nes vienas darbo ratas būna sumontuotas priekinėje dalyje.Keičiant šių sekcijų skaičių galima keisti siurblio spaudimą, nekeičiant jo našumo.

 

• Dvipusio įėjimo siurbliai (Split case). Šio tipo siurbliuose įėjimo ir išėjimo atvamzdžiai yra siurblio apatinėje dalyje. Šiuos siurblius patogu aptarnauti, nes nereikia atjunginėti vamzdyno ar demontuoti variklio su siurbliu. Pakanka tik atsukti siurblio viršutinę dalį, kad galima būtų apžiūrėti darbo ratą ir veleną, o esant reikalui – juos demontuoti.

 

• Linijiniai vienpakopiai. Vienpakopiai, linijiniai, išcentriniai siurbliai su mechaniniu veleno sandarikliu. Siurbliai yra trumpo veleno, siurblys ir variklis yra atskiri mazgai. Panašus į monoblokinį ar konsolinį siurblį (priskiriamas išcentrinių kategorijai), tačiau skystį varinėja ratu ir taip yra sudaroma jo cirkuliacija. Jie dažniausiai pritaikomi šildymo arba oro kondicionavimo sistemose. Detaliau – kategorija “Cirkuliaciniai siurbliai”.

 

• Savisiurbiai. Su pusiau atviru arba atviru darbo ratu purvinam vandeniui su abrazyvinėmis dalelėmis, nuotekoms ir t.t…  Jie gali būti tiesiogiai jungiami su elektros varikliu (monoblokai) arba jungiami per standžias movas su elektros varikliu ant bendro rėmo.

 

KONSTRUKCIJA, GAMYBOJE NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS, YPATUMAI

 

 

DARBO RATAS

Dažniausiai išcentrinių vandens siurblių darbo ratai yra gaminami iš specialaus plastiko, lieto ketaus arba bronzos, taip pat iš nerūdijančio plieno ir ypatingais atvejais – švino, kaučiuko, ebonito, keramikos. Nuo darbo rato konstrukcijos, jo pagaminimo technologijos tiesiogiai priklauso siurblio naudingumo koeficientas ir kavitacinis atsparumas. Ketinių darbo ratų maksimalus leistinas greitis yra 40-50 m/s, tuo tarpu bronzinių darbo ratų- 80 m/s. Kuo medžiaga tvirtesnė ir patvaresnė, tuo darbo greitis gali būti didesnis.

Vandens siurblių darbo ratai gali būti atviro, pusiau-atviro arba uždaro tipo.

Darbo rato mentelės gali būti cilindrinės arba erdvinės su dviejų plokštumų išgaubtumu. Atviro tipo darbo ratai, kaip taisyklė yra naudojami procesuose, kur nedidelis spaudimas bei tirštiems ir užterštiems, su abrazyvinėmis dalelėmis skysčiams pumpuoti. Paprastos konstrukcijos vandens siurbliuose naudojami uždaro tipo darbo ratai, nes siurbliai su atvirais darbo ratais negali pasiekti aukšto spaudimo. Uždaro tipo darbo ratai dažniausiai yra išliejami kartu su abiem dengiančiais diskais ir mentelėmis tarp jų, taip pat gaminami ir sutvirtinti kniedėmis ar taškiniu būdu suvirinti. Pastarieji darbo ratai dažniausiai būna nedidelio skersmens. Dideliuose vandens siurbliuose darbinės mentės gaminamos iš štampuoto plieno ir po to yra užpilamos ketiniu apvalkalu. Darbo ratai ant vandens siurblio veleno yra tvirtinami vienu ar daugiau pleištais, rečiau ant sriegio.

VELENAS

Vandens siurblių velenai dažniausiai yra gaminami iš nerūdijančio plieno, legiruoto plieno su chromo, nikelio ir vanadžio priemaišomis. Siekiant apsaugoti vandens siurblių velenus nuo dėvėjimosi ar skysčių poveikio, jie yra padengiami specialiais sluoksniais, o ypatingais atvejais velenai yra gaminami iš specialių rūšių plieno. Dėl didelių išcentrinių vandens siurblių veleno apsisukimų, jie yra apskaičiuojami kritiniam apsisukimų skaičiui. Siekiant užtikrinti tolygų veleno ir ant jo sumontuotų dalių darbą, jie turi būti kruopščiai statiškai ir dinamiškai balansuojami. Net nedideli balansavimo netikslumai sukelia papildomą vibraciją, veleno deformaciją.

SANDARINIMAS

Sandarinimas yra naudojamas tarpui tarp korpuso ir jo veleno užsandarinti. Išorinis sandarinimas turi nepraleisti oro į siurblį, o vidinis sandarinimas- skysčių į išorę. Sandarinimas iš įsiurbimo pusės vyksta su vandens barjeru, kuris susideda iš žiedo, į kurį paduodamas skystis iš vandens siurblio, o tuo pat metu užkertamas kelias oro patekimui į siurblį. Jei siurbliai dirba aukštos temperatūros aplinkoje, tai sandarinimai būna su aušinimo kontūrais.

GUOLIAI

Vandens siurblių guoliai gaminami ketiniai su babito padengimu, tepimas- žiedinis, kartais su tepalo aušinimo kontūru. Taip pat plačiai naudojami rutuliniai ir ritininiai guoliai su skystu arba tirštu tepalu.

KORPUSAS

Dažniausiai vandens siurblių korpusai yra gaminami iš ketaus, bet kai darbinis slėgis yra didesnis nei 40-50 atmosferų, korpusai gaminami iš plieno. Vandens siurblio vidiniai paviršiai turi būti kuo įmanoma lygesni, nes šiurkštūs paviršiai gali ženkliai sumažinti naudingumo koeficientą. Vandens siurblių korpusai gali būti vientisi, t.y. monolitiniai arba susidedantys iš atskirų sekcijų ir sujungti tarpusavyje varžtais.

 

 

 

Išcentrinio siurblio veikimo principas, konstrukcija parodyta vaizdo įrašuose:

Diafragminiai-membraniniai siurbliai pasižymi puikiomis darbo charakteristikomis ir universalumu. Siurbliai gali pumpuoti įvairaus cheminio agresyvumo ir klampumo skysčius su kietomis ir abrazyvinėmis priemaišomis.

Diafragminiai siurbliai yra varomi suspausto oro pagalba. Suspaustas oras varo visą siurblio sistemą ir membranų pagalba skystis yra perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Tokie siurbliai tinka ir vakuuminėms sistemoms, kuriose yra reikalingas pastovus slėgis.

NAUDOJIMO SRITYS

IŠSKIRTINĖS SAVYBĖS

• Savisiurbiai
• Nereikalingas užpildymas
• Gali dirbti sausai
• Nėra sandarinimų
• Betepalinis veikimas
• Tirštoms, klampioms, agresyvioms terpėms

TECHNINIAI DUOMENYS

• Maksimalus našumas: 1050 l/min
• Maksimalus slėgio aukštis: 80 m
• Maksimalus terpės klampumas: 55000 cps

Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų. Mūsų tinklalapio žinyne  pateiktame dokumente rasite medžiagų aprašymus ir cheminio suderinamumo su įvairiausiomis terpėmis prie skirtingų temperatūrų lentelę.

Diafragminių siurblių aprašymas, savybės, darbo principas, membranų tipai ir montavimo schemos

Gamintojo Fluimac atsakymas į klausimą – kaip kinta diafragminio siurblio našumas nuo įsiurbimo aukščio ir pumpuojamos terpės klampumo?

 

Diafragminių siurblių veikimo principas – šiuose video įrašuose:

 

NAUDOJIMO SRITYS IR YPATYBĖS

Cirkuliaciniai siurbliai naudojami šildymo, kondicionavimo, saulės kolektorių sistemose. Cirkuliacinis siurblys, tai viena iš siurblių rūšių, kuri naudojama uždarame kontūre. Dažniausiai naudojami šildymui ar karšto vandens paskirstymui – tiekimui, taip pat naudojami vėdinimo sistemose.

Cirkuliaciniai siurbliai su elektroniniu valdymu. Geriausias pasirinkimas, kai svarbu sistemos valdymo ir stebėsenos galimybės.

Naudojimo sritys

• Šildymas
• Oro kondicionavimas

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 81.31 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 18.83 m
• Skysčio temperatūra: -10 .. 110 °C
• Maksimalus darbinis slėgis: 16 bar
• Siurbliai – su sriegine arba flanšine jungtimi

Šiuolaikiniai cirkuliaciniai siurbliai automatiškai valdo diferencialinį slėgį nuolat koreguodami siurblio apsukas pagal esamą slėgio aukščio poreikį.

Vienpakopiai, linijiniai “In-Line” tipo, išcentriniai siurbliai su mechaniniu veleno sandarikliu. Siurbliai yra trumpo veleno, siurblys ir variklis yra atskiri mazgai.

Naudojimo sritys

• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Pramoninės sistemos

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 4374 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 139.4 m

CIRKULIACINIO SIURBLIO PARINKIMO YPATUMAI

Cirkuliaciniai siurbliai šildymui, karštam vandeniui parenkami pagal du pagrindinius parametrus – maksimalus našumas ir maksimalus slėgis. Priklausomai nuo cirkuliacinio siurblio paskirties (šildymo sistema, kondicionavimo sistema, buitinis vanduo, saulės kolektoriai ir t.t.) reikia atsižvelgti į tokius parametrus, kaip:
– darbinė skysčio temperatūra;
– medžiagos, kurios naudojamos siurblio gamybai;
– siurblio energetinis efektyvumas.
Optimaliu atveju, norint parinkti cirkuliacinį siurblį, reikia palyginti siurblio našumo charakteristikas su konkrečios sistemos atitinkama diagrama. Sistemos ir cirkuliacinio siurblio kreivių sankirtos taškas atitinka geriausiai tinkamus cirkuliacinio siurblio parametrus. Skirtingų gamintojų bei gamybos technologijų siurbliai gali suvartoti ganai skirtingus elektros energijos kiekius tam pačiam darbui atlikti. Siurblių naudingo veikimo koeficientai gali skirtis iki kelių kartų. Naujausių šiuolaikinių technologijų cirkuliaciniai siurbliai suvartoja net iki 80% mažiau elektros energijos.

 

 

LINIJINIO TIPO SIURBLIAI

Vienpakopiai, linijiniai, išcentriniai siurbliai su mechaniniu veleno sandarikliu. Siurbliai yra trumpo veleno, siurblys ir variklis yra atskiri mazgai. Vienpakopis, vienablokis, spiralinės kameros siurblys su vienodų skersmenų įvadu ir išvadu vienoje tiesėje. Siurblys yra iš viršaus nuimamos konstrukcijos, t.y. galvutę (variklį, siurblio galvutę ir darbaratį) galima nuimti techninei priežiūrai arba remontui paliekant siurblio korpusą prijungtą prie vamzdžių.

Parsisiųsti Grundfos Alpha, Magna, Comfort serijos cirkuliacinių siurblių bukletą LT

Ką pasirinkti – Magna 1 ar Magna 3?

Plūdiniai jungikliai (plūdės) naudojami, siekiant automatizuoti siurblių veikimą pagal skysčio lygį talpose/rezervuaruose. Dažniausias tokio naudojimo atvejis – siurblio apsauga nuo „sauso darbo“.
Plūdė yra paprasčiausias būdas automatiškai įjungti ir išjungti siurblį, kuris užpildo ar ištuština talpą/rezervuarą.

PAGRINDINĖS PLŪDINIŲ JUNGIKLIŲ SAVYBĖS

TIPAI PAGAL VEIKIMO PRINCIPĄ

Plūdės yra vieno režimo (užpildyti arba ištuštinti) arba dviejų režimų (universalios). Antruoju atveju, priklausomai nuo laidų sujungimo, plūdė gali atlikti vieną arba kitą funkciją.

TAIKYMO SRITYS

Dažniausiai plūdės naudojamos: švariame vandenyje, geriamajame vandenyje arba užterštuose skysčiuose (nuotekose). Priklausomai nuo paskirties, plūdės turi turėti sertifikatus (ACS, Ex ir kt.). Priklausomai nuo to, kokiai terpei skirtos, plūdžių forma ir konstrukcija gali labai skirtis.

APSAUGOS NUO VANDENS IR DULKIŲ PRASISKVERBIMO LYGIS

Būdama panardinta po vandeniu, plūdė turi būti visiškai hermetiškai sandari. Ji turi vieną aukščiausių apsaugos lygių – IP 68. Dažnai galutinis plūdės plastikinis korpuso sandarumas užtikrinamas, lydant plastikinius komponentus, kad būtų sudaryta viena visuma.

AKTYVAVIMO KAMPAS

Parodo kampą, kuriuo plūdės viduje atidaroma ir uždaroma elektros grandinė. Priklauso nuo plūdės modelio ir paprastai neviršija 50 ° kampo.

ELEKTROS LAIDO ILGIS, SKERSPJŪVIS IR ŠERDŽIŲ SKAIČIUS

Priklausomai nuo paskirties, plūdės tiekiamos su 2, 3 ir 4 gyslų įvairaus ilgio kabeliais (paprastai nuo 1 iki 20 metrų). Su įžeminimo gysla (žalia-geltona spalva) arba be jos.

PRIJUNGIMO GALIA

Parodo, kokios maksimalios galios siurblį galima tiesiogiai prijungti prie plūdės. Paprastai plūdės yra skirtos iki 10 A srovei ir iki 250 V įtampai.

DARBINĖ TEMPERATŪRA (SKYSČIO)

Paprastai ji svyruoja nuo 0°С iki 50-80 °С

SPROGUMO LYGIS (Ex)

Terpėse ir aplinkose, kuriose yra daug pavojingų dujų, rūgščių, alyvų ir kt. galima naudoti tik specialią elektros įrangą. Pavojingose ​​vietose naudojamos plūdės būtinai turi turėti specialią sprogimui atsparų konstrukcinį išpildymą patvirtintą sertifikatu. Be to, plūdės pajungtos per  taip vadinamą “Zenerio barjerą”, mažinantį įtampą (trumpas jungimas tarp laidų arba tarp laido ir žemės, nesukeliant kibirkščių ir kitų potencialiai pavojingų situacijų). Pavadinimas visada turi priešdėlį Ex.

PANARDINIMO GYLIS

Paprastai standartinės plūdės yra skirtos ne didesniam kaip 5-10 metrų panardinimo į skystį gyliui. Didesniam gyliui naudojamos giliavandenės plūdės, kurių panardinimo gylis retai būna didesnis nei 20 metrų.

PAGRINDINIAI PLŪDINIŲ JUNGIKLIŲ NAUDOJIMO VARIANTAI

Paprasčiausiu atveju plūdė užtikrina automatinį siurblio įjungimą (uždarant kontaktus plūdės viduje ir tiekiant įtampą į siurblio variklį), kai ji pakyla į viršutinį skysčio lygį ir išsijungia, kai skystis išsiurbiamas iki minimalaus lygio (ištuštinimas arba apsauga nuo sausos eigos). Pagal šį principą veikia visi drenažo ir nuotekų siurbliai su integruotomis plūdėmis, taip pat šuliniams skirti siurbliai (apsauga nuo sausos eigos).

Įmontuotus plūdinius jungiklius, kaip taisyklė, turi vienfaziai panardinamų siurblių modeliai, kurių galia yra iki 1,5 kW ir skirti montuoti talpose/šuliniuose/rezervuaruose.
Tuo atveju, jei siurblys užpildo talpą, plūdė išjungia siurblį, kai ji pasiekia viršutinį lygį, ir įsijungia, kai rezervuare lieka minimalus skysčio lygis.

Vienam ar dviems nuotekų siurbliams valdyti vienu metu gali būti naudojamos nuo 2 iki 5 plūdžių. Tokiu atveju siurblys (-iai) valdomi,  naudojant valdymo pultą, kuriame pajungtos plūdės.

PLŪDĖS (-IŲ) PRIJUNGIMAS PRIE SIURBLIO

Prijungiant plūdė (-es) prie siurblio, visada vadovaukitės kartu su plūde pridedamomis gamintojo instrukcijomis.

PLŪDĖS PRITVIRTINIMAS REZERVUARE / ANT SIURBLIO

Norėdami fiksuoti plūdės  padėtį rezervuare, naudokite įsigytą kartu su plūde arba namuose pasigamintą elementarų svarelį. Įprastam plūdės kabeliui, kuris naudojamas talpoje su švariu vandeniu, svarelio svoris paprastai yra 200–250 gramų. Perkeliant svarelio padėtį ant plūdės laido, koreguojamas sureagavimo petys, t.y. siurblio įjungimo ir išjungimo lygiai.

Laisvojo laido galo ilgiu galima reguliuoti siurblio įjungimo/išjungimo lygius. Daugelyje nuotekų ir drenažinių siurblių yra specialus plūdės kabelio laikiklis, įmontuotas rankenoje, korpuse, kuris fiksuoja plūdės kabelį tam tikru ilgiu. Jei reikia, kabelio ilgis keičiamas rankiniu būdu.

MECHANINIAI FILTRAI

Vanduo dažnai būna užterštas mechaniškai, t. y. kartu su juo atiteka smėlis, molis, rūdys. Tokio vandens užterštumas matomas − vanduo neskaidrus, dėl to mechaniniai vandens filtrai naudojami pirminiam vandens valymui.

Valant vandenį mechaniniu būdu, montuojami filtrai su keičiamomis kasetėmis arba automatiniai filtrai, užpildyti specialiu įvairių frakcijų smėliu, surenkančiu mechanines priemaišas. Šie filtrai pašalina rūdis, purvą, smėlį ir kitas kietąsias daleles. Mechaniškai filtruotas vanduo yra skaidresnis ir švaresnis, dėl to pailgėja santechninės įrangos bei buitinių prietaisų, kuriuose naudojamas vanduo, eksploatacijos laikas.

NUGELEŽINIMO FILTRAI

Per didelis geležies kiekis vandenyje − viena dažniausių vandens kokybės problemų. Apie geležies perteklių galima spręsti iš raudonų ar rudų dėmių ant vonių, kriauklių, unitazų paviršiaus, metalo skonio, vandens drumstumo.

Vanduo gali būti užterštas kelių tipų geležimi ar jos junginiais:

• trivalentė geležis (rudas vanduo, rūdys) išvaloma mechaniniais filtrais;
• dvivalentė geležis (skaidrus vanduo, kuris susilietęs su oru paruduoja) išvaloma geležies pašalinimo filtrais;
• organiniai geležies junginiai (gelsvas vanduo, pelkių kvapas) išvalomi maišytų dervų filtrais.

Vandenyje taip pat gali būti per daug mangano, sieros vandenilio ar nitratų. Todėl norint efektyviai apsisaugoti nuo geležies pertekliaus, prieš įsigyjant geležies pašalinimo įrenginį, būtina kruopščiai ištirti vandenį ir pasitarti su specialistais, nes ne visais atvejais taikomas tas pats valymo principas.

MINKŠTINIMO FILTRAI

Vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio bei magnio druskų kiekio. Dėl šių medžiagų pertekliaus formuojasi kalkių nuosėdos, atsiranda baltų dėmių ant indų, kriauklių, vonios, ilgai neužverda arbatinukas ar sunkiai įšyla šildytuvas. Dėl užkalkėjusių vandens šildymo elementų paviršių silpnai bėga vanduo iš dušo, čiaupo, blogai tirpsta muilas.

Kai bendrasis vandens kietumas viršija 1,5 mg/l, vandenį kaitinant ant indo paviršių susidaro kalkių sluoksnis. Susidaręs kietas kevalas (kalkės), Amerikos vandens darbų asociacijos duomenimis, gali sumažinti unitazo prietaisų naudojimo laiką net iki 70 proc., čiaupų − iki 40 proc., indaplovių ir skalbyklių – iki 30 proc. Ypač nepageidautina, kad kalkių susidarytų šildymo katiluose – tai turi įtakos ne tik prietaisų naudojimo trukmei, bet ir patiriamiems energijos nuostoliams. Kalkių sluoksnis ant kaitinamųjų elementų sienelių ir paviršių mažina šilumos laidumą. Dar 1981 m. Naujosios Meksikos universitetas apskaičiavo, kad šildymo katilai, naudojantys dujas, dėl susidariusių kalkių nuosėdų patiria 29,57 proc. energijos nuostolių, elektra šildomi katilai − 21,68 proc. nuostolių, o prietaisų tarnavimo laikas gali sutrumpėti net 50 proc. (tyrimai atlikti naudojant vandenį, kurio bendras kietumas 5,2 mg–ekv/l).

Naudodami minkštą vandenį taupome skalbiamąsias ir asmens higienos priemones. Kietu vandeniu prasčiau išsiplauna plaukai, toks vanduo užkemša odos poras ir ji sausėja. Šiuo metu 30–40 proc. beveik visų skalbiamųjų priemonių, muilų ar šampūnų sudaro vandenį minkštinančios priemonės. Skalbiamųjų ar higienos priemonių gamintojai vienbalsiai sutinka, kad jų produktai efektyviausi naudojami su minkštu vandeniu; kartais tuo pasirūpinama į gaminių sudėtį įtraukiant specialių cheminių priedų.

Minkštinamasis filtras universalesnis nei kiti, juo galima valyti ir geležį. Tačiau jei geležies norma viršijama daugiau nei 3–4 kartus, jai valyti filtras nebetinka, nes sunaudojama daug druskos, taigi didėja filtro eksploatacijos kaina.

Tokio tipo filtruose vyksta cheminė reakcija, kurios metu kalcis bei magnis pašalinami, o vietoj jų atsiranda natrio jonų. Reakcijos metu susidaro netirpių druskų, kurios surenkamos į filtrą ir vėliau pašalinamos į kanalizaciją, o į geriamą vandenį patenka daugiau natrio. Filtrui plauti naudojama idealiai išvalyta (99,9 proc.) vadinamoji valgomoji druska. Minkštinamųjų vandens filtrų efektyvumas labai priklauso nuo regeneracijai naudojamos druskos kokybės. Gera regeneruojamoji druska gaminama naudojant modernius apdorojimo procesus – ši druska būna be jokių priemaišų, galinčių užteršti įrenginius. Išvalyta druska suspaudžiama į tabletes, kurios tirpsta palaipsniui ir nesuyra.

GERIAMO VANDENS SISTEMOS (RO)

Geriamo vandens sistemos, dar kitaip vadinamos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO sistemos.  Tarp dviejų skirtingų skysčių koncentracijų esanti pusiau laidi plėvelė-membrana, praleidžia mažesnės koncentracijos skystį-tirpiklį į didesnės koncentracijos tirpalą. Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai: nitritai, nitratai, naftos produktai ir kt., paeina tik grynas vanduo. Membrana praleidžia vandenį, bet nepraleidžia vandenyje ištirpusių cheminių elementų ir teršalų. Buitinė RO sistema yra pritaikyta sumontuoti virtuvės spintelėje po kriaukle ir sukomplektuota su visomis pajungimui reikalingomis medžiagomis. Atbulinio osmoso sistema išvalo vandenį nuo: Chloro > 97%; radioaktyvių elementų >90%; kalcio ir magnio >96%; naftos produktų >98%; nitratų ir nitritų >83%; aromatinių angliavandenių >98%; sunkiųjų elementų >97%; bakterijų >99%.

JONIZATORIAI

Naudojant tokį įrenginį kaip vandens jonizatorius, bet kuriuo metų laiku galite gauti švarų, šarminį ir sveiką vandenį. Jonizatoriai skirti šarminiam jonizuotam geriamam vandeniui gaminti, ty skysčiui, kurio pH lygis yra būtinas. Jie prijungti prie vandentiekio, elektros energijos ir sumontuoti papildomus maišytuvus (virtuvėje arba vonios kambaryje). Toks struktūrizuotas vanduo, praturtintas mineralais ir deguonimi.

Vanduo iš elektros tinklo, patekęs tiesiai į filtro rezervuarą, išvalomas nuo sunkiųjų metalų, mažų mechaninių dalelių, bakterijų.  Tada atskiroje kameroje prasideda vandens jonizacijos procesas. Neigiami elementai pritraukiami prie teigiamų elektrodų, o teigiami mineralai patenka į neigiamus elektrodus.

Gaunamas dviejų tipų vanduo:

Teigiamai įkrautas rūgštinis, turintis puikias dezinfekavimo savybes.
Neigiamo krūvio šarminis, praturtintas mineralais, būtinais žmogaus organizmui.

Vandens jonizatoriuje skystis dezinfekuojamas, pašalinamos mechaninės dalelės ir sunkieji metalai, druskos.
Dėl jonizatoriaus aktyvatoriaus elektromagnetinio poveikio, vanduo tampa struktūrizuotas ir geriau absorbuojamas organizme.
Gautas šarminis vanduo turi mineralų, pvz., kalcio, natrio ir magnio, kurie prisideda prie normalios visų žmogaus kūno funkcijų palaikymo.
Gautas jonizuotas vanduo pasižymi geru skoniu ir skaidrumu.

Dažnio keitikliai vis dažniau pasirenkami siurblio valdymui dėl vartotojui suteikiamo papildomo komforto (minimalūs slėgio svyravimai) ir elektros energijos taupymo. Dažnio keitiklis suteikia visapusišką apsaugą ir užtikriną vandens siurblio ilgaamžiškumą. Labiausiai dažnio keitiklis reikalingas sistemose su nestabiliu vandens suvartojimu (pavyzdžiui, pajungus kelis gyvenamuosius namus). Vandens siurblys su dažnio keitikliu taip pat praverčia mažinant vandens tiekimo sistemos užimamą plotą, nes jam nereikalingas didelės talpos hidroforas ir tuo pačiu sutaupomos lėšos įsigyjant mažesnės talpos hidroforą.

 

 

ELECTROIL, DANFOSS, BEDFORD MODELIŲ YPATUMAI

 

yra novatoriška dažnio keitiklių karta skirta vienfaziams ir trifaziams asinchroniniams elektros varikliams. Archimede dažnio keitikliai tinka visiems siurbliams, nepriklausomai nuo tipo ir prekės ženklo. Slėgio jutiklio (kuris yra komplekte) dėka yra nepertraukiamas ir tikslus faktinis sistemos slėgio matavimas. Dažnio keitiklis realiu laiku reguliuoja variklio sukimosi dažnį pagal nustatytą veikimo slėgį. Taikant šį sistemos veikimo parametrų stebėjimo ir koregavimo metodą, keitiklis sumažina energijos suvartojimą iki 40%, palyginus su klasikine „įjungta-išjungta“ tipo valdymo sistema.
Archimede keitikliai visiškai pakeičia visus tradicinius sprendimus: slėgio relę, srauto relę, didelio tūrio hidroforų naudojimą ir t.t…

Naudojant „Archimede“ keitiklius, užtikrinamas sklandus paleidimas ir stabdymas, tausojamas elektros variklis, mažas siurblio triukšmas, taip pat padeda išvengti hidraulinių smūgių sistemoje. Be aukšto komforto lygio ir energijos taupymo dažnio keitikliai užtikrina svarbias apsaugines funkcijas kas ženkliai prailgina siurblio eksploatacijos trukmę.
„Archimede Blue Connect“ serija su belaidžio radijo sistema leidžia sujungti tarpusavyje grupes, kuriose yra daugiau nei 2 siurbliai, esantys atstume 15 metrų. Ši pažangi technologija užtikrina aukščiausio lygio kontrolę slėgio kėlimo stotelėse susidedančiose iš kelių siurblių su maksimaliu montavimo patogumu ir optimaliu veikimu. Taip pat garantuotas įprastas kelių siurblių grupių esančių toje pačioje patalpoje veikimas pagal nustatytus parametrus.

 

Savybės ir funkcijos:

• apsauga nuo įtampos ir srovės perkrovos;
• apsauga nuo kritiškai mažo srauto;
• apsauga nuo „sausos eigos“;
• variklio „minkštas“ paleidimo momentas ir žalingų vandens hidraulinių smūgių prevencija;
• maksimalus siurblio sukimosi greitis +/- 10% nuo nominalaus;
• aukšta apsaugos klasė IP 65;
• greitas pajungimas į elektros tinklą;
• patogus montavimas prie sienos;
• nerūdijančio plieno analoginis slėgio jutiklis , ¼ ” sriegis – komplekte;
• „Blue Connect“ serija – tai belaidžio radijo ryšio sistema.

 

B603 yra aukštos kokybės, daugiafunkciniai, netriukšmingi ir taupiai energiją naudojantys valdikliai, galintys veikti visiškai automatiškai.

Savybės ir funkcijos:

• profesionaliai suprojektuotas, atsižvelgiant į naudotojų poreikius, paprastai valdomas ir tinkantis bet kokiam panaudojimui;
• tinkamai nustačius parametrus, tiekia pastovaus slėgio vandenį pagal vandens ypatybes, nereguliuojant prietaiso rankiniu būdu;
• automatiškai nustoja veikęs, kai vanduo nenaudojamas, įspėja apie esamas triktis;
• automatinis pakaitinis veikimas kelių siurblių sistemoje, pailgina siurblių tarnavimo laiką;
• prisitaiko prie daugelio įvairių įeinančio slėgio signalų.

 

VLT® AQUA Drive FC 202 dažnio keitikliai skirti sritims susijusioms su vandens tiekimu ir vandentvarka. Dėka plataus standartinių ir pasirenkamų funkcijų spektro, „VLT® AQUA Drive“ leidžia sumažinti bendras vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų eksploatavimo išlaidas. Užtikrinamas maksimalus energijos vartojimo efektyvumas tiekiant vandenį ir tvarkant nuotekas. Šis dažnio keitiklis pasižymi didele standartinių funkcijų įvairove, kurios gali būti išplečiamos dėl papildomų galimybių, padidinančių jo efektyvumą ir yra vienodai tinkamas tiek naujiems įrenginiams, tiek modernizuojant esamus projektus. Dėl didelių vandens tiekimo ar nuotekų valymo įrenginių apkrovos svyravimų kasdien yra ekonomiškai naudinga panaudoti variklio valdymą įrangai, pavyzdžiui, siurbliams ir orapūtėms.

