+370 41 500721

APIE SIURBLIUS

Siurbimo užduotims pramonėje dažnai reikia konkretaus siurblio ar sistemos sprendimo. Mes padėsime Jums surasti tiksliai tinkamą siurblį. Prašome atsisiųsti ir užpildyti žemiau pridedamą formą kiek įmanoma tiksliau, kad galėtumėte su Jumis susisiekti ir pasiūlyti optimalų, geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį siurblį ar sistemą.   UŽKLAUSOS FORMA SIURBLIO PARINKIMUI  Užpildžius formą, prašome ją išsiųsti mūsų įmonės darbuotojams (kontaktų nuorodos žemiau):https://siurbliai.lt/kontaktai/https://siurbliai.lt/kontaktai/komanda/  

Išcentrinio siurblio užpildymas skysčiu yra pirmasis ir vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtumėte padaryti prieš pradėdami jį naudoti.

Siurblio neužpildymas skysčiu arba nepilnas užpildymas sudaro 80 procentų išcentrinių siurblių problemų. Nors išcentriniai siurbliai yra palyginti nebrangūs, jūsų sistemos prastova dėl netinkamai veikiančio siurblio gali būti brangi.

KAS YRA SIURBLIO PASISIURBIMAS?

Kad išcentrinis siurblys veiktų tinkamai, turite jį užpildyti vandeniu.

Kai viskas atlikta teisingai, standartinis (ne savisiurbis) išcentrinis siurblys atrodo sekančiai.   

 

Siurblys siurbs tik tuo atveju, jei bus pašalintas oras. 

Daugelis išcentrinių siurblių nepritaikyti išpumpuoti garų ar dujų ir nuolatinio veikimo atveju bus sugadinta siurblio sparnuotė.

 

O KAIP SAVISIURBIO SIURBLIO ATVEJU?

Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga. Savisiurbis siurblys padeda išspręsti oro esančio įsiurbimo vamzdžiuose problemą, sumaišydamas orą su vandeniu. Pašalinęs orą, siurblys ir toliau siurbs vandenį kaip standartinis išcentrinis siurblys.

Svarbu pažymėti, kad savisiurbiai siurbliai negali veikti be vandens.

 

Savisiurbio siurblio veikimo principo pagrindai demonstruojami video įraše žemiau:

 

Savisiurbio siurblio įsiurbimo problema demonstruojama video įraše žemiau:

 

KAIP UŽPILDYTI IŠCENTRINĮ SIURBLĮ?

Skirtingi siurbliai ir skirtingų parametrų sistemos reikalauja skirtingų žingsnių. Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite savo siurblio vadovą.

 

KAI ĮSIURBIMAS YRA TEIGIAMAS, T.Y. SKYSČIO REZERVUARAS YRA VIRŠ SIURBLIO

 

Siurblio užpildymo žingsniai:

• lėtai atsukite įsiurbimo sklendę;
• atsukite siurbimo ir išleidimo vamzdynų oro išleidimo angas, kol per jas pumpuojamas skystis ištekės;
• užsukite oro išleidimo angas.

 

KAI SKYSČIO REZERVUARAS YRA ŽEMIAU SIURBLIO

 

Norint užpildyti siurblį šiuo atveju, reikia įrengti apatinį atbulinį vožtuvą ir išorinį skysčio tiekimo šaltinį siurblio užpildymui.

Siurblio užpildymo žingsniai:

• užsukite išleidimo sklendę;
• atsukite oro išleidimo kamščius siurblio korpuse;
• atsukite kraną išorinėje vandens tiekimo linijoje, kol iš ventiliacijos vožtuvų nepradės bėgti tik skystis;
• užsukite oro išleidimo vožtuvus;
• užsukite išorinės užpildymo linijos kraną.

 

Labai svarbu, kad prieš paleidimą ir eksploatavimą, išcentrinis siurblys būtų užpildytas skysčiu. Bet išcentrinių siurblių užpildymas gali būti problematiškas, taigi ar yra alternatyva? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsakymas yra savisiurbis siurblys. Net jei jis nėra visiškai užpildytas skysčiu, jis vis tiek gali veikti ir tai yra privalumas. Tačiau jis turi savo trūkumų ir tam tikrų apribojimų.

 

KAS TAI YRA – SAVISIURBIS SIURBLYS?

Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga.  Savisiurbis siurblys padeda išspręsti oro esančio įsiurbimo vamzdžiuose problemą, sumaišydamas orą su vandeniu. Pašalinęs orą, siurblys ir toliau siurbs vandenį kaip standartinis išcentrinis siurblys. Svarbu pažymėti, kad savisiurbiai siurbliai negali veikti be vandens. Jie gali dirbti su įvairiais skysčiais. Jie puikiai tinka srutoms, koroziniams ir skysčiams su kietomis medžiagomis.

 

VEIKIMO PRINCIPAS

Oras (geltonos rodyklės) nuvedamas į siurblį dėka neigiamo slėgio, kuris susidaro veikiant darbiniam ratui, ir emulguojamas siurblyje esančiu skysčiu (mėlynos rodyklės). Oro-skysčio emulsija įstumiama į paruošimo kamerą, kur oras atskiriamas nuo skysčio ir išleidžiamas per išleidimo vamzdį; sunkesnis už orą skystis cirkuliuoja toliau. Išleidus iš įsiurbimo vamzdžio visą orą, siurblys yra parengtas ir pradeda veikti kaip paprastas išcentrinis siurblys. Siurblys pritaikytas siurbti ir oro-skysčio mišinius. Atbulinis vožtuvas atlieka dvigubą funkciją: padeda išvengti įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo, kai siurblys išjungtas; atsitiktinio įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo atveju jis užtikrina pakankamą skysčio kiekį, reikalingą parengti siurblį darbui. Išleidimo vamzdis turi būti tuščias, kad per jį praeitų į siurblį per įsiurbimo vamzdį patekęs oras.

 

 

 

 

 

PRIVALUMAI

• Skysčių su kietomis dalelėmis siurbimas yra vienas iš svarbiausių jo pranašumų. Kai kurie savisiurbiai siurbliai gali siurbti skysčius su kietomis medžiagomis, kurių skersmuo iki 3 colių.
• Kitas privalumas, palyginus su panardinamu nuotekų siurbliu, yra galimybė siurbti skysčius, esant per atstumą nuo siurbimo vietos (rezervuaro, duobės, šulinio ir t.t…).

 

TRŪKUMAI

Neefektyvumas 

Trūkumas yra jo neefektyvumas, nes tarpai siurblyje turi būti didesni, kad būtų galima siurbti skysčius su kietomis medžiagomis, taip pat didesnis siurblio tūris, užtikrinantis savaiminį įsiurbimą.

Pakartotinio užpildymo būtinybė

Kaip ir kitų rūšių siurbliai, savisiurbiai siurbliai taip pat susiduria su įvairiomis nepertraukiamo veikimo problemomis. Pagrindinė išcentrinio siurblio problema kyla siurblio įsiurbimo pusėje. Prieš pradedant naudoti naują siurblį, reikia jį užpildyti. Informaciją apie šią procedūrą galima rasti kiekvieno siurblio naudojimo instrukcijoje. Po pirminio užpildymo pakartotinai reikia dar kartą atlikti šią procedūrą. Taip siekiama užtikrinti optimalų siurblio veikimą dėl įvairių veiksnių, tokių kaip skysčio išgarinimas pradinio užpildymo metu.

Nutekėjimas įsiurbimo atkarpoje

Kadangi savaiminio įsiurbimo atkarpoje slėgis visada yra žemesnis už atmosferos slėgį, joje gali atsirasti oro nutekėjimas. Idealiu atveju, kai siurblys veikia, būtina , kad įsiurbimo linijoje būtų užtikrintas 0,5 metro vakuumas.

Siurblys yra per toli nuo skysčio siurbimo šaltinio

Idealiausia siurblį pastatyti kuo arčiau siurbimo šaltinio. Paprastai didžiausias rekomenduojamas atstumas yra nuo 7,6 iki 9 metrų. Sistemos konstrukcija reikalauja, kad įsiurbimo vamzdžio ilgis būtų kuo mažesnis, kad būtų užtikrintas ilgas siurblio tarnavimo laikas. Kiekviename įsiurbimo vamzdyno skyriuje yra tam tikras oro tūris, kuris turi būti pašalintas, kai siurblys paleidžiamas. Geriausia praktika – sumažinti įsiurbimo laiką iki minimumo.

 

Siurblio darbo (našumo) kreivė paprastai yra vienas iš pirmųjų dalykų, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį prieš įsigydami siurblį ar jį eksploatuodami. Bet kaip jūs skaitote tarp visų tų keistų eilučių? Kaip jūs žinote, kad įsigijote tinkamą siurblį tinkamam darbui?

 

KAS YRA SIURBLIO DARBO KREIVĖ?

Trumpai tariant, siurblio darbo kreivė yra grafinis siurblio našumo vaizdas, pagrįstas gamintojo atliktais bandymais. Kiekvienas siurblys turi savo siurblio našumo kreivę. Tai pagrįsta siurblio galia ir sparnuotės dydžiu bei forma.

 

KODĖL NAUDOJAMA SIURBLIO DARBO KREIVĖ?

Suprasdami bet kurio siurblio darbo (našumo) kreivę, galite suprasti to siurblio veikimo ribas. Veikimas virš nurodyto diapazono ne tik sugadins siurblį, bet ir sukels nereikalingą prastovą.

 

KAIP SKAITYTI IŠCENTRINIO SIURBLIO DARBO KREIVĘ?

Siurblio kreivė rodo 2 svarbius parametrus – našumą (srautą) ir pakėlimą (slėgį).

 

NAŠUMAS

Našumas – yra srauto greitis, kuriuo skystis turi judėti visoje sistemoje. SI matavimo vienetų sistemoje jis matuojamas litrais per minutę arba kubiniais metrais per valandą (m3/h).
Skirtingas skystis turi skirtingą klampumą, todėl būtina suprasti kiekvieno jų tekėjimą.

Kaip pavyzdį paimkime gyvenamojo namo vandens šildymo sistemą. Per didelis srautas sukelia sistemoje triukšmą, o per mažas srautas reiškia nepakankamą šilumos kiekį kai kuriose jos vietose.

 

PAKĖLIMAS

Pakėlimas – tai bendras skysčio mechaninės energijos kiekis tam tikrame vamzdynų sistemos taške. Si matavimo vienetų  sistemoje nurodomas metrais. Kad siurblys galėtų perkelti vamzdžių sistema skystį, jam reikia sukurti pakankamą slėgio skirtumą, kad būtų išvengta pakėlimo sumažėjimo sistemoje dėl hidraulinių nuostolių, susidarančių vamzdyne dėl trinties, alkūnių, vožtuvų ir t.t…

 

SIURBLIO DARBO KREIVĖS SKAITYMAS

Trumpai tariant, siurblio kreivė parodo, kaip siurblys veikia bet kuriame savo darbo diapazono taške.

Kaip pavyzdį panagrinėkime siurblio BAV-150 darbo kreives. Žemiau pateikta diagrama parodo, kad esant našumui 100 litrų per minutę arba 6 m³/h , siurblys sukuria 3,5 metrų pakėlimą.

 

 

Žemiau pateikta diagrama parodo, kad esant 2 m pakėlimui, BAV -150 siurblio našumas (debitas) bus 140 litrų per minutę arba 8,4 m³/h.

 

 

Jei jūsų sistemos pakėlimo ir našumo darbo taškas yra nurodytoje siurblio darbo kreivėje arba žemiau jos, šio siurblio sistemos veikimui pakaks.

 

KAIP RASTI GERIAUSIĄ (AUKŠČIAUSIĄ) EFEKTYVUMO TAŠKĄ?

Paprastai tariant, geriausias efektyvumo taškas yra maždaug 70-85 procentai nuo siurblio kreivės pradžios. Svarbu atkreipti dėmesį, kad siurblys turėtų būti eksploatuojamas geriausio efektyvumo taške arba netoli jo. Aukščiausias efektyvumo taškas paprastai nurodomas siurblio naudojimo instrukcijoje arba pačioje siurblio darbo kreivės diagramoje. Neretai gamintojai aukščiausio efektyvumo darbo tašką nurodo vardinėje plokštelėje esančioje ant siurblio.

Siurblio darbo kreivės pavyzdys pateiktas žemiau. Kaip matyti iš pavyzdžio, siurbliui dirbant aukščiausiame efektyvumo taške (naudingo veikimo koeficientas – 66%), našumas Q – 130m³/h, pakėlimas H – 130m.

 

 

 

 

Visi žinome, kad kai siurblys veikia geriausiame (aukščiausiame) efektyvumo taške, yra mažiausia gedimo tikimybė, o jo tarnavimo laikas ilgiausias. Bet kas nutiks, kai mes eksploatuosime siurblį tokiomis sąlygomis – toli nuo jo aukščiausio efektyvumo taško? Kokios gali iškilti problemos?

 

AUKŠČIAUSIAS EFEKTYVUMO TAŠKAS IR YRA GERIAUSIAS SIURBLIO EKSPLOATAVIMO (DARBO) TAŠKAS

Svarbu pažymėti, kad efektyvumas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios aukščiausias efektyvumo taškas turėtų būti tinkamiausias veikimo taškas, nors didesnis hidraulinis efektyvumas reiškia mažesnes sąnaudas pumpuojamo skysčio litrui (kubui) .

Kai siurblys pastoviai veikia kuo arčiau jo aukščiausio efektyvumo taško, tuo mažesnė gedimo tikimybė, todėl tikėtina, kad jo eksploatavimo trukmė bus ilgiausia. Ilgesnis siurblio eksploatavimo laikas be remonto reiškia – mažesnes sąnaudas ir trumpesnį jo atsipirkimo laiką. Naudodami siurblį sąlygomis kuo arčiau siurblio aukščiausio efektyvumo taško, jūs patirsite mažesnes eksploatavimo sąnaudas ir mažesnes priežiūros/keitimo išlaidas.

 

NEIGIAMI POVEIKIAI

Idealiomis sąlygomis siurblys veikia, kai optimalaus veikimo srauto ribos ne  didesnės nei  10% nuo aukščiausio efektyvumo taško. Nors stengiamasi nenukrypti nuo aukščiausio efektyvumo taško, iš tikrųjų realiomis sąlygomis dauguma siurblių veikia ribose, esančiose toliau nei 10% nuo aukščiausio efektyvumo taško  ir tai yra priimtina periodinio veikimo sąlygomis.

 

Kai siurblys ilgą laiką veikia per toli į kairę ar dešinę nuo jo aukščiausio efektyvumo taško, tai gali sukelti neigiamas pasekmes.

 

KAVITACIJA

Kavitaciją sukelia skysčio garų burbuliukai, kurie su didele jėga suyra ir ardo darbo rato paviršių. Priklausomai nuo jūsų siurblio, tai gali atsirasti, kai siurblys veikia darbo kreivėje į dešinę pusę nuo aukščiausio efektyvumo taško. Kitaip tariant, kavitacija gali atsirasti, kai padidinamas siurblio darbo krūvis, siekiant siurbti daugiau skysčio.

Daugumai išcentrinių siurblių, srautui padidėjus už aukščiausio efektyvumo taško ribų, taip pat padidėja reikalingas grynasis teigiamas įsiurbimo aukštis (NPSHr). Kai NPSHr riba viršija galimą grynąją teigiamą įsiurbimo reikšmę (NPSHa), susidarys daugiau garų burbuliukų ir atsiras kavitacija.

 

VIBRACIJA

Daugybė veiksnių, įskaitant kavitaciją, gali sukelti vibraciją ir tai gali sukelti veleno lenkimo momentus, todėl gali sumažėti siurblio našumas ir atsirasti veleno sugadinimo rizika. Didelė vibracija gali kilti, kai siurbliai veikia per toli į dešinę nuo aukščiausio efektyvumo taško.  Tai taip pat vibracija gali atsirasti dėl didesnių guolių apkrovų susijusių su siurblio darbu.

 

DARBO RATO PAŽEIDIMAS

Kaip minėta aukščiau, kavitacija daro žalą sparnuotei, o dėl per didelės vibracijos rotorius gali susiliesti su korpusu. Kai kavitacijos pradžioje susidarę garų burbuliukai migruoja į aukštesnio slėgio sparnuotės sritis, jie su pakankama jėga sprogsta, tuo pačiu smūginės bangos atplėšia molekules nuo darbo rato metalo, palikdamos signalinius kavitacijos ženklus – duobutes ir eroziją.

 

ĮSIURBIMO IR IŠLEIDIMO RECIRKULIACIJA

Priklausomai nuo hidraulinės siurblio konstrukcijos, įsiurbimo ir išleidimo recirkuliacija vyksta, kai skystis netinkamai teka per siurblį. Šis reiškinys sukelia didelį veikimo nestabilumą ir gali sumažinti srautą. Dėl siurbimo ar išleidimo recirkuliacijos daroma žala panaši į kavitaciją ir gali sukelti siurblio gedimą, kai sparnuotės mentės dėl  metalo nuovargio  nutrūksta.

 

TRUMPESNIS GUOLIŲ IR SANDARIKLIŲ TARNAVIMO LAIKAS

Dėl recirkuliacijos ir kavitacijos gali sumažėti guolio ir sandariklio tarnavimo laikas ir ko pasekoje padidės priežiūros išlaidos, nes šiuos komponentus reikės dažnai pakeisti. Rotoriaus nestabilumas, atsirandantis dirbant ne aukščiausio efektyvumo sąlygomis, gali sugadinti veleną, priešlaikinį sandariklio susidėvėjimą, gedimą ar tiesiog sukelti aukštesnę guolio temperatūrą, dėl ko sutrinka tepimas ir guolis sugenda.

 

 

IŠVADA

Siekiant didesnio efektyvumo, neretai naudotojai atlieka siurblio srauto ir slėgio reguliavimą sklendžių pagalba ir pan., siekiant, kad jo aukščiausio efektyvumo taškas sutaptų su siurbimo sistemos darbo tašku. Būtinas atsargumas, kai tai daroma. Jei kyla abejonės, kad tai gali sukelti kavitaciją ar recirkuliaciją,  visada išnagrinėkite siurblio darbo kreivę, arba kreipkitės į mūsų įmonės pardavimų ir serviso specialistus.

 

 

KAS YRA KLAMPUMAS?

Klampumas dažnai vadinamas skysčio storiu. Paprasčiausias pavyzdys: vanduo (mažo klampumo) ir medus (didelis klampumas). Tačiau šis apibrėžimas gali būti klaidinantis, kai žiūrime į skirtingo tankio skysčius.

Molekuliniame lygmenyje klampumas yra skirtingų skysčio molekulių sąveikos rezultatas. Tai taip pat gali būti suprantama kaip skysčio molekulių trintis. Kaip ir trinties tarp judančių kietų medžiagų atveju, klampumas lems energiją, reikalingą skysčio tekėjimui. Klampumui priešinga sąvoka yra takumas.

Klampumas matuojamas Paskal-sekundėmis (Pa*s) arba puazais (P). Skystis, kurio klampumas lygus 1 Pa*s, patalpinus jį tarp dviejų plokštelių ir vieną jų stumiant taip, kad susidarytų vieno paskalio šlyties įtampa, šis per sekundę nukeliauja kelią, lygų atstumui tarp plokštelių. 1 puazas yra lygus 0,1 Pa*s.