Naujos kartos VLT AQUA dažnio keitikliai pirmaisiais metais gali padėti sutaupyti 10–30% išlaidų, palyginti su įprastomis pavaromis pagamintomis naudojant tradicines technologijas. Dėl ilgo tarnavimo laiko su mažu energijos suvartojimu ir minimaliomis priežiūros sąnaudomis gaunamos ypač mažos naudojimo išlaidos. Greitas ir lengvas parametrų nustatymas vartotojui sumažina įrengimo laiką, suteikia maksimalų energijos efektyvumą ir visišką variklio valdymą. Kai svarbiausi parametrai yra surenkami vienoje vietoje, klaidingų nustatymų rizika labai sumažėja.

 

Savybės ir funkcijos:

• įdiegta įrangos apsaugos funkcija naudojant specialiai sukurtą programinę įrangą, kuri apsaugo, pavyzdžiui, nuo hidraulinių smūgių;
• didžiausias energijos vartojimo efektyvumas pasiekiamas dėl keitiklio valdymo algoritmų, taip pat dėl konstrukcijos, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas šilumos nuostolių sumažinimui;
• elektromagnetinių trukdžių ir harmoninių iškraipymų sumažinimas pasiekiamas dėl įmontuoto aukštų dažnių filtro nuo trukdžių ir integruotų nuolatinės srovės droselių;
• idealus sistemos integravimas ir adaptavimas konkrečiai taikymo sričiai įmanomas dėka programuojamų įspėjimų ir pranešimų;
• automatinio energijos optimizavimo funkcija taupo 3–8% energijos.

Daugumos vandens siurblių paleidimui, valdymui ir apsaugai naudojami pultai.

Apsaugos ir valdymo pultai yra būtini siurblio variklio elektrinei apsaugai, nes pagal statistiką būtent elektros variklio gedimas yra dažniausia siurblio agregato gedimo priežastis. Naudojant daviklius / plūdes / reles, prijungtas prie valdymo skydo, užtikrinamas automatizuoto siurblio veikimo ir saugos algoritmas.

BENDRINĖS APSAUGOS KATEGORIJOS PULTAI

Šios kategorijos pultai skirti paleisti siurblių elektros variklius. Juose integruota šiluminė relė.

Paleidimo pultai siurblių vienfaziams varikliams naudojami paleidžiant ir apsaugant panardinamų siurblių vienfazius elektrinius variklius be įmontuoto kondensatoriaus juose. Tokio tipo paleidimo ir apsaugos pulte yra paleidimo kondensatorius, apsauginė terminė relė su automatiniu arba rankiniu atstatymu ir gnybtų blokas. Be šio įrenginio nepradės veikti siurblių vienfaziai varikliai, kuriuose nėra įmontuotas kondensatorius!

Kai kurių pultų naudinga papildoma funkcija – galimybė prijungti išorinius valdymo daviklius (plūdę, slėgio relę).

Kokio tipo siurblių modeliams reikia paleidimo pulto?

Bet kurio vienfazio variklio paleidimui reikalingas paleidimo kondensatorius. Daugelio panardinamų siurblių varikliai tiekiami be integruoto kondensatoriaus. Pagrindinė priežastis yra ta, kad jei kondensatorius sugenda (taip atsitinka), elementari jo pakeitimo procedūra virsta tikra problema – jūs turite iškelti ir nuleisti siurblį į šulinį. Štai kodėl gerai turėti „po ranka“ kondensatorių, kuris įrengtas atskirame pulte, kurį galima montuoti bet kurioje patogioje vietoje.

Paviršiniams vienfaziams varikliams nereikia papildomo paleidimo įtaiso. Jie turi įmontuotą paleidimo kondensatorių (visada yra pakankamai vietos gnybtų dėžutėje arba šalia jos), taip pat šiluminę relę. Bet kuriuo metu sugedusį kondensatorių galima be vargo pakeisti.

Rinkoje yra vienfazių panardinamų siurblių tiek su variklyje integruotu kondensatoriumi, tiek be jo. Antro tipo siurbliams reikalingas paleidimo pultas su kondensatoriumi.

Požymis, kad panardinamam gręžinio siurbliui reikalingas paleidimo pultas –  iš variklio išeinantis keturių gyslų elektros kabelis.

Pultas yra apsaugotas nuo vandens purslų ir gali būti montuojamas tiek patalpų viduje, tiek išorėje. Visus metus naudojant siurblį, labai pageidautina, kad pultas būtų patalpintas patalpoje, kurioje yra normalus drėgmės lygis.

Teisingas pulto pasirinkimas yra suvedamas iki reikalingos kondensatoriaus talpos ir šiluminės relės vardinės srovės nustatymo. Paleidimui reikalingo kondensatoriaus talpa (µF) yra nurodoma ant panardinamo siurblio/variklio esančioje vardinėje lentelėje arba techninėje dokumentacijoje.

IŠMANIOSIOS APSAUGOS KATEGORIJOS PULTAI

Šios kategorijos pultai užtikrina ne tik siurblio paleidimą, bet ir patikimą siurblio veikimą bei ilgą tarnavimo laiką. Juose be kondensatoriaus ir šiluminės relės yra papildomai  integruotos visapusiškos apsaugos:
• apsauga nuo sausos eigos;
• nuo įtampos šuolių (per aukšta/per žema įtampa);
• nuo viršsrovio;
• nuo perkrovos;
• nuo dažno siurblio junginėjimosi dėl nuotėkio vandens sistemoje.

Šio tipo panardinami siurbliai naudojami geriamo, švaraus vandens tiekimui, laistymui iš šulinių, atvirų vandens telkinių. Jeigu ieškote siurblio vandeniui, kuriame gali būti įvairių priemaišų, dumblių, kietų dalelių ir pan., geriau rinktis drenažinį siurblį.

NAUDOJIMO SRITYS

• Geriamo vandens tiekimui
• Lietaus vandens ir drėkinimo sistemose
• Švariam vandeniui iš rezervuarų, cisternų, tvenkinių, šulinių siurbti
• Buitiniam naudojimui, sodo, žemės ūkio reikmėms ir kitai mėgėjiškai veiklai.
• Dėl savo kompaktiškos ir patogios formos taip pat gali būti naudojami kaip kilnojami siurbliai avarinių situacijų atvejais, pavyzdžiui, vandeniui iš rezervuarų ar upių siurbti, baseinams ir fontanams ištuštinti.

KATEGORIJOS

Panardinami siurbliai su mechaniniu valdymu. Šie siurbliai valdomi nuo integruoto plūdinio jungiklio arba slėgio relės, kuri įsigyjama atskirai. Jei siurblio paskirtis tiekti pastoviai vandenį iš šulinio buitinėms reikmėms, šiam siurbliui valdyti reikalinga slėgio relė, išsiplėtimo indas (hidroforas). Supaprastinta sumontavimo schema pateikta žemiau ir mūsų tinklalapio žinyne.

Panardinami siurbliai su elektroniniu valdymu. Tai išbaigtas „viskas viename“ panardinamasis švaraus vandens siurblys, ypač tinkamas mažiems individualiems šuliniams ir lietaus vandens sistemoms. Turi savyje integruotą valdymo modulį, todėl išorinis siurblio valdiklis yra nereikalingas. Tikras „įjunk ir siurbk“ sprendimas. Sumontavus ir prijungus vamzdžius, siurblį tereikia įjungti. Sprendimas yra patikimas ir leidžia sutaupyti įrengimo išlaidų. Šio tipo siurblyje sumontuotos apsaugos.

PASKIRTIS

Automatinių kanalizacinių stotelių paskirtis – šalinti vandenį (nuotekas) iš  žemiau kolektoriaus lygio esančių virtuvės  kriauklių, klozetų, praustuvų, dušų ir bidė įrengtų rūsiuose, renovuojant ar modernizuojant esamus pastatus ir kurie yra nutolę nuo pagrindinio kanalizacijos vamzdžio taip, kad neįmanoma įrengti natūralaus nuolydžio. Įsivaizduokite nieko neribojamas projektavimo galimybes. Planuodami renovaciją ar naują statybą, dabar galite parengti dar geresnį projektą išdėstydami papildomas su vandens naudojimu susijusias patalpas ir įrangą kur tik norite, nebrangiai ir nesudėtingai. Jos suteikia galimybę įrengti tualetą, vonios kambarį, virtuvę ar skalbyklą bet kurioje individualių namų, butų, vasarnamių vietoje. Bendro pobūdžio informaciją apie stotelės įrengimą rasite, paspaudę ant šios nuorodos.

NEŠVARAUS VANDENS SIURBLIAI

Nešvarus vanduo – tai nuotekos neišvengiamos buityje ar komercinėje veikloje: plaunant indus ar patalpas, prausiantis ir skalbiant. Siūlome platų nešvaraus vandens siurblių asortimentą: tai idealus pasirinkimas atnaujinant namus ar biurą, nes kiekvienas siurblys – tai naujos komforto galimybės, nes bet kokioje pasirinktoje vietoje, netgi toli nuo esamo nuotekų vamzdyno ar žemiau jo, galima įrengti tokias patalpas, kaip virtuvės, virtuvėlės, skalbyklos, net dušinės ir vonios kambariai. Turėdami galimybę pumpuoti nešvarų vandenį, nenaudojant įprastinio vamzdyno, kuriuo skystis teka dėl Žemės traukos poveikio, bute ar biure neprivalėsite ardyti betono ar trukdyti kaimynų, nes nuotekų linijas galima paslėpti sienų ir lubų ertmėse.

SIURBLIAI SU SMULKINTUVAIS

Norint įrengti papildomą tualetą arba naują vonios kambarį, reikėtų naudoti siurblį su smulkintuvu. Smulkintuvas – tai greitaeigis variklis su ašmenimis susmulkinančiais organines medžiagas ir popieriaus atliekas iki tiršto skysčio, kurį galima pašalinti mažo skersmens vamzdynu. Siūlomi įvairūs siurblių su smulkintuvais modeliai suteikiantys galimybę atliekas surinkti iš 2, 3, 4 ar net 5 įrenginių. Atliekant remonto darbus, jie leidžia išvengti didelių statybos darbų, nes siurblius galima montuoti ant bet kokių užbaigtų grindų, net jeigu jos yra žemiau esamų nuotekų vamzdynų.

Pastaruoju metu gamintojai technologiškai iš esmės patobulino savo produktus: pagerėjo jų hidraulinis veiksmingumas, sumažėjo triukšmingumas, todėl tapo beveik nepastebima, kad tokia įranga sumontuota ir veikia.

SFA GAMINTOJO PRODUKTŲ PASIRINKIMO LENTELĖ

UAB “VANDENS SIURBLIAI” yra vieno iš automatinių kanalizacinių stotelių gamintojų – SFA atstovas Lietuvoje.  Ši SFA gamintojo produktų pasirinkimo lentelė ir brošiūra lietuvių kalba leis išsirinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį produktą: SFA produktai

Video:

 

Nuotekų siurblinės naudojamos buitinių ir lietaus nuotekų kaupimui ir išsiurbimui. Jos labai dažnai naudojamos nuosavuose namuose kaip tarpinis mazgas, kuris reikalingas prieš pat išpumpuojant visas nuotekas į centrinę kanalizacijos trasą. Šis įrenginys dažniausiai pasirenkamas tuomet, kai nėra savitakinės sistemos ir namas, koks nors sanitarinis prietaisas ar visas sanitarinis mazgas yra žemiau savitakinės nuotekų linijos. Nuotekų siurblinės talpoje įmontuotas siurblys (siurbliai) susikaupusias nuotekas perpumpuojama ir perkelia į pagrindinį vamzdį. Tai leidžia greitai ir tinkamai apdoroti nuotekas, taip išvengiant aplinkos užterštumo. Įrenginiai skiriasi ne tik savo talpa, bet ir pasižymi skirtinga galia, našumu ir slėgiu. Renkantis talpos dydį, siurblius ir kitus parametrus, vertėtų įvertinti nuotekų kiekį, jų rūšį, atstumą iki centrinės kanalizacijos trasos ir aukščių skirtumus.

Nuotekų siurblinės – kompleksinis sprendimas nuotekoms pašalinti iš objekto, kai jos savitaka negali patekti į centralizuotą kanalizacijos sistemą. Siurblinę sudaro rezervuaras, vienas ar du panardinami siurbliai ir automatinė valdymo sistema.

Priklausomai nuo įdiegto siurblinėje siurblio tipo, sistema gali būti naudojama įvairaus lygio taršos nuotėkoms pašalinti.

AUTOMATINĖS KANALIZACINĖS STOTELĖS

Šio tipo kanalizacijos įrenginį sudaro rezervuaras, jame jau įmontuotas siurblys bei valdymo automatika. Jas galima įrengti vonios/tualeto kambariuose ar kitose uždarose patalpose, kad būtų galima išsiurbti iš  įvairių kanalizacijos įrenginių sutekančius skysčius (iš virtuvės kriauklių, indaplovių ir skalbimo mašinų, dušų ir kt.). Buitinės automatinės kanalizacinės stotelės su pjaustymo peiliais prie siurblio įleidimo angos gali siurbti fekalines nuotekas ir paprastai įrengiamos už unitazo.

Norint siurbti didelį kiekį nuotekų iš daugelio taškų, įskaitant iš kelių tualetų, naudojamos profesionalios kanalizacinės sistemos.

SIURBLINĖS

Automatinę siurblinę sudaro plastikinis rezervuaras, į kurį sumontuojamas reikalingų parametrų nuotekų siurblys (-iai), kuris įsigyjamas atskirai, valdymo pultas. Talpa gali būti gana didelė, o kai kurie modeliai leidžia vienu metu įrengti du siurblius – darbinį ir rezervinį .

Šiuo atveju, pagal poreikį galima pasirinkti rezervuaro talpą, įmontuojamo siurblio tipą ir galią.

Individualiuose namuose, kotedžuose, sodybose, kur nėra įrengta centralizuoto nuotekų šalinimo tinklo, montuojami nuotekų siurbliai (fekaliniai siurbliai), kurių paskirtis perpumpuoti nuotekas į vietinius valymo įrenginius ar į centralizuotas kanalizacijos trasas.

Šio tipo siurbliai tiks ir tuomet, kai vandenį reikės išvalyti tvenkinyje, šulinyje, baseine ar kitoje talpoje – kokybiškai veikiantys ir pakankamai galingi nešvaraus vandens siurbliai lengvai gali susitvarkyti su tokiomis užduotimis.

REKOMENDACIJOS RENKANTIS NUOTEKŲ SIURBLĮ

Renkantis šio tipo siurblį, reikia atkreipti dėmesį į šių įrenginių techninius parametrus: maksimalų našumą, maksimalų kėlimą, variklio galią. Jeigu atkreipsite dėmesį į šiuos kriterijus, pasirinktas nešvaraus vandens siurblys patvariai tarnaus ilgus metus, o jo priežiūra nekels jokių rūpesčių.
Tuomet, kai vandenį reikia išvalyti iš gilesnių talpų, vertėtų atsižvelgti ir į maksimalų panardinimo gylį, o įvairūs papildomi privalumai, tokie kaip tvirtas korpusas ar variklio perkrovos apsauga užtikrins dar ilgesnę pasirinkto siurblio tarnavimo trukmę.
Fekaliniai siurbliai yra naudojami padidinto tankio ir klampos skysčiams, kurie gali turėti pakankamai didelį kiekį kietų ir plaušinių priemaišų (skysčiams, turintiems plaušinių priemaišų naudojami siurbliai su smulkintuvais).
Kai priemaišos gana smulkaus skersmens (smėlis/maži akmenukai…), jų koncentracija nedidelė, tokiu atveju galima rinktis siurblį be smulkintuvo. Tačiau jei didelė tikimybė, kad gali susikaupti dideli nešvarumų, plaušinių priemaišų kiekiai, tokiu atveju optimalus variantas – nuotekų siurblys su smulkintuvu, kuris susmulkina dideles nuosėdas, plaušines priemaišas, prieš leisdamas joms patekti į siurblį ir vamzdynus, tuo išvengiant jų užsikimšimo. Reikėtų įsidėmėti, kad siurbliai su smulkintuvais gali susmulkinti tik minkštas daleles (tualetinį popierių, virves, servetėles, maisto atliekas ir pan.). Bandymas siurbti skysčius su kietomis dalelėmis (kaulais, smėliu, akmenimis, vinimis ir kt.) praktiškai visada sukels siurblio užstrigimą ir elektros variklio statoriaus apvijos perdegimą. Todėl, norint dirbti su šio tipo siurbliais (ir iš tikrųjų su bet kokiais siurbliais), rekomenduojama įdiegti elektros variklio apsauginį jungiklį (grandinės pertraukiklį), kuris išjungs variklio maitinimą, kol dar jame nebus prasidėję negrįžtami destruktyvūs pokyčiai.

NUOTEKŲ SIURBLIŲ VALDYMAS

Vienfaziai buitiniai nuotekų ir drenažo siurbliai dažniausiai valdomi per integruotas į pačius siurblius plūdes. Tai pats paprasčiausias valdymas. Buitinėms sistemoms paprastai atskirai statomi valdikliai nenaudojami. Rekomenduotina susimontuoti avarinio lygio signalizaciją, kuri perspėtų, kad kažkas su sistema netvarkoje ir nuotekų lygis talpoje (rezervuare) pavojingai aukštas.

REIKALINGO SIURBLIO SUKELIAMO SLĖGIO (PAKĖLIMO AUKŠČIO) APSKAIČIAVIMAS

Buitinėms reikmėms naudojamų nuotekų ir drenažo siurblių našumas (debitas) paprastai neskaičiuojamas, nes pritekėjimas mažas, o siurbliai įsijungia retai. Tiesiog suskaičiuojamas reikalingas siurblio sukeliamas slėgis (dar kitaip vadinamas – pakėlimu), kuris įvertinamas metrais. Buitinėms reikmėms siurblio sukeliamą slėgį paskaičiuoti galima paprastai. Bendras reikalingas siurblio sukeliamas slėgis susideda iš 3 sudedamųjų :
• geometrinio aukščių skirtumo tarp žemiausio vandens lygio siurblinėje, talpoje ar prieduobėje ir aukščiausio slėginės linijos taško t.y. išvado į savitakinę nuotekų liniją;
• slėgio (hidraulinių) nuostolių vamzdyne;
• laisvo slėgio ištekėjime.
Laisvas slėgis paprastai priimamas apie 2 m. Sustambintas slėgio nuostolių vamzdyne skaičiavimas paprastas: bendras vamzdyno ilgis, t.y. nuo siurblio išvado iki ištekėjimo į trasą taško padauginamas iš 0,1.
Pvz.:. Tarkime, kad vertikalaus aukščio skirtumas nuo skysčio paviršiaus iki aukščiausio išmetimo taško – 2 metrai. Laisvas slėgis – 2 metrai. Vamzdžio ilgis 20 metrų, slėgio nuostoliai bus (20*0,1) = 2 metrai. Bendras reikalingas siurblio sukeliamas slėgis (pakėlimas) bus: 2+2+2 = 6 metrai.

 

Kodėl sugenda panardinami drenažiniai, nuotekų siurbliai? Atsakymus rasite paspaudę ant nuorodos.

Kaip pasirinkti tinkamą automatinę vandens tiekimo sistemą (siurblį) namams, sodui, laistymui?

Išcentriniai sausai statomi vandens siurbliai su uždaro tipo darbo ratais skirti šalto ar karšto vandens arba kitų panašaus klampumo ir savybių skysčių, tokių kaip vanduo, perpumpavimui. Siurbliai su pusiau atviro arba atviro tipo darbo ratais gali siurbti tirštus, su abrazyvinėmis dalelėmis skysčius. Išcentriniai siurbliai yra paprastos, patikimos konstrukcijos ir nereikalauja dažno aptarnavimo. Šio tipo siurblių maksimalus įsiurbimo aukštis – iki 9 metrų. Išcentrinius vandens siurblius patartina montuoti vietose apsaugotose nuo tiesioginio atmosferos poveikio.

KONSTRUKCIJA IR VEIKIMO PRINCIPAS

Buitiniai išcentriniai siurbliai dažniausiai gaminami  su vienu darbo ratu, kuris gali būti atviro , pusiau-atviro arba uždaro tipo. Darbo rato mentelės gali būti cilindrinės arba erdvinės su dviejų plokštumų išgaubtumu. Atviro tipo darbo ratai, kaip taisyklė yra naudojami procesuose, kur reikalingas nedidelis spaudimas bei tirštiems ir užterštiems, turintiems abrazyvinių dalelių skysčiams pumpuoti. Paprastos konstrukcijos vandens siurbliuose naudojami uždaro tipo darbo ratai, nes siurbliai su atvirais darbo ratais negali pasiekti aukšto spaudimo.

Uždaro tipo darbo ratas susideda iš dviejų diskų tarp kurių yra sparneliai. Darbo ratų sparneliai yra išlenkti į priešingą nei siurblio sukimosi kryptis pusę. Sukantis darbo ratui, susidaro išcentrinė jėga, kuri išstumia skystį į išorę ir skystis išmetamas pro vandens siurblio išėjimo atvamzdį. Tuo tarpu darbo rato centre susidaro neigiamo slėgio zona, o tuo pat metu jo kraštuose- teigiamas. To rezultatas – skystis kryptingai juda iš įsiurbimo atvamzdžio.

Tais atvejais, kai reikalingas aukštas spaudimas, siūloma rinktis daugiapakopius išcentrinius siurblius. Juose skysčio srautas yra nuosekliai tiekiamas nuo vieno darbo rato prie kito. Darbo ratai yra sumontuoti ant vienos ašies, viename korpuse.

NAUDOJIMO SRITYS

• Geriamo vandens tiekimas iš šulinių
• Laistymas
• Plovimas
• Nepakankamo vandens slėgio vandentiekio sistemoje pakėlimas
• Skysčių iš talpų, rezervuarų išsiurbimas
• Vandens cirkuliacija ir t.t…
• Su atviro tipo darbo ratais: purvino vandens, tirštų, su abrazyvinėmis dalelėmis skysčių siurbimui.

 

Nepanardinami išcentriniai siurbliai naudojami vandens tiekimui iš šulinių, negilių gręžinių, atvirų vandens telkinių, slėgio pakėlimui tinkle, kur jis nepakankamas. Plačiai naudojami rankiniam laistymui ar įrengiant automatines laistymo sistemas ir t.t… Šio tipo siurbliai, priklausomai nuo modelio, gali pasiurbti vandenį iš 7-9 m gylio (skaičiuojant vertikalų atstumą nuo vandens paviršiaus iki siurblio sumontavimo vietos). Gilesniems nei 9 m šuliniams ar gręžiniams naudojamos sistemos su inžektoriniais siurbliais (tokiu atveju nuo siurblio iki vandens paėmimo vietos reikia nutiesti du vamzdžius).

 

Išcentriniai siurbliai su atviro tipo darbo ratais, kaip taisyklė, yra naudojami procesuose, kur reikalingas nedidelis spaudimas bei tirštiems ir užterštiems, su abrazyvinėmis dalelėmis skysčiams siurbti.

 

Išcentrinio sausai statomo siurblio veikimo principas parodytas vaizdo įraše:

 

 

Slėginis išsiplėtimo indas (kitaip tariant hidroforas) – tai specialus metalinis ar iš stiklo pluošto pagamintas sandarus indas, kurio viduje yra elastinga membrana (diafragma) ir tam tikras vandens tūris prie tam tikro slėgio.

Kodėl jis reikalingas ir svarbus vandens tiekimo sistemoje? Slėginis išsiplėtimo indas naudojamas palaikyti stabilų slėgį vandens tiekimo sistemoje, apsaugo vandens siurblį nuo per ankstyvo susidėvėjimo dėl dažno įjungimo, taip pat apsaugo vandens tiekimo sistemą nuo galimų vandens hidraulinių smūgių. Dingus elektros energijos tiekimui, dėka hidroforo vandens tiekimo sistemoje visada bus užtikrintas tam tikras vandens rezervas.

Pagrindinės funkcijos, kurias vandens tiekimo sistemoje atlieka slėginis išsiplėtimo indas:

• Siurblio apsauga nuo priešlaikinio susidėvėjimo. Dėl vandens rezervo esančio išsiplėtimo inde, atsukus vandens čiaupą, siurblys įsijungs tik tuo atveju, jei baigsis vanduo talpoje. Bet kuris siurblys (siurblio elektros variklis) turi ribotą galimų įsijungimų per valandą skaičių, todėl išsiplėtimo indo dėka siurblys neįsijungs kiekvieną kartą, trumpam atsukus čiaupą, o tai prailgins jo tarnavimo laiką. Siurblio apvijos labai kaista paleidimo metu, dėl šios priežasties ir yra gamintojų nurodomas maksimalus siurblio (siurblio elektros variklio) įsijungimų skaičius per valandą. Pavyzdžiui, standartiniam panardinamam siurbliui šis skaičius sudaro 20 ciklų per valandą;
• Išlaikyti pastovų slėgį vandens tiekimo sistemoje, apsaugoti nuo vandens slėgio kritimo. Dėl slėgio kritimo, kai vienu metu atsukami keli čiaupai, staigūs vandens temperatūros svyravimai atsiranda, pavyzdžiui, duše ir virtuvėje. Teisingai sureguliuotas oro priešslėgis išsiplėtimo inde padės sėkmingai susidoroti su tokiomis nemaloniomis situacijomis;
• Apsauga nuo vandens hidraulinio smūgio, kuris gali atsirasti, įjungus siurblį ar jį išjungiant. Hidrauliniai smūgiai pavojingi tiek pačiam siurbliui, tiek vamzdynų sistemai;
• Išlaikyti vandens tiekimą sistemoje, o tai leidžia, nors ir neilgą laiką naudoti vandenį net ir nutrūkus elektros energijos tiekimui.

Tad pasikartojant, išsiplėtimo indas (hidroforas) reikalingas vandens tiekimo sistemoje tinkamo siurblio darbo režimo palaikymui, padeda išvengti vandens slėgio pulsacijų ir hidraulinių smūgių. Šio įrenginio dėka užtikrinamas visos vandentiekio sistemos darbas – tinkamai pasirinktas hidroforas garantuos patikimą, ilgalaikį ir kokybišką veikimą, bus galima nuolat palaikyti nustatytą vandens slėgį.

Galima rinktis iš membraninių (su maišais) arba diafragminių hidroforų. Hidroforai geriamojo vandens sistemoms – nuo 0,5 iki 1000 litrų talpos.

 

IŠSIPLĖTIMO INDO (HIDROFORO) VEIKIMO PRINCIPAS

Išsiplėtimo indą (hidroforą) sudaro metalinis ar stiklo pluošto korpusas ir speciali membrana (maišas) arba diafragma, priklausomai nuo indo konstrukcijos. Iš vienos membranos ar diafragmos pusės hidrofore yra vanduo, o iš kitos – suspaustas oras, kurio slėgis turi būti apie 0,2 bar mažesnis, nei nustatytas siurblio įsijungimo slėgis.  Kai atsukamas vandens čiaupas, suspaustas oras stumia vandenį iš hidroforo kameros į vandentiekio sistemą. Kai slėgis nukrenta žemiau nustatytos įsijungimo ribos, paleidžiamas siurblys. Kai čiaupas užsukamas, hidroforo vandens kamera užpildoma vandeniu, slėgis kyla ir kai pasiekiama nustatyta išsijungimo riba, siurblys išjungiamas.  Oro slėgį hidrofore rekomenduojama tikrinti bent kartą per pusmetį.

 

MEMBRANINIAI (SU GUMINIAIS MAIŠAIS) HIDROFORAI

Tinka geriamojo vandens tiekimo sistemoms. Membraninis hidroforas dažniausiai naudojamas vandens tiekimo sistemų ir siurblių darbo stabilizavimui, pastovaus sistemos slėgio užtikrinimui ir hidrosmūgių kompensacijai. Dėl plataus temperatūros diapazono šiuos hidroforus galima naudoti karšto vandens tiekimo sistemose ir šildymo sistemose.

 

DIAFRAGMINIAI HIDROFORAI

Idealiai tinka daugelyje sričių, vandens tiekimo ir slėgio kėlimo, šiluminio išsiplėtimo, laistymo, hidraulinių smūgių slopinimo sistemas. Vienos (ar dvigubos) diafragmos konstrukcija – užtikrina ilgaamžiškumą ir nereikalauja priežiūros.

 

IŠSIPLĖTIMO INDAI ŠILDYMO SISTEMOMS

Skirti naudoti centrinio šildymo sistemoms. Taip pat išsiplėtimo indai naudojami vėsinimo / kondicionavimo sistemose. Išsiplėtimo indas turi membraną, atskiriančią orą indo viduje nuo šildymo / šaldymo sistemos vandens. Tokiu būdu išsiplėtusio termofikacinio vandens perteklius sutalpinamas išsiplėtimo bake, o sistemai atvėsus suspaustas oras išstumia vandenį atgal į šildymo ar kondicionavimo sistemą. Tinkamai subalansuota šildymo sistema suteikia galimybę sutaupyti papildomų lėšų ir padeda išvengti nuosėdų kaupimosi. Patvarūs išsiplėtimo indai šildymo sistemoms padeda išlaikyti pageidaujamą slėgį, todėl prisideda prie tinkamo visos įrangos veikimo.  Induose skirtuose šildymo sistemoms rekomenduojama tikrinti esamą oro slėgį kas metai.

 

 

Informaciją apie tai, kaip patikrinti oro slėgį hidrofore ir koks turi būti oro slėgis, rasite mūsų tinklalapio žinyne.

 

 

Video:

Hidroforo veikimo principas su dažnio keitikliu

 

Hidroforo veikimo principas su slėgio rele

 

Hidroforo veikimas su FlowThru antgaliu

 

Giluminį siurblį sudaro dvi pagrindinės dalys – turbina ir elektros variklis. Tokia konstrukcija – leidžia turėti standartinių galių variklius ir pagal poreikį tokiems varikliams galima parinkti atitinkamas turbinas (hidraulikas) pagal tai, kokio reikia slėgio ir našumo. Taip pat, tokia dviejų dalių konstrukcija leidžia keisti tik pusę įrenginio esant gedimui. Palengvina servisą ir prailginą bendrą investicijos tarnavimo laiką.
Turbinos gaminamos pagal aukščiausius standartus, siekiant užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, aukštą kokybę, patikimą konstrukciją ilgam tarnavimo laikui.