Specifinis skysčio, dujų ar kietosios medžiagos sunkis yra jo tankis, padalytas iš vandens tankio. Kadangi vandens tankis yra 1 g/cm3 (1 g/ml), savitasis svoris yra be matmens reikšmė, iš esmės lygi tankiui. Bet kokio skysčio kinematinis klampumas centimetrais padidina X savitąjį sunkumą = dinaminę klampą centipoise. Vandenį konvertuoti iš centistoksų į centipoise yra nesunku, nes vandens savitasis sunkis yra 1. Kinematinis vandens klampumas, esant 21º Celsijaus, yra 1 centistokas, o dinaminis klampumas yra 1 centipoise. 20º Celsijaus temperatūroje medaus tankis yra 1,42 g/ml (savitasis sunkis 1,42). Jo dinaminis klampumas yra 10 000 cP, taigi kinematinis klampumas yra 10 000 cP / 1,42 = 7,042 cSt.

Kai kurie perskaičiavimo koeficientai:

100 centipoise (cP) = 1 Poise (P)
1 centipoise (cP) = 1 mPa s (milipascal sekundė)
1 Poise (P) = 0,1 Pa s (Paskalio sekundė)
Centipoise (cP) = Centistoke (cSt) x Savitasis sunkis

 

KAIP SKYSČIO KLAMPUMAS ĮTAKOJA SIURBLIO PASIRINKIMĄ?

Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikia suprasti prieš pasirenkant siurblį, yra skysčio, kuris bus pumpuojamas, klampumas. Skysčio klampumas ar jo sluoksnio storis turės įtakos tam, kaip jis elgsis siurblyje. Tačiau čia viskas tampa sudėtinga, nes skysčių klampumas skirtingomis sąlygomis (pvz. keičiantis temperatūrai) gali kisti.

Paprastai skysčiai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

NIUTONO SKYSČIAI

Klampumas išlieka pastovus, nepriklausomai nuo šlyties greičio ar sujudėjimo pokyčių. Didėjant siurblio sukimosi greičiui, proporcingai didėja ir srautas. Nesvarbu, kaip greitai jie juda, jie teka vienodai.

Tipiški Niutono skysčiai:

• vanduo
• mineraliniai aliejai
• alkoholis
• angliavandeniliai

 

PSEUDOPLASTINIAI SKYSČIAI

Klampumas mažėja didėjant šlyties greičiui, tačiau pradinis klampumas gali būti pakankamai didelis, kad srautas prasidėtų įprastoje siurbimo sistemoje. Imdami pomidorų pastą kaip pavyzdį, turėsite suplakti buteliuką, kol pomidorų pasta pradės judėti, tačiau, kai ji juda, ji lengvai teka.

Tipiški pseudoplastiniai skysčiai:

• pomidorų pasta
• latekso dažai
• losjonai

 

DILATANTINIAI SKYSČIAI

Skysčio klampumas didėja maišant, kol jie tampa beveik vientisos beveik tvirtos masės. Dėl to siurbliai gali sustoti.

Tipiški pavyzdžiai:

• srutos
• molis
• grietinėlės
• sviestas

 

TIKSOTROPINIAI SKYSČIAI

Kaip ir pseudoplastinių skysčių atveju klampumas mažėja, didėjant šlyties greičiui arba maišant. Kai maišymas sustabdomas arba sumažinamas, prasideda histerezė ir padidėja klampumas. Dažnai klampumas negrįš į pradinę vertę.

Tipiški tiksotropiniai skysčiai:

• muilai
• smalos
• klijai
• rašalai
• riešutų sviestas

 

 

KAS SVARBIAUSIA ŽINOTI APIE  KLAMPUMĄ RENKANTIS SIURBLĮ?

Klampumas iš esmės yra atsparumas tekėjimui ir tai turi įtakos siurbliams. Jei ant jūsų rankų yra labai klampus, lipnus skystis, jis prikimba ir jį pašalinti yra daug sunkiau nei skystį, kurio klampumas mažas. Tas pats siurblyje, kur skysčiui judėti naudojamas darbo ratas. Jei siurbiate skysčius, pavyzdžiui, variklio alyvą, kurie prilimpa prie sparnuotės paviršiaus, tai yra problema, į kurią reikia atsižvelgti. Kinematinis klampumas yra tikras fizinis veiksnys, darantis įtaką siurblio kreivėms, taigi ir siurblio pasirinkimui. Kinematinis klampumas žymimas centistokais (cSt) ir matuojamas mm2/s. Remiantis aukščiau pateikta lentele, vandens klampumas yra 1 cSt esant 20 ° C, o variklinės alyvos SAE 30 klampumas yra  440 cSt toje pačioje temperatūroje.

 

KLAMPUMO VIZUALUS IDENTIFIKAVIMAS

Suprantama, kad yra labai daug skysčių, kurių techniniai duomenys ne visada gali būti akivaizdūs, todėl galite peržiūrėti šiuos video filmukus, kad galėtume geriau suprasti klampumo dydžių skirtumus.

 

100 cP

 

500 cP

 

1000 cP

 

5000 cP

 

10000 cP

Išcentrinis siurblys yra labiausiai naudojamas siurblių tipas pasaulyje. Principas yra paprastas, gerai aprašytas ir kruopščiai patikrintas, o siurblys yra tvirtas, efektyvus ir palyginti nebrangus.

Teigiamo darbo tūrio siurbliai veikia, priversdami perkelti fiksuotą skysčio kiekį iš siurblio įleidimo į siurblio išleidimo zoną. Teigiamo tūrio siurbliai dažnai naudojami hidraulinėse sistemose, esant slėgiui iki 345 barų. Kaip vienas iš pavyzdžių – rotorinis kumštelinis siurblys yra teigiamo darbo tūrio siurblys, pasižymintis puikiomis sanitarinėmis savybėmis, aukštu efektyvumu, patikimumu, atsparumu korozijai ir geromis valymo ir sterilizavimo vietoje savybėmis.

Prieš pasirenkant darbui tinkamą siurblį, reikia įvertinti:

• koks reikalingas pakėlimas (slėgis);
• pageidaujamas našumas (debitas);
• įsiurbimo aukštis;
• skysčio charakteristikos (temperatūra, korozinės savybės, pH reikšmė, klampumas, tankis, abrazyvinės dalelės ir kt.);
• vamzdynų sistema (ilgis, skersmuo, alkūnės, vožtuvai, sklendės ir t.t..), kad teisingai nustatyti siurblio darbo tašką: našumą ir slėgį.

 

PAGRINDINIS PALYGINIMAS

ĮVADAS

Šiandien kiekvienai pramonės šakai reikalingas siurblys. Nuo maisto pramonės iki naftos gavybos siurbliai vaidina svarbų vaidmenį, palaikant mūsų gyvenimo lygį. Norint, kad vamzdžiais būtų perpumpuojami skysčiai, būtini siurbliai. Vamzdžiuose pernešamas skystis, o siurbliai tam tiekia energiją. Kadangi vamzdynai ir siurbliai veikia kartu, jie turi būti apgalvoti ir suprojektuoti kaip integruota viena sistema. Pakeiskite vieną šios sistemos dalį ir ji gali tapti ne tokia efektyvi.

Šiame vadove stengsimės pateikti informaciją kuo paprasčiau. Atminkite, kad siurbimo sistemos yra grynai techninio pobūdžio. Kiekvienas vamzdžio ilgis, skersmuo, alkūnė, vožtuvas, siurblio aukštis virš ar žemiau rezervuaro, skysčio klampumas, temperatūra turi įtakos optimaliam sistemos našumui ir slėgiui.

Apžvelgsime pagrindines siurblių dalis, tipus ir pramonės šakas, kuriose jie naudojami.

Tikimės, kad šis vadovas Jums bus naudingas. Kai ateis laikas planuoti naują siurbimo sistemą, ar pakeisti, suremontuoti jau esančią, galite pasikliauti mūsų įmonės specialistais, kad optimalaus siurblio, sistemos parinkimo ir sumontavimo  darbus galėtumėte atlikti teisingai iš karto.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KAIP VEIKIA SIURBLYS

Siurbliai sukuria vakuumą, kuriame aplinkos oro slėgis priverčia skystį judėti. Visi siurbliai veikia, sukurdami žemo slėgio zonas.
Išcentriniame siurblyje išcentrinė jėga pagreitina vandens judėjimą į darbo rato išorę, sukurdama žemą slėgį sparnuotės centre. Naudojant stūmoklinius siurblius, stūmoklio kilimas-leidimasis sukuria vakuumą. Krumpliaratiniuose, kai dantračiai užsikabina vieni už kitų ir atsiskiria, susidaro vakuumas. Slėgio skirtumas sukuria įsiurbimą. Skystis, esant didesniam slėgiui, pateks į mažesnio slėgio sritį.

 

 

 

SIURBLIŲ SLĖGIO TERMINOLOGIJA

ATMOSFEROS SLĖGIS
Jūros lygyje oro slėgis aplink mus veikia 1,01325 bar. Vieną mėgintuvėlio galą įmerkus į vandenį ir sudarius idealų vakuumą kitame gale, 1,01325 bar galėtų laikyti 10.29 metrų aukščio vandens stulpą. Tačiau tai įmanoma pasiekti tik jūros lygyje ir esant puikiam vakuumui. Išcentriniai siurbliai gali įsiurbti vandenį ne daugiau kaip apie 9 metrus jūros lygyje.

Pakėlimas – pakėlimas nurodo aukštį, į kurį siurblys gali pakelti skystį ir kurį galima apskaičiuoti H (metrais) = slėgis kPa / (9,8 x savitasis sunkis).

Statinis siurbimo aukštis – vertikalus atstumas tarp siurblio vidurio linijos ir lygio, iki kurio pumpuojamas skystis.

Įsiurbimo aukštis – atstumas tarp skysčio (paviršiaus) patekimo į siurbimo liniją (įsiurbimo) lygio iki siurblio vidurio linijos aukščio, kai siurblys yra aukščiau rezervuaro.

Vakuumas – apibrėžiamas kaip bet koks slėgis mažesnis nei atmosferos slėgis. Kiekvienas siurblys sukuria vakuumą, į kurį skysčiai patenka esant atmosferos slėgiui.

Siurbliai įvairiais būdais sukuria žemą slėgį ar įsiurbimą, pagal tai ir nustatomas siurblio tipas. Besisukantys siurbliai naudoja išcentrinę jėgą skysčiui pagreitinti, sukurdami žemą slėgį sparnuotės centre. Teigiamo tūrio siurbliuose naudojami stūmokliai, ar diafragmos, norint išstumti skystį ir sukurti vakuumą.

 

 

SIURBLIO VEIKIMAS

Siurbliai turi griežtas veikimo ribas ir tikslias sąlygas, kuriomis jie turi veikti, kad sukurtų geriausią efektyvumo tašką. Kiekvienas siurblys turi diagramą (darbo kreivę), rodančią efektyvumo kreives ir kaip pasiekti aukščiausią efektyvumo tašką. Siurblių gamintojai apskaičiuoja našumo kreives su manometru ir srauto matuokliu, prijungtu prie išleidimo angos, kad surastų optimalias vamzdynų, skysčio tipo ir pakėlimo konfigūracijas. Našumo dydžius galima apskaičiuoti bet kuriai pakėlimo reikšmei.

Pasirenkant siurblį reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jis dirbs su tokiu našumu, su kuriuo leis jo spaudimas slėgio vamzdyne. Labai gerai, kai siurblio darbo taškas (Q,H) atitinka maksimaliam naudingumo siurblio koeficientui. Viršijus darbo našumo reikšmei, padidėja siurblio galios poreikis ir gali pasireikšti kavitacijos reiškinys siurblio įsiurbimo zonoje ir siurblio viduje. Sumažinus našumą iki nulio, pvz., didėjantis pasipriešinimas iš įsiurbimo pusės gali iššaukti skysčio kaitinimo reiškinį siurblio viduje.

Siurblio našumą ir jo veikimo efektyvumą įtakojantys veiksniai:

• kaip aukštai siurblys įrengtas virš vandens šaltinio (statinis įsiurbimo aukštis);
• kaip aukštai išleidimo galas yra virš siurblio (statinis pakėlimo aukštis);
• koks vamzdyno skysčio praleidžiamumas litrais per minutę ar m³ per valandą;
• trinties (hidrauliniai) nuostoliai dėl skysčio klampumo, žarnos ar vamzdžio tipo ir ilgio;
• aukštis virš jūros lygio, kur siurblys veiks;
• skysčio išmetimo aukštis virš siurblio;
• redukcijos, jungtys, alkūnės ir vožtuvai.

Kaip matote, siurblį veikia keli faktoriai, kurie daro tiesioginę įtaką jo veikimui. Kiekvienas iš jų turi matematinį skaičiavimą, kuris padeda apibrėžti kiekvieno siurblio darbo aukščiausią efektyvumo tašką.

Gamintojo pateikiamos siurblio darbo kreivės – pirminė informacija, padedanti jums pasirinkti ir tinkamai įdiegti siurblį.

 

 

PAGRINDINĖS SIURBLIŲ KONSTRUKCIJOS DALYS

Nors siurbliai yra visokių formų, dydžių ir konfigūracijų, daugumą siurblių sudaro penki pagrindiniai komponentai.

Korpusas – tai išorinis apvalkalas arba korpusas, uždengiantis siurblį.

Skysčio išstūmimo įtaisas (darbo ratas, krumpliaračiai, sraigtas, stūmoklis, membrana) – du pagrindiniai skysčio judėjimo būdai yra išcentrinis ir teigiamasis poslinkis.
Išcentriniuose siurbliuose sparnuotės (darbo ratai) yra besisukantys diskai su pritvirtintomis briaunomis ar mentėmis. Jie greitai sukasi pagreitindami skysčio išėjimą į išleidimo angą.
Teigiamo darbinio tūrio siurbliuose naudojami skirtingi tipai: stūmokliai, krumpliaračiai, membranos skysčiams siurbti.

Guoliai – mechaninė atrama, leidžianti nuolat sukti darbo ratą, sumažinti sukimosi trintis ir atlaikyti apkrovas siurblio mazguose.

Ašis (stebulė) – centrinė darbo rato dalis, pritvirtinta prie guolio mazgo. Tai yra darbo rato sukimosi energijos šaltinis išcentriniuose siurbliuose.

Sandariklis – apsaugo guolio mazgą nuo užteršimo, taip pat sulaiko skysčius siurblio viduje nuo ištekėjimo, tuo pačiu leidžiant velenui suktis ar stumti-traukti, priklausomai nuo siurblio tipo.

 

SIURBLIŲ NAUDOJIMO SRITYS

Siurblių randame kiekvienoje šiuolaikinio gyvenimo srityje. Tai yra būtina įranga, tiekiant ir šalinant vandenį, gaminant prekes, produktus, gesinant gaisrus ir t.t…

Bendrosios sritys, kurios neįmanomos be siurblių naudojimo:
• Pramonė
• Kasyba, naftos ir dujų gavyba
• Pastatai
• Maisto gamyba

Kiekvienoje pramonės šakoje yra daugybė siurblių tipų ir modelių, priklausomai nuo judančio skysčio kiekio ir tipo. Pažvelkime į keletą kiekvienos pramonės šakoje naudojamų siurblių pavyzdžių.

 

PRAMONĖ

Pramoniniai siurbliai gaminami taip, kad būtų atsparūs koroziniam ar chemiškai agresyvių medžiagų poveikiui, ypač aukštai ar žemai temperatūrai, aukštam slėgiui ir nuolatiniam naudojimui. Siurblio medžiagos ir konstrukcija skiriasi priklausomai nuo pumpuojamų skysčių ir aplinkos. Siurbliai, naudojami pramonės reikmėms, apima ir išcentrinio, ir teigiamo darbinio tūrio tipo siurblius. Siurbliai pritaikomi pagal poreikius – užtikrina pramonės procesų patikimumą. Kiekvienas pramonės sektorius gamybos technologijoms ir visų komponentų medžiagoms kelia aukštus reikalavimus. Todėl siurblių gamintojai kuria konkretiems poreikiams pritaikytus gaminius, užtikrinančius labai efektyvius, saugius ir patikimus gamybos procesus. Pavyzdžiui, maisto pramonei skirti siurbliai padeda maisto pramonės įmonėms įgyvendinti kritinius kokybės ir higienos standartus.

 

 

 

KASYBA, NAFTOS IR DUJŲ GAVYBA

Daugumoje kasybos darbų visada kyla problemos su vandeniu trykštančiu iš požeminių šaltinių. Kalnakasybos siurbliai turi būti pakankamai patvarūs, kad būtų galima siurbti ne tik vandenį, bet ir purvą bei uolienas. Šie siurbliai yra „purvo“ tipo siurbliai, sukurti tam, kad pro siurblį galėtų praeiti akmenys, grumstai nepažeisdami sparnuotės. Naftos ir dujų pramonėje naudojami įvairūs siurbliai dėl skirtingo skysčių tankio, pavyzdžiui, žalios naftos, distiliatų, dujų ir suspensijų. Kartu su pumpuojama terpe yra įvairių korozinių ir toksiškų dujų, tokių kaip sieros ar vandenilio sulfidas. Sieros sulfidas pažeidžia geležį, todėl šie siurbliai yra gaminami iš specialių medžiagų.

 

 

PASTATAI

Daugiaaukščiuose, komercinės, gamybinės paskirties pastatuose, sandėliuose plačiai naudojami išcentriniai siurbliai, kurie užtikrina reikiamą vandens slėgį, ar yra priešgaisrinės sistemos neatsiejama dalis. Siurbliai taip pat perkelia kanalizacijos vandenį į centrines kanalizacijos linijas.

 

 

 

 

 

 

MAISTO GAMYBA

Kiekvienam maisto prekių parduotuvėje rastam padažo ar aliejaus buteliui gaminti ir pakuoti reikalingas maistinis siurblys. Maisto gamybos įmonėms daugumoje procesų reikalingi siurbliai. Pvz., auginant šviežias daržoves, supjaustytos daržovės dezinfekuojamos, siurbiant per chloruotą uždarą garų sistemą.

Konservų gamybos pramonėje reikalingi siurbliai, kurie apdorotų garą ir verdančius skysčius, tokius kaip sriuba ir troškiniai. Įmonėse, kuriose gaminami šaldyti maisto produktai, kriogeniniai siurbliai siurbia skystą azotą ar kitas suslėgtas dujas žemesnėje nei užšalimo temperatūroje.

Maisto pramonės siurbliai nėra skirti vien skysčiams siurbti. Jie turi perkelti miltelius, granuliuotas kietąsias medžiagas, nesmulkintus grūdus ir gatavas kruopas, nepažeisdami produktų.

 

 

 

 

 

SIURBLIŲ KATEGORIJOS, TIPAI IR KONFIGŪRACIJOS

Siurbliai skirstomi į kategorijas pagal tai, kaip jie pumpuoja skysčius. Dvi pagrindinės kategorijos yra: rotodinaminis ir teigiamas poslinkis (teigiamo darbinio tūrio siurbliai).

Rotodinaminiai siurbliai skysčiams pumpuoti naudoja išcentrinę jėgą ir paprastai vadinami išcentriniais siurbliais.

Teigiamo tūrio siurbliai išstumia skysčio kiekį su kiekvienu siurbimo elementų apsisukimu ir turi du pagrindinius pogrupius: stūmokliniai ir rotaciniai. Šios kategorijos toliau klasifikuojamos pagal tai, kaip skystis yra perkeliamas.

Žemiau pateiktas pagrindinis siurblių klasifikacijų suskirstymas priklausomai nuo konstrukcijos.

Teigiamo darbinio tūrio siurbliai geriausiai veikia, esant didelės klampos skysčiams, nes išcentrinis siurblys tampa labai neveiksmingas net esant nedideliam klampumui.