Giluminių vandens siurblių turbinos gali būti dviejų tipų:
• Turbinos, kurių darbo ratai pagaminti iš techninio polimero.
• Turbinos, kurių visos sudedamosios dalys pagamintos iš nerūdijančio plieno.
Pastarosios pasižymi dideliu atsparumu abrazyvinėms medžiagoms. Jomis galima pumpuoti mineralinį vandenį, vandenį su dideliu kiekiu smėlio, vandenį su nedidele koncentracija rūgščių ir naftos priemaišomis. Šios savybės labai svarbios, kadangi giluminiame arteziniame vandenyje neretai gali būti daugybė priemaišų ir kietųjų medžiagų. Nerūdijantis plienas pasižymi dideliu atsparumu korozijai.
Gręžiniams, kurių vandenyje yra daug smėlio, rekomenduotinos turbinos su plaukiojančiais darbo ratais. Siurbliai su šia konstrukcija gali sėkmingai pumpuoti vandenį, kurio sudėtyje yra net iki 400 g/m³ smėlio.

Turbinos savo konstrukcijoje turi turėti atbulinį vožtuvą, kad siurbliui neveikiant, vanduo iš vamzdyno nesubėgtų atgal į gręžinį. Jei vožtuvo konstrukcijoje nėra, jį reikia sumontuoti atskirai, dar prieš nuleidžiant siurblį į gręžinį.

Giluminiai vandens siurbliai gali dirbti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Priklausomai nuo modelio, nurodoma ar tai yra horizontaliai, ar vertikaliai montuojamas prietaisas. Siurbliai sumontuojami horizontalioje padėtyje dažniausiai naudojami, kad tiektų vandenį iš upių, ežerų, ar kitų gamtos telkinių, taip pat iš priešgaisrinių rezervuarų. Toks jų veikimo universalumas leidžia tiek projektuotojams, tiek montuotojams bei inžinieriams sukurti patį efektyviausią vandens tiekimo tinklą.

Turbina konkrečiu atveju turi būti parenkama individualiai, pagal atitinkamo gręžinio ir vamzdyno specifikacijas. Per daug galingas arba pernelyg silpnas siurblys gali daryti neigiamą įtaką visos vandens tiekimo sistemos darbui. Taip pat svarbu, kad siurblio skersmuo atitiktų gręžinio skersmenį. Per mažas skirtumas tarp giluminio vandens siurblio ir gręžinio skersmens gali apsunkinti siurblio nuleidimą į reikiamą gylį. Per didelis skirtumas tarp giluminio vandens siurblio ir gręžinio skersmens taip pat nepageidautinas, nes nebus pakankamos vandens cirkuliacijos tarp siurblio variklio ir gręžinio sienelės.

Veikimo principas:

Giluminių gręžinių siurblių paskirtis yra pakelti vandenį į paviršių iš didelio gylio ir per vandens tiekimo sistemą tiekti jį vartotojams.  Taip pat gali būti naudojami vandens tiekimui iš  šulinių, baseinų, telkinių ir rezervuarų. Kiekvienas jų pritaikomas pagal skirtingus poreikius, todėl renkantis siurblį, svarbu atsižvelgti į tokias savybes, kaip siurblio atsparumas smėlio priemaišoms, papildoma apsauga ir kiti techniniai parametrai.

Gręžinių giluminiai siurbliai skirti siurbti neagresyvius be mechaninių priemaišų skysčius, kurių PH dydis 6,5 – 8,5. Šie siurbliai daugiausia naudojami gręžiniuose, iš kurių vanduo tiekiamas į gyvenamuosius namus, kaimo sodybas, įmones ir kitur, kur reikalingas vanduo. Siekiant vandeniu aprūpinti namų ūkį, gręžiniuose montuojami siurbliai – daugiapakopiai cilindro formos 3-4″ (75-100mm) skersmens.

 

NAUDOJIMO SRITYS

• Geriamojo vandens tiekimui iš gręžinių
• Komunalinio ir pramoninio vandens tiekimui
• Drėkinimui, laistymui ir kitiems žemės ūkio poreikiams
• Gaisro gesinimo sistemoms
• Vandens slėgio didinimo sistemoms

 

KONSTRUKCIJA IR YPATYBĖS

Giluminį siurblį sudaro dvi tarpusavyje sujungtos pagrindinės dalys – turbina ir elektros variklis (vienfazis arba trifazis).  Tokia konstrukcija – leidžia turėti standartinių galių variklius ir pagal poreikį (našumas/slėgis) tokiems varikliams galima parinkti atitinkamas turbinas (hidraulikas). Tokia dviejų dalių konstrukcija palengvina servisą ir prailginą bendrą investicijos tarnavimo, o esant gedimui, leidžia keisti tik pusę įrenginio.

Vandens siurblio (turbinos) korpusas ir darbinės dalys gali būti pagamintos iš įvairių medžiagų. Varikliai gaminami iš nerūdijančio plieno.

Turbinos gaminamos pagal aukščiausius standartus, siekiant užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, aukštą kokybę, patikimą konstrukciją ilgam tarnavimo laikui. Turbinų darbo ratai dažniausiai gaminami iš:

• plastiko (norylas, polikarbonatas, poliamidas);
• korozijai ir dilimui atsparaus nerūdijančio plieno AISI 304, AISI 316.

 

GILUMINIŲ SIURBLIŲ GRĘŽINIAMS YPATUMAI

Didelis efektyvumas. Tinkamai parinkus siurblį, taupomos eksploatacinės išlaidos
Užima nedaug vietos. Variklis ir turbina sujungti vertikaliai, todėl labai maži gabaritai
Įmontuotas atbulinis vožtuvas. Jis įmontuotas viršutinėje siurblio dalyje tam, kad apsaugotų siurblį nuo hidraulinių smūgių
Įvairios kombinacijos. Lankstumas sujungiant įvairaus našumo ir kėlimo aukščio turbinas su varikliais pagal kliento poreikį
Jokio aplinkos teršimo. Turbina ir variklis pagaminti iš nerūdijančio plieno, geros antikorozinės savybės
Mažas triukšmas. Siurblio komplektas yra panardinamas, todėl skleidžiamas triukšmas labai mažas

 

AUKŠTO EFEKTYVUMO SISTEMOS (HES)

Franklin Electric giluminiai siurbliai su pastovaus magneto varikliu (HES) – didelis žingsnis efektyviam elektros sąnaudų taupymui gręžiniuose. Franklin Electric  gamina 4″, 6” ir 8” gręžinių giluminių siurblių variklius su pastovaus magneto rotoriais. Šis gamintojas siūlo pilnai paruoštą sistemą vandens pakėlimui iš gręžinių, kuri vadinama HES (High Efficiency System), t.y. aukšto efektyvumo sistema. Tokios sistemos įdiegimas priklausomai nuo darbo sąlygų, sutaupo elektros energijos sąnaudas nuo 12% iki 50%, lyginant su įprastu nauju asinchroniniu varikliu, veikiančiu kartu su dažnio keitikliu. HES sistemą sudaro sinchroninis panardinamas 304SS NEMA variklis (3000 aps/min) su kintamo dažnio pavara ir elektros išvado filtru. Kad lengviau suprastume kas tai yra, norėtume išskirti du pagrindinius šios sistemos privalumus – tai beveik plokščia variklio efektyvumo kreivė ir variklio efektyvumo padidėjimas 12% (cos fi siekia net 0,99). Daugiau informacijos rasite mūsų tinklalapio naujienose ir 4″ Aukšto Efektyvumo Sistema.

 

 

Giluminio siurblio veikimo principas parodytas šiame video įraše:

 

Mūsų tinklalapio žinyne rasite atsakymus į šiuos klausimus (paspauskite ant nuorodų):

– Giluminio siurblio parinkimas gręžiniui

– Giluminio siurblio su slėgio rele montavimo schema

– Kodėl gali sugesti panardinamo siurblio variklis

– Slėgio relės reguliavimas

 

 

Fontanas sode suteikia aplinkai žavesio, todėl tie, kurie nuolat ieško naujų dizaino sprendimų, dažnai nusprendžia pasirūpinti fontano įrengimu savo kieme. Tuomet reikalingi fontano siurbliai, specialiai sukurti vandens recirkuliavimui fontanuose ir tvenkiniuose, užtikrinantys vandens tiekimą ir leidžiantys mėgautis įspūdingais vaizdais.

PASIRINKIMO YPATUMAI

• Vandens temperatūros intervalas: nuo 0° C iki +35° C.
• Siurbiamas skystis: švarus vanduo be pluoštinių medžiagų.
• Maksimalus fontano aukštis. Tai vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, kadangi nuo jo iš dalies priklausys ir fontano išvaizda. Iš anksto turėtumėte apgalvoti, kur šį prietaisą statysite ir kokia srovė Jums bus reikalinga – dažnai tai priklauso nuo asmeninių poreikių ir pačios aplinkos, todėl tik Jūs patys galėsite nuspręsti, koks variantas bus tinkamiausias. Atkreipkite dėmesį, kad vandens siurbliai fontanui yra su laidu, tad vertėtų atsižvelgti į jo ilgį – tik tuomet galėsite būti tikri, kad jį pavyks pajungti išvengiant bet kokių nesklandumų.
• Be jau minėtų parametrų, šie prietaisai taip pat skiriasi savo dydžiu, našumu ir purkštuvo antgalių skaičiumi. Didesnis našumas užtikrins spartesnį vandens tiekimą, o skirtingi antgaliai leis mėgautis įvairesniais fontano vaizdais.

Video:

Panardinami drenažiniai siurbliai skirti švariam arba mažai užterštam vandeniui, gruntinių vandenų su dumblu ir smėliu pumpavimui, o taip pat drenavimui ir purvo nusiurbimui. Drenažiniai siurbliai yra efektyvus bei pažangus būdas perpumpuoti nereikalingą arba perteklinį vandenį ten, kur jo labiausiai reikia.

Žodis „Drenažas“ reiškia sausinimą, vandens ar kitų skysčių perviršio pašalinimą, perkėlimą kitur. Drenažu dar vadinama vamzdynų ar drėkinimo bei sausinimo sistema, kurios labai svarbia dalimi ir yra drenažiniai vandens siurbliai.

ŠVARAUS VANDENS DRENAŽINIAI SIURBLIAI

Drenažiniai švaraus vandens siurbliai naudojami švaraus ar mažai užteršto vandens pumpavimui su nedidelio skersmens kietomis dalelėmis.

Naudojimo sritys:

• vandens išsiurbimui iš užpiltų rusių, garažų ir kitų patalpų;
• vandens išpumpavimui iš baseinų;
• siurbimui drenažo ar lietaus vandens surinkimo šuliniuose;
• laistymui iš šalia esančio vandens tvenkinio ar upės.

 

PURVINO VANDENS DRENAŽINIAI SIURBLIAI

Nešvariam vandeniui skirti drenažiniai siurbliai gali siurbti ne tik švarų vandenį, bet ir užterštą dumblu, smėliu, kietomis dalelėmis, kurių didžiausias skersmuo – iki 38mm.

Naudojimo sritys:

• siurbimui švaraus ir užteršto vandens dumblu, smėliu, kietomis dalelėmis;
• užlietiems rūsiams ir garažams sausinti;
• siurbimui drenažo šuliniuose;
• lietaus vandens surinkimo šuliniuose;
• gali būti naudojami kaip kilnojami siurbliai avarinių situacijų atvejais, pavyzdžiui, vandeniui iš rezervuarų ar upių siurbti, baseinams, fontanams, iškasoms,tranšėjoms ar požeminėms galerijoms ištuštinti.

 

Į ką atsižvelgti renkantis drenažinį siurblį?

Pagrindiniai siurblio parametrai:

• našumas, kuris matuojamas m³/h arba l/min;
• pakėlimas (slėgis), kuris matuojamas metrais;
• panardinimo gylis;
• maksimalus kietų dalelių skersmuo;
• elektros variklio galia;
• siurblio išvado matmenys.

Dažniausiai gamintojai siurblių duomenų lentelėse nurodo maksimalias našumo ir pakėlimo parametrų reikšmes.

Drenažinių siurblių valdymo pasirinkimas

Buitiniai drenažo siurbliai dažniausiai valdomi per integruotas į pačius siurblius plūdes. Tai pats paprasčiausias valdymas. Aišku galimi ir sudėtingesni valdymai su atskirais valdikliais, bet buitinėms sistemoms paprastai atskirai statomi valdikliai nenaudojami. Rekomenduojama susimontuoti avarinio lygio signalizaciją, kuri perspėtų, kad kažkas su sistema netvarkoje ir vandens lygis šulinyje pavojingai aukštas.

Parametrų reikalingų siurblio parinkimui apskaičiavimas

Buitinėms reikmėms naudojamų drenažo siurblių debitas (našumas) paprastai neskaičiuojamas, nes pritekėjimas paprastai mažas, o siurbliai vos vieną ar du kartus per dieną įsijungia. Tiesiog reikalinga įvertinti siurblio sukeliamą slėgį. Jeigu įrenginėjama rimtesnė sistema – rekomenduojama pasikonsultuoti su vandentiekio ir nuotekų projektuotojais arba kitais specialistais. Buitinėms reikmėms siurblio sukeliamą slėgį paskaičiuot galima gana paprastai.

Slėgio skaičiavimo eiga

Bendras reikalingas siurblio sukeliamas slėgis (metrais) susideda iš 3 sudedamųjų:

• geometrinio aukščių skirtumo tarp žemiausio vandens lygio siurblinėje, talpoje ar prieduobėje ir aukščiausio slėginės linijos taško. Paprastai tas taškas – įtekėjimas į savitakinę nuotekų liniją;
• slėgio (hidraulinių) nuostolių vamzdyne;
• laisvo slėgio ištekėjime.

Aukščių skirtumas tarp žemiausio vandens lygio siurblinėje (šulinyje) ir aukščiausio slėginės linijos taško suskaičiuojamas lengvai – vertikalus atstumas nuo žemiausio vandens lygio iki aukščiausio – kur vanduo išteka. Laisvas slėgis ištekėjime – paprastai priimamas apie 2 m. Slėgio nuostolių vamzdyne skaičiavimas sekantis: įvertinamas vamzdyno ilgis, t.y. nuo siurblio iki ištekėjimo ir padauginamas iš 0,1. Pvz., jei vamzdžio ilgis yra 30 metrų tai slėgio nuostoliai bus 3m (30*0,1=3m).

 

 

DRENAŽINIAI SIURBLIAI PRAMONEI

Pramoniniai drenažiniai siurbliai skirti švariam arba mažai užterštam vandeniui, gruntinių vandenų su dumblu ir smėliu pumpavimui, o taip pat drenavimui ir purvo nusiurbimui. Pramoniniai drenažiniai siurbliai yra efektyvus bei pažangus būdas perpumpuoti dideliais kiekiais nereikalingą arba perteklinį vandenį ten, kur jo labiausiai reikia.

Tokių siurblių panaudojimo sričių yra ne viena. Su šia įranga dažniausiai renkasi dirbti laukus prižiūrintys asmenys bei įmonės, ūkininkai ir ūkininkų bendrijos, vandenvalos ar vandentiekio bendrovės, avarinės tarnybos užlietų bei užpiltų patalpų nusausinimui, potvynio padariniams likviduoti.

Visų tipų drenažo siurbliai pritaikyti švaraus, gėlo arba neužteršto vandens pumpavimui. Drenažiniai siurbliai nešvariam vandeniui tinkami ne tik švariam vandeniui bet ir skysčiams su priemaišomis. Tokie skysčiai turi didelį kietųjų dalelių, priemaišų kiekį arba nuosėdų t.t… Šie siurbliai yra montuojami rezervuaro ar telkinio dugne.

Drenažiniai siurbliai purvinam vandeniui naudojami:  gamyboje, atliekų bei medžiagų perdirbimo, chemijos, maisto, kasybos ir kitose pramonės šakose, taip pat yra naudojami ir žemės ūkio darbuose, statybose, gilinant vandens telkinius t.t…

 

Kodėl sugenda panardinami drenažiniai, nuotekų siurbliai? Atsakymus rasite paspaudę ant nuorodos.

Mažo energijos suvartojimo elektroniniai cirkuliaciniai siurbliai GRUNDFOS, DAB, WITA naudojami šildymo, kondicionavimo, saulės kolektorių sistemose.  Cirkuliacinis siurblys, tai viena iš siurblių rūšių, kuri naudojama uždarame kontūre. Dažniausiai naudojami šildymui ar buitinio karšto vandens paskirstymui – tiekimui, taip pat naudojami vėdinimo sistemose. Vanduo ar kitas skystis teka į radiatorius ar grindinį šildymą. Cirkuliacinio siurblio valdymas galimas su įvairiais termostatais ar valdikliais (siurblių įjungimui, išjungimui ir kitoms funkcijoms kaip antiužšalimo ar apsauga nuo siurblio užsistovėjimo). Paprastai yra montuojami katilinėse arba kitose uždarose patalpose, kurios apsaugotos nuo atmosferinio poveikio.

Dėl ES energetinės direktyvos rinkoje daugiausiai siūlomi tik elektroniniu būdu valdomi cirkuliaciniai siurbliai.  Jie, nuo jau seniai įprastų trijų greičių siurblių, skiriasi ne tik ženkliai mažesniu elektros energijos suvartojimu, bet ir turi nemažai papildomų funkcijų. Pagrindinis jų privalumas – naudojant elektroninį cirkuliacinį siurblį, galima sureguliuoti šildymo sistemą taip, kad vienodai šiltų visi šildymo elementai (tolimiausi radiatoriai ar ilgiausi grindinio šildymo žiedai).

Esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, renkantis cirkuliacinį siurblį šildymo sistemoms:

• šildymo plotas, šildymo sistemos tipas, vamzdžių skersmuo ir bendras ilgis;
• elektros energijos sąnaudos (vienas svarbiausių rodiklių). Cirkuliacinis siurblys – buitinis prietaisas, kuris dažnoje sistemoje dirba dieną naktį visą šildymo sezoną. Statistiškai elektroniniai siurbliai suvartoja vos 10-20% to elektros kiekio, kurį suvartoja neekonomiski 3-jų greičių siurbliai;
• siurblyje integruotos apsaugos ir klaidų rodymas;
• nuorinimo funkcija ir pakeitimo ypatumai;
• kitos funkcijos (elektros vartojimo rodmenys, atsiblokavimo funkcija, tikslaus kėlimo aukščio parinkimas ir pan.).

 

 

 

Daugiau informacijos apie elektroninių cirkuliacinių siurblių ypatybes ir naujoves rasite Grundfos gamintojo buklete.

Tuomet, kai iškyla klausimas dėl vandens tiekimo dideliais kiekiais ar elektros tinklo šalia nėra, optimalus sprendimas – vandens siurblys su vidaus degimo varikliu. Gali būti komplektuojami su benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Šiems įrenginiams nėra reikalinga elektros energija, tad kur kas paprasčiau galima juos pritaikyti įvairiose situacijose. Dėl visų šių priežasčių tokie siurbliai plačiai naudojami pramoniniams tikslams,  žemės ūkio srityje, šalinant vandens sukeltas avarijų pasekmes, gesinant gaisrus, laistymui, užpildant talpas ir t.t…

KONSTRUKCIJA IR VEIKIMO PRINCIPAS

Motosiurblį sudaro du pagrindiniai komponentai, kurie yra tiesiogiai sujungti. Tai yra išcentrinis savisiurbis siurblys ir vidaus degimo variklis, kuris varo siurblį. Variklio ir siurblio velenas, ant kurio yra darbo ratas su mentėmis, yra standžiai tarpusavyje sujungti arba yra vienas bendras velenas.

Ant darbo rato tvirtai išdėstytos mentės, kurios sukuria išcentrinę jėgą, kuri, savo ruožtu, sukuria skysčio slėgio skirtumą siurblio dalies viduje ir įsiurbimo angoje. Besisukančio disko mentės yra sulenktos išilgai savo ašies priešinga rato sukimosi krypčiai, taip sukuriant siurbimo sritį. Dėl slėgio skirtumo įsiurbimo angoje į siurblį ir siurblio viduje skystis juda – iš įsiurbimo angos į siurblio kamerą ir per  siurblio išvadą į išorę. Tokiu būdu  siurblys sukuria vandens slėgį išleidimo angoje, o tai sukelia vandens srauto judėjimo žarna tam tikra kryptimi ir reikiamu aukščiu efektą.

Siurblių maksimalus įsiurbimo aukštis – iki 9 metrų (priklausomai nuo modelio). Kuo aukščiau siurblys yra virš vandens įsiurbimo taško (įsiurbimo aukštis nuo vandens paviršiaus), tuo didesnis jo našumo kritimas. Taip pat reikia įvertinti ir hidraulinius nuostolius, renkantis siurblio įsiurbimo ir išmetimo angų dydį, žarnų ilgį, skersmenį ir paviršiaus lygumą žarnos vidinėje pusėje – ji turėtų būti lygi, o gofruota – išorėje.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis siurblį su vidaus degimo varikliu?

Kaip ir renkantis bet kurį kitą vandens siurblį, svarbiausia atsižvelgti į techninius parametrus – jo galia, maksimalus kėlimo aukštis ir našumas. Tuomet, kai šis įrenginys bus reikalingas vandens siurbimui iš gilesnių šaltinių, svarbu įvertinti ir įsiurbimo aukštį, kuris įprastai turi neviršyti 8-9 metrų. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į siurblio pajungimų matmenis. O po to beliks atkreipti dėmesį į jo išmatavimus ir nurodytą svorį.

Dyzeliniai vandens siurbliai bus efektyviausi tada, jeigu siurblį planuojate naudoti ilgą laiką, jam numatoma didelė darbo apkrova, bus reikalingas intensyvus vandens perpumpavimas dideliais kiekiais. Tokiu atveju nei benzininiai, nei elektriniai variantai neprilygs dyzeliu varomam įrenginiui.

DAB, SAER, CACHENG  gamintojų siurbliai namų ir komerciniams baseinams.

Vandens valymas baseine, jo dezinfekavimas ir šildymas gali būti atliekamas tik vandeniui nuolat judant. Todėl cirkuliacinis siurblys yra privaloma ir neatsiejama baseino dalis.

 

DAB EUROSWIM SERIJOS SIURBLIAI

Savisiurbiai išcentriniai elektriniai siurbliai su įmontuotu didelės talpos pirminiu filtru. Ypač tylūs ir patikimi, sukurti vandens cirkuliacijai ir filtravimui namų ir  visuomeniniuose baseinuose. Taip pat tinka specialiems tikslams žvejybos, žemės ūkio ir pramonės sektoriuose.

Visuose vienfaziuose modeliuose yra įmontuota šiluminė apsauga, todėl prijungti juos prie elektros lizdo yra gana paprasta. Trifazėms versijoms reikalinga išorinė srovės apsauga nuo perkrovos. Patikimas siurblio kameros mechaninis sandariklis yra hermetiškas, net jei siurbiamame skystyje yra mažų abrazyvinių dalelių. Variklis visiškai izoliuotas nuo vandens.

Siurblius lengva sumontuoti. „EUROSWIM“ gali įsiurbti vandenį iš 2 metrų gylio su sąlyga, kad visas įsiurbimo vamzdynas užpildytas vandeniu. Siurblių montavimo padėtis tik horizontali, kiek įmanoma arčiau baseino krašto.

TECHNINIAI DUOMENYS

• Našumas: iki 42 m3/h
• Pakėlimas: iki 22 m
• Maksimali siurbiamo skysčio temperatūra: iki +60 °C
• Maksimali aplinkos temperatūra: iki +50 °C
• PH ribos: 6,5-8,4
• Maksimalus įsiurbimo aukštis: iki 2 m (be atbulinio vožtuvo)

 

SAER KPO/KPW/KSM SERIJŲ SIURBLIAI BASEINAMS

KPO / KPW  savisiurbiai didelės galios elektriniai siurbliai su įmontuotu pirminiu filtru . KSM elektriniai siurbliai tinkami plaukimo baseinams, didelėms filtravimo konstrukcijoms, esant dideliam srautui.

TECHNINIAI DUOMENYS

• Našumas: iki 206 m3/h
• Pakėlimas: iki 22 m
• Maksimali elektros variklio galia: iki 11 kW

Detalesnė informacija

 

 

Video:

Automatinės vandens tiekimo sistemos skirtos vandens tiekimui iš šulinių, negilių gręžinių, slėgio pakėlimui tinkle, kur jis nepakankamas, laistymui ir t.t… Vandens tiekimo sistemų siurbliai, priklausomai nuo modelio, gali įsiurbti vandenį iš 7-9 m gylio (skaičiuojant vertikalų atstumą nuo vandens paviršiaus iki siurblio sumontavimo vietos). Esant vandens paviršiaus lygiui šulinyje daugiau nei 9 metrai nuo žemės paviršiaus, naudojamos sistemos su  inžektoriniais siurbliais arba alternatyvus sprendimas – panardinami siurbliai šuliniams.

SISTEMOS SU MECHANINIU VALDYMU

Vandens tiekimo sistemą su mechaniniu valdymu sudaro šie pagrindiniai komponentai: išcentrinis vandens siurblys, išsiplėtimo indas (hidroforas), slėgio relė ir kontrolės prietaisas (manometras).

Veikimo principas. Sistema dirba automatiniu režimu, palaikydama nustatytą slėgį vandentiekio tinkle. Sistemą valdo slėgio relė sujungta su elektros varikliu. Pradėjus vartoti vandenį, jis tiekiamas iš išsiplėtimo indo (hidroforo). Vandens slėgiui nukritus žemiau nustatytos ribos, įjungiamas siurblys. Sumažėjus vandens vartojimui, slėgis sistemoje kyla ir pasiekus išjungimo slėgį, relė siurblį išjungia. Slėgio nustatymai gali būti keičiami. Į sistemą papildomai gali būti įmontuota relė nuo sausos eigos.

SISTEMOS SU ELEKTRONINIU VALDYMU (SU ELEKTRONINE RELE)

Šio tipo automatinės vandens tiekimo sistemos komponentai ir veikimo principas analogiški kaip ir sistemų su mechaniniu valdymu.

Esminis skirtumas: vietoj relės su mechaniniu valdymu naudojama elektroninė relė.

Privalumai lyginant su mechaninio valdymo sistemomis:

• apsauga nuo sausos eigos;
• apsauga nuo dažno junginėjimosi;
• apsauga nuo per ilgo darbo;
• apsauga nuo didelės apkrovos (variklio šiluminė apsauga).

Galima rinktis ar užsakyti automatines vandens tiekimo sistemas sukomplektuotas su didesnės talpos išsiplėtimo indais (hidroforais), pavyzdžiui: 60-80-100l.

Sistemų su didesnės talpos hidroforais privalumai:

• padeda išvengti slėgio svyravimų;
• prailgina siurblio ir elektros variklio tarnavimo laiką;
• siurblys įsijunginėja rečiau, tai sumažina triukšmą ir padeda taupyti elektros energiją.

SISTEMOS SU ELEKTRONINIU VALDYMU (SU DAŽNIO KEITIKLIU)

Dažnio keitikliai vis dažniau pasirenkami siurblio valdymui dėl vartotojui suteikiamo papildomo komforto (minimalūs slėgio svyravimai) ir elektros energijos taupymo. Vandens siurblio dažnio keitiklis suteikia visapusišką apsaugą ir užtikriną ilgaamžiškumą. Labiausiai dažnio keitiklis vandens siurbliui reikalingas sistemose su nepastoviu vandens suvartojimu. Vandens siurblys su dažnio keitikliu taip pat praverčia mažinant vandens tiekimo sistemos užimamą plotą, nes jam nereikalingas didelės talpos hidroforas.

PRIVALUMAI

DIDELIS EFEKTYVUMAS. Dėl dažnio keitiklio technologijos sistema taupo elektros energiją, prisiderindama prie vandens suvartojimo, o tai leidžia sutaupyti nemažai lėšų
Tylus veikimas. Triukšmo lygis kaip šiuolaikinės indaplovės (47 dB);
Integruotos visos apsaugos
Pastovus vandens slėgis. Intelektuali siurblio kontrolė automatiškai reguliuoja siurblio darbą
Paprasta išsirinkti. Vienas modelis visoms buitinėms taikymo sritims
Lengvai montuojamas. Užima mažai vietos, visi komponentai viduje, “įjunk ir siurbk” koncepcija
Paprastas valdymas. Vartotojui draugiškas valdymo skydelis

Mūsų tinklalapio žinyne rasite atsakymus į šiuos klausimus (paspauskite ant nuorodų):

– Kaip pasirinkti tinkamą automatinę vandens tiekimo sistemą (siurblį) namams, sodui, laistymui?

– Automatinės vandens tiekimo sistemos pajungimo supaprastinta schema

– Dažniausios vandens siurblių, automatinių tiekimo sistemų gedimų, trikčių priežastys

– Oro slėgio reguliavimas membraninėje talpoje (hidrofore)

– Slėgio relės reguliavimas

Aeratoriai gamina oro burbuliukus ir prisotina vandenį deguonimi, bei atlieka vandens pamaišymo funkciją. Vandens prisotinimas deguonimi iš atmosferos oro pasiekiamas be didelių pastangų su mažomis energijos sąnaudomis. Naudojant aeratorius, užtikrinamas būtinas vandens praturtinimo deguonimi lygis, cirkuliacija, srauto susidarymas, užtikrinamas vandens degazavimas ir sumažinamas rūgštingumas, nenaudojant chemikalų ir sukuriama palanki aplinka augalams ir gyvūnams. Tvenkinių aeratoriai yra būtini, norint išvengti „vandens žydėjimo“, kurio pasekmės yra gerai žinomos visiems žuvų augintojams: vanduo įgauna nemalonų kvapą, drumstą spalvą. Jei deguonies koncentracija vandenyje nukrenta žemiau 2 mg/l, žuvys gaišta. Žiemą aeratoriai neleidžia visiškai užšalti vandens telkiniui.