 

• ROTODINAMINIAI SIURBLIAI

– Išcentriniai siurbliai

• Horizontalūs dvipusio įėjimo (split case tipo)
• Magnetinės pavaros siurbliai
• Savisiurbiai
• Vienos pakopos, galinio siurbimo
• Purvo
• Panardinami drenažo, nuotekų
• Sausai statomi panardinami
• Vertikalūs, horizontalūs daugiapakopiai
• Vertikalios turbinos

• TEIGIAMO DARBINIO TŪRIO SIURBLIAI

– Grįžtamojo veikimo siurbliai

• Diafragminiai
• Dvipusio veikimo
• Stūmokliniai arba plunžeriniai

– Rotoriniai (sukamosios pavaros) siurbliai

• Krumpliaratiniai
• Kumšteliniai
• Peristaltiniai
• Sraigtiniai siurbliai

 

 

Kitas skirtumas tarp išcentrinių ir teigiamo darbinio tūrio perkėlimo siurblių yra tai, kaip jie išleidžia savo pumpuojamą turinį. Teigiamo darbinio tūrio perkėlimo siurbliai paprastai turi pulsuojantį srautą arba periodus, kai nėra srauto, tuo tarpu rotodinaminiai siurbliai turi tęstinį (nuolatinį) srautą.

 

Kiti siurblių klasifikavimo veiksniai yra šie:

• ar skysčio tiekimas yra pastovus, ar kintantis tam tikru greičiu;
• taikymo rūšis;
• medžiagos, iš kurių jie yra pagaminti;
• skystų skysčių ar medžiagų, kurias jie pumpuoja, rūšis, t.y.  koks siurbiamos terpės: tankis, klampumas, temperatūra, pH dydis, abrazyvinių dalelių koncentracija ir t.t…
• konstrukcijos ypatybės.

Nors vamzdžiai, einantys iš šaltinio į siurblį, yra vadinami „įsiurbimo linijomis“, siurbliai „nesiurbia“ skysčio, jie jį tik stumia. Siurblys sukuria vakuumą, į kurį skystis teka priverstinai dėl atmosferos slėgio, tokio pat kaip, naudojant geriamąjį šiaudą ar dulkių siurblį. Pvz., Išcentriniai siurbliai sukuria žemą slėgį darbo rato centre, o oro slėgis per įsiurbimo liniją (vamzdį) stumia skystį į siurblį.

 

Dabar pažvelkime išsamiau į kiekvieną siurblio tipą.

 

IŠCENTRINIAI SIURBLIAI

Horizontalūs „Split Case“ siurbliai turi konstrukcinę savybę, leidžiančią atsukti viršutinį korpusą ir nuimti, kad būtų galima lengviau patikrinti, prižiūrėti ar pakeisti sparnuotę, neatjungiant vamzdynų ar nekeičiant ašies lygiavimo. Ši prieiga yra ypač svarbi sunkiems pramoniniams siurbliams ir ribotos erdvės vietoms.

Split case korpuso siurbliuose gali būti keli darbo ratai arba pakopos, kad būtų sukurtas aukštesnis pakėlimas. Guoliai, esantys abiejuose veleno galuose, palaiko darbo rato balansą. Šiuose siurbliuose naudojami uždaro tipo darbo ratai su dviem priešingais centrais , iš kurių kiekvienas gauna pusę srauto, tuo pačiu balansuodami ašinę jėgą.
Horizontalūs split tipo siurbliai geriausiai tinka tais atvejais, kai reikalinga didelis našumas ir aukštas pakėlimas, kai skystyje nėra kietų medžiagų. Pavyzdžiui, naudojami tokiuose įrenginiuose kaip katilai ir aušinimo bokštai.

 

 

 

„Magnetic Drive“ (magnetinės movos) siurbliai, sujungti su varikliu magnetiškai, o ne naudojant tiesioginį mechaninį veleną. Šie siurbliai yra labai svarbūs cheminiuose gamybos procesuose, skirti pumpuoti chemiškai agresyvius, korozinius skysčius. Skirti pramonės šakoms , kuriose turi būti užtikrintas nuolatinis nepertraukiamas procesas. Šio tipo siurbliuose nėra sandariklių, kurie galėtų būti pažeisti agresyvių skysčių ir taip būtų sukeltas skysčių nutekėjimas. Tačiau „Mag“ pavaros siurbliai veikia tik su skysčiais, kuriuose nėra suspenduotų kietų medžiagų. Nors jie yra brangesni nei siurbliai su mechaniniais sandarikliais, tačiau per visą siurblio eksploatavimo laiką bus sutaupyta lėšų, sumažinus techninės priežiūros ir gamybos prastovas.

 

 

Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga. Naudodamas skystį likusį kameroje, darbo ratas išstumia orą iš korpuso, sukurdamas vakuumą ir tuo pačiu užtikrindamas įsiurbimą, kuris pripildo siurblį. Privalumas yra tai, kad siurblys yra sausai statomas ir lengvai prižiūrimas. Savisiurbio siurblio pritaikymas gana platus, įskaitant kanalizaciją, statybinį vandens pašalinimą, srutas ir likviduojant potvynių padarinius. Kai kurie siurbliai gali siurbti kietąsias medžiagas, kurių skersmuo iki trijų colių.

 

 

 

Vienpakopiai, galinio siurbimo siurbliai yra labiausiai paplitę išcentriniai siurbliai. Galimi įvairiausi dydžiai, ratų tipai ir sukeliamas slėgis. Jie geriausiai pumpuoja mažo klampumo skysčius be kietų medžiagų.
Skystis patenka į siurblį lygiagrečiai su pavaros velenu priešingame variklio ar pavaros gale. Skystis liečiasi su besisukančio darbo rato centru, o mentės greitina skystį radialiniu būdu 90 laipsnių kampu į išleidimo angą. Skysčio slėgis padidėja dėl darbo rato išcentrinės jėgos, tačiau slėgio dydis priklauso nuo darbo rato tipo, formos, įsiurbimo ir išleidimo angų dydžio bei veleno apsisukimų (sukimosi greičio).

 

 

 

Pulpos (purvo, srutų) siurbliai yra kalnakasybos pramonės “darbiniai arkliai”. Tai yra tvirti siurbliai, paprastai pagaminti iš storo ketaus ir atsparūs abrazyviniams skysčiams, sumaišytiems su tokiomis kietosiomis medžiagomis kaip betonas, purvas ir kitos klampios, abrazyvinės medžiagos. Korpusas turi keičiamą guminę dangą arba pamušalą, kad apsaugotų metalą nuo pažeidimų. Darbaračio sparneliai yra trumpesni, kad būtų galima siurbti skysčius su akmenimis ir kietomis medžiagomis nepažeidžiant sistemos.

 

 

 

 

 

Panardinami siurbliai yra žemiau skysčių, kuriuos jie siurbia, paviršiaus, įrengiami paprastai rezervuaruose ar šuliniuose. Siurblio variklis yra hermetiškai uždarytas ir glaudžiai sujungtas su siurbliu . Jie turi pranašumą, kad yra savisiurbiai, tačiau jų priežiūra ir aptarnavimas yra problematiškesnis. Panardinami siurbliai taip pat vadinami lietaus drenažo siurbliais, nuotekų siurbliais ir fekaliniais siurbliais. Efektyviai naudojami statybose, komercinėse, buitinėse, komunalinėse, buitinėse, pramonės ir lietaus nuotekų sistemose, siurbiant gręžinių vandenį, lietaus vandenį, nuotekas, gamybines, maisto atliekas, chemikalus, korozinius skysčius. Jie būna įvairių dydžių ir darbo ratų tipų, atsižvelgiant į skysčio klampumą, su skysčių pumpuojamų kietųjų medžiagų tipą, dydį ir koncentraciją.

Panardinamas sausai statomas siurblys skiriasi nuo įprasto panardinamojo siurblio tuo, kad gali veikti tiek virš, tiek žemiau skysčio lygio. Jie skirti nusausinti tose vietose, kurias vanduo užlieja tik retkarčiais. Įprastas panardinamas siurblys , esant tokioms sąlygoms, paprasčiausiai perkais ir sudegs. Sausai statomuose panardinamuose siurbliuose variklio korpusas užpildytas aušinimo alyva.

 

 

 

 

 

Vertikalūs daugiapakopiai siurbliai – tai yra išcentriniai siurbliai su keliais darbo ratais, išdėstytais nuosekliai ant to paties veleno viename korpuse. Skysčio slėgis padidėja, kai jis išeina iš kiekvienos sparnuotės kameros ar pakopos. Kuo daugiau pakopų turi siurblys, tuo didesnis išleidimo slėgis.

Vertikaliems daugiapakopiams siurbliams montuoti reikia mažiau vietos. Siurblys naudoja tik vieną variklį kelioms pakopoms ir yra geriausiai tinkamas bet kokio švaraus skysčio slėgiui padidinti. Praktinis pritaikymas apima vandens slėgio didinimą pastatuose, lengvojo pramoninio vandens tiekimą, plovimo ir valymo sistemas, tokias kaip automobilių plovyklos, laistymo sistemos ir aušinimo tepalų tiekimą staklėms (pvz., metalo apdirbimo procesuose).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertikalūs turbininiai siurbliai pirmiausia skirti siurbti vandenį iš kasybos giluminių šulinių ir žemės ūkio drėkinimui ten, kur reikalingas didelis pakėlimas ir slėgis. Įrenginį sudaro variklis viršuje, išvadas žemiau jo ir viena ar daugiau flanšinių kolonų, kuriose yra pavaros velenas, ir viena ar kelios darbo kameros ar pakopos. Paprastai įsiurbimo kolonos apačioje yra filtras skirtas filtruoti akmenis ir šiukšles.
Vertikalūs turbininiai siurbliai naudojami mažoms, vieno siurblio komercinėms reikmėms, taip pat didelėms, su keletu siurblių komunalinėms vandentiekio sistemoms. Vienas trūkumas yra didelis aukštis, kuris reikalingas siurblio montavimui ir priežiūrai. Šių siurblių pranašumas yra tas, kad jie lengvai pritaikomi ir labai efektyvūs, užtikrinant aukštą pakėlimą, esant mažam našumui.