NAUDOJIMO SRITYS

• Nuotekų (SBR) sistemose
• Tvenkiniuose deguonies prisotinimui
• Žvejybos ūkiuose

Video:

Italijos gamintojo “MARCO” nuolatinės 12/24V įtampos panardinami ir sausai statomi, universalūs, lengvai transportuojami siurbliai. Maitinami nuo 12/24 voltų nuolatinės įtampos ir plačiai naudojami buityje, sode, valtyse ir laivuose, mobiliuose nameliuose. Nepaisant mažos galios ir kompaktiškų matmenų, jie leidžia išspręsti daugelį buitinių užduočių, susijusių su vandens tiekimu ar jo išsiurbimu. Taip pat gaminami modeliai, kurie skirti  kitų terpių, tokių kaip įvairūs klampūs skysčiai, antifrizas, dyzelinas ir t.t… siurbimui.

NAUDOJIMO SRITYS

• Vandens tiekimui
• Laistymui ir plovimui
• Vandens cirkuliacijai
• Drenažui
• Vandens tiekimo sistemoms
• Dyzelino, antifrizo, alyvų, klampių skysčių siurbimui ir t.t…

 

PRIVALUMAI

• Galimybė naudoti tokiomis sąlygomis, kai nėra elektros energijos tiekimo tinklo
• Kompaktiškumas
• Žemas triukšmo lygis

 

ATSKIRŲ MARCO SIURBLIŲ SERIJŲ YPATYBĖS

Marco gaminamų siurblių asortimentas yra labai platus, o tai leidžia be didelių sunkumų greitai pasirinkti tinkamiausią variantą konkrečioms užduotims atlikti.

UP serijos panardinami 12-24 V įtampos siurbliai, kurių galia siekia iki 50 W,  skirti naudoti jachtų ir valčių nuotekų sistemose kanalizacijos, drenažo vandens pumpavimui, kur dėl saugumo priežasčių negalima 220V įtampa. Išskirtiniai šių „Marco“ modelių bruožai yra patvarus ir greitai išardomas korpusas, pagamintas iš smūgiams atsparaus plastiko, galimybė automatizuoti darbą su specialiu plūdiniu jungikliu.
VP45K serijos komplektai su žemos įtampos siurbliu, kurio galia 96 W, pistoletu ir žarnų rinkiniu, kurie puikiai pasitvirtina pumpuojant dyzelinį kurą iš skirtingo tūrio talpyklų. Apvadinis vožtuvas siurblyje leidžia jį naudoti kartu su dozavimo pistoletu. Pilnas būtinų priedų (kabelių, žarnų, filtrų, spaustukų, jungiamųjų detalių) komplektas, galimybė pakeisti išleidimo antgalių padėtį ir didelis našumas (iki 45 l / min.) .
UP-1 serijos žemos įtampos siurbliai, kurių galia yra 180 W, per 1 minutę gali išpumpuoti iki 35 litrų antifrizo, vandens ir kitų skysčių, turinčių nedidelių priemaišų, ne didesnių kaip 3 mm. Dėl savo kompaktiško dydžio ir mažo svorio (ne daugiau kaip 2,8 kg) šios serijos Marco siurbliai paprastai montuojami kempinguose, priekabose, valtyse. Be to, visi produktai turi aukštą apsaugos lygį nuo drėgmės įsiskverbimo į korpusą – IP55. Naudojimo ypatybė – periodiško (kas pusvalandis nepertraukiamo veikimo) aušinimo poreikis, kuris padės išvengti jų ankstyvo nusidėvėjimo ir sugadinimo.
120–360 W galios savisiurbiai UP serijos žemos įtampos siurbliai perpumpuoja iki 30 l/min. Skirti neklampios alyvos, dyzelinio kuro, antifrizų, kuriuose nėra priemaišų, pumpavimui. Šios Marco siurblių serijos išskirtinės ypatybės: bronzinė hidraulinė dalis, nerūdijančio plieno velenas, patikimi antgaliai ir filtrai. Nuo 1,5 iki 4,46 kg svorio tokia įranga užima minimalią vietą.

Daugiau informacijos apie Marco siurblių ypatybes ir jų technines charakteristikas rasite konkrečių produktų aprašymuose ir naudojimo instrukcijose.

 

 

Video:

Skysčių lygio davikliai reikalingi skysčių lygiui talpose ar vamzdynuose kontroliuoti. Pagal funkcionalumą daviklius galima suskirstyti į skysčio lygio matuoklius ir signalizatorius.

Skysčio lygio davikliai (matuokliai)  skirti nuolatiniam skysčių lygio matavimui. Jų veikimas grindžiamas tam tikrais fiziniais principais, kurių dėka elektroninis lygio matuoklio blokas skysčio lygio vertę konvertuoja į proporcingą analoginį signalą arba į skaitmeninį kodą.

Signalizaciniai davikliai skirti identifikuoti nustatytą skysčio lygio (užpildymo / ištuštinimo) vietą rezervuare ar vamzdyje. Tokie davikliai turi diskretinį (relės ar tranzistoriaus) išėjimo signalą. Daviklis suveikia, kai skystis blokuoja ar atleidžia jame esantį jautrų elementą. Skysčio lygio signalizatoriai kontroliuoja maksimalų ar reikiamą skysčio lygį įvairiose talpyklose, konteineriuose, rezervuaruose, baseinuose, šuliniuose, gręžiniuose, atviruose rezervuaruose. Skysčio lygio signalizacijos įtaisas perspėja apie skysčio pasiektą nustatytą ribą.

Priklausomai nuo nustatytų užduočių, parenkamas reikiamas įrangos tipas, lygio matuokliai ar signalizacijos įtaisai. Tačiau dažnai naudojami abiejų tipų įtaisai, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti siurblį nuo sausos eigos, išvengti skysčio perpildymo per rezervuaro kraštą arba tiksliam proceso metu naudojamų skysčių dozavimui.

Tinkamų daviklių parinkimas priklauso nuo proceso parametrų (darbinės temperatūros, slėgio ir kt.) Bei paties skysčio fizikinių ir cheminių savybių (klampumas, elektrinis laidumas, agresyvumas ir kt.).

Skysčių lygio daviklius galima suskirstyti į du tipus: kontaktinius (visas jutiklis arba jo dalis liečiasi su terpe) ir bekontakčius (matavimas atliekamas be kontakto su skysta terpe). Kiekvienas iš šių tipų turi pranašumų ir trūkumų ir gali būti pritaikytas tam tikroje srityje.

Kontaktinio tipo davikliai paprastai naudojami procesuose, kuriuose pvz: temperatūra virš + 90 ° С, slėgis virš 3 barų.

Taip pat kontaktiniai davikliai naudojami išmatuoti putojančių skysčių lygį (pienas, alus, sultys, dujos, vanduo ir kt.).

Bekontaktiniai skysčio lygio davikliai naudojami ten, kur būtina išvengti matuojamo skysčio fizikinių ir cheminių savybių kenksmingo poveikio. Matavimo procesui ir daviklio veikimui įtakos gali turėti: klampūs skysčiai (kondensuotas pienas, uogienės, aliejaus produktai, glicerinas ir kt.),
agresyvūs skysčiai (šarmai, rūgštys).

Nors agresyvios terpės lygiui stebėti yra rekomenduojamas nekontaktinis daviklis, vis dėlto kontaktiniai davikliai pagaminti iš nerūdijančio plieno ir plastiko, taip pat naudojami kartu su agresyviais skysčiais.

Visi skysčio lygio davikliai skiriasi ne tik funkcionalumu (lygio davikliai (matuokliai)/signalizaciniai davikliai), tipu (kontaktiniai/bekontaktiniai), bet svarbiausia – pagal veikimo principą (Detaliau – žemiau pateiktoje lentelėje).

Vandens slėgio daviklis – prietaisas, kurio viduje jautrus elementas reaguoja į terpės būklės pasikeitimą ir paverčia jį signalu, kuris gali būti elektrinis, pneumatinis ar skaitmeninis. Tokie davikliai leidžia stebėti vandens slėgį pramoninėje įrangoje (hidraulikoje, kompresoriaus ir šaldymo sistemose), vandens vamzdžiuose, šuliniuose, gręžiniuose, vandens tiekimo tinkluose, kanalizacijos sistemose, oro kondicionieriuose ir t.t…

 

Renkantis vandens slėgio daviklį, reikia atkreipti dėmesį į šiuos parametrus:

• slėgio intervalo ribos ir tipas;
• išėjimo signalas;
• sąlygos, kurioms prietaisas yra skirtas;
• jungties tipas (kaip sumontuoti darbo vietoje).

Taip pat be paminėtų aukščiau, renkantis vandens, skysčio, oro ar dujų slėgio daviklį, būtina atsižvelgti į daugybę kitų parametrų, įskaitant atsparumą cheminėms medžiagoms, temperatūros intervalą, korpuso apsaugos klasę ir daugelį kitų.

 

Slėgio daviklius galima suskirstyti į keletą kategorijų, grupių ir pogrupių.

Priklausomai nuo aplinkos ar matuojamos terpės pavojingumo klasės, davikliai yra suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

Standartinio išpildymo pramoniniai slėgio davikliai naudojami visais atvejais, kur nėra pavojingos užsiliepsnojimui, sprogimui terpės ar aplinkos.

Sprogimui ir kibirkščiavimui atsparūs slėgio davikliai yra būtini, jei prietaisas tiesiogiai liečiasi su pavojinga matuojama terpe ar aplinka. Tokiu atveju yra didelė tikimybė, kad naudojant standartinę versiją, prietaisas gali užsidegti, o tai galėtų sukelti sprogimo ir gaisro pavojų. Speciali konstrukcija, prietaiso elektrinių komponentų ir jų dalių izoliacija su atspariu apvalkalu, kuris apsaugo nuo liepsnos ir (ar) sprogimo. Šiuo atveju taip pat naudojami visų rūšių elektriniai signalų lygintuvai, kurie iki minimumo sumažina įtampos šuolius.

 

Taip pat slėgio daviklius galima klasifikuoti pagal išėjimo signalo tipą:

Su analoginiu išėjimo signalu yra labiausiai paplitę. Išėjimo signalas yra 4–20 mA, 0-10 arba 0–5 voltai nuskaitomi daugumos programuojamų valdiklių, o įtampa nuo 12 iki 24 voltų prieinama daugelyje įtaisų.
Su skaitmeniniu išėjimo signalu. Tokio tipo daviklis yra labiau pažangesnis techniniu požiūriu, nes turi žymiai platesnes pajungimo galimybes. Daviklius su skaitmeniniu išvesties signalu galima prijungti prie programuojamų valdiklių, automatizavimo sistemų, arba tiesiogiai prie kompiuterio nuskaitymui be papildomų prietaisų.

 

Visus slėgio daviklius galima suskirstyti į keletą grupių, atsižvelgiant į tikslumo klasę:

Tikslių slėgio daviklių paklaida yra ne didesnė kaip 3% visos skalės ir jie naudojami daugelyje panaudojimo sričių: vandens tiekimo, vandens valymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemose (ŠVOK), katilų įrangoje ir daugelyje kitų.
Aukšto tikslumo slėgio daviklių paklaida yra ne didesnė kaip 0,5%, o tai leidžia naudoti prietaisus srityse: naftos chemijos ir dujų pramonėje, laboratoriniuose matavimuose ir daugelyje kitų, kur matuojant pagrindinė charakteristika – rodmenų tikslumas.
Etaloniniai slėgio davikliai daugiausia naudojami tikrinant ir kalibruojant kitus slėgio daviklius, todėl šiems davikliams keliami griežčiausi reikalavimai matavimo paklaidai, kuri paprastai neviršija 0,05%.

 

 

MECHANINĖS VANDENS SLĖGIO RELĖS

Vandens slėgio relės naudojamos, siekiant automatiškai įjungti ir išjungti siurblį, atsižvelgiant į vandens slėgį sistemoje. Būtent šis mažas sistemos elementas padaro vandens tiekimą patogų, kontroliuodamas siurblio veikimą be žmogaus įsikišimo. Slėgio relės naudojimo paskirtis yra automatiškai įjungti siurblį, kai slėgis vandens tiekime sumažėja iki iš anksto nustatytos minimalios vertės (mažesnis slėgis), ir išjungti siurblį, kai pasiekiamas didžiausias nurodytas slėgis sistemoje (viršutinis slėgis). Pagrindinis žodis čia yra automatinis, tai yra, be žmogaus įsikišimo.

 

Vandens tiekimo sistemose slėgio relė naudojama tik kartu su išsiplėtimo indu (hidroforu).

Paprasčiausia ir labiausiai paplitusi slėgio relė – platforma su dviem spyruoklėmis, kurios gali judėti ir tokiu būdu uždaryti/atidaryti įmontuotus relės elektrinius kontaktus. Poveikis spyruoklių judėjimo intervalui pasiekiamas, atsukant ar priveržiant spyruoklių įtempimo / atleidimo veržles arba vandens slėgiu vandens tiekimo sistemoje. Pakanka prijungti relę prie vamzdyno ir užmaitinti siurblį per relės kontaktų grupę. Kiekviena relė turi savo slėgio nustatymų intervalą. Vartotojus dažniausiai domina didžiausias (viršutinis) siurblio išjungimo slėgis. Pačios paprasčiausios relės leidžia išjungti siurblį, pasiekus slėgiui maždaug 4,5–5 barų lygį, kurio pakanka beveik visoms buitinėms vandens tiekimo sistemoms. Relėje jau yra preliminarūs (gamykliniai) vandens slėgio nustatymai, kuriuos galima reguliuoti atskirai, jei dėl tam tikrų priežasčių gamyklos nustatymai netinka. Paprastai taip yra dėl poreikio padidinti slėgį name, kuriame yra keli aukštai ir (arba) kai sistemoje dideli slėgio nuostoliai dėl ilgo vamzdyno. Gamykliniai slėgio relės parametrai būna nurodyti gamintojo techninėje dokumentacijoje. Daugelyje buitinių sistemų optimalus slėgio įjungimo ir išjungimo skirtumas yra nuo 1 iki 1,5 bar.

 

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, įsigyjant ir montuojant slėgio relę:

• naudojama įtampa, srovė (parodo, kokios maksimalios galios siurblys gali būti tiesiogiai prijungtas per slėgio relę);
• slėgio intervalas (būtina įsitikinti, kad relė leidžia sureguliuoti slėgį tokiose ribose, kokie reikalingi sistemos veikimui).

 

Kur ir kaip įrengti slėgio relę vandens tiekimo sistemoje?

Dauguma buitinių relių turi ¼ “jungtį, sriegiai išoriniai/vidiniai. Klasikinis sprendimas – 5 kontaktų jungtis (penkiašakis), skirta relei, manometrui ir jungtims, viena iš kurių skirta prijungti prie išsiplėtimo indo. Tačiau slėgio relę galima montuoti ir atskirai nebūtinai prie pat hidroforo, naudojant trišakį. Nustatant slėgio relę ir vizualiai stebint slėgį darbo metu, būtinas manometras. Kuriame sistemos taške yra sumontuota relė, nėra didelės reikšmės, nes vanduo yra praktiškai nesuspaudžiamas, tačiau rekomenduotina relę sumontuoti tame pačiame lygyje su išsiplėtimo indu – hidroforu (ta prasme, kad ne skirtinguose aukštuose).  Jei yra galimybė, relės ir išsiplėtimo indo geriau nemontuoti vietose, kur yra daug drėgmės. Sumontavus slėgio relę sistemoje, būtina sureguliuoti relę ir atitinkamai oro slėgį išsiplėtimo inde.

 

APSAUGA NUO SAUSOS EIGOS (SLĖGIO RELĖ LP3)

Vandens slėgio reles taip pat galima naudoti, norint apsaugoti siurblį nuo veikimo be vandens (sausos eigos). Įprastai veikiančioje slėginėje vandens tiekimo sistemoje, vandens slėgis visada yra didesnis nei 1 baras, o kai vamzdžiuose trūksta vandens, slėgis nukrenta žemiau šios vertės. Tai yra apsaugos nuo sauso eigos pagrindas – jei slėgis sistemoje nukrenta žemiau tam tikros vertės (paprastai žemiau 0,4–0,6 bar), relė automatiškai išjungia siurblį. Klasikinis tokios relės pavyzdys yra LP 3. Pakartotinis siurblio paleidimas galimas tik rankiniu būdu (nuspaudžiant relės kontaktų mygtuką).

 

ELEKTRONINĖS RELĖS IR PRIETAISAI SIURBLIŲ VALDYMUI IR APSAUGAI

Alternatyva standartinei vandens slėgio relei yra elektroniniai prietaisai ir relės, automatiškai reguliuojantys slėgį sistemoje pagal nustatytas reikšmes. Be to, visi šie prietaisai turi savyje integruotas apsaugas nuo sausos eigos. Tai prietaisai užtikrinantys automatinį siurblio darbo ir jo apsaugos valdymą. Šie prietaisus galima pavadinti  vandens tiekimo sistemos „smegenims“. Jie reikiamu metu įjungia arba išjungia siurblio variklį. Vartotojas tiesiog atsuka ar užsuka čiaupą, visa kita daro automatikos blokas.

 

Veikimo principas ir galimybės

Prietaiso funkcionalumas priklauso nuo naudojamos elektroninės valdymo plokštės. Nepaisant to, klasikiniuose siurblių prietaisuose galima išskirti šias bendras savybes:

• skirtas prijungti tik vienfazius buitinius siurblius, kurių galia yra iki 1,5–2,2 kW;
• veikimo algoritmas yra sudarytas, remiantis srauto ir vandens slėgio daviklio, įmontuoto į prietaisą, matavimais;
• visi automatiniai prietaisai užtikrina apsaugą nuo sausos eigos.

 

Papildomos prietaiso funkcijos:

• trumpalaikių įjungimų apribojimas;
• automatiniai bandymai paleisti siurblį po avarinio darbo režimo;
• apsauga nuo perkrovos.

 

Veikimo principas

Siurblys įjungiamas, kai slėgis sistemoje nukrenta žemiau įsijungimo lygio (paprastai ši vertė svyruoja nuo 1,5 iki 2 barų), kuris dažnai nėra reguliuojamas, arba kai slėgis nukrenta iki vertės, kurią vartotojas nustatė savarankiškai (priklausomai nuo modelio). Siurblys išjungiamas, kai nėra vandens srauto, o slėgis sistemoje yra didesnis nei įsijungimo slėgis. Praktiškai tai reiškia, kad siurblys išsijungia, tik pasiekus didžiausią slėgį, atsižvelgiant į siurblio savybes. Priklausomai nuo prietaiso modelio, išjungimo slėgį gali nustatyti ir vartotojas. Konkretaus prietaiso modelio funkcionalumą galite rasti atitinkamo gaminio aprašyme. Net jei konkretus automatikos prietaisas leidžia siurblio valdymą be išsiplėtimo indo, vis tiek rekomenduojama jį įdiegti sistemoje.

 

Automatikos prietaisų naudojimo privačiame name privalumai:

• automatikos prietaisas yra lengviausias būdas automatizuoti jūsų namo vandentiekį, nenaudojant išsiplėtimo indo ir slėgio relės;
• automatikos prietaisas yra lengviausias ir patikimiausias būdas apsaugoti siurblį nuo sausos eigos;
• automatizavimo prietaisus lengva sumontuoti ir konfigūruoti. Palyginti su standartinėmis slėgio relėmis, daugelis prietaisų leidžia tiksliau mygtukais reguliuoti viršutinį ir apatinį slėgį, skirtingai nei nustatyti slėgį mechaninės relės atveju – bandymų ir galimų klaidų būdu.

 

 

Mūsų tinklalapio žinyne rasite informaciją, kaip sureguliuoti slėgio relę ir oro slėgį išsiplėtimo inde.

ĮVAIRŪS DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

SIURBLIO (SISTEMOS) PARINKIMO ETAPAI

Vandens tiekimo siurblio (sistemos) parinkimą namams galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus:

1. Siurblio tipo parinkimas:

  • Sausai statomas;
  • Panardinamas.

2. Vandens tiekimo sistemos valdymo pasirinkimas:

  • Valdymas su slėgio rele;
  • Valdymas su dažnio keitikliu.

3. Parametrų reikalingų siurblio parinkimui apskaičiavimas. Siurblio parinkimui reikalingi 2 parametrai: debitas (našumas) ir slėgis.

 

SIURBLIO TIPO PARINKIMAS

Vandens tiekimo siurblio (sistemos) pasirinkimas, kaip ir bet kokio kito siurblio, prasideda nuo išsiaiškinimo kokiai sistemai siurblys reikalingas. Ar vandenį siurblys turi siurbti iš šulinio (gręžinio) ar turi tiesiog sukelti papildomai slėgį iš miesto vandentiekio tinklo? Ar norima siurblį pastatyti sausai patalpoje ar panardinti į šulinį?

Buitinio vandens tiekimo sistemas galima suskirstyti sekančiai:

• Vandens tiekimo sistemos iš artezinių gręžinių su panardinamais gręžinio siurbliais;
• Vandens tiekimo sistemos iš šulinių ar talpų su panardinamais šulinių siurbliais;
• Sausai statomos automatinės vandens tiekimo sistemos iš šulinių ar talpų;
• Vandens tiekimo sistemos iš miesto tinklų sukeliant papildomą slėgį su sausai pastatomais nesavisiurbiais siurbliais ant namo vandentiekio įvado.

Kiekvienam iš šių atvejų naudojami skirtingos konstrukcijos siurbliai. Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kokią sistemą norima įsirengti ar sistema jau įrengta. Daugiau informacijos apie šių sistemų ypatumus ir kaip jas pasirinkti rasite šiose žinyno temose:

– Kaip pasirinkti tinkamą automatinę vandens tiekimo sistemą (siurblį) namams, sodui, laistymui?;

– Giluminio siurblio parinkimas gręžiniui;

– Panardinami siurbliai šuliniams.

 

VANDENS TIEKIMO SISTEMOS VALDYMAS

Siurblio valdymas su slėgio rėle. Siurblys įjungiamas pagal nustatytą relėje apatinę slėgio ribą, išjungiamas pagal viršutinę slėgio ribą. Būtinas priedas – atitinkamos talpos hidroforas (membraninis išsiplėtimo indas). Komfortas nėra maksimalus, nes slėgis pastoviai svyruoja 1-1,5bar ribose. Patikimumas žemas, nes nėra jokių apsaugų (nuo sausos eigos, įtampos šuolių ir t.t..) be to, jei tinkamai netikrinamas oro slėgis hidrofore, galimi pastarojo gedimai (ventilis išleidžia orą, suplyšta guminis maišas ir t.t.). Informaciją apie slėgio reles ir jų asortimentą rasite paspaudę ant aktyvių nuorodų. Mūsų įmonės gaminamas sukomplektuotas ir paruoštas buitiniam naudojimui automatines vandens tiekimo sistemas rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Siurblio valdymas su dažnio keitikliu. Siurblio sūkiai valdomi pagal poreikį. Didesnis vandens poreikis, siurblys sukasi greičiau, mažesnis – lėčiau. Maksimalus komfortas (slėgis visuomet pastovus nepriklausomai nuo to, kiek vartojimo taškų vienu metu veikia), maksimalus patikimumas (integruotos apsaugos), pakankamai tylus veikimas (siurblys dažniausiai sukasi nepilnais sūkiais), mažiausios eksploatacinės išlaidos (siurblys dažniausiai sukasi nepilnais sūkiais, tai vartoja mažiau elektros, taip pat užtikrinus optimalų slėgį, prietaisai suvartoja mažiau vandens). Daugiau informacijos apie dažnio keitiklių privalumus rasite šioje žinyno temoje, dažnio keitiklių modelius rasite atitinkamoje prekių kategorijoje. Gamyklinius automatinių vandens tiekimo sistemų ir panardinamų siurblių su integruotais dažnio keitikliais modelius: SCALA2 3-45, MAC550, E.SYBOX MINI 3, E.SYBOX, CPD-SH4-100, E.SYBOX DIVER 55/120 rasite paspaudę ant aktyvių nuorodų.

 

SIURBLIO PARAMETRŲ APSKAIČIAVIMAS

Kai pasirinktas siurblio ir jo valdymo tipas, būtina apskaičiuoti parametrus, pagal kuriuos bus parenkamas siurblys. Siurblio parinkimui reikalingi 2 parametrai: debitas (našumas) ir slėgis.

Debitas (našumas), dar vadinamas srautu, tai skaičius nurodantis pratekantį vandens kiekį per laiko vienetą (l/min arba m³/h). Standartiniam individualiam gyvenamam namui: 1,5-2 m³/h. Didesnėms sistemoms, su laistymo, baseino įranga, skaičiuojama atitinkamai. Rimtesnius skaičiavimus atlieka vandentiekio dalies projektuotojai.

Slėgis (pakėlimo aukštis) – reikšmė, nurodanti kokį slėgį turi sukelt siurblys, kad iš krano normalia srove bėgtų vanduo. Paprastai tai apibrėžiama kaip metrai vandens stulpo ir žymimi tiesiog m raide. Rimtesnius skaičiavimus atlieka vandentiekio projektuotojai. Paprastus skaičiavimus individualiam namui galima atlikti remiantis žemiau pateiktu pavyzdžiu.

Slėgio skaičiavimo eiga. Bendras reikalingas siurblio sukeliamas slėgis susideda iš 3 dedamųjų:

• Geometrinio aukščių skirtumo tarp vandens lygio šulinyje (gręžinyje, vandens telkinyje ir pan.) ir aukščiausiai esančio vandens vartojimo taško;
• Slėgio nuostolių vamzdyne;
• Laisvo slėgio paskutiniame aukščiausiai nutolusiame vandens vartojimo prietaise.

Aukščių skirtumas tarp vandens paviršiaus ir aukščiausio prietaiso suskaičiuojamas lengvai, o laisvas slėgis paprastai priimamas apie 15-20 m (1,5-2 bar). Jei naudojami kokie nors ypatingi prietaisai (ypatingos dušo galvutės, sūkurinės vonios ir pan.), būtina atsižvelgti į prietaisų specifikacijoje nurodytą jų veikimui reikalingą minimalų slėgį. Slėgio nuostolius vamzdyne galima paskaičiuoti, naudojant hidraulinių nuostolių skaičiuokles. Sustambintas skaičiavimas paprastas: imamas vamzdyno ilgis, t.y. nuo šulinio iki tolimiausiai esančio prietaiso ir padauginamas iš 0,1. Pavyzdžiui, jei bendras vamzdžio ilgis 20m tai slėgio nuostoliai bus 2m (20*0,1=2m).

Skaičiavimo pavyzdys renkant panardinamą gręžinio (šulinio) siurblį

 

Pradiniai duomenys:

  • Dinaminis vandens lygis (dinaminis vandens lygis yra atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens paviršiaus siurblio veikimo metu) gręžinyje – 10 metrų;
  • Namo vandens įvadas nutolęs nuo gręžinio 30m;
  • Aukščiausias  vandens naudojimo taškas nuo žemės paviršiaus – 6m.

Reikalingas siurblio sukuriamas slėgis bus: 40,6m (16+4,6+20).

Skaičiavimai:
• Geometrinis aukščių skirtumas tarp vandens paviršiaus ir aukščiausiai stovinčio prietaiso – 16m (10m+6m);
• Nuostoliai vamzdyne – 4,6m. Vamzdyno ilgis 46m (10m+30m+6m), gauta vertė dauginama iš 0,1;
• Laisvas slėgis aukščiausiai nutolusiame vandens vartojimo taške – 20m.

Reikalingas siurblys, kurio darbo taškas: debitas – 2m³/h ir pakėlimas – 40,6m. Slėgio ir debito gali būti (neženkliai) ir daugiau, bet ne mažiau.

 

Ir svarbu atsiminti, kad rinktis siurblį pagal variklio galią yra visiškai neteisinga ir netikslu. Tik atlikus skaičiavimus ir pasirinkus siurblį pagal reikiamą vandens tiekimo sistemoje debitą ir slėgį, galima kalbėti apie siurblio elektros variklio galią. Turint konkretų siurblio modelį ir žinant jo elektros variklio galią, siurblio valdymui ir apsaugai galima parinkti optimalų dažnio keitiklį. Tik reikia įsidėmėti tai, kad gręžinio giluminiam siurbliui parenkamas viena pakopa galingesnis dažnio keitiklis. Pavyzdžiui, jei panardinamo gręžinio siurblio elektros variklio galia yra 0,75kW, dažnio keitiklio galia – 1,1kW.

 

 

Hidraulinis smūgis –  staigus slėgio pakitimas slėginiame vamzdyje staiga pakitus skysčio tekėjimo greičiui.  Hidraulinis smūgis gali susidaryti tiek vandentiekio, tiek slėginiuose nuotekų tinkluose. Gali suardyti vamzdį arba jame esančius įrenginius, pvz., siurblius. Žalingas hidraulinio smūgio poveikis mažinamas specialiais įtaisais, apsauginiais vožtuvais, slėgio kompensatoriais, oro gaubtais, jei galima, mažinamas tėkmės greitis, trumpinami vamzdžiai, ilginama uždaromojo įtaiso uždarymo trukmė.

Slėgis gali ir didėti, ir mažėti, o priklausomai nuo to, hidraulinis smūgis gali būti:

  • Teigiamas – dažnesnis, kai slėgis vamzdyne labai padidėja vamzdžio gale staiga uždarius sklendę (tekėjimo greitis staiga sumažėja) arba paleidžiant siurblį. Pavyzdžiui, uždarant sklendę, iš inercijos skystis dar kurį laiką teka link sklendės, čia jis tarsi „susispaudžia“, o slėgis staiga padidėja: gaunamas teigiamas hidraulinis smūgis. Šiuo atveju papildomas slėgis gali daug kartų viršyti pradinį slėgį vamzdyje arba sistemoje. Dėl to gali įvykti avarijos: sutrūkti vamzdžiai, sugesti sistemos hidrauliniai aparatai bei prietaisai.
  • Neigiamasis hidraulinis smūgis (slėgio sumažėjimas) atsiranda, kai vandens tekėjimo greitis labai padidėja staiga uždarius sklendę vamzdžio pradžioje, staiga sustabdžius siurblį arba atidarius sklendę vamzdžio gale. Šiuo atveju sistemoje dėl staigaus slėgio sumažėjimo gali susidaryti didelis vakuumas ir pasireikšti žalingi kavitacijos reiškiniai.