 

 

 

TEIGIAMO DARBINIO TŪRIO  SIURBLIAI

Šio tipo siurblys veikia, įtraukiant skystį, užpildydamas ertmę ir išstumdamas tą patį skysčio tūrį, tiekdamas pastovų skysčio kiekį kiekvienam ciklui, kurį siurblys atlieka, nepriklausomai nuo slėgio ar pakėlimo.
Teigiamo darbinio tūrio siurbliai skiriasi nuo išcentrinių siurblių tuo, kad keičiasi darbo kameros tūris, stumiant skystį. Kai stūmoklis atsitraukia, tūris padidėja, susidaro vakuumas ir cilindras užpildomas. Stūmoklio stūmimas turi priešingą efektą ir verčia skystį tekėti iš kameros. Mechaniniai elementai, perkeliantys skystį tiesioginio skysčio tūrio stūmimo siurblyje, gali būti stūmoklis, diafragma, krumpliaračiai ar kumšteliai.
Skirti naudoti ten, kur skystyje yra kietų ar abrazyvinių medžiagų. Išcentrinio siurblio darbo ratai greitai susidėvi dėl aukštų apsukų, jei siurbia bet kokius, išskyrus mažo klampumo skaidrius skysčius. Teigiamo darbinio tūrio stūmimo siurbliai veikia, esant mažesnėms apsukoms, todėl klampiems ar abrazyviniams skysčiams yra ekonomiškesnis pasirinkimas nei išcentriniai.

Šio tipo siurbliai yra geriausias pasirinkimas, jei:
• kai srautas yra mažesnis, nei 50% nuo geriausio efektyvumo srauto (nominalaus);
• skystis yra didelio klampumo;
• turite užtikrinti aukštesnį slėgį ar pakėlimą su mažesnėmis sąnaudomis;
• reikia beveik pastovaus srauto, kuris leistų srautą suderinti su proceso reikalavimais;
• dozavimui.

 

Stūmokliniai siurbliai naudoja alkūninio veleno švaistiklinį mechanizmą taip pat, kaip tai veikia automobilio variklyje. Tai paverčia alkūninio veleno sukamąjį judesį linijiniu arba tiesiu stūmoklio judesiu.
Yra trys judančios dalys, įskaitant įleidimo vožtuvą, stūmoklį ir išleidimo vožtuvą. Kai stūmoklis įtraukiamas, aplinkos oro slėgis priverčia skystį per įleidimo angos vožtuvą užpildyti stūmoklio paliktą vakuumą.
Stūmokliui keičiant ciklą, slėgis uždaro įleidimo vožtuvą, o išleidimo angos vožtuvas atsidaro. Skysčio tūris išlieka pastovus kiekvienu švaistiklio pasukimu, tačiau siurblio konfigūracija lemia slėgį ir sistemos srautą. Siurblio veleno sukimosi dažnis (apsukos) yra palyginti mažas, todėl reikia sumažinti variklio ar pavaros apsukas iki siurblio veleno apsukų.

Šie savisiurbiai siurbliai yra tūrinio tipo. Jie gali siurbti orą, vandenį arba oro ir vandens mišinį, nenaudodami jokios papildomos įsiurbimo sistemos. Be to, šie siurbliai neribotą laiką gali veikti sausu režimu, nesukeldami jokių pažeidimų ar nusidėvėjimų savo sudedamosioms dalims. Siurblių našumas viršija 90%, esant bet kokioms apkrovoms, puikios siurbimo galimybės, esant bet kokioms apkrovoms. Vienos iš panaudojimo sričių: gruntinių vandenų lygio mažinimas, horizontalus drenažas.

 

 

Diafragminiai siurbliai, dar kitaip vadinami membraniniais siurbliais. Membraniniai siurbliai naudoja lanksčią membraną, sukurdami žemą ir aukštą slėgį, lankstant ją darbo kameroje. Atbuliniai vožtuvai nukreipia skysčio srautą į kamerą ir iš jos kiekvieno membranos paduodamo-grįžtamojo ciklo metu. Šie siurbliai gerai pumpuoja didelio klampumo skysčius, tokius kaip dumblas ir suspensijos, kuriuose yra kietų medžiagų.

Diafragminiai-membraniniai siurbliai yra savisiurbiai ir nereikalauja užpildymo skysčiu prieš pradedant siurbti. Pasižymi ypatingai tikslia našumo ir spaudimo reguliavimo galimybe. Siurbliai gali dirbti „sausai“, o taip pat esant uždarytai sklendei siurblio išėjime. Siurblio konstrukcijoje nėra sandarinimų. Betepalinis darbo principas.

Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų. Siurbliai skirti darbui sunkiomis sąlygomis, t. y. chemiškai agresyviose ir sprogimui pavojingose aplinkose (siurbliai sertifikuoti ATEX sertifikatu).

Savybės: siurblio korpuso medžiagos gaminamos iš PP, PVDF, ALU (aliuminis) ir AISI 316 (nerūdijantis plienas), tiksli našumo ir spaudimo reguliavimo galimybė, puikios pasisiurbimo charakteristikos, galimybė eksploatuoti siurblį sprogimui pavojingose aplinkose ir pumpuoti sprogias, bei degias medžiagas, galimybė pumpuoti dvi skirtingas terpes (du įsiurbimo ir išėjimo atvamzdžiai), siurblys gali dirbti pilnai panardintas į pumpuojamą terpę, paprastas siurblio pritaikymas bet kokioms terpėms, keičiant kompozicines siurblio medžiagas, paprasta siurblio priežiūra ir maži aptarnavimo kaštai, siurbliai veikia suspausto oro pagalba be tepimo, aukštas atsiperkamumas ir geras kokybės/kainos santykis.

 

 

 

ROTORINIAI SIURBLIAI

Rotoriniai siurbliai gali siurbti daugiau skysčio nei to paties svorio stūmokliniai siurbliai. Jie yra savisiurbiai. Skirtingai nuo išcentrinio siurblio, rotorinis siurblys yra tiesioginio skysčio tūrio stūmimo siurblys. Su kiekvienu siurblio apsisukimu pernešamas fiksuotas skysčio tūris, nepaisant to, koks susidaro stūmimo pasipriešinimas.

Galima klasifikacija: peristaltiniai, rotoriniai krumpliaratiniai, rotoriniai kumšteliniai.

 

Peristaltiniai siurbliai naudojami tirštų, chemiškai agresyvių skysčių, su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų siurbimui. Taip pat šie siurbliai gali būti naudojami dozavimo operacijoms. Peristaltinis siurblys yra teigiamo darbinio tūrio siurblys. Skystis siurbiamas per tamprią siurblio korpuse esančią žarną. Darbo ratui sukantis, žarna suspaudžiama, tokiu būdu susidaro slėgis, o įsiurbtas skystis patenka į žarną. Žarnos tamprumo savybių dėka jis grįžta į pradinę padėtį, o skysčio srautas perduodamas į siurblį.
Dažniausiai naudojamas siurbimo metodas – tamprios žarnos suspaudimas keliose vietose, tokiu būdu, susidarius slėgiui, skystis išleidžiamas iš siurblio. Peristaltinis siurblys gali dirbti nuolat arba su ribotais apsisukimais, tokiu būdu reguliuojant siurblio našumą. Savybės: jokio sąlyčio tarp siurbiamo skysčio ir mechaninių dalių, srovės krypties keitimas, keičiant variklio fazes,
gali dirbti sausuoju režimu be pažeidimų, nėra vožtuvų, riebokšlių ir įvorių, nesudėtinga priežiūra — keičiama tik žarna, tikslus dozavimas, gali siurbti abrazyvinius, klampius skysčius, chemikalus bei skysčius su kietosiomis priemaišomis.

 

 

Krumpliaratiniai – rotoriniai siurbliai skirti siurbti įvairaus klampumo, bet be kietųjų dalelių, skysčius.
Klampos diapazonas yra nuo 1 cP iki daugiau nei 1 milijono cP. Be to, jie gerai pumpuoja aukštos temperatūros skysčius iki 400⁰C. Skysčio srautą sukelia du veikiantys krumpliaračiai. Kai dantys atsiskiria, jie sukuria dalinį vakuumą, kurį užpildo skystis. Kai krumpliaračiai ir toliau sukasi, skystis patekęs tarp krumpliaračių dantų pernešamas aplink korpusą į siurblio išleidimo angą. Rotoriaus tuščios eigos krumpliaračiai, esantys vienas kitame ir atskirti pusmėnuliais. Kadangi krumpliaračiai sukasi, skystis patenka į ertmę tarp krumpliaračių ir pusmėnulio. Krumpliaračiams suartėjus skystis išleidžiamas iš siurblio. Kompaktiško siurblio dydžio dėka sukeliamas tolygus skysčio srautas ir didelė galia.
Savybės: nekintamas našumas, tiesiogiai proporcingas sukimosi greičiui ir faktiškai nepriklausomas nuo slėgio, tolygus srautas, be pulsavimo ar slėgio pokyčių, kurie vamzdyne gali sukelti vibraciją, universalumas – siurblys gali siurbti tiek vandeningus, tiek klampius skysčius, tokius kaip bitumas, melasa, derva, polimerai ir pan. Savo konstrukcijos dėka krumpliaratiniai siurbliai gali perpumpuoti skysčius abejomis kryptimis, išsaugodami visas savo darbines savybes. Siurblyje susidariusio vakuumo dėka siurblys greitai pasisiurbia maksimaliame aukštyje.
Paprastumas – tik dvi besisukančios detalės: rotorius ir tarpiniai krumpliaračiai, bei vienas veleno sandariklis. Stipri, ypač tvirta konstrukcija. Mažas rotoriaus ir periferinis greitis. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos produktai, muilas ir skalbikliai, klijai, epoksidinės dervos, dažai,  aukštos temperatūros skysčiai: bitumas, degutas, maisto produktai: melasa, šokoladas, kakavos sviestas, gyvūnų pašaras, aliejai, riebalai ir t.t…

 