 

HIDRAULINIO SMŪGIO PRIEŽASTYS

Hidraulinis smūgis dažniausiai įvyksta dėl kelių priežasčių:

  • staigus vožtuvų, sklendžių ir kitų ventilių uždarymas/atidarymas keičia srauto greitį;
  • siurblių įjungimas / išjungimas sukelia slėgio pokyčius sistemoje;
  • hidraulinis smūgis gali atsirasti dėl staigių vamzdžių skerspjūvio pokyčių bendroje vamzdyno sistemoje;
  • vamzdyno pildymas ar ištuštinimas;
  • gaisrinių hidrantų naudojimas;
  • elektros energijos dingimas;
  • darbinės terpės judėjimo kelyje galimos kliūtys – tokios kliūtys gali būti oro tarpai, priešingai nukreiptas srautas ir kt.

Staigus manipuliavimas su uždarymo vožtuvais (atidarymas, uždarymas) lemia greitą slėgio pasikeitimą įrangos montavimo vietose. Uždarius vožtuvą, jį ir jo komponentus veikia greitai didėjantis slėgis. Todėl sriegių tarpikliai ir flanšinės tarpinės neretai tampa netinkamos naudoti. Sistemos veikimas padidėjusio slėgio sąlygomis sukelia gedimus srauto uždarymo elementams.

Staigiai atsukus sklendę (vožtuvą) skystis greitai įgauna greitį ir pradeda judėti į žemesnio slėgio zoną, esančią už vožtuvo. Tokiu atveju kyla pavojus toms vietoms, kurios yra už uždarymo įrangos. Ypač dažnai hidraulinis smūgis veikia tas sritis, kuriose yra didžiausias pasipriešinimas tekančios terpės srautui (vamzdžių alkūnės, baterijos ir kt.).

Perteklinis slėgis

Per didelis slėgis gali būti skirtingas, jo vertę lemia šie veiksniai:

  • Skysčio gebėjimas susispausti (pavyzdžiui, vanduo praktiškai nesusispaudžia);
  • Darbinės terpės judėjimo greitis;
  • Tekėjimo proceso laikas.

Ne mažiau svarbus yra medžiagų, kurias veikia hidraulinio smūgio jėga, standumo laipsnis. Tai paaiškinama tuo, kad judančio srauto energija negali greitai pavirsti kitų rūšių energija, pavyzdžiui, į potencialią vamzdžio sienelių deformacijos ar pumpuojamos darbinės terpės suspaudimo energiją. Tai lemia tai, kad slėgis kliūties / vamzdžio išsiplėtimo vietoje smarkiai padidėja / sumažėja ir taip susidaro smūgio banga. Jei slėgis sistemoje yra didesnis nei leistina vertė konkrečiai vamzdyno linijos medžiagai, tai gali pažeisti jos vientisumą.

 

HIDRAULINIO SMŪGIO PASEKMĖS

Hidraulinio smūgio rezultatas yra staigus slėgio padidėjimas kliūties vietoje ir atsiradusios slėgio bangos staigus sklidimas išilgai vamzdžio. Dėl savo staigumo ši banga dar vadinama smūgine arba smūgio banga. Hidraulinis smūgis kelia didelį pavojų vandens tiekimo ir šilumos tinklams, juose sumontuotai įrangai, siurbliams. Per greitas slėgio lygio pasikeitimas gali pakenkti vamzdyno sistemai ir joje sumontuotai uždaromajai armatūrai. Dėl hidraulinio smūgio poveikio gali būti pažeistas uždarymo elementų sandarumas, trūkti vamzdžiai ir sugesti siurbliai bei šilumos apykaitos įranga. Todėl svarbu užkirsti kelią hidraulinių smūgių atsiradimui arba sumažinti jų smūgio jėgą.

Sužinoti apie hidraulinių smūgių atsiradimą vamzdyne nėra sunku. Pirmieji šių neigiamų veiksnių simptomai yra pašalinių garsų atsiradimas (spragtelėjimai, stuksenimai ir kt.), kurie dažniausiai girdimi atsukant/užsukant čiaupą. Daugelis nesureikšmina tokių triukšmų, tačiau vis dėlto jie signalizuoja apie padidėjusias apkrovas vamzdyne.

 

APSAUGA NUO HIDRAULINIO SMŪGIO 

Norint apsaugoti vamzdyną nuo  hidraulinio smūgio, reikia:

Tolygus atidarymas / uždarymas . Sklandžiai uždarius vožtuvą, slėgis vamzdyje palaipsniui išsilygins. Tokiu atveju smūgio banga turės nereikšmingą jėgą, todėl hidraulinio smūgio galia bus minimali. Bet ne visais atvejais įmanoma užtikrinti sklandų čiaupo uždarymą. Ne visi modeliai yra ventilinės konstrukcijos, daugelyje šiuolaikinių kranų yra rutulinė sistema – pakanka vieno neatsargaus staigaus pasukimo ir vožtuvas atsidurs „uždarytoje“ padėtyje.

Didesnio skersmens vamzdžiai. Didelio skersmens vamzdynuose darbinė terpė juda mažesniu greičiu nei mažesnio skersmens sistemose. Kuo mažesnis skysčio tekėjimo greitis, tuo silpnesnė hidraulinio smūgio jėga. Tačiau šis metodas yra daug brangesnis. Išlaidas padidina didesnė vamzdžių ir šilumos izoliacijos kaina.

Amortizuojančių prietaisų (atkarpų) sumontavimas. Toks prietaisas montuojamas darbinio skysčio judėjimo kryptimi. Kaip amortizatorius gali būti naudojamas lankstaus plastikinio arba guminio vamzdžio gabalas, kuris pakeičia standaus vamzdžio dalį, pavyzdžiui prieš termostatą. Atsiradus hidrauliniam smūgiui, elastinė dalis ištempiama ir smūgio jėga iš dalies slopinama.

Kompensacinės įrangos (išsiplėtimo indų) sumontavimas. Slėginis išsiplėtimo indas (kitaip tariant hidroforas) – tai specialus metalinis ar iš stiklo pluošto pagamintas sandarus indas, kurio viduje yra elastinga membrana (diafragma) ir tam tikras vandens tūris prie tam tikro slėgio. Daugiau informacijos apie išsiplėtimo indą (hidroforą) rasite šioje žinyno temoje. Išsiplėtimo indų (hidroforų) kategorijas, techninius duomenis ir kainas rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Automatika siurblio valdymui. Viena iš hidraulinių smūgių atsiradimo vamzdžiuose priežasčių gali būti neteisingai parinktas siurblys jau sumontuotai vamzdyno sistemai. Darbinės terpės judėjimas priklauso nuo to, kaip greitai sukasi siurblio velenas. Laipsniškas sukimosi greičio sumažėjimas / padidėjimas leidžia sumažinti smūgio jėgą ir sumažinti hidraulinio smūgio atsiradimo riziką. Gamyboje siurblinės įrangai valdyti naudojami specialūs reguliatoriai, dažnio keitikliai ir kiti panašūs siurblio “minkšto” paleidimo įtaisai. Ši įranga taip pat tinka naudoti buityje. Vandens hidraulinis smūgis vamzdynuose atsiranda, staiga sustojus siurbimo įrangai, pavyzdžiui, sugedus elektros tiekimui. Pramonės ir komunalinių paslaugų srities įmonėse įrengti rezerviniai energijos tiekimo šaltiniai (elektros generatoriai) ne kartą įrodė savo efektyvumą, apsaugant nuo įrangos gedimo ir tuo pačiu sumažinant jos remonto išlaidas.

Apėjimo (bypass) atkarpos sumontavimas. Tai yra papildoma vamzdyno atkarpa, naudojama kaip aplinkinis kanalas ir skirta reguliuoti skysčio ar šilumos tinklo pralaidumą. Tokios atkarpos gali būti montuojamos tiek naujose, tiek esamose sistemose.

Hidraulinio smūgio slopintuvas. Tai paprastas, bet efektyvus išradimas, veikiantis plėtimosi indo, kuris įrengiamas šildymo ar vandens tiekimo sistemose sistemose, principu. Staigiai pakitus slėgiui, skystis juda į diafragmos pusę ir ją slegia. Po to, kai slėgis vamzdyne sumažėja iki darbinės vertės, skystis vėl stumiamas į sistemą. Vanduo grįžta dėl oro pertekliaus, esančio priešingoje membranos pusėje, slėgio. Kaip vienas iš pavyzdžių –  GWS gamintojo HydroGuard ™ serijos produktas 0.5V-HGBSC.

Apsauginis vožtuvas. Apsauginis vožtuvas yra montuojamas vamzdyno sistemoje šalia siurblio. Jis reaguoja į slėgio šuolius, priimdamas atgalinę bangą ir apsaugodamas nuo hidraulinio smūgio. Vožtuve yra specialus reguliatorius, kuris sklandžiai jį atidaro esant staigiam slėgio padidėjimui sistemoje. Taigi, kai darbinės terpės grįžtamasis srautas pasiekia siurblio bloką, vožtuvas būna jau atidarytoje padėtyje. Dėl to vanduo nuleidžiamas, todėl slėgis nukrenta iki priimtinos vertės. Grįžus normaliam slėgiui, reguliatorius uždaro vožtuvą, kad sistema neištuštėtų.

 

HIDRAULINIAI SMŪGIAI POLIPROPILENO VAMZDŽIUOSE

Skirtingos vamzdžių gamybai naudojamų medžiagų savybės gali skirtingai atlaikyti hidraulinius smūgius. Pavyzdžiui, esant kitoms identiškoms charakteristikoms, maksimalus slėgis, uždarant vožtuvus, PP vamzdžių sistemose yra kelis kartus mažesnis nei plieninio tipo vamzdynuose, 65% mažesnis nei stiklo pluošto tinkluose ir 50% mažesnis nei PVC vamzdžiuose. Šios savybės lemia amortizatorių (elastingų vamzdžių sekcijų) naudojimą vamzdynų sistemų vietose, kuriose padidėja hidraulinio smūgio kilimo tikimybė.

Hidraulinio smūgio pasekmės gali sukelti vandens tiekimo ir šildymo sistemų gedimą. Norėdami išvengti šių problemų, turėtumėte atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas ir apsaugoti sistemą nuo galimų hidraulinių smūgių. Tai užtikrins tiek siurbimo įrangos, tiek vamzdyno sistemos ilgą tarnavimo laiką.

 

 

 

 

 

 

 

 

Žemiau pateikiami Tallas gamintojo atsakymai į dažniausiai pasitaikančius klausimus dėl siurblių įrengimo ir naudojimo.

 

Ką reiškia terminas “švarus vanduo”?

Pagal DIREKTYVĄ 2009/125 / EB Komisijos reglamentą (ES) Nr. 547/2012, „švarus vanduo“ – tai vanduo, kuriame didžiausias neabsorbuojančių laisvųjų kietųjų medžiagų kiekis yra 0,25 kg/m³, o didžiausias ištirpusių kietųjų medžiagų kiekis yra 50 kg/m³, jei bendras dujų kiekis vandenyje neviršija prisotinimo tūrio. Į bet kokius pridedamus priedus, kurių reikia, norint išvengti vandens užšalimo iki –10°C, neatsižvelgiama.

Modelis: D-CW / D-CWP

 

Siurblio naudojimas su glikoliu (GLYCOL)?

Esant vandenyje iki 10% glikolio, siurblį galima naudoti: nuo -2°C iki 40°C

Esant vandenyje iki 30% glikolio, galima naudoti siurblį: nuo 5°C iki 40°C

Modelis: D-JET / D-BOOST / D-EBOOST / D-BOOSTi / D-MULTI / D-EMULTI / D-EBOOST WiFi

 

Trumpai veikęs, siurblys išsijungia.

Šiluminės apsaugos nuo perkrovos įtaisas sustabdo siurblį.

Modelis: D-CW / D-DW / D-CWP / D-DWP

 

Ką reiškia duomenys ant siurblio techninių specifikacijų etiketės?

 

Kur galima rasti naudojimo instrukciją?

Tinklalapio atitinkamo produkto puslapyje galite rasti instrukciją skiltyje „DOKUMENTACIJA“ arba gamintojo TALLAS tinklalapyje. Taip pat įrengimo ir naudojimo instrukcijos pateikiamos kartu su preke.

Modelis: Visi

 

Kaip rasti atsarginę dalį, kurios man reikia siurblio remontui?

Dėl bet kurio atsarginių dalių rinkinio galite susisiekti su mūsų servisu ar parduotuve, kurioje įsigytas siurblys. Kreipiantis nurodykite tikslų modelio pavadinimą.

Modelis: Visi

 

Ar galima naudoti nešvaraus vandens siurblį ir švariam vandeniui?

Jei reikia, kad siurblys būtų naudojamas švariam ir nešvariam vandeniui, tada D-DW tinka abiem atvejais.

Modelis: D-DW COMBI

 

Ar galima naudoti siurblį su skysčiu, kuriame yra žvyro ir akmenų?

Didžiausias dalelių matmuo nurodomas minkštoms medžiagoms. Žvyras gali sugadinti pompos hidraulinę dalį.

Modelis: D-DW COMBI; D-DWP

 

Kur galima sumontuoti siurblį sodininkystės reikmėms?

Visi paviršiniai sausai statomi siurbliai turi būti įrengiami sausoje ir švarioje patalpoje, kuri apsaugota nuo lietaus ir atmosferos veiksnių.

Modelis: D-JET; D-BOOST; D-EBOOST; D-BOOSTi; D-MULTI; D-EMULTI

 

Ar galima įrengti siurblį ne vėdinamoje vietoje?

Taip, visi „Tallas“ siurbliai suprojektuoti su vandens aušinimo varikliu. Tai reiškia, kad juos galima montuoti mažose ir tvankiose erdvėse.

Modelis: Visi

 

Ar galima naudoti siurblį geriamajam vandeniui?

Taip, visi paviršiniai siurbliai yra tinkami naudoti tiekiant geriamą vandenį. Visi jie turi ACS sertifikatą (Prancūzijos geriamojo vandens sertifikatas).

Modelis: D-JET; D-BOOST; D-EBOOST; D-BOOSTi; D-ECONCEPT; D-MULTI; D-EMULTI

 

Kaip ilgai siurblys galėtų veikti nepumpuodamas vandens?

Visi siurbliai NIEKADA neturėtų veikti be skysčio, kitaip jie bus sugadinti. Elektroniniuose siurbliuose yra “anti-dry-run” funkcija (apsauga nuo sausos eigos). Automatiniai siurbliai turi jutiklius, kad būtų išvengta sauso veikimo (plūdinis jungiklis – plūdė).

Modelis: Visi

 

Kas nutiks, jei plūdinis jungiklis (plūdė) bus užfiksuotas vertikalioje padėtyje?

Jei plūdinis jungiklis yra užblokuotas vertikalioje padėtyje, siurblys veikia rankiniu režimu. Jis veiks tol, kol bus prijungtas prie elektros lizdo. Šiuo atveju siurblys naudojamas be jokios apsaugos nuo sauso veikimo, todėl jei nebus skysčio, siurblys bus sugadintas.

Modelis: D-DW COMBI; D-CW; D-SUB; D-DWP

 

Ar galima naudoti siurblius vandens slėgiui padidinti?

Vandens slėgiui padidinti gali būti naudojami vandens slėgio pakėlimo siurbliai (siurbliai su išsiplėtimo indais (hidroforais) arba siurbliai su elektroniniu valdymu). Svarbu priminti, kad didžiausias siurblių darbinis slėgis yra 6 barai.

Modelis: D-EBOOST; D-BOOSTi; D-BOOST; D-ECONCEPT; D-EMULTI; D-ESUB

 

Ar galima nuolat (pastovus ilgalaikis naudojimas) naudoti „Tallas“ siurblius?

„Tallas“ siurbliai nebuvo sukurti nei tęstiniam naudojimui, nei toms reikmėms, kur reikalingas dažnas paleidimas/stabdymas.  Tarnavimo laikas yra maždaug 250 000 paleidimų (priklausomai nuo skysčio tipo).

Modelis: Visi

 

Ar galima prijungti atbulinį vožtuvą prie nešvaraus vandens siurblių?

Atbuliniai vožtuvai nėra tinkami naudoti nešvariam vandeniui: juos greitai užkemša nešvarus skystis.

Modelis: D-DWP

 

Ar „Tallas“ siurbliai atsparūs šalčiui?

Ne, siurbliai nėra atsparūs šalčiui ir juos reikia apsaugoti. Be to, juose yra vandens išleidimo išvadas, leidžiantis ištuštinti siurblį.

Modelis: Visi

 

Kokios programinės įrangos reikia SMARTY APP?

Skirta 9.1 ar naujesnės versijos „iOS“ sistemai.

Skirta 4.2 ar naujesnės versijos „Android“ sistemai.

Modelis: „D-EBOOST Wi-Fi“

 

 

SIURBLIO PASIRINKIMAS 

Norint pasirinkti tinkamą FLUIMAC diafragminį siurblį savo reikmėms, kad būtų pasiektas aukštas ekonominis efektyvumas, ilgas siurblio tarnavimo laikas ir minimalios priežiūros išlaidos, reikia atsižvelgti į šiuos pagrindinius veiksnius:

• Siurbiamos terpės pobūdis, klampumas ir kietųjų medžiagų kiekis pumpuojamoje terpėje;
• Pumpavimo našumas, atsižvelgiant į faktinį siurblio išvade;
• Įsiurbimo ir slėgio sąlygos;

Atsižvelgiant į šiuos parametrus, parenkamas optimalus siurblio dydis, kai numatomo darbo taško „slėgis priklausomai nuo našumo“ sankirta yra netoli vidurinės kreivių dalies.

 

DIAFRAGMINIO SIURBLIO DARBO KREIVĖS

Norint nustatyti suspausto oro poreikį ir tinkamą diafragminio siurblio modelį (dydį), reikia žinoti du pagrindinius parametrus:

  • Reikalingas srautas (našumas, l/min) – Q;
  • Bendras pakėlimo aukštis (m) – H.

Kaip pavyzdį, panagrinėkime diafragminio P160 siurblio našumo kreivę, kai pumpuodama apie 135 l/min, esant 25 m pakėlimo aukščiui (arba spaudimui 2,5 bar).


Našumo kreivės taškas A yra tas, kur susikerta norimo srauto greičio (našumo) ir bendro pakėlimo (slėgio)  taškai. Šis taškas nustato suslėgto oro poreikį konkrečiam siurbliui.

Veikimo taške A siurbliui reikės maždaug 7 barų oro slėgio. Norėdami gauti šią reikšmę, vadovaukitės nepertraukiama mėlyna kreive kairėje, kad įvertintumėte oro slėgio normą barais.
Žiūrint į artimiausią žalią kreivę, nustatoma, kad siurbliui reikės maždaug 900 l/min (litrų per minutę) oro.

Pastaba: reikia nepamiršti, kad gamintojai darbo kreives pateikia siurbliams, kai pumpuojamas vanduo, kurio temperatūra 20°C.

 

SIURBLIO NAŠUMO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ĮSIURBIMO AUKŠČIO KREIVĖ

Šioje diagramoje nurodytas siurblio našumo mažėjimas (%) priklausomai nuo įsiurbimo aukščio didėjimo. Pavyzdžiui, esant 4 m įsiurbimo aukščiui, siurblio našumas sumažėja maždaug 20%. Ši bendra taisyklė galioja 3/4“ ir didesniems siurbliams. Duomenys taip pat gali skirtis priklausomai nuo siurblio konfigūracijos.

 

SIURBLIO NAŠUMO PRIKLAUSOMYBĖS NUO PUMPUOJAMOS TERPĖS KLAMPUMO KREIVĖ

Šioje diagramoje parodytas siurblio našumo mažėjimas (%) priklausomai nuo pumpuojamos terpės klampumo. Pumpuojant skystį, kurio klampa yra 6000 cPs, siurblio našumas sumažėja iki 60% nuo jo nominalios vertės (100% = vanduo). Galioja 3/4 “ir didesniems siurbliams.

 

 

 

Kas yra „OneStop Plus“?

„OneStop Plus” užpatentuota technologija, kitaip dar vadinama kristalizavimu pagal šabloną. Tai ekologiška vandens valymo technologija, kuri katalizinės reakcijos dėka neleidžia susidaryti kalkėms. Skirta apsaugoti katilus ir vandens šildytuvus, komercinius ir buitinius prietaisus, dušo galvutes, vandentiekio komponentus, siurblius, vamzdžius, vožtuvus, solenoidus ir kt.
Tai yra labai efektyvi alternatyva įprastiems vandens minkštintuvams. Nepriklausomai įrodyta, kad jie yra vienodo veiksmingumo, tačiau be naudojimo apribojimų. Tais pačiais nepriklausomais vertinimais, elektrinių / magnetinių vandens minkštintuvų efektyvumas sudaro tik 50%.

 

Kaip tai veikia?

Kristalizavimo pagal šabloną technologija neleidžia susidaryti kalkėms, paverčiant ištirpusius kietus mineralus į fizinius, bet nekenksmingus, mikroskopinius kristalus, vykstant katalizinei reakcijai valomame vandenyje. Šie kartą sukurti kristalai keliauja per vandentiekio sistemą ir įrenginius koloidinėje suspensijoje – jie neprilimpa prie paviršių, o tai neleidžia susidaryti kalkių nuosėdoms.

 

Ką daryti, jei kyla kieto vandens ir kalkių susidarymo problemos?

Vienas paprastas sprendimas … Įdiekite „OneStop Plus“ sistemą.

 

Ar “OneStop Plus” sistema pašalins esamus kalkių darinius?

Taip, laipsniškas procesas pašalins esamus kalkių darinius.

 

Ar „OneStop Plus“ skiriasi nuo vandens minkštintuvo?

Taip … be abejo. Technologija paremta specialios terpės sukūrimu, kur katalizinė reakcija paverčia ištirpintą kietą mineralinį kalcio karbonatą (CaC03) netirpiais mikroskopiniais kristalais, kurie nesudaro kalkių. Šis procesas nepašalina iš vandens naudingų mineralų – kalcio ir magnio, tačiau saugiai ir stabiliai juos išlaiko vandenyje, kas naudinga sveikatai ir turi tarptautinius geriamojo vandens saugos sertifikatus. Vandens minkštintuvai veikia visiškai kitokiu principu. Naudojami jonų mainų principai, kad iš vandens pašalinti kalcio ir magnio jonus ir pakeisti juos natrio jonais. Vandens minkštintuvas neracionaliai naudoja vandenį, jo veikimui užtikrinti reikalinga reguliariai papildyti druska ir išpilti sūrymo teršalus į kanalizaciją. Paprastai nerekomenduojama gerti suminkštinto vandens, todėl papildomai reikia įrengti geriamo vandens tiekimo šaltinį.

 

Ar „OneStop Plus“ skiriasi nuo elektromagnetinio nukalkintojo?

Taip. Elektriniai / magnetiniai nukalkintojai ar vandens minkštintuvai pasižymi mažu efektyvumu (paprastai apie 50%), o poveikis apdorojamam vandeniui yra ribotas. Bet koks šių prietaisų poveikis paprastai trunka tik apie 24–48 valandas.

 

Kokios srityse gali būti naudojama „One Stop Plus“?

Šis sąrašas yra labai ilgas …. Visiems praktiniams tikslams, bet kuriai naudojimo sričiai, kuriai reikia apsaugos nuo problemų, kurias sukelia kalkių nuosėdų kaupimasis, kitaip tariant, kur tik yra kietas vanduo. “OneStop Plus” pasižymi savybėmis, kuriomis jis yra paprasčiau geresnis, nei bet kuris kitas rinkoje esantis minkštintuvas, kai atsižvelgiama į visus veiksnius … didžiausias efektyvumas – maži eksplotavimo kaštai – praktiškai nereikia priežiūros – ekologiškas. Panaudojimas apima katilus ir vandens šildytuvus, ledo gamybos aparatus, kavos aparatus, dušo galvutes, komercinę skalbimo įrangą, atvirkštinės osmoso membranos apsaugą, laistymo sistemas ir t.t… Nerekomenduojama jo naudoti uždaro ciklo sistemose, jei jos „neištuštinamos“ arba į jas nepridedama cheminių medžiagų, tokių kaip fosfatas.

 

Kokios yra “OneStop Plus” darbo sąlygos?

Apskritai miesto vandentiekio tiekiamas vanduo nekelia jokių iššūkių “OneStop Plus” sistemoms. Nebūtina tikrinti vandens kietumo. Sistemas rekomenduojama sumontuoti pastato vandentiekio įvado taške arba naudojimo vietoje, kur reikia apsaugoti atskirą mašiną ar prietaisą. Baziniai sistemų modeliai sukurti, atsižvelgiant į maksimalų naudojamo vandens poreikį , didelio našumo sistemos įrengiamos dideliuose viešbučiuose, ligoninėse, mokyklose ir kt., tai yra atsižvelgiant į didžiausio srauto poreikį. Kai kuriose komunalinio vandens tiekimo sistemose gali būti nuosėdų, tokiu atveju rekomenduojama atlikti paprastą išankstinį (mechaninį) filtravimą.)

 

Ar „OneStop Plus“ apdoros gręžinio ar šulinio vandenį?

Taip, bet tikriausiai reikės kai kurių išankstinio filtravimo ar kitokio apdorojimo elementų (pavyzdžiui, pašalinti geležį ir manganą). Būtina vandens cheminė analizė.

 

Ar lengvas sumontavimas?

Visos „OneStop Plus“ sistemos yra lengvos ir kompaktiškos, reikalaujančios mažai vietos ir tik dvi vandens jungtys – viena „IN“ ir „OUT“. Joms nereikia elektros jungčių ir nereikia įrengti antrinės vandens tiekimo sistemos, skirtos geriamajam vandeniui ar kanalizacijai. Visos „OneStop Plus“ sistemos yra su srauto apvedimu, kad būtų lengva pakeisti kasetę ar rezervuaro terpę. Ši savybė reiškia, kad aptarnaujant sistemą, vandens tiekimas nenutrūksta. Esant iki 32 litrų per minutę srautui, pajungimai – 3/4″ arba 1“ , iki 114 l/min – pajungimai 1″ arba 1,25“. Esant didesniam našumui – 2“. Visas instrukcijas galite rasti pateiktuose diegimo, naudojimo ir priežiūros vadovuose.

 

Kokios priežiūros reikia „OneStop Plus“?

Beveik jokios priežiūros nėra. Tiesiog kasetę ar laikmeną keiskite pagal įprastą priežiūros grafiką.

 

Kaip dažnai keičiamos kasetės?

Kasetes rekomenduojama pakeisti po vienerių metų, kai vanduo naudojamas maisto ruošimui. Po 2 metų buitinėms reikmėms ir po 3 metų rezervuarų sistemoms.

 

Kas daro „OneStop Plus“ tokį ekologišką?

• Ženkliai sumažinamas šildymo energijos suvartojimas ten, kur nėra apsaugos ar neveiksmingos apsaugos
• Aukšto efektyvumo apsauga palaiko aukštą efektyvumą katiluose ir vandens šildytuvuose
• Nereikalinga jokia energija sistemos veikimui – veikia tik esant vandens slėgiui.
• Nešvaistomas vanduo
• Neišpilamas sūrymas
• Nenaudojama druska ar chemikalai

 

Kaip “OneStop Plus” padeda sutaupyti energiją?

Kai ant šilumokaičių ir kaitinimo elementų, tokių kaip panardinamieji šildytuvai, susidaro kalkių sluoksnis, pastarasis „izoliuoja“ paviršius ir žymiai sumažina šilumos perdavimo efektyvumą. Daugiau energijos išeikvojama perniek, kai katilo ar vandens šildytuvo šilumos jutikliai yra padengti kalkėmis. Izoliacinis efektas neleidžia tiksliai matuoti vandens temperatūros ir rodo klaidingus žemus rodmenis. Katilas „mano“, kad vanduo nėra pakankamai karštas (net jei jis iš tikrųjų yra) ir veikia toliau, kol jutiklis suveiks ir jį išjungs.

 

Ar šiam produktui yra daugiau vandens cheminės sudėties apribojimų?

Vienintelis dalykas, susijęs su vandens cheminės sudėties apribojimais – tai kad nėra vandens maksimalaus kietumo ribos. Iš principo “OneStop Plus” sistemai “patinka” kietas vanduo, kuo jis kietesnis, tuo geriau. Problema gali slypėti tame, jei vis dar yra likusių mineralų vandenyje, kuris kaitinamas garuoja nuo paviršių arba vandens cirkuliacija trunka ilgai. Gamintojas riboja vandens kietumą iki 1200 ppm, nes apart vandens kietumo, reikia žinoti kokių elementų dar yra vandenyje, pavyzdžiui, geležies ar mangano. Todėl būtina vandens cheminė analizė.

 

Kas nutiks, jei geležies bus 0,5 mg/L?

Eksploatavimo laikas grindžiamas EPA ir ES rekomendacijomis, apibrėžiančiomis metalų koncentracijų dydžius , taigi, jei jos viršijamos, galime tikėtis sutrumpėjusio gaminio tarnavimo laiko. Dėl per didelės vandenyje esančios geležies koncentracijos kasetė bus užteršta, todėl jos spalva pasikeis į oranžinę / raudoną spalvą. Tokiomis sąlygomis, kai metalų nėra, laikmena gali tarnauti daug ilgiau. Apskritai, metalų koncentracijos vandenyje kiekis, kurį leidžiama naudoti visame pasaulyje, nesukeltų kasetės netinkamumo naudoti greičiau nei 3 metus įprasto naudojimo metu.