Rotoriniai – kumšteliniai siurbliai naudojami tirštų skysčių su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų siurbimui. Taip pat šie siurbliai gali būti naudojami dozavimo operacijoms. Pasiurbimo/išmetimo angų, esančių viename lygyje, dėka, siurblys gali būti lengvai prijungtas prie esančio vamzdyno. Savybės: Siurblio velenas nesiliečia su siurbiamu skysčiu, gali perpumpuoti chemiškai aktyvius ir klampius skysčius, gali dirbti reverso režimu, kompaktiškas dydis. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos ir dujų pramonė, atliekų perdirbimo pramonė: tirpiklių, dažų, plastiko dalelių, medienos, naftos atliekų, degių cheminių medžiagų perpumpavimas, chemijos pramonė: latekso, dumblo, pesticidų, klijų, dervų perpumpavimas, popieriaus ir celiuliozės pramonė: klijų, popieriaus atliekų, krakmolo, dažų, užpildų, kalkių pieno perpumpavimas, maisto pramonė: kalkių pieno, tirštų sulčių, sirupų, cukraus tirpalų, melasos perpumpavimas, nuotekų valymas: dumblo perpumpavimas, kanalizacijos vamzdžių praplovimas, laivininkystė: triumo vandens, jūros vandens su žalia nafta ar fekalijomis, nuotekų perpumpavimas
apsauga nuo potvynių ir padarinių likvidavimas: asenizacija, mobili apsaugos nuo potvynių įranga, padarinių likvidavimo įranga, pakrantės apsauga, žemės ir biodujų ūkis: biodujų stotys, mobilios rezervuarų užpildymo stotys, siloso ir skysto mėšlo perpumpavimas, kitos pramonės šakos: statyba (įskaitant gręžinių gręžimą), pervežimų, tekstilės ir kt. įmonės.

 

 

Sraigtiniai siurbliai naudojami abrazyvinių klampių skysčių su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų ir skaidulų siurbimui. Sraigtiniai siurbliai priskiriami tūrinių siurblių kategorijai. Šie siurbliai pagrinde apibūdinami kaip turintys rotorių (besisukančią dalį) ir statorių (stacionarią dalį). Rotorius juda statoriaus viduje ir nukreipia skystį per judrias įdubas, kurios susidaro dėl grįžtamojo judėjimo. Skystis siurbiamas neskirstant jo sluoksniais, necentrifuguojant ir jokiais būdais nekeičiant natūralios skysčio konsistencijos. Rotoriaus-statoriaus sekcijų skaičius nusako pasiekiamo slėgio dydį. Savybės: nekintamas našumas, tiesiogiai proporcingas sukimosi greičiui ir faktiškai nepriklausomas nuo slėgio, tolygus srautas, be pulsavimo ar slėgio pokyčių, kurie vamzdyne gali sukelti vibraciją, reversas – savo konstrukcijos dėka šie siurbliai gali perpumpuoti skysčius abejomis kryptimis, išsaugodami visas savo darbines savybes, savisiurbis – siurblyje susidariusio vakuumo dėka siurblys greitai pasisiurbia maksimaliame aukštyje. Maksimalus aukštis priklauso nuo perpumpuojamų skysčių fizinės charakteristikos (temperatūros, spaudimo, klampumo ir pan.), patikimas veikimas netgi esant aštrių dalelių priemaišų, paprastas ir nebrangus aptarnavimas. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos produktai, dažų ir kailių pramonė, chemijos, kosmetikos pramonė, popieriaus pramonė, kalnakasyba, statyba, keramikos pramonė, laivininkystė, maisto, pieno, gėrimų pramonė, žuvininkystė, žemės ūkis ir t.t…

 

AUTOMATINĖS VANDENS TIEKIMO SISTEMOS

Nepriklausomai nuo to, kokios kokybės ir gamintojo vandens siurblį ar automatinę vandens tiekimo sistemą įsigysite, neteisingomis sąlygomis eksploatuojant, galimos siurblio darbo triktys ar gedimai, kurių dažniausi:

• esant minusinei temperatūrai, užšąla siurblyje esantis vanduo (dažniausios pasekmės – trūkęs siurblio korpusas, hidraulika, sujungimas);
• sugedusi siurblio valdymo slėgio relė (nereta priežastis – patekę nešvarumai, kontaktų korozija. Sugedus relei, sutrinka siurblio įjungimas ir išjungimas);
• pažeistas mechaninis sandariklis-riebokšlis (matyti vandens nutekėjimas ties sujungimu). Viena iš dažnų priežasčių – siurblys dirbo sausos eigos sąlygomis, t.y. be vandens. Laiku nepakeitus riebokšlio nauju, didelė tikimybė, kad reikės keisti ir guolius;
• plyšusi hidroforo membrana (tik atsukus čiaupą, siurblys iš karto įsijungia). Dažniausios priežastys – netikrinamas arba neteisingai sureguliuotas oro slėgis;
• dažnos siurblio darbo trikčių priežastys: neteisingai sureguliuotas oras išsiplėtimo inde, sugedęs atbulinis vožtuvas, nešvarumai įsiurbimo vamzdyje, nesandarios ar šalčio paveiktos įsiurbimo vamzdžio jungtys ir alkūnės (ypač aktualu žiemą)

 

 

Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens.

 

Pavyzdys. Siurblio įjungimas 2 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti – 1,8 bar.

 

Oro slėgis matuojamas atskiru manometru.


Vandens tiekimo sistemos (siurblio su hidroforu) parinkimas

Vandens tiekimo sistemos (siurbliai su hidroforu) yra sausai statomi siurbliai, kurie įsiurbia vandenį iš šulinio (arba kito vandens šaltinio) ir užtikrina stabilų vandens slėgį ir srautą vandens tiekimo sistemoje. Šie siurbliai nėra panardinami į vandenį, todėl atsiranda papildomi ribojimai jų panaudojimui. Stabiliam siurblio veikimui yra svarbus vandens įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) metrais, kuris susideda iš gylio H(gylis) (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado metrais) ir horizontalaus atstumo nuo siurblio iki vandens šaltinio L (šis atstumas matuojamas metrais ir dalinamas iš 10). Horizontalus atstumas svarbus dėl susidarančių hidraulinių nuostolių, vandeniui tekant vamzdžiu. Standartiniai siurbliai gali siurbti vandenį iš gylio iki 9 m, inžektoriniai siurbliai gali įsiurbti vandenį iš gylio iki 35 m.

Įsiurbimo aukščio skaičiavimui naudojama tokia supaprastinta formulė:

H(įsiurbimo) = H(gylis) + L/10

čia H(įsiurbimo) – įsiurbimo aukštis (m), H(gylis) – vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado (m), L – horizontalus atstumas nuo vandens įsiurbimo taško iki siurblio montavimo vietos (m), kuris dalinamas iš 10.

Pvz.: hidroforas sumontuotas žemės paviršiaus lygyje, šulinyje vandens paviršiaus lygis yra 4m nuo žemės paviršiaus (H(gylis) = 4m), šulinys yra 20 m atstumu nuo namo (L = 20m). H(įsiurbimo) – 4 +20/10 = 6m. Šiam atvejui tinka standartinis išcentrinis savisiurbis siurblys, kurio maksimalus įsiurbimo aukštis iki 9m. Kai įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) didesnis nei 9 metrai, naudojamas siurblys su inžektoriumi arba kitas sprendimas – panardinamo tipo siurblys (panardinami siurbliai šuliniams).

Siurblio našumo ir slėgio apskaičiavimas

Išsiaiškinus kokio tipo siurblys yra tinkamas (paprastas ar inžektorinis), galima apskaičiuoti reikalingą siurblio užtikrinamą bendrą slėgį H(bendras) ir našumą (Q). Paprastai komfortiškam vandens tiekimui reikalingas apie 2 bar vandens slėgis (2 bar atitinka 20 m vertikalaus vandens stulpo) aukščiausiame vandens vartojimo taške. Atitinkamai, norint viršutiniame vandens vartojimo taške užtikrinti 2 bar slėgį, reikia sudėti vandens pakėlimo aukštį nuo siurblio iki vandens vartojimo taško ir komfortišką slėgį tame taške (išreikštą vandens stulpo slėgio metrais).

Pvz.: hidroforas montuojamas žemės paviršiaus lygyje. Aukščių skirtumas tarp siurblio ir aukščiausio vandens vartojimo taško yra 8m. Galime paskaičiuoti, kad, norint komfortiškai praustis po dušu antrame aukšte, siurblys turi užtikrinti vandens slėgį (h) ne žemesnį nei 28m (8m + 20m) /barais: 2,8/. Taip pat, būtina įvertinti įsiurbimo aukštį H(įsiurbimo). Todėl bendras reikalingas siurblio pakėlimas: H(bendras) = H(įsiurbimo) + h. Mūsų atveju, kai šulinys 20 metrų atstumu nuo įvado ir vandens gylis 4 metrai nuo žemės paviršiaus, įsiurbimo aukštis 6m + vertikalus atstumas nuo siurblio iki aukščiausio taško 8m + komfortiškas slėgis 20m. Bendras reikalingas siurblio pakėlimas bus: 6+8+20=34m.

Dažniausiai siurblio maksimalus našumas viršija šulinyje esančio vandens kiekį ir ilgo veikimo atveju vanduo iš šulinio gali būti paprasčiausiais išsiurbtas. O tai gali sukelti siurblio sausą eigą ir jį sugadinti. Todėl rekomenduojama pasirūpinti siurblio apsauga nuo sausos eigos  (pvz. relė LP3, Switchmatic 2 ir analogiškos).

Siurbiant vandenį iš ežero/upės/tvenkinio ir tiekiant jį į laistymo sistemą, galima nesirūpinti dėl vandens stokos. Šituo atveju reikia skirti dėmesį siurblio našumui prie numatyto slėgio.