 

Brošiūra lietuvių kalba – Dažnai užduodami klausimai dėl OneStop Sistemos

Nuoroda į OneStop Plus produktus

Šioje temoje panagrinėsime kas yra antgalis-štuceris ir kaip teisingai jį pasirinkti žarnos prijungimui.

Antgalis-štuceris (jungiamųjų elementų rūšis – „Fittings“) yra ne kas kita, kaip žarnos ir siurblio prijungimo detalė. Antgalis yra metalo arba plastiko gaminys, kurio viename gale yra vidinis arba išorinis sriegis, o kitame – vadinamoji “eglutė” , kuri įstumiama į žarną. Kaip teisingai jį pasirinkti?

Dažnai iškyla klausimas: kokia reikalinga žarna ir antgalis-štuceris, norint prijungt prie siurblio, kurio įvadas ir išvadas yra 1″? Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vidinis siurblio sriegis 1 colio, o žarna reikalinga ne mažesnio kaip 25 mm skersmens. Norėdami prijungti tokio skersmens žarną prie siurblio, turite įsigyti 1″ x 25 mm antgalį štucerį su išoriniu sriegiu.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis mano, kad 1 colis yra 25 mm. Tai netiesa. Yra standartas, pagal kurį nustatoma, kad armatūra, kurios skersmuo yra 1 colis, sąlyginis praėjimas sriegio srityje yra maždaug 2,54 cm (1 pav.). Tokiu atveju vieno colio jungiamosios detalės išorinis skersmuo bus 3,1 cm (2 pav.). Antgalio-štucerio “eglutės” srityje štuceris susiaurėja, todėl pajungiama žarna 25 mm (3 pav.).

 

Pagal šią schemą pasirenkami ir kitų matmenų antgaliai: skersmuo 1 ¼ “- išorinis sriegio skersmuo 39 mm (4 pav.) – žarna 32 mm (5 pav.)

 

Žemiau pateikiama lentelė, pagal kurią galima pasirinkti antgalius – štucerius (adapterius) priklausomai nuo žarnos skersmens:

1,033 kg/cm² – būtent su tokia jėga atmosfera slegia bet kokio paviršiaus kvadratinį centimetrą, įskaitant ir mūsų kūno paviršių.



 

Skysčio stulpo slėgis (P) yra lygus gravitacijos pagreičio (g), skysčio tankio (ρ) ir skysčio stulpo aukščio sandaugai:

P  = g  ×  ρ  ×  h

Atmosferos slėgis jūros lygyje (P) turėtų būti laikomas lygiu 1 kg/cm2 (100 kPa)
Pastaba: iš tikrųjų slėgis yra 1.033 kg/cm²

Vandens tankis (ρ) esant 20°C temperatūrai yra 1000 kg/m3
Gravitacijos pagreitis (g) – 9,8 m/s²

Ši formulė rodo, kad kuo žemesnis atmosferos slėgis (P), tuo žemesnis skysčio pakilimas (t.y. kuo aukščiau jis yra virš jūros lygio, pavyzdžiui, kalnuose, tuo žemesnis siurblio įsiurbimo aukštis).
Iš šios formulės taip pat matyti, kad kuo mažesnis skysčio tankis, tuo iš giliau jį galima išsiurbti, ir atvirkščiai, esant didesniam tankiui, tuo įsiurbimo aukštis sumažės (iš kokio gylio galima siurbti).

Klausimas: kodėl atliekant skaičiavimus, gaunamas 10,3 m aukščio skysčio stulpas, o siurbliai gali įsiurbti tik iš 9 metrų gylio?
Atsakymas yra gana paprastas:
– pirma, skaičiavimas buvo atliktas idealiomis sąlygomis;
– antra, jokia teorija nepateikia absoliučiai tikslių verčių, nes formulės empirinės;
– ir trečia, visada yra nuostolių: įsiurbimo linijoje, siurblyje, jungtyse.

Dėl šių, aukščiau paminėtų priežasčių, įprastiniuose vandens siurbliuose neįmanoma sukurti tokio įsiurbimo vakuumo, kad vanduo pakiltų aukščiau.

Taigi, kokias išvadas galima padaryti iš viso to:
1. Siurblys neįsiurbia skysčio, o tik sukuria vakuumą jo įleidimo angoje (t.y. sumažina atmosferos slėgį įsiurbimo linijoje). Vanduo į siurblį patenka spaudžiamas atmosferos slėgio dėka.
2. Kuo didesnis skysčio tankis (pavyzdžiui, esant dideliam smėlio kiekiui), tuo mažesnis įsiurbimo aukštis.
3. Galite apskaičiuoti įsiurbimo aukštį (h), žinodami, kokį vakuumą sukuria siurblys ir skysčio tankį pagal formulę:

h = P / (ρ × g) – x 

kur P – atmosferos slėgis, ρ – skysčio tankis, g – gravitacijos pagreitis, x – hidrauliniai nuostoliai (išreikšta metrais, m).

Pastaba: formulę galima naudoti, apskaičiuojant įsiurbimo aukštį normaliomis sąlygomis ir iki + 30°C temperatūros. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad įsiurbimo aukštis (bendru atveju) priklauso nuo skysčio klampumo, vamzdyno ilgio ir skersmens bei skysčio temperatūros.

Pavyzdžiui, kai skysčio temperatūra pakyla iki + 60 ° C, įsiurbimo aukštis sumažėja beveik dvigubai. Taip yra todėl, kad padidėja sočiųjų garų slėgis skystyje. Bet kuriame skystyje visada yra oro burbuliukų. Visi esate pastebėję, kaip verdant pirmiausia atsiranda maži burbuliukai, kurie vėliau padidėja ir prasideda virimas. T.y. užvirus, oro burbuliukų slėgis tampa didesnis nei atmosferos.
Prisotintų garų slėgis ir yra slėgis burbuliukuose. Padidėjęs sočiųjų garų slėgis sukelia skysčio virimą esant žemesniam slėgiui. O siurblys tiesiog sukuria žemą atmosferos slėgį įsiurbimo linijoje.
Todėl kai skystis išsiurbiamas, esant aukštai jo temperatūrai, jis užverda įsiurbimo vamzdyne. Jokie siurbliai negali įsiurbti verdančio skysčio.

 

Maksimalus leistinas įsiurbimo aukštis – didžiausias vertikalus atstumas nuo skysčio paviršiaus lygio iki siurblio įsiurbimo angos, nesukeliantis kavitacijos atsiradimo.

Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra: “kokią išvadą apie panardinamo gręžinio elektros variklio būklę galima padaryti matuojant jo izoliacijos varžą?”

Žemiau esančioje lentelėje rasite atitinkamas izoliacijos varžos vertes. Atsižvelkite į tai, kad izoliacijos varžos reikšmės priklauso nuo aplinkos temperatūros.

 

 

– Ar GWS slėginiame išsiplėtimo inde galima naudoti glikolį (antifrizą)?

Gamintojas rekomenduoja nenaudoti daugiau kaip 50/50 propilenglikolio mišinio. Etilenglikolis neturi būti naudojamas. Jokiu būdu mišinyje negali būti naftos produktų sudėtinių dalių.

 

– Ar GWS slėginiuose išsiplėtimo induose galima naudoti naftos pagrindu pagamintus produktus?

Ne. Membranoje esanti medžiaga nėra atspari ir pritaikyta naudojimui su skysčiais, kurie pagaminti naftos produktų pagrindu.

 

– Ar galima sumontuoti „GWS“ indą “ant šono”?

Didesnių kaip 100 litrų talpos indų nerekomenduojama montuoti “ant šono”, nes tai gali pažeisti diafragmą ir nepataisomai sugadinti indą.

 

– Indas ką tik sumontuotas, o vanduo turi savitą, nemalonų skonį – ką turėtumėte daryti?

Praplaukite naują indą, perleisdami vandenį per tris ar keturis siurblio darbo ciklus. Jei nemalonus skonis išlieka, turėtumėte ištirti tiekiamo vandens kokybę.

 

– Ar galima naudoti chloruotą vandenį GWS induose?

Taip. GWS indai yra sukurti ir pagaminti įvertinus tai, kad chloras dažnai naudojamas vandens periodiniam apdorojimui. Kokia yra didžiausia diafragmų tolerancija chlorui?
Srauto apdorojimui rekomenduojama nuo 5 iki 50 ppm, o sistemos dezinfekavimui – ne daugiau kaip 250 ppm.

 

– Ką reiškia ciklas?

Ciklas nurodo siurblio veikimo laiką. Ciklas prasideda, kai siurblys įsijungia ir baigiasi, kai siurblys sustoja. Siurblio paleidimas ir sustojimas nustatomas pagal sistemos slėgio parametrus. Pavyzdys. Indo darbo funkcija vandens sistemai su 2,07/3,45 barų slėgio nustatymu. Tai reiškia, kad siurblys pradės veikti („įjungtas“), kai slėgis rezervuaro viduje sumažės iki 2,07 bar ir sustos („išjungtas“), kai slėgis pasieks 3,45 bar. Bendrieji slėgio nustatymai yra: 1,38/2,76, 2,07/3,45 ir 2,76/4,14 bar.

 

– Kaip slėgio relė valdo siurblį ir slėginį išsiplėtimo indą?

Slėgio relė kontaktuoja su išsiplėtimo indu ir siurbliu. Slėgio relė kontroliuoja slėgį indo viduje ir įjungia bei išjungia siurblį, kai indo viduje pasiekiamas įjungimo ir išjungimo slėgis.

 

– Koks vandens kiekis išteka iš išsiplėtimo indo į vandens sistemą?

Tai reiškia vandens kiekį, kuris išteka iš indo į sistemą prieš slėgio relei įjungiant siurblį. Ištekančiam vandens kiekiui įtakos turi siurblys, indo talpa ir nustatyti slėgio parametrai, kurie valdo jūsų vandens sistemą.

 

– Ką reiškia priešslėgis (iš anksto įpūstas oras išsiplėtimo inde)?

Priešslėgis reiškia oro (dujų) kiekį (oras naudojamas GWS induose) barais/psi, kuris įpučiamas į indą prieš jį montuojant – paprastai gamykloje. Priešslėgis yra „spyruoklė“, padedanti sukurti vandens slėgį kai siurblys išjungtas. Kai diafragma užpildoma vandeniu, ji suspaudžia priešslėgį. 2,07/3,45 sistemoje siurblys toliau pumpuos vandenį į indą, kol slėgis inde pasieks 3,45 bar.

 

– Koks oro slėgis (priešslėgis) turėtų būti inde?

Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,14÷0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens. Pavyzdys. Siurblio įjungimas 2,0 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti – 1,8÷1,86 bar. Oro slėgis matuojamas atskiru manometru.

 

– Koks standartinis (gamyklinis) priešslėgis GWS induose? 

 

Koks yra maksimalus GWS išsiplėtimo indų darbinis slėgis?

 

Kokia yra maksimali GWS išsiplėtimo indų darbinė temperatūra?

 

Daugiau informacijos rasite kartu su konkrečiu gaminio modeliu pateikiamoje gamintojo montavimo ir naudojimo instrukcijoje.

 

 

 

 

Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens.

Pavyzdys. Siurblio įjungimas 2 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti – 1,8 bar.

Oro slėgis matuojamas atskiru manometru.

 

Ta pati taisyklė galioja ir išsiplėtimo indams (hidroforams) naudojamiems kartu su panardinamais šulinių ir gręžinių siurbliais, kurių valdymas – mechaninis, t.y. naudojant slėgio rėlę. 

 

 

 

 

Įspėjimas: Prieš reguliavimą įsitikinkite, kad būtų atjungta įtampa.

Nuimkite dangtelį, suraskite reguliavimo varžtą A ir slėgių skirtumo varžtą B (žiūrėti pav.).

Įjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą A prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą A pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis lieka nepakitusi.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius.

Išjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą B prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą B pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis siaurėja arba plečiasi atitinkamai.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius. Jei reikia, kartokite slėgio nustatymo procedūras, kol bus pasiektas reikiamas rezultatas.

Įspėjimas: Prieš jungiant maitinimo įtampą, slėgio relės dangtelis turi būti uždėtas!

Norint sumažinti slėgio svyravimus vandentiekio sistemoje, galima varžtu B sumažinti diferencinio slėgio sritį.
Rekomenduojamas sistemos slėgių skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus yra 1,4 bar.

 

Sureguliavus relę, būtina sureguliuoti ir slėginio indo (hidroforo) pradinį slėgį.

MATAVIMO VIENETŲ PAKEITIMŲ LENTELĖS

Našumas (litras/galonas)

• 1 l/min = 0.2642 US gpm
• 1 US gpm = 3.7854 l/min

 

Aukštis (metras/pėda)

• 1 meter (m) = 3.2808 feet (ft)
• 1 foot (ft) = 0.3048 meters (m)

 

Slėgis (baras/psi)

• 1 bar = 14.5038 pounds per square inch (psi)
• 1 pound per square inch (psi) = 0.0689 bar

 

Galia (arklio galia/kilovatas)

• 1 hp = 0.7457 kilowatts (kW)
• 1 kilowatt (kW) = 1.3596 hp

 

Svoris (kilogramas/svaras)

• 1 kilogram (kg) = 2.2046 pounds (lbs)
• 1 pound (lbs) = 0.4536 kilograms (kg)

 

Skersmuo (milimetras/colis)

• 1 inch (“) = 25.4 millimeters (mm)
• 1 millimeter (mm) = 0.0394 inches (“)

 

Tinklalapyje unitconverters.net surasite automatinę įvairiausių matavimo vienetų konvertavimo skaičiuoklę (paspauskite ant nuorodos)

 

Nominal Pipe Size
NPS [coliai]
Nominal Diameter
DN [mm]
1/86
1/48
3/810
1/215
3/420
125
1 1/432
1 1/240
250
2 1/265
380
3 1/290
4100
4 1/2115
5125

SIURBLIŲ PARINKIMO PROGRAMOS IR SKAIČIUOKLĖS

NPSH (grynasis teigiamas įsiurbimo aukštis) yra terminas, nurodantis skysčio padavimą siurbimo sistemoje. Reikalingas NPSH (NPSHR) – tai skysčio kiekis, kurio reikės siurbliui tam tikrame darbo taške. Galimas NPSH (NPSHA) yra skysčio kiekis, kurį sistema gali tiekti į siurblį. Jei NPSHR yra didesnis nei NPSHA, tai reiškia, kad siurbliui reikia daugiau skysčio, nei galima pumpuoti, prasidės kavitacija ir tai pakenks siurbliui. Ši NPSH skaičiuoklė skirta apskaičiuoti NPSH, kurį galima gauti iš faktinės siurbimo sistemos. Užpildykite žemiau esančius laukus ir paspauskite CALCULATE, kad pamatytumėte rezultatus.

ALTITUDE – aukštis virš jūros lygio (pasirenkama metrais)

Atitinkamai pažymėkite kokio tipo skysčio tiekimo sistemą turite?
– Skystis į siurblį tiekiamas iš atviros talpos
– Skystis tiekiamas iš vamzdžio, slėginės talpos ar kito siurblio

FLOW RATE (Q) – našumas (matavimo vienetus galima pasirinkti)

LIQUID/FLUID – skystis (pasirenkama iš pateiktų arba žinant pumpuojamo skysčio techninius duomenis, įvedamas VISCOSITY – klampumas, SPECIFIC GRAVITY – savitasis svoris)

FLUID TEMPERATURE – pumpuojamos skysčio temperatūra (pasirenkama)

PIPE INSIDE DIAMETER (ID) – vamzdžio vidinis skersmuo (matavimo vienetus galima pasirinkti)

PIPE LENGTH – vamzdžio ilgis (matavimo vienetus galima pasirinkti)

PIPE MATERIAL – medžiaga, iš kurios pagamintas vamzdis (pasirenkama)

ADD FITTING – papildomai galima apskaičiuoti pakėlimo aukščio praradimus jungiamosiose detalėse, vožtuvuose, sklendėse, alkūnėse, trišakiuose, atitinkamai nurodant kiekvieno iš jų tipą ir skaičių.

Suvedus duomenis ir nurodžius kokiais matavimo vienetais būtų rodomas rezultatas (metrais, barais), paspaudžiama CALCULATE ir gaunamas rezultatas (NPSH Calculator Results)

 

Paaiškinimas: Norėdami apskaičiuoti galimą NPSH, imkite šaltinio slėgį, pridėkite atmosferos slėgį, atimkite trinties nuostolius vamzdyne ir atimkite skysčio garų slėgį 70.1. Rezultatas prilygsta jūsų sistemos NPSHA. Siurbliui reikalingas grynas teigiamo įsiurbimo aukštis, vadinamas NPSHR, turi būti MAŽIAU nei sistemos NPSHA, priešingu atveju siurblyje atsiras kavitacija.

 

 

NPSH SKAIČIUOKLĖ

Hidrauliniai (trinties) nuostoliai yra energijos arba pakėlimo aukščio praradimas, atsirandantis  pumpuojamo skysčio srautui tekant vamzdžiu dėl sukeliamo jo sienelių paviršiaus trinties poveikio.  Hidrauliniai (trinties) nuostoliai yra labai svarbūs ir būtina į juos atsižvelgti, skaičiuojant pakėlimo aukštį. „Pakėlimo aukštis“ yra labai patogus terminas pumpavimo procese. Slėgis nėra toks patogus terminas, nes slėgis, kurį sukelia siurblys, priklauso nuo pumpuojamo skysčio savitojo svorio, kuris kinta priklausomai nuo skysčio temperatūros ir koncentracijos. Atkreipkite dėmesį, kad statinis pakėlimo aukštis matuojamas nuo siurblio sparnuotės ašinės linijos iki aukščiausio skysčio išmetimo lygio taško.

Žemiau esančioje nuorodoje pateikta supaprastinta hidraulinių nuostolių skaičiuoklė. Ji nėra skirta labai sudėtingiems hidraulinių (trinties) nuostolių skaičiavimams, bet pakankamai tiksli apskaičiuojant trinties nuostolius paprastose vamzdynų sistemose. Suvedus atitinkamas reikšmes į atitinkamus langelius, sistema automatiškai apskaičiuos hidraulinius nuostolius Jūsų sistemoje. Skaičiuoklės privalumai tame, kad hidraulinius nuostolius galima apskaičiuoti skirtingo klampumo skysčiams, skirtingų medžiagų vamzdžiams, taip pat priklausomai ir nuo to, kiek kokių sklendžių, alkūnių, vožtuvų yra sumontuota sistemoje. Skaičiuoklės rezultatai yra preliminarūs.

Skaičiuoklės langeliai, kuriuos būtina užpildyti:

FLOW RATE (Q) – našumas (matavimo vienetus galima pasirinkti)

LIQUID/FLUID – skystis (pasirenkama iš pateiktų arba žinant pumpuojamo skysčio techninius duomenis, įvedamas VISCOSITY – klampumas, SPECIFIC GRAVITY – savitasis svoris)

PIPE INSIDE DIAMETER (ID) – vamzdžio vidinis skersmuo (matavimo vienetus galima pasirinkti)

PIPE LENGTH – vamzdžio ilgis (matavimo vienetus galima pasirinkti)

PIPE MATERIAL – medžiaga, iš kurios pagamintas vamzdis (pasirenkama)

ADD FITTING – papildomai galima apskaičiuoti pakėlimo aukščio praradimus jungiamosiose detalėse, vožtuvuose, sklendėse, alkūnėse, trišakiuose, atitinkamai nurodant kiekvieno iš jų tipą ir skaičių.

Suvedus duomenis ir nurodžius kokiais matavimo vienetais būtų rodomas rezultatas (metrais, barais), paspaudžiama CALCULATE ir gaunamas rezultatas (Friction Loss Calculator Results)

 

HIDRAULINIŲ NUOSTOLIŲ SKAIČIUOKLĖ

 

 

 

 

SAER IR MG NCB NCBK serijų siurblių greito parinkimo lentelė (našumas/pakėlimas/galia)

 

IR (3000 aps./min.) ir IR4P (1500 aps./min.) serijos yra monoblokiniai siurbliai su vienu darbo ratu, pritvirtintu ant prailginto variklio veleno. Elektros variklį su darbo ratu, pritvirtintu prie jo veleno, galima išardyti neatjungiant siurblio korpuso nuo vamzdynų sistemos. Siurbliai skirti švariam vandeniui.

Центробежные насосы для чистой воды SAER - моноблочная конструкция

MG serija yra konsolinės-monoblokinės konstrukcijos siurbliai su vienu darbo ratu, sujungtu su variklio velenu „standžios“ movos pagalba. Variklį ir besisukantį mazgą galima išimti, neatjungiant korpuso nuo vamzdynų sistemos. Siurbliai skirti švariam vandeniui.

Центробежные насосы для чистой воды SAER - консольно-моноблочная конструкция

NCB, NCB4 (1500 aps./min.), NCB4 X (1500 aps./min.) ir NCB6 X (960 aps./min.) serijos yra konsoliniai siurbliai su vienu darbo ratu, sujungti su elektros varikliu per movą ant pagrindo rėmo. Hidraulinė dalis yra sujungta su varančiuoju velenu „minkštos“ („lanksčios“) movos pagalba. Švaraus vandens siurblio variklį, taip pat judančias ir stacionarias hidraulinės dalies dalis galima išardyti, neišmontuojant korpuso iš vamzdynų sistemos. Siurbliai skirti švariam vandeniui.

Центробежные насосы для чистой воды SAER - консольная конструкция

 

IR SERIJOS SIURBLIŲ (2 POLIAI) SUVESTINĖS DIAGRAMOS

 

IR SERIJOS SIURBLIŲ (4 POLIAI) SUVESTINĖS DIAGRAMOS

 

MG SERIJOS SIURBLIŲ (2 POLIAI) SUVESTINĖS DIAGRAMOS

 

NCB SERIJOS SIURBLIŲ (2 POLIAI) SUVESTINĖS DIAGRAMOS

 

NCB SERIJOS SIURBLIŲ (4 POLIAI) SUVESTINĖS DIAGRAMOS

 

NCBT SERIJOS SIURBLIŲ (4 POLIAI) SUVESTINĖS DIAGRAMOS

 

 

Žemiau esančiame PDF dokumente rasite SAER ELETTROPOMPE S.P.A. gamintojo IR, MG, NB, NCBK serijų išcentrinių siurblių greito parinkimo lentelę.

SAER IR MG NCB NCBK serijų siurblių sąrašas (lentelė)

 

 

 

 

 

 

N.P.S.H. (Net Positive Suction Head) – sąlyginis hidraulinis slėgis (kavitacijos rezervas). NPSH nurodo minimalų įsiurbimo linijoje slėgį, kuris užtikrina atitinkamo tipo siurblio veikimą be kavitacijos. Jis matuojamas skysčio stulpo metrais siurblio įsiurbime – įvade. Sąlygiškai, tai yra jėgų santykio balanso patikrinimas siurblio įsiurbime. Fizinė šio parametro reikšmė yra tokia: ar skystis garuos ir užvirs prie esamo slėgio siurblio įsiurbimo angoje (kavitacijos efektas), ar siurblys veiks normaliai be kavitacijos ir įsiurbiamo skysčio srauto pertrūkio.

NPSHr – reikalinga slėgio vertė siurblio įsiurbimo angoje (pateikia siurblio gamintojas kiekvienam atskiram siurbliui jo darbo kreivėse);
NPSHa –  esama siurblio įsiurbimo angoje priešslėgio vertė (apskaičiuojama savarankiškai);

 

NPSHa (sistemos) visada turėtų būti didesnis nei NPSHr (siurblio). Jei taip nėra, siurblys kavituos. Tokiu atveju būtina pasirinkti kitą siurblį su mažesniu NPSHr arba padidinti slėgį įsiurbimo angoje arba sumažinti temperatūrą, tuo sukeliant prisotintų garų slėgio sumažėjimą.

 

NPSHa (sistemos) > NPSHr (siurblio)

• NPSHa apskaičiavimas. Žemiau pateikiama NPSHa skaičiavimo skaičiuoklės priklausomai nuo siurblio sumontavimo.
• NPSHr reikšmė. Reikšmė nurodoma gamintojo pateikiamoje siurblio darbo kreivėje.

 

 

ATVIRA SISTEMA – NEIGIAMO ĮSIURBIMO AUKŠČIO REŽIMAS

NPSHa = Pa – ( Vp + Ls + Hf )

• Atvira sistema (siurblys sumontuotas virš pumpuojamo skysčio lygio, skystis – atviroje talpoje);
• Pa – atmosferos slėgis, metrais, Pa ≈ 10,33 m;
• Vр – sočiųjų skysčio garų slėgis, esant maksimaliai skysčio darbinei temperatūrai, barais arba metrais (1 bar ≈ 10 vandens stulpo metrų);
• Ls – maksimalus įsiurbimo aukštis metrais;
• Hf – trinties nuostoliai įsiurbimo vamzdyje esant reikalingam siurblio našumui, metrais.

 

 

UŽDARA SISTEMA – NEIGIAMO ĮSIURBIMO AUKŠČIO REŽIMAS

 

NPSHa = Pa + P1 – ( Vp + Ls + Hf )

• Uždara sistema (siurblys sumontuotas virš pumpuojamo skysčio lygio, skystis – uždaroje slėginėje talpoje);
• Pa – atmosferos slėgis, metrais, Pa ≈ 10,33 m;
• Vр – sočiųjų skysčio garų slėgis, esant maksimaliai skysčio darbinei temperatūrai, barais arba metrais (1 bar ≈ 10 vandens stulpo metrų);
• P1 – skysčio paviršiaus slėgis uždaroje talpykloje (manometrinis slėgis), metrais;
• Ls – maksimalus įsiurbimo aukštis metrais;
• Hf – trinties nuostoliai įsiurbimo vamzdyje esant reikalingam siurblio našumui, metrais.

 

 

ATVIRA SISTEMA – TEIGIAMO ĮSIURBIMO AUKŠČIO REŽIMAS

NPSHa = Pa + Lh – ( Vp + Hf )

• Atvira sistema (siurblys sumontuotas žemiau pumpuojamo skysčio lygio, skystis – atviroje talpoje);
• Pa – atmosferos slėgis, metrais, Pa ≈ 10,33 m;
• Vр – sočiųjų skysčio garų slėgis, esant maksimaliai skysčio darbinei temperatūrai, barais arba metrais (1 bar ≈ 10 vandens stulpo metrų);
• Lh – maksimalus skysčio paviršiaus aukštis virš siurblio įsiurbimo ašies, metrais;
• Hf – trinties nuostoliai įsiurbimo vamzdyje esant reikalingam siurblio našumui, metrais.

 

 

UŽDARA SISTEMA – TEIGIAMO ĮSIURBIMO AUKŠČIO REŽIMAS

NPSHa = Pa + P1 + Lh – ( Vp + Hf )

• Uždara sistema (siurblys sumontuotas žemiau pumpuojamo skysčio lygio, skystis – uždaroje slėginėje talpoje);
• Pa – atmosferos slėgis, metrais, Pa ≈ 10,33 m;
• Vр – sočiųjų skysčio garų slėgis, esant maksimaliai skysčio darbinei temperatūrai, barais arba metrais (1 bar ≈ 10 vandens stulpo metrų);
• P1 – skysčio paviršiaus slėgis uždaroje talpykloje (manometrinis slėgis), metrais;
• Ls – maksimalus įsiurbimo aukštis metrais;
• Hf – trinties nuostoliai įsiurbimo vamzdyje esant reikalingam siurblio našumui, metrais.

Siurblio pakėlimo aukščio netenkama, kai skystis teka vamzdžiu. Trinties nuostolių lygis priklauso nuo daugelio veiksnių:

• Medžiaga, iš kurios pagamintas vamzdis – dėl šiurkštesnio vidinio vamzdžio paviršiaus susidarys didesni trinties nuostoliai.
• Skysčio tekėjimo greitis pro vamzdį – kuo didesnis greitis, tuo didesnis trinties poveikis skysčiui. Tai galima apskaičiuoti atsižvelgiant į srauto greitį ir vamzdžio skersmenį.
• Bendras vamzdyno ilgis – kuo ilgesnis vamzdis, tuo didesni nuostoliai dėl trinties (hidrauliniai nuostoliai).

Žemiau pateikiamos naudingos skaičiuoklės*, kurios įvertins hidraulinių nuostolių lygį jūsų sistemoje, koks preliminarus maksimalus našumas, reikalingo vamzdžio skersmuo ir jo ilgis.

Tiesiog įveskite toliau nurodytas reikšmes, o atitinkama skaičiuoklė iškart parodys rezultatą.

 

ĮVEDAMŲ REIKŠMIŲ SĄVOKOS

Flow – našumas, srautas (pasirinkite mato vienetus: m³/h, l/min)
Diameter – vidinis vamzdžio skersmuo (mm)
Pipe material – medžiaga, iš kurios pagamintas vamzdis (plastikas, guma, metalas)
Pipe lenght – bendras vamzdyno ilgis (metrais). Įveskite bendrą vamzdyno ilgį. Pastaba: jei sistemoje yra lenkimų ar kitų jungiamųjų detalių, pirmiausia turite tai apskaičiuoti ir pridėti šį padidintą pasipriešinimą prie bendro vamzdžio ilgio (žemiau pateikta lentelė naudojama, skaičiuojant hidraulinius nuostolius vandens pumpavimo atveju).
Discharge Head – kėlimo aukštis (metrais). Įveskite vertikalų atstumą tarp vandens paviršiaus ir aukščiausio vandens išmetimo taško, kurį norite pasiekti (metrais)
Pump pressure – reikiamas siurblio slėgis (metrais)

 

1. Calculate the required pump pressure – reikalingo siurblio slėgio apskaičiavimas*

Suvedus reikšmes į atitinkamus langelius ir paspaudus “Calculate”, skaičiuoklė automatiškai pateiks “Required pump pressure” – reikalingas siurblio slėgis metrais.

Pavyzdys. Tarkime reikia pumpuoti vandenį  3,0 m³/h našumu 100 metrų ilgio PPE DN32 vamzdžiu, kurio vidinis skersmuo 26 milimetrai. Vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki aukščiausio vandens išmetimo taško yra 22 metrai. Galutiniame taške reikia užtikrinti  2 barų perteklinį slėgį. Trasoje įrengta armatūra: 3 alkūnės 90° ilgo spindulio, 1 kranas, 1 adapteris.    Skaičiuoklėje įvedus reikšmes ( 3, 26, HDPE, 100, 22) į atitinkamus langelius, gaunamas rezultatas – 33,08 metrų (neįvertinus atbulinio vožtuvo, alkūnių, lenkimų, kranų). Prie gautos reikšmės (33,08 m) pridedame 2 barų (20 metrų) perteklinį slėgį ir gauname reikalingą siurblio slėgį: 53,08 metrus.  Prie gautos reikšmės pridedame hidraulinius nuostolius dėl armatūros (3 x 1,16 + 1 x 0,244 + 1 x 0,853) = 4,58 m. Bendras reikalingas siurblio slėgis (pakėlimo aukštis), norint perpumpuoti 3m³/h vandens šiuo vamzdžiu su armatūra ir išmetimo taške užtikrinti 2 barų slėgį, bus lygus : 53,08 m + 4,58 m  ≅ 57,66 m (arba apie 5,7 bar).

 

2. Calculate the max. pipe length – maksimalaus vamzdžio ilgio apskaičiavimas*

Skaičiuoklė apskaičiuoja maksimalų vamzdžio ilgį, kuriuo pumpuojamas skystis. Įvedus į atitinkamus langelius reikšmes ir paspaudus  “Calculate”, skaičiuoklė pateiks rezultatą (metrais).

 

3. Calculate the max. flow – maksimalaus našumo (srauto) apskaičiavimas*

Įvedus į atitinkamus langelius reikšmes ir paspaudus  “Calculate”, skaičiuoklė pateiks rezultatą (m³/h).

 

4. Calculate the required diameter – reikalingo vamzdžio skersmens apskaičiavimas*

Įvedus į atitinkamus langelius reikšmes ir paspaudus  “Calculate”, skaičiuoklė pateiks rezultatą (mm).

 

Pastaba. * – skaičiuoklėse pateikiami rezultatai yra preliminarūs.

 

 

Lentelė gali būti naudojama, skaičiuojant hidraulinius nuostolius, siurbiant vandenį.

 

 

 

Šioje programoje (paspauskite ant paveikslėlio) pateikiamos produktų paieškos pagal:

• produkto tipą;
• darbo tašką;
• taikymo sritį;
• siurbiamą terpę.

 

Godwin gamina mobilius siurblius Anglijoje, avarijų šalinimui, laikinoms apvadinėms nuotekų ir Vandens linijoms, gruntinio vandens pažeminimo įranga.

Lowara siurbliai skirti vandens tiekimui, šilumos ūkiams, vandens slėgio pakėlimo sistemoms gyvenamiesiems pastatams, pramonei, priešgaisrinėms sistemoms.

Flygt, tai daugiau nei 100 metų patirtis gaminant panardinamus nuotekų siurblius ir maišykles. Aukščiausius reikalavimus atitinkantys švediški produktai, tai vienas iš lyderių pasaulyje.

 

Taip pat gamintojo tinklalapyje rasite HIDRAULINIŲ NUOSTOLIŲ SKAIČIUOKLĘ

 

 

TRUMPA INSTRUKCIJA

 

1.Atverto tinklalapio lango laukelyje įveskite norimo pakeisti cirkuliacinio siurblio modelį

2.Sistema automatiškai Jums pasiūlys DAB analogą

 

 

 

 

 

TRUMPA INSTRUKCIJA

1. Produktų sąrašo lange pasirinkite dominančią siurblių seriją (tipą) ir paspauskite “DETAILS”

2. Atsivėrusiame pasirinktos serijos lange, šliaužiklių pagalba nustatykite darbo taško parametrus: našumą (Flow m³/h) ir pakėlimą (Head, m)

3. Automatiškai bus generuojami modeliai. Paspaudus ant dominančio modelio, bus rodoma išsami techninė informacija, darbo kreivės ir t.t…

 

 

Trumpa programos naudojimo instrukcija 

 

1. Paspauskite 

2. Atsivėrusiame lange pasirinkite naudojimo sritį    . Pasirinkus atitinkamą naudojimo sritį (ar kelias), šios srities simbolis tampa žalias

3. Pasirinkę naudojimo sritį, paspauskite   

 

4. Atsivėrusiame lange pasirinkite siurblio tipą

5. Pasirinkę siurblio tipą, paspauskite       

 

6. Atsivėrusiame lange suveskite visus būtinus duomenis į atitinkamus laukelius: darbo taško našumas, pakėlimas, fazių skaičius, skysčio temperatūra ir t.t…

7. Suvedę duomenis, paspauskite 

 

8. Paieškos rezultatų lange bus pateikti visi galimi modeliai pagal suvestus duomenis. Rikiavimas – pagal aukščiausią siurblio naudingumo koeficientą darbo taške (η%). Paspaudus ant dominančio siurblio  mėlynos spalvos Open ar Info nuorodų, bus pateikta išsami techninė informacija ir aprašymas.

9. Tuo atveju, jei pagal suvestus duomenis programa nepateikia jokio siurblio modelio, paieškos rezultatų lange rodomas tekstas: “No pump meets the criteria selected, try to change them.“. Tai reiškia, kad turite pasitikrinti įvestų duomenų reikšmes ir jas pakeisti.

 

 

 

 

 

 

 

 

SIURBLIŲ ŽYMĖJIMAS

Pagrindinės bet kokio tipo elektrinio siurblio, agregato eksploatacinės charakteristikos (skysčiams siurbti), yra nurodomos ant vardinės plokštelės, kuri pritvirtinama prie siurblio korpuso. Skirtingi gamintojai skirtingai nurodo siurblio parametrų skaičių, tačiau pagrindiniai tokie, kaip našumas, pakėlimo aukštis, variklio galia, apsaugos klasė, įtampa, srovė nurodomi visada. Kokia techninių specifikacijų informacija pateikiama siurblio vardinėje plokštelėje gamintojai dažnai nurodo prietaisų įrengimo ir naudojimo instrukcijose.

 

Panardinamo nuotekų siurblio vardinės plokštelės pavyzdys

Poz. Aprašymas

1 Notifikuotoji institucija
2 Tipas
3 Produkto numeris ir serijos numeris
4 Maksimalus slėgio aukštis [m]
5 Korpuso klasė
6 Maksimalus įrengimo gylis [m]
7 Fazių skaičius
8 Dažnis [Hz]
9 Apsukos [min.-1]
10 Masė
11 Nominali įtampa [V], prijungiant žvaigžde
12 Nominali įtampa [V], prijungiant trikampiu
13 Izoliacijos klasė
14 Nominali srovė [A], prijungiant žvaigžde
15 Nominali srovė [A], prijungiant trikampiu
16 Variklio naudojama galia P1 [kW]
17 Variklio galia P2 [kW]
18 Galios koeficientas
19 Maksimali skysčio temperatūra [°C]
20 Maksimalus debitas [m3/h]
21 Gamybos kodas (metai/savaitė)

 

 

Sausai statomo siurblio vardinės plokštelės pavyzdys

Poz. Aprašymas

1 Tipas
2 Produkto numeris
3 Serijos numeris
4 Pagaminimo kodas, metai ir savaitė
5 Maksimalus slėgio aukštis
6 Minimalus slėgio aukštis
7 Nominalus slėgio aukštis
8 Nominalus debitas
9 Maksimali aplinkos temperatūra
10 Korpuso klasė
11 Maksimalus darbinis slėgis
12 Maksimali skysčio temperatūra
13 Minimali ir maksimali nominali galia
14 Modelis
15 Įtampa ir dažnis
16 Sertifikatai
17 Minimali ir maksimali nominali srovė

 

Žymima dB

Yra atvejų, kai siurblio skleidžiamas triukšmo lygis tampa labai svarbiu įrangos parametru. Pavyzdžiui, tai gali būti vasarnamiui skirtas siurblys (vandens tiekimo sistema), kurio negalima sumontuoti kur nors toliau nuo miegamojo kambario. Arba pramoninis siurblys, kai svarbi jo triukšmo charakteristika esamoje darbo vietoje. Nesigilindami į daug detalių, pateiksime įprastas gyvenimo situacijas, kurios padės įvertinti, ar siurblys mums tinkamas dėl triukšmo lygio.

Įvairių šaltinių keliamas triukšmas, pavyzdžiai:

15 dB – šlamantys medžių lapai – vos girdimi;
20-25 dB – žmogaus šnabždesys – labai tylus;
30 dB – sieninio laikrodžio tiksėjimas;
40 dB – normali kalba – vidutiniškai girdima (normali gyvenamosiose patalpose nuo 7 iki 23 valandos);
42 dB – šiuolaikinis šaldytuvas;
60 dB – triukšmas biuruose – triukšmingas;
80 dB – motociklas su duslintuvu, cikloninis dulkių siurblys, riksmas – labai triukšmingas;
100 dB – orkestras, griaustinis, veikiančio grandininio pjūklo garsas, maksimalus leistinas grotuvo ausinių garso slėgis – ypač triukšmingas;
130 dB – skausmo riba – kylantis lėktuvas.

Sprogimui atsparios įrangos europinis ženklinimas 

 

1. Sprogimui atspari įranga yra sertifikuota vienoje iš ES bandymų laboratorijų.

2. Taikymo sritis:
I – požeminiai darbai;
II – antžeminis naudojimas.

3. Zonos kategorija:
0 – nuolatinis sprogstamųjų medžiagų buvimas (daugiau nei 1000 valandų per metus);
1 – dažnas 10 … 1000 valandų per metus;
2 – trumpalaikis mažiau nei 10 valandų per metus.

4. Aplinkos atmosfera:
G – dujos;
D – dulkės.

5. Žymėjimas:
E – pagal euro normas (CENELEC reikalavimus);
Ex – sprogimui atspari įranga.

6. Apsaugos tipų klasifikacija:
d – nedegus korpusas;
e – „e“ tipo apsauga (padidinta);
o – užpildymas alyva;
p – korpuso pripildymas arba prapūtimas apsauginėmis dujomis su aukštu slėgiu;
q – kvarcinis užpildymas;
m – užpildymas junginiu;
i – savaime saugi elektros grandinė: (tokio tipo apsauga nuo sprogimo užtikrina, kad pavojinga situacija negalėtų atsirasti dėl kibirkšties (trumpojo jungimo atveju) arba staiga nutrūkus tiekimo grandinei (prietaiso vidinio induktyvumo energija, arba dėl laiduose išsiskiriančios šilumos); ia – normalios eksploatacijos metu dėl trikdžių linijoje ir bet kokio dviejų galimų gedimų derinio negalėtų atsirasti pavojinga situacija; ib – normalios eksploatacijos metu negali atsirasti pavojinga situacija, esant trikdžiams elektros linijoje ir įvykus vienam gedimui.

7. Taikymo sritis:
I – požeminiai darbai;
II, IIA, IIB, IIC – antžeminis pritaikymas; elektros instaliacijai vidaus ir lauko įrenginiuose, skirtuose naudoti potencialiai sprogioje dujinėje atmosferoje, išskyrus šachtas ir jų antžeminius statinius, kuriuose didelis pavojus iškasenų dujoms. Raidės A, B, C turėtų būti naudojamos pogrupiams žymėti, kai naudojami apsaugos tipai „d“ ir „i“.

8. Užsiliepsnojimo temperatūra:
T1> 450 ° C;
T2 = 300 … 450 ° C;
T3 = 200 … 300 ° C;
T4 = 135 … 200 ° C;
T5 = 100 … 135 ° C;
T6 = 85 … 100 ° C.

Ingress Protection Rating –  apsaugos laipsnių klasifikacijos sistema, kuri nusako elektros įrenginio apvalkalo atsparumą tam tikriems aplinkos veiksniams bei daiktams pagal tarptautinį standartą IEC 60529.

Pirmasis skaičius nurodo atsparumą kietiesiems kūnams arba daiktams, pavyzdžiui, dulkėms. Jo vertė yra nuo 0 iki 6. Antrasis skaičius nurodo atsparumą skysčiams, pavyzdžiui, vandeniui. Jo vertė yra nuo 0 iki 8. Tai yra, kuo didesnis pirmasis skaitmuo, tuo mažesnis pašalinis daiktas gali patekti į elektros variklį ir, atitinkamai, didesnis antrasis – tuo geriau variklis yra apsaugotas nuo vandens, iki visiško panardinimo į vandenį. Dažniausios apsaugos klasės yra: (IP klasės) 54, 55, 68.

 

 

SIURBLIŲ, SISTEMŲ ĮRENGIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS IR SCHEMOS

 

Montavimo vieta turi būti parinkta taip, kad būtų galima pasiekti stotelę (siurblį). Automatinė kanalizacinė stotelė nereikalauja specialios priežiūros, tačiau periodiškai gali iškilti būtinybė valyti. Jei prie siurblio yra prijungta indaplovė ir skalbimo mašina, geriau reguliariai tikrinti, ar kanalizacijos sistema nėra užkimšta riebalais, nešvarumais, druskos nuosėdomis ir t.t…

Montavimo metu įrenginys tvirtinamas prie grindų. Norint sumažinti triukšmo lygį, pageidautina montuoti ant vibraciją slopinančio pagrindo (guminės tarpinės). Nepageidautina prispausti korpusą prie sienos – kad nebūtų perduodama vibracija kylanti iš veikiančio siurblio. Šios priemonės reikalingos triukšmo lygiui sumažinti.

Išleidimo vamzdynas pagamintas iš standžių vamzdžių. Yra du rekomenduojami variantai – plastikiniai kanalizacijos ir variniai vamzdžiai. Jungiamosios detalės – rekomenduojamos standžios, vientisos. Vamzdynai turi būti tvirtai pritvirtinti (prie sienų, grindų ir kt.).

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad automatinių kanalizacinių stotelių aprašymuose nurodomas maksimalus nuotekų pakėlimo aukštis ir didžiausias horizontalus stūmimo atstumas. Pavyzdžiui: 8 m į aukštį ir 80 m horizontaliai. Bet tai nereiškia, kad pakėlus nuotekas vamzdyje į 4 metrų aukštį, horizontaliai dar bus galima stumti 80 metrų. Šiuo atveju – po keturių metrų pakėlimo – horizontalios atkarpos ilgis bus ne didesnis kaip 40 metrų. Tiesiog 1 metro pakėlimas aukštyn, „atima“ apie 10 metrų horizontalaus stūmimo. Tai svarbu ir verta prisiminti.

 

 

Keletas esminių taisyklių, į kurias reikėtų atsižvelgti, įrengiant automatinę kanalizacinę stotelę.

 

Išeinantis iš automatinės kanalizacinės stotelės vamzdis turi būti sandarus, tiesus, standus (be įlinkių ir pakilimų) ir turėti ne mažesnį kaip 1% nuolydį (1 centimetro nuolydis metrui ilgio).

 

 

Jei reikia pakelti ir nukreipti išeinantį vamzdį, pirmiausia daromas pakilimas, o tada nukreipimas į šoną, kad nuotekų vandens kilimas prasidėtų ne toliau kaip 30 cm nuo siurblio (tai reikalinga teisingam atbulinio vožtuvo veikimui).

 

 

Visi išeinančio vamzdžio sujungimai turi būti lygūs (galima jungtis dviem 45° kampais, sujungtais tiesiu segmentu).

 

 

Įeinančių vamzdynų į automatinę stotelę nuolydis turėtų būti ne mažesnis 3%. Tai sumažins užsikimšimų riziką.

 

 

Reikia sumontuoti vožtuvą (0,7 baro), jei išleidimo vamzdynas yra nutiestas žemiau siurblio arba yra labai ilgas. Vožtuvas turėtų būti aukščiausioje išleidžiamo vamzdyno vietoje.

 

 

Kiekvienos automatinės kanalizacinės stotelės išleidimo vamzdynas turi turėti savo atskirą, neprijungtą prie kitų siurblių, įėjimą į kanalizacijos sistemą.

 

 

Stotelė turi būti įrengta taip, kad būtų patogu, reikalui esant, atlikti techninį aptarnavimą ir būti ne toliau kaip 40 cm atstumu nuo unitazo.

 

 

Jei unitazo vandens nuleidimo bakelis turi remtis prie sienos, reikia įrengti papildomą atramą.

 

 

Nemontuokite kanalizacinės stotelės žemiau grindų lygio (jei įleidimo slėgis per didelis, siurblio elektros variklio įjungimo daviklis gali neveikti tinkamai).

 

 

Elektros jungtys turi būti įrengtos pagal galiojančias normas ir reikalavimus, nurodytus instrukcijose (paprastai tokių automatinių stotelių sumontavimo vietose drėgmės lygis yra aukštas). Kanalizacijos sistema turi būti įžeminta. Todėl lizdas turi būti trijų laidų su įžeminimu. Saugumo užtikrinimui maitinimo linijoje turi būti grandinės pertraukiklis ir įrengta srovės nuotėkio relė.

 

Išsamias konkretaus modelio automatinės kanalizacinės stotelės įrengimo ir naudojimo instrukcijas rasite atitinkamo produkto aprašyme – skiltyje “DOKUMENTACIJA”.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pramoninių išcentrinių, sausai statomų siurblių montavimo pavyzdžiai

 

Žemiau pateikiamos rekomendacinio pobūdžio schemos, montuojant išcentrinius, sausai statomus siurblius, kai:

  • siurblys montuojamas virš pumpuojamo skysčio lygio;
  • siurblys montuojamas žemiau pumpuojamo skysčio lygio.

 

Pastaba. Įsiurbimo vamzdžio skersmuo turi būti didesnis už siurblio įsiurbimo angos matmenis (žr. lentelėje žemiau).

 

 

Išcentrinių siurblių sumontavimo video:

 

 

SKIRTINGŲ TIPŲ SIURBLIŲ YPATUMAI, GEDIMŲ PRIEŽASTYS IR KITA INFORMACIJA

Nežiūrint į tai, kad normalus siurblio darbo rato nusidėvėjimas yra įprastas procesas, visose siurblinėse turėtų būti eksploatavimo ir techninės priežiūros planas, siekiant optimizuoti siurblių darbą, daugiausia dėmesio skiriant sparnuotės dilimo prevencijai.

KOKIOS DAŽNIAUSIOS PRIEŽASTYS SUKELIA PRIEŠLAIKINĮ SIURBLIO DARBO RATO SUSIDĖVĖJIMĄ?

Vandens tiekimo ir paskirstymo įmonės sutelkia dėmesį į tai, kaip maksimaliai išnaudoti savo siurblinės įrangą. Vienas iš ypatingų dėmesio šaltinių yra – išvengti priešlaikinio darbo rato nusidėvėjimo siurblinės siurbliuose. Dėl nusidėvėjimo mažėja siurbimo efektyvumas ir didėja priežiūros, įrangos ir eksploatavimo išlaidos.

Nors natūralus nusidėvėjimas yra įprastas ir normalus procesas, visose siurblinėse turėtų būti eksploatavimo ir priežiūros planas, kad būtų galima optimizuoti siurbimo operacijas. Standartinius eksploatavimo ir priežiūros planus sudaro šie punktai:

• Reguliarus nuotėkių ir nenormalių triukšmų, sklindančių iš siurblio, patikrinimas;
• Guolių tepimas;
• Sandariklių savalaikis keitimas;
• Darbo rato keitimas standartinio eksploatavimo sąlygomis, siekiant optimizuoti hidrauliką, priklausomai nuo darbo rato susidėvėjimo.

Tačiau net gerai apgalvotame techninės priežiūros plane gali pasitaikyti klaida, o dėl kitų veiksnių siurblys gali susidėvėti greičiau nei įprasta.

 

Dažniausiai siurblinių siurbliuose pasitaikančios problemos, sukeliančios priešlaikinį darbo rato susidėvėjimą:

Abrazyvinis susidėvėjimas, kurį sukelia vandenyje esančios kietos medžiagos. Paprastai tokio tipo nusidėvėjimas geriamojo vandens tiekimo siurblinėse sumažėja dėl aukštesnio vandens  filtravimo lygio užtikrinimo. Tačiau kartais kietos medžiagos (kaip pavyzdžiui žvyro dalelės) ar kitos šiukšlės gali įstrigti siurblio viduje ir sukelti problemų. Tokio tipo pašalinės medžiagos daug dažniau atsiranda nevalyto vandens siurblinėse.

• Cheminės reakcijos, kylančios tarp terpės ir sparnuotės medžiagos ir sukeliančios koroziją, kuri galiausiai sugadina darbo ratą. Kai kurie kintami veiksniai vandenyje gali pagilinti šias problemas, pvz., specifinės naudojamos cheminės medžiagos, kavitacija ir vandens temperatūra. Kai vanduo chloruojamas, tai taip pat gali pagreitinti vandens korozinį poveikį siurblio sparnuotei. Pavyzdžiui, natrio hipochloritas yra žymiai agresyvesnis vandens sistemos įrangai nei chloro dujos.

Kavitacija atsiranda žemo slėgio sąlygomis. Žemas slėgis gali sudaryti garų burbuliukus, kurie sproginėja, veikiant didesniam slėgiui. Sprogstantys garų burbuliukai į sparnuotę veikia galinga impulsine smūgio banga, kuri sukelia priešlaikinį susidėvėjimą. Kartais iškyla dar siurblio parinkimo etape neišspręstos hidraulinės problemos, kurios gali sukelti kavitacijos atsiradimo sąlygą.

Kai kurios iš šių, aukščiau išvardintų priežasčių, priverčia keisti siurblio darbo ratą vos per dvejus metus. Kai kuriais atvejais siurblio hidraulinės charakteristikos pradės blogėti, esant didesniems srautams. Sparnuotės keitimas yra standartinių operacijų ir priežiūros plano dalis, tačiau tokiame scenarijuje keitimo dažnumas gerokai viršys įprastą keitimo laiko intervalą.

Blogėjančių hidraulinių charakteristikų nustatymas gali būti sudėtingas procesas ir dėl įvairių kitų iškylančių priežasčių. Siurblių valdymo ir kontrolės stebėjimas ir faktinis srauto ir slėgio duomenų gavimas (SCADA) realiu laiku – puikus atspirties taškas. Našumo (srauto) ir slėgio duomenų analizė gali atskleisti:

• Siurblys veikia siurblio darbo kreivės kairėje pusėje už minimalaus nepertraukiamo pastovaus srauto taško ribos. Veikimas žemiau šio taško ribos, kai siurblio kreivė juda į kairę nuo mažiausio nepertraukiamo pastovaus srauto darbo kreivės taško ribos, gali sukelti sekančias problemas:
– Sumažėja siurbimo efektyvumas;
– Skysčio srautas gali būti su pertrūkiais ir tai gali sukelti kavitaciją, kas savo ruožtu sutrumpins siurblio sparnuotės tarnavimo laiką;

• Siurbiamo skysčio srautai tampa vis labiau pertraukiami ir nestabilūs, tuo pačiu sukeldami:
– Triukšmingesnį siurblio veikimą;
– Didesnę siurblio vibraciją.

• Guolio ir sandariklio tarnavimo laiko sutrumpėjimas dėl kintančių greičių ir slėgio;

• Dažniau atsiranda kavitacija, kuri dar labiau gadina siurblio sparnuotę;

• Pradeda kilti temperatūra, sukeldama:
– Greitalaikį darbo rato nusidėvėjimą;
– Didesnę cheminių reakcijų su darbo rato paviršiumi tikimybę (priklauso nuo vandens cheminės sudėties ir siurblio darbo rato medžiagos).

• Siurblys veikia į dešinę nuo siurblio darbo kreivės maksimalaus srauto ribinio taško, viršydamas maksimalų leidžiamą srautą. Veikimas už šio taško ribos sukelia:
– Sumažėjusį siurbimo efektyvumą;
– Dažną kavitaciją, kuri dar labiau gadina darbo ratą.

• Perjungimas tarp siurblių nėra tolygus. Tai gali nutikti, jei nėra kito siurblio, esančio siurblinės siurblių eilėje, paleidimo delsos, arba jei paleidimo delsa yra per ilga arba per trumpa. Ši problema dažnai iškyla kartu su viena iš aukščiau išdėstytų priežasčių, susijusių su minimaliu nepertraukiamu stabiliu srautu arba didžiausiu leidžiamu srautu.

• Uždaro kontūro sistemose slėgis nėra palaikomas. Tai taip pat dažnai bus susiję su minimalaus ir maksimalaus našumo (srauto) problemomis.

 

UŽDARO KONTŪRO VANDENS TIEKIMO SISTEMOS SIURBLINIŲ PROBLEMOS

Uždaro kontūro siurblinėse siurbliai palaiko slėgį sistemoje, o ne tiesiogiai pumpuoja vandenį į rezervuarus. Tai gali iššaukti nepageidaujamą reiškinį. Tai ypač aktualu mažiausios galios siurbliui siurblinėje. Daugeliu atvejų siurblinėje esančio mažiausios galios siurblio sparnuotę dažnai reikia pakeisti. Atlikus išsamią keleto siurblinių analizę, nustatyta, kad:

• Minimalios vandens suvartojimo normos nakties metu buvo per žemos, kad vanduo galėtų tinkamai cirkuliuoti. Tai iššaukia  siurblių kavitaciją. Esant minimaliam dienos poreikiui kai kuriose slėgio zonose, vidutinis minimalus dienos vidurkis buvo daugiau kaip 75 litrų per minutę, tačiau naktį poreikis buvo praktiškai lygus nuliui, kai tik tualete nuleidžiamas vanduo ar tik naudojamas vienas dušas. Tokiu atveju, nakties metu siurblys veikia siurblio kreivės kairėje pusėje, už minimalaus stabilaus pastovaus srauto kreivės taško ribos. Tai iššaukia siurbimo efektyvumo mažėjimo kaskadinį efektą, dėl to padažnėja kavitacija ir galiausiai padidėja temperatūra. Aukštesnė temperatūra taip pat padidina cheminių reakcijų tikimybę. Šios problemos dar labiau paaštrėja, kai uždaro kontūro siurblinės “suplaka” vandenį dėl mažos jo vartojimo paklausos, t.y. srauto.

• Siurblio kreivės neatitiko vandens tiekimo sistemos hidraulikos. Siurblio kreivė veikia žemiau minimalios stabilios tęstinio srauto kreivės arba virš didžiausio leidžiamo srauto taško ribos. Dėl šios priežasties siurbliai veikia ne jų geriausio darbo efektyvumo intervalo ribose, o tai pagreitina sparnuotės susidėvėjimą.

• Persijungimo tarp siurblių esantis taškas buvo per ilgas ir privertė siurblius ilgą laiką veikti, viršijant maksimalų leistiną srautą, prieš paleidžiant kitą siurblį, esantį siurblinės linijoje. Perjungiant siurblinės veikimo režimą iš didesnės į mažesnės galios siurblį, siurblys gali ilgą laiką veikti žemiau minimalios stabilios pastovaus srauto kreivės taško ribos.

• Perjungimo taškas tarp siurblių buvo per trumpas, kas sukeldavo dažnus įjungimą/išjungimą ir nestabilias srauto sąlygas.

 

UŽDARO KONTŪRO VANDENS TIEKIMO SISTEMOS SIURBLIŲ DARBO RATO TARNAVIMO LAIKO PRAILGINIMAS

Sumažinti siurblio darbo rato susidėvėjimo problemą galima tiek projektuojant, parenkant tiek ir eksploatuojant siurblinę.

Projektavimo ir parinkimo etape:

• Pasirinkite tinkamus siurblius su atitinkamomis kreivėmis, kurios kuo labiau atitiktų faktinę vandens tiekimo sistemos hidrauliką;
• Rinkdamiesi siurblio darbo rato medžiagą, įvertinkite hidraulines sistemos konstrukcijos sąlygas;
• Įvertinkite naktinius srautus, esant būtiniausiems dienos poreikiams, kad nustatytumėte, ar srautai yra ne per maži mažiausios galios siurbliui (nerinkite mažiausio našumo siurblinės siurblio pagal vidutinius minimalius dienos vandens vartojimo poreikius);
• Apsvarstykite galimybę papildomai sumontuoti apvadą (bypass), veikiantį tik mažo siurblio veikimo metu, kad siurblys veiktų kuo arčiau savo aukščiausio efektyvumo taško;
• Įvertinkite vandens cheminę sudėtį, kad patikrintumėte, ar cheminė reakcija nevyksta dėl kitų veiksnių (pvz., kavitacija / vandens virimas).

Norint maksimaliai prailginti siurblio darbo rato tarnavimo laiką:

• Darbo ratą pakeiskite į pagamintą iš nikelio-aliuminio bronzos, kuri yra daug atsparesnė kavitacijai nei standartinės sparnuotės iš ketaus;
• Paimkite vandens pavyzdžius, kad patikrintumėte, ar cheminė reakcija nevyksta dėl kitų veiksnių (pvz., kavitacija / vandens virimas). Pakeiskite sparnuotę į pagamintą iš korozijai atsparios medžiagos, tokios kaip nerūdijantis plienas;
• Pakeiskite mažiausio našumo siurblį į siurblį, kurio hidraulinės savybės konkrečiam atvejui yra geresnės;
• Įrenkite apvadą (bypass) nuo įsiurbimo į išleidimo kolektorių, kuris užtikrintų pakankamai srauto, kad efektyviai veiktų mažos galios siurblys;
• Kreipkitės į specialistus, kad įvertintų jūsų siurblinės faktinius parametrus.

 

Atlikus tinkamus veiksmus, kad sumažinti ir pašalinti priežastis, sukeliančias priešlaikinį siurblio darbo rato susidėvėjimą, bus galima sutaupyti pinigų. Tai taip pat padės išvengti brangaus sparnuotės pakeitimo, jei problema bus išspręsta bet kuriame projektavimo, parinkimo ar eksploatavimo etape.