Siurblio su hidroforu montavimo rekomendacijos

Visiems sausai montuojamiems siurbliams galioja taisyklė, kad siurbliai (vandens tiekimo sistemos) būtų montuojami kaip įmanoma arčiau šulinio ar kito vandens šaltinio. Apie šią taisyklę pamiršti negalima, montuojant tiek paprastus, tiek inžektorinius siurblius.  Kuo trumpesnis įsiurbimo vamzdis, tuo paprastesnis sistemos paleidimas ir stabilesnis siurblio veikimas.

Įsiurbimo vamzdis turi būti kietas, kad įsiurbimo metu nesusispaustų. Daugumos siurblių įsiurbimo įvado skersmuo yra 25mm arba 32mm. Rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo – 32mm arba 40 mm atitinkamai. Naudojant storesnį vamzdį, mažėja įsiurbimo pasipriešinimas, dėl to siurblys veikia stabiliau ir efektyviau. Ir atvirkščiai, naudojant vamzdį, kurio skersmuo mažesnis nei siurblio įsiurbimo įvado, didėja hidrauliniai nuostoliai, siurblio parametrai blogėja.

Kita problema, su kuria susiduriama pajungus siurblį – įsiurbimo sistemos užsiorinimas (oras įsiurbimo vamzdyje). Kai tik į įsiurbimo vamzdį patenka oras, sistema nustoja veikti, siurblys nepasisiurbia. Todėl siekiant išvengti tokių nesklandumų, privaloma montuoti atbulinį vožtuvą su kietųjų dalelių tinklelio tipo filtru prie įsiurbimo vamzdžio galo ir būtinai užtikrinti visų sujungimų sandarumą. Atbulinis vožtuvas neleidžia vandeniui nubėgti į šulinį, siurbliui atsijungus, o kietųjų dalelių filtras apsaugo siurblį nuo smėlio ir kitų stambių dalelių vandenyje.  Taip pat svarbu, kad siurblys neišsiurbtų viso esančio šulinyje vandens ir nepradėtų siurbti oro. Tai gali sukelti sausą eigą ir siurblio gedimą. Pajungiant siurblį pirmą kartą, būtina nuorinti visą įsiurbimo sistemą, todėl svarbu įsiurbimo vamzdį pakloti „be bangų“, kad nesusidarytų oro kamščių ir užpilant sistemą vandeniu, oras natūraliai išeitų į viršų.

Montuojant siurblį su inžektoriumi, visos aukščiau išvardintos taisyklės galioja, bet tokiu atveju – į šulinį reikia nuvesti du vamzdžius. Į šulinį nuleidžiamas inžektorius, prie kurio pajungiami du vamzdžiai, o prie įsiurbimo angos montuojamas atbulinis vožtuvas ir apsauginis kietųjų dalelių filtras.

Jei planuojate montuoti vandens tiekimo sistemą ir įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra arti 9 metrų ribos, rekomenduojama arba pagalvoti apie
panardinamo tipo siurblį (panardinami siurbliai šuliniams), arba pasikloti 2 vamzdžius iki šulinio, nors šiuo momentu naudosite tik vieną iš jų. Kartais pasitaiko atvejų, kai vandens lygis šulinyje krenta keliais metrais ir paprastas siurblys su hidroforu nebegali jo įsiurbti. Tokiu atveju, norint pakeisti paprastą siurblį inžektoriniu (su galimybe įsiurbti vandenį iš 20-30 metrų), nebereikės kasti iš naujo žemės.

Išsiplėtimo indo (hidroforo) talpa

Vandens tiekimo sistemos komplektuojamos su hidroforais, kurių talpa nuo 20 iki 100 litrų. Teoriškai, esant teisingai sureguliuotam oro slėgiui išsiplėtimo inde, vanduo jame sudaro apie 30% viso indo tūrio, likusi tūrio dalis – oras. Vienodų techninių parametrų siurbliai yra komplektuojami ir su 20 litrų, ir 100 litrų talpos išsiplėtimo indais (pvz.: vandens tiekimo sistemos VJ10A ar AUTOJSW komplektuojamos su identiškais siurbliais ir skirtingos talpos hidroforais). Hidroforo tūris yra svarbus ne tik siurblio ir variklio ilgaamžiškumui, bet įtakoja ir komforto lygį (triukšmingumas, slėgio svyravimai ir pan.). Kuo didesnės talpos yra hidroforo indas, tuo rečiau įsijungia siurblys ir sistemoje yra mažiau slėgio svyravimų. Be to sausai statomi siurbliai yra pakankamai triukšmingi, todėl retesni įsijungimai atitinkamai sukelia mažiau triukšmo (ypatingai svarbu naktį).

Hidroforo siurblių naudojimas laistymo sistemoms. Vandens įsiurbimas iš tvenkinio/ežero/upės

Naudojant siurblį su hidroforu laistymo sistemoms ir siurbiant vandenį iš tvenkinio/ežero, rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo. Nors daugelio sausai statomų išcentrinių siurblių maksimalus įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra 9 metrai, kas teoriškai atitiktų 90 metrų horizontalų atstumą (L), praktika rodo, kad tokios sistemos efektyviai veikia įsiurbimo atstumu iki 50-60m. Esant didesniam atstumui, pasireiškia kavitacijos efektas (nutrūksta vandens srauto vientisumas, atsiranda oro tarpai) ir įsiurbimo vamzdis užsiorina, to pasekoje siurblys negali įsiurbti vandens.

Į vandens tvenkinį panardintą vamzdžio galą su atbuliniu vožtuvu ir kietųjų dalelių filtru rekomenduojama papildomai apsaugoti didesniu metaliniu tinkleliu ar kitokiu stambesniu filtru. Neretai smulkus filtro tinklelis greitai apsineša tvenkinio/ežero/upės vandenyje esančia organika, dalelėmis ir užsikemša. Būtent dėl vandenyje esančių priemaišų, kietųjų dalelių hidroforai su inžektoriumi nėra pats geriausias sprendimas vandens įsiurbimui iš tvenkinių, ežerų, upių ir pan.

 

Įspėjimas: Prieš reguliavimą įsitikinkite, kad būtų atjungta įtampa.

Nuimkite dangtelį, suraskite reguliavimo varžtą A ir slėgių skirtumo varžtą B (žiūrėti pav.).

Įjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą A prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą A pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis lieka nepakitusi.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius.

Išjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą B prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą B pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis siaurėja arba plečiasi atitinkamai.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius. Jei reikia, kartokite slėgio nustatymo procedūras, kol bus pasiektas reikiamas rezultatas.

Įspėjimas: Prieš jungiant maitinimo įtampą, slėgio relės dangtelis turi būti uždėtas!

Norint sumažinti slėgio svyravimus vandentiekio sistemoje, galima varžtu B sumažinti diferencinio slėgio sritį.
Rekomenduojamas sistemos slėgių skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus yra 1,4 bar.

Sureguliavus relę, būtina sureguliuoti ir slėginio indo (hidroforo) pradinį slėgį.

GRĘŽINIO SIURBLIAI

Yra keletas sprendimų, kurie padėtų prailginti panardinamų variklių tarnavimo laiką, naudojant kartu su kintamo dažnio keitikliais (KDK) :

• rekomenduojama visada įrengti išvesties filtrus
• sinusinių bangų filtrai yra geriausias pasirinkimas
• siekiant užtikrinti geriausią apsaugą, rekomenduojama naudoti 4 polių filtrus, kurie veikia esant linija-žemė įtampos pikams

Išsamesnę informaciją rasite žemiau pateiktoje brošiūroje (PDF).

Norint parinkti optimalų gręžiniui siurblį, kuris veiks 100% efektyviai ir patikimai, reikia žinoti keletą svarbių parametrų:

Vandens gręžinio gylis – parametras nurodantis, kokiame gylyje yra vandens gręžinio dugnas.


Dinaminis vandens lygis – labai svarbus gręžinio parametras. Dinaminis vandens lygis yra atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens paviršiaus siurblio veikimo metu. Giluminiai vandens siurbliai eksploatuojami tik pilnai panardinti po vandeniu. Siurbliai montuojami taip, kad panardinimo gylis siurblio nuolatinio veikimo metu būtų ne mažesnis 1-2 metrai, t.y. bent 1-2 metrais žemiau gręžinio dinaminio lygio. Taip pat skaičiuojant maksimalų vandens siurblio slėgį (pakėlimo aukštį), įvertinamas aukščių skirtumas nuo dinaminio vandens lygio iki viršutinio vandens tiekimo taško.


Statinis vandens lygis – atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens lygio gręžinyje, kai vandens gręžinys kurį laiką nebuvo eksploatuojamas ir vandens lygis nusistovėjo. Atėmus statinį vandens lygį iš vandens gręžinio gylio, galima apskaičiuoti vandens stulpo aukštį gręžinyje.

Statinis ir dinaminis vandens lygiai gręžinyje


Vandens gręžinio debetas – kitaip dar vadinamas vandens gręžinio našumas. Parametras, parodantis gaunamo iš gręžinio vandens kiekį per laiko vienetą (m3/h arba l/min). Viršijus numatytą vandens gręžinio debetą, net ir esant pakankamam dinaminiam lygiui, po kurio laiko yra suardomas aplink gręžinio filtravimo koloną esantis natūralus filtras (žvyro ir išrūšiuoto smėlio sluoksnis susidaręs pirminio gręžinio išsiurbimo ir normalaus eksploatavimo metu).


Gręžinio skersmuo – įtakoja siurblio parinkimą, 4 arba 6 coliai (100mm arba 150mm). Siurblys neturėtų būti pernelyg didelio skersmens, nes jį bus sudėtinga montuoti. Bet taip pat vandens siurblys negali būti ir pernelyg mažo skersmens, kitaip siurblio veikimo metu nesusidaro vandens sūkuriai, kurie būtini patikimam siurblio variklio aušinimui (rekomenduojamas pratekančio vandens srauto greitis 8 – 20 cm/s).

Visi aukščiau paminėti parametrai yra nurodomi vandens gręžinio pase. Kartais papildomai nurodomas ir rekomenduojamas siurblio pakabinimo gylis. Kai gylis nėra nurodomas, siurblį