 

 

Daugiau informacijos, susijusios su šia tema, rasite kitose mūsų tinklalapio žinyno temose:

Kavitacija ir jos išvengimo sąlyga

Siurblio darbo kreivė ir aukščiausias jo eksploatavimo efektyvumo taškas

Kai siurblys veikia ne aukščiausio efektyvumo taško sąlygomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Remiantis statistika, panardinami drenažiniai ir nuotekų siurbliai 95% atvejų sugenda dėl netinkamo eksploatavimo ir tik nedaugeliu atvejų yra keletas kitų priežasčių (gamyklos defektas ar kai kurie nenumatyti veiksniai).

Pabandykime išsiaiškinti visas priežastis, dėl kurių dažniausiai sugenda siurbliai.

Bendrovė „VANDENS SIURBLIAI“ parduoda laiko patikrintus siurblių modelius,  kad kuo mažiau kiltų nepatogumų ar trikčių klientams eksploatuojant juos. O remontuoti siurblius savo sąskaita ir padengti su tuo susijusias išlaidas įmonei nepigus “malonumas”, jau nekalbant apie tai, kad kenčia įmonės įvaizdis ir pan. Turėdami ilgametę siurblių pardavimo patirtį, mes sukūrėme stabilų kokybės, laiko patikrintų panardinamų nuotekų, drenažinių siurblių modelių asortimentą. Siūlome pasaulyje pripažintų siurblių gamintojų produktus.

 

Instrukcijos. Dauguma klientų, kurie įsigyja siurblį ir „viską padaro pagal instrukcijas“, dažniausiai instrukcijos net neatsiverčia. Norint tai nustatyti, pakanka užduoti porą klausimų.
Nepatingėkite perskaityti siurblio įrengimo ir naudojimo vadovą. Tai užtrunka šiek tiek laiko, tačiau vadove pateikiama informacija suteikia supratimą, kas yra gerai, kas blogai siurbliui.

 

Variklio apsaugos automatinis jungiklis (elektros grandinės pertraukiklis). Dažniausiai montuojamas įprastas apsaugos automatas, kuris neužfiksuoja mažų srovės pokyčių. Jo galia pasirenkama 2,5 karto didesnė nei siurblio variklio galia (dėl didelės paleidimo srovės). Kol toks automatas „suveikia“, neretai siurblys perkaista ir sugenda. Todėl rekomenduojama įdiegti ne paprastą automatą  (kuris iš esmės apsaugo tik nuo trumpojo jungimo tinkle), bet automatinį variklio apsaugos įtaisą. Tai yra specialus įtaisas, leidžiantis tiksliai nustatyti variklio darbinę srovę ir kontroliuoti mažiausią jos padidėjimą, siurblio velenui užstrigus. Tuo pačiu metu variklio automatinis apsaugos pertraukiklis leidžia viršyti nustatytą variklio srovės vertę jo paleidimo (įjungimo) momentu.

Išvada:

– norint apsaugoti elektros variklį, būtina įdiegti elektros variklio apsaugos automatą, o ne paprastą elektros maitinimo tinklo pertraukiklį;
– turėtumėte perskaityti instrukcijas, kuriose neretai gamintojai pabrėžia tai.

 

Šiluminė siurblio variklio apsauga. Šiluminė apsauga yra įmontuojama siurblio apvijoje ir yra tam tikra relė, kuri, esant išoriniam temperatūros kilimui, nutraukia elektros variklio maitinimą. Reikėtų suprasti, kad kiekvieną kartą, kai apvija perkaista, jos izoliacija lydosi, tai yra, atsiranda negrįžtamų pokyčių. Po kurio laiko (su kitu perkaitimu) izoliacija būtinai tam tikroje vietoje visiškai ištirps ir įvyks apvijos trumpasis jungimas, dėl kurio elektros variklis suges. Tai yra, šiluminė apsauga nėra šimtaprocentinė apsauga nuo visų negandų, o tik avarinė apsauga, kuri gali kelis kartus apsaugoti elektros variklį ir nieko daugiau.

 

Siurblio darbas be vandens. Panardinamo siurblio elektros variklis aušinamas siurbiamu skysčiu. Yra dviejų tipų panardinami siurbliai: su aušinimo apvalkalu ir be jo. Siurbliai su aušinimo apvalkalu gali veikti būdami nevisiškai panardinti į skystį. Tokiu atveju vanduo tekės pro siurblį supantį aušinimo apvalkalą ir tuo pačiu vėsins variklį. Siurbliai be aušinimo apvalkalo visada turi būti visiškai panardinami į siurbiamą terpę.

Taigi sumontuojant siurblį, yra dvi pagrindinės klaidos, dėl kurių elektros variklis gali perkaisti ir sugesti:
– siurblio veikimas vandenyje (terpėje), kai temperatūra aukštesnė už nurodytą siurblio pase (dažniausiai įprastoje versijoje iki + 35 … 40°С, o karščiui atsparioje versijoje iki + 60°С). Tuo dažnai papiktnaudžiauja avarinės tarnybos, jei įvyksta avarijos karšto vandens sistemoje ir reikia išsiurbti vandenį, kurio temperatūra neretai viršija maksimaliai leistiną.
– iš dalies panardinto siurblio arba siurblio be vandens veikimas.

Ir pirmu, ir antru atveju elektros variklis perkaista ir sugenda. Įprastinis elektros grandinės pertraukiklis to neužfiksuos.

1 pav. Siurblio variklio, kuris nebuvo visiškai panardintas, perkaitimo pavyzdys

 

Problemos sprendimas:
– siurblio montavimas duobėje, talpoje, kuri talpinama rezervuare;
– automatinio vandens lygio valdymo naudojimas (pavyzdžiui, plūdinis jungiklis).

Dažna klaida: nedidelės talpos įdėjimas į didelio ploto rezervuarą. Tokiu atveju vandens lygis siurbimo metu labai lėtai krenta, o siurblys ilgą laiką veikia ne visiškai panardintas į skystį.

 

Ilgalaikis siurblio veikimas už srauto ir slėgio ribų, kitaip tariant, ne aukščiausio darbo efektyvumo taško ribose. Pažvelkime į konkretų pavyzdį – nuotekų siurblys su trijų fazių elektros varikliu. Siurblio kėlimo aukštis yra 25 metrai prie 40 m³/h našumo, išvado skersmuo: ø65mm. Siurblys įrengtas duobėje ir per 100 mm  skersmens žarną tiekia vandenį į 7 metrų aukštį. O toliau vanduo iš žarnos teka savitaka ant žemės. Tokio siurbimo atveju, didelė tikimybė, kad visos 3 fazės siurblio variklyje sudegs, nes perkais. Rekomenduojamas tokio siurblio slėgis (kėlimo aukštis), remiantis siurblio techninių specifikacijų duomenimis, yra 18–25 metrai. Tai yra tas diapazonas, kuriame elektros variklis veikia be perkrovos. Esant pakėlimo aukščiui 7 metrai, siurblys veikia tiekimo (našumo) diapazone, kuris žymiai viršija darbinį diapazoną (kuo mažesnis slėgis, tuo didesnis našumas (srautas) bet kuriame išcentriniame siurblyje). Tokiu atveju labai padidėja darbinė srovė siurblio apvijose, o tai lemia elektros variklio perkaitimą.
Dirbant už rekomenduojamo slėgio ribų, reikia įrengti vožtuvą prie siurblio išleidimo angos ir nustatyti tokį tiekimą, kad variklio apvijose darbinė srovė atitiktų nurodytą pase, taip pat reikia sumontuoti variklio automatinės apsaugos grandinės pertraukiklį. Priešingu atveju siurblys veiks esant perkrovai ir variklis gali sugesti.

Kaip matyti iš aukščiau pateikto pavyzdžio, nėra gerai pasirinkti siurblio su didele „slėgio atsarga“, nes tai gali sukelti jo gedimą (nors atrodo, kad siurblys kelia į 25 metrų aukštį, tad keliant į 7 metrus, neturėtų kilti problemų). Tačiau taip nėra. Tokiu atveju rekomenduotina naudoti siurblį, kurio kėlimo aukščio riba : 7÷10 metrų.

 

Siurblio veikimas esant uždarytai sklendei arba kai naudojamas per mažo skersmens vamzdis. Kartais nuotekas reikia nuvesti į kanalizaciją, kurioje yra tam tikras slėgis (taip vadinamoji slėginė kanalizacija). Tokiu atveju turite pasirinkti siurblį, kurio slėgis bus 0,5 bar (5 metrais) didesnis nei slėgis kanalizacijoje. Be to, nustatant slėgį kanalizacijos vamzdžio įleidimo angoje, reikia atsižvelgti į slėgio nuostolius linijoje nuo siurblio iki įėjimo į kanalizaciją taško. Jei slėgis kanalizacijos įleidimo angoje yra nepakankamas, tada skystis iš kanalizacijos vamzdžio atgal per siurblį tekės į septiką.

Norint išvengti skysčių perpildymo, tokiu atveju reikia sumontuoti atbulinį vožtuvą.
Jei siurblio slėgis pasirinktas neteisingai (mažesnis nei slėgio vamzdyje), tada, įjungus siurblį, jis nuolat veiks uždaroje linijoje, o tai sukels jo perkaitimą ir gedimą.

Neretai pirkėjai taupo ir perka mažesnio skersmens vamzdžius, nei reikalauja sistemos įrengimas. Tai lemia:
– sumažėja siurblio našumas (jis gali pradėti veikti už darbo intervalo ribų), dėl kurio jis gali perkaisti;
– vamzdis gali užsikimšti, dėl ko siurblys gali dirbti uždaroje linijoje, tai yra, dirbti su perkrova, perkaitinti elektros variklį ir jį sugadinti.

Jei tikrai norite sutaupyti dėl vamzdžių skersmens, galite naudoti nuotekų siurblį su smulkintuvu.
Tokiu atveju vamzdis nebus užkimštas didelėmis dalelėmis (tačiau vamzdžio skersmuo vis tiek iš anksto turi būti apskaičiuotas, kad siurblys neveiktų esant perkrovai).

Vamzdžio skersmuo priklauso nuo jo ilgio ir siurblio našumo.
Žemiau yra lentelė, pagal kurią tai galima nustatyti:

Taip pat skaičiuodami reikalingą skysčio pakėlimo aukštį, turite įvertinti susidarančius hidraulinius nuostolius alkūnėse, vožtuvuose ir t.t…

Siurblio veikimas pumpuojant didelio tankio ir klampumo skysčius. Kai dirbate su skysčiais, kurie neatitinka siurblio techniniame pase nurodytų duomenų, elektros variklis pradeda veikti perkrovos sąlygomis, o tai lemia jo perkaitimą. Tada viskas vyksta pagal aukščiau aprašytą scenarijų. Gamintojai neretai siurblio techninėje dokumentacijoje nurodo maksimalų terpės tankį.

 

Darbas su labai abrazyviniais skysčiais, su didele kietų dalelių koncentracija skystyje. Siurbiant skysčius su dideliu kiekiu abrazyvo, veleno sandariklis greitai susidėvi, o tai lemia skysčio patekimą į elektros variklio korpuso vidų ir tai sukelia gedimą. Dažnai skaitydami instrukcijose, kad siurblys gali siurbti skysčius, kurių dalelės yra ne didesnės kaip 35 … 50 mm (daugumai buitinių nuotekų siurblių), vartotojai galvoja, kad tokios dalelės gali būti akmenys, vinys, armatūra, cemento gabalai ir kt., ir dideliais kiekiais. Tiesą sakant, tai ne visai taip. Jei tokios dalelės nuolat pateks į siurblį, tai sugadins darbo ratą ir sandariklį. Tokie siurbliai gali praleisti dideles daleles, bet dažniausiai minkštos struktūros.
Gana dažnai statybinės įmonės, kasdamos duobes, taupo lėšas pramoninės įrangos pirkimui ir perka buitinius siurblius vandeniui siurbti. Dažniausiai pasibaigia taip pat: siurbliai užkimšti smėliu ir akmenimis, su sulaužytomis darbo ratų mentėmis ir pažeistais korpusais. Norint siurbti vandenį iš statybinių duobių, reikalingi specialūs pramoniniai drenažo ar sunkiųjų nuotekų klasės siurbliai, skirti dirbti ypatingai sunkiomis sąlygomis. Jie pagaminti iš specialaus dilimui atsparaus plieno ir turi padidintos galios elektros variklius.

2 pav. Siurblio užstrigimo dėl abrazyvinių dalelių patekimo, viršijant leistiną dydį, pavyzdys

 

Dažnas siurblio variklio įjungimas/išjungimas. Įjungus bet kurį elektros variklį, paleidimo srovė kelis kartus būna didesnė nei darbinė. Todėl yra ribotas siurblio paleidimų skaičius per valandą (kuo galingesnis elektros variklis, tuo mažesnį paleidimų skaičių per valandą jis leidžia). Šis paleidimų skaičius buitinio lygio siurblių varikliams dažniausiai būna apie 20 per valandą. Maksimaliai galimą paleidimų skaičių gamintojai nurodo konkretaus siurblio techninėse specifikacijose.

Dažna klaida montuojant siurblį yra ta, kad vartotojai sutrumpina plūdinio jungiklio laido ilgį, kad jis įsijungtų „dažniau“. Kartais jis įsijungia taip dažnai, kad viršija leistinas ribas, o tai lemia apvijų perkaitimą ir siurblio gedimą. Kita klaida, kai siurblys yra sumontuotas siaurame šulinyje ir per ilgą vamzdį pumpuoja vandenį į šlaitą. Neįdiegus atbulinio vožtuvo prie siurblio išleidimo angos, siurblys išsiurbia vandenį ir išsijungia (jei jame yra plūdė). Po to vanduo iš šio vamzdžio dėl nuolydžio nutekės atgal į šulinį ir užpildys jį, o tai lems pakartotinį siurblio įsijungimą. Ir jei šis procesas kartosis dažnai, siurblio variklis sudegs. Šis gedimas nesunkiai nustatomas tikrinant siurblį – vienos fazės 220V siurbliams sudega paleidimo apvija.

 

Siurblio veikimas esant žemai įtampai, įtampos šuoliai. Kai siurblys dirba su per žema įtampa (skiriasi nuo nustatytos daugiau nei 5%), variklio apvijose darbinė srovė žymiai padidėja, o tai lemia jo perkaitimą.

Ši situacija gali atsirasti dėl dviejų priežasčių:
– problemos elektros energijos tiekimo tinkle;
– ilgo maitinimo laido naudojimas, neteisingai parinkus jo skerspjūvį, atsižvelgiant į elektros variklio galią ir pačio laido ilgį.
Jei naudosite ilgą laidą su mažu skerspjūvio plotu, tada dėl padidėjusios varžos, įtampa, kuri faktiškai pasiekia siurblio variklį, gali žymiai skirtis nuo elektros tinklo įtampos.
– elektros variklis gali sugesti dėl įtampos šuolių elektros tinkle.

 

Siurblio iškėlimas ar nuleidimas laikant už elektros maitinimo ar plūdės kabelio. Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių būdų sugadinti siurblį. Traukiant laidą, pažeidžiamas kabelio įėjimo jungties į variklio korpusą sandarumas. Tai lemia vandens patekimą į variklį ir jo gedimą. Taip pat atsitinka, kad pats laidas nėra sandarus (pavyzdžiui, nešiojant siurblį, jis buvo numestas ant maitinimo laido). Išoriškai tai niekaip nepasireiškia, tačiau laikui bėgant vanduo per kabelį patenka į elektros variklį ir jį sugadina.

3 pav. Maitinimo laido pažeidimo ir apvijos perdegimo pavyzdys, kai vanduo patenka į variklį

 

Darbas agresyvioje aplinkoje. Daugelis žmonių mano, kad jei siurblys pagamintas iš nerūdijančio plieno, tada jį galima įmerkti į bet kokį skystį ir siurbti bet kokią cheminę terpę. Paprastai šis įsitikinimas baigiasi po kelių minučių siurblio veikimo. Žinoma, yra gaminami specialūs panardinami cheminiai siurbliai, kurie skirti siurbti agresyvias chemines terpes. Tokio tipo siurblys yra specialaus išpildymo, jame dalys gaminamos iš medžiagų, kurios turi atlaikyti sąlytį su agresyvia terpe. Įprasti siurbliai nėra skirti šiam tikslui.

 

Apibendrinus visus aukščiau išvardintus dalykus, galima pažymėti:

• Prieš įsigyjant siurblį ar projektuojant, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais ir gauti atsakymus į visus užduodamus klausimus;
• Įsigijus, montuojant siurblį, visada verta perskaityti įrengimo ir naudojimo instrukciją. Montavimo ir prijungimo prie elektros tinklo darbus gali atlikti tik kvalifikuotas ir susipažinęs su saugos instrukcijomis personalas;
• Visada sumontuokite elektros variklio automatinės apsaugos jungiklį;
• Jei montavimo vietoje pasireiškia įtampos šuoliai, įrenkite įtampos stabilizatorių;
• Siurblys turi būti naudojamas tik pagal paskirtį;
• Kur reikalinga užtikrinti sistemos padidintą veikimo patikimumą, visada verta montuoti siurblius su valdymo ir apsaugos pultais ar skydais. Automatika kontroliuoja įvairias kritines situacijas ir užtikrina apsaugą nuo visų galimų gedimų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išcentrinio siurblio užpildymas skysčiu yra pirmasis ir vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtumėte padaryti prieš pradėdami jį naudoti.

Siurblio neužpildymas skysčiu arba nepilnas užpildymas sudaro 80 procentų išcentrinių siurblių problemų. Nors išcentriniai siurbliai yra palyginti nebrangūs, jūsų sistemos prastova dėl netinkamai veikiančio siurblio gali būti brangi.

KAS YRA SIURBLIO PASISIURBIMAS?

Kad išcentrinis siurblys veiktų tinkamai, turite jį užpildyti vandeniu.

Kai viskas atlikta teisingai, standartinis (ne savisiurbis) išcentrinis siurblys atrodo sekančiai.   

 

Siurblys siurbs tik tuo atveju, jei bus pašalintas oras. 

Daugelis išcentrinių siurblių nepritaikyti išpumpuoti garų ar dujų ir nuolatinio veikimo atveju bus sugadinta siurblio sparnuotė.

 

O KAIP SAVISIURBIO SIURBLIO ATVEJU?

Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga. Savisiurbis siurblys padeda išspręsti oro esančio įsiurbimo vamzdžiuose problemą, sumaišydamas orą su vandeniu. Pašalinęs orą, siurblys ir toliau siurbs vandenį kaip standartinis išcentrinis siurblys.

Svarbu pažymėti, kad savisiurbiai siurbliai negali veikti be vandens.

 

Savisiurbio siurblio veikimo principo pagrindai demonstruojami video įraše žemiau:

 

Savisiurbio siurblio įsiurbimo problema demonstruojama video įraše žemiau:

 

KAIP UŽPILDYTI IŠCENTRINĮ SIURBLĮ?

Skirtingi siurbliai ir skirtingų parametrų sistemos reikalauja skirtingų žingsnių. Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite savo siurblio vadovą.

 

KAI ĮSIURBIMAS YRA TEIGIAMAS, T.Y. SKYSČIO REZERVUARAS YRA VIRŠ SIURBLIO

 

Siurblio užpildymo žingsniai:

• lėtai atsukite įsiurbimo sklendę;
• atsukite siurbimo ir išleidimo vamzdynų oro išleidimo angas, kol per jas pumpuojamas skystis ištekės;
• užsukite oro išleidimo angas.

 

KAI SKYSČIO REZERVUARAS YRA ŽEMIAU SIURBLIO

 

Norint užpildyti siurblį šiuo atveju, reikia įrengti apatinį atbulinį vožtuvą ir išorinį skysčio tiekimo šaltinį siurblio užpildymui.

Siurblio užpildymo žingsniai:

• užsukite išleidimo sklendę;
• atsukite oro išleidimo kamščius siurblio korpuse;
• atsukite kraną išorinėje vandens tiekimo linijoje, kol iš ventiliacijos vožtuvų nepradės bėgti tik skystis;
• užsukite oro išleidimo vožtuvus;
• užsukite išorinės užpildymo linijos kraną.

 

Labai svarbu, kad prieš paleidimą ir eksploatavimą, išcentrinis siurblys būtų užpildytas skysčiu. Bet išcentrinių siurblių užpildymas gali būti problematiškas, taigi ar yra alternatyva? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsakymas yra savisiurbis siurblys. Net jei jis nėra visiškai užpildytas skysčiu, jis vis tiek gali veikti ir tai yra privalumas. Tačiau jis turi savo trūkumų ir tam tikrų apribojimų.

 

KAS TAI YRA – SAVISIURBIS SIURBLYS?

Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga.  Savisiurbis siurblys padeda išspręsti oro esančio įsiurbimo vamzdžiuose problemą, sumaišydamas orą su vandeniu. Pašalinęs orą, siurblys ir toliau siurbs vandenį kaip standartinis išcentrinis siurblys. Svarbu pažymėti, kad savisiurbiai siurbliai negali veikti be vandens. Jie gali dirbti su įvairiais skysčiais. Jie puikiai tinka srutoms, koroziniams ir skysčiams su kietomis medžiagomis.

 

VEIKIMO PRINCIPAS

Oras (geltonos rodyklės) nuvedamas į siurblį dėka neigiamo slėgio, kuris susidaro veikiant darbiniam ratui, ir emulguojamas siurblyje esančiu skysčiu (mėlynos rodyklės). Oro-skysčio emulsija įstumiama į paruošimo kamerą, kur oras atskiriamas nuo skysčio ir išleidžiamas per išleidimo vamzdį; sunkesnis už orą skystis cirkuliuoja toliau. Išleidus iš įsiurbimo vamzdžio visą orą, siurblys yra parengtas ir pradeda veikti kaip paprastas išcentrinis siurblys. Siurblys pritaikytas siurbti ir oro-skysčio mišinius. Atbulinis vožtuvas atlieka dvigubą funkciją: padeda išvengti įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo, kai siurblys išjungtas; atsitiktinio įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo atveju jis užtikrina pakankamą skysčio kiekį, reikalingą parengti siurblį darbui. Išleidimo vamzdis turi būti tuščias, kad per jį praeitų į siurblį per įsiurbimo vamzdį patekęs oras.

 

 

 

 

 

PRIVALUMAI

• Skysčių su kietomis dalelėmis siurbimas yra vienas iš svarbiausių jo pranašumų. Kai kurie savisiurbiai siurbliai gali siurbti skysčius su kietomis medžiagomis, kurių skersmuo iki 3 colių.
• Kitas privalumas, palyginus su panardinamu nuotekų siurbliu, yra galimybė siurbti skysčius, esant per atstumą nuo siurbimo vietos (rezervuaro, duobės, šulinio ir t.t…).

 

TRŪKUMAI

Neefektyvumas 

Trūkumas yra jo neefektyvumas, nes tarpai siurblyje turi būti didesni, kad būtų galima siurbti skysčius su kietomis medžiagomis, taip pat didesnis siurblio tūris, užtikrinantis savaiminį įsiurbimą.

Pakartotinio užpildymo būtinybė

Kaip ir kitų rūšių siurbliai, savisiurbiai siurbliai taip pat susiduria su įvairiomis nepertraukiamo veikimo problemomis. Pagrindinė išcentrinio siurblio problema kyla siurblio įsiurbimo pusėje. Prieš pradedant naudoti naują siurblį, reikia jį užpildyti. Informaciją apie šią procedūrą galima rasti kiekvieno siurblio naudojimo instrukcijoje. Po pirminio užpildymo pakartotinai reikia dar kartą atlikti šią procedūrą. Taip siekiama užtikrinti optimalų siurblio veikimą dėl įvairių veiksnių, tokių kaip skysčio išgarinimas pradinio užpildymo metu.

Nutekėjimas įsiurbimo atkarpoje

Kadangi savaiminio įsiurbimo atkarpoje slėgis visada yra žemesnis už atmosferos slėgį, joje gali atsirasti oro nutekėjimas. Idealiu atveju, kai siurblys veikia, būtina , kad įsiurbimo linijoje būtų užtikrintas 0,5 metro vakuumas.

Siurblys yra per toli nuo skysčio siurbimo šaltinio

Idealiausia siurblį pastatyti kuo arčiau siurbimo šaltinio. Paprastai didžiausias rekomenduojamas atstumas yra nuo 7,6 iki 9 metrų. Sistemos konstrukcija reikalauja, kad įsiurbimo vamzdžio ilgis būtų kuo mažesnis, kad būtų užtikrintas ilgas siurblio tarnavimo laikas. Kiekviename įsiurbimo vamzdyno skyriuje yra tam tikras oro tūris, kuris turi būti pašalintas, kai siurblys paleidžiamas. Geriausia praktika – sumažinti įsiurbimo laiką iki minimumo.

 

Išcentrinis siurblys yra labiausiai naudojamas siurblių tipas pasaulyje. Principas yra paprastas, gerai aprašytas ir kruopščiai patikrintas, o siurblys yra tvirtas, efektyvus ir palyginti nebrangus.

Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo) veikia, priversdami perkelti fiksuotą skysčio kiekį iš siurblio įleidimo į siurblio išleidimo zoną. Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai dažnai naudojami hidraulinėse sistemose, kuriose slėgis siekia iki 345 barų. Kaip vienas iš tiesioginio skysčio perstūmimo siurblių pavyzdžių – rotorinis kumštelinis siurblys pasižymintis puikiomis sanitarinėmis savybėmis, aukštu efektyvumu, patikimumu, atsparumu korozijai ir geromis valymo ir sterilizavimo vietoje savybėmis.

Prieš pasirenkant darbui tinkamą siurblį, reikia įvertinti:

• koks reikalingas pakėlimas (slėgis);
• pageidaujamas našumas (debitas);
• įsiurbimo aukštis;
• skysčio charakteristikos (temperatūra, korozinės savybės, pH reikšmė, klampumas, tankis, abrazyvinės dalelės ir kt.);
• vamzdynų sistema (ilgis, skersmuo, alkūnės, vožtuvai, sklendės ir t.t..), kad teisingai nustatyti siurblio darbo tašką: našumą ir slėgį.

 

PAGRINDINIS PALYGINIMAS

 

Nepriklausomai nuo to, kokios kokybės ir gamintojo vandens siurblį ar automatinę vandens tiekimo sistemą įsigysite, neteisingomis sąlygomis eksploatuojant, galimos siurblio darbo triktys ar gedimai, kurių dažniausi:

• esant minusinei aplinkos temperatūrai, užšąla siurblyje esantis vanduo (dažniausios pasekmės – trūkęs siurblio korpusas, hidraulika, sujungimas);
• sugedusi siurblio valdymo slėgio relė (nereta priežastis – patekę nešvarumai, kontaktų korozija. Sugedus relei, sutrinka siurblio įjungimas ir išjungimas);
• pažeistas mechaninis sandariklis-riebokšlis (matyti vandens nutekėjimas ties sujungimu). Viena iš dažnų priežasčių – siurblys dirbo sausos eigos sąlygomis, t.y. be vandens. Laiku nepakeitus riebokšlio nauju, didelė tikimybė, kad reikės keisti ir guolius;
• plyšusi hidroforo membrana (tik atsukus čiaupą, siurblys iš karto įsijungia). Dažniausios priežastys – netikrinamas arba neteisingai sureguliuotas oro slėgis;
• dažnos siurblio darbo trikčių priežastys: neteisingai sureguliuotas oras išsiplėtimo inde, sugedęs atbulinis vožtuvas, nešvarumai įsiurbimo vamzdyje, nesandarios ar šalčio paveiktos įsiurbimo vamzdžio jungtys ir alkūnės (ypač aktualu žiemą)

 

Kad įsigytas siurblys ar automatinė vandens tiekimo sistema Jums tarnautų ilgai ir nepriekaištingai:

• prieš montuodami siurblį ar sistemą, perskaitykite įrengimo ir naudojimo instrukciją, kuri pridedama kartu prie atitinkamo siurblio ar sistemos modelio. Gamintojai siurblių instrukcijose nurodo dažniausiai kylančių trikčių priežastis ir jų pašalinimo būdus. Produkto įrengimo ir naudojimo metu reikia laikytis vietinių reikalavimų ir visuotinai priimtų taisyklių. Naudojimo ir saugos instrukcijas rasite kiekvieno produkto aprašyme esančioje skiltyje “DOKUMENTACIJA”;

• jei reguliuojate slėgio relės nustatymus, būtina atitinkamai sureguliuoti ir oro priešslėgį išsiplėtimo inde (hidrofore);

• prieš paleisdami siurblį ar vandens tiekimo sistemą pirmą kartą, visada pilnai užpildykite vandeniu įsiurbimo vamzdį ir siurblį. Eksploatavimo metu užtikrinkite, kad siurblys neveiktų sausos eigos sąlygomis.

 

 

Kodėl sugenda panardinami drenažiniai, nuotekų siurbliai? Atsakymus rasite, paspaudę ant nuorodos.

UŽKLAUSOS FORMOS SIURBLIŲ IR SISTEMŲ PARINKIMUI

Mes padėsime Jums surasti siurblį (komplektą) gręžiniui.
Prašome atsisiųsti ir užpildyti žemiau pridedamą formą kiek įmanoma tiksliau, kad galėtumėte su Jumis susisiekti ir pasiūlyti optimalų, geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį siurblį ar pilną komplektą.

Užpildžius formą, prašome ją išsiųsti mūsų įmonės darbuotojams.

 

 

Siurbimo užduotims pramonėje dažnai reikia konkretaus siurblio ar sistemos sprendimo. Mes padėsime Jums surasti tiksliai tinkamą siurblį.
Prašome atsisiųsti ir užpildyti žemiau pridedamą formą kiek įmanoma tiksliau, kad galėtumėte su Jumis susisiekti ir pasiūlyti optimalų, geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį siurblį ar sistemą.

Užpildžius formą, prašome ją išsiųsti mūsų įmonės darbuotojams.

 

Load More

Kontaktų forma
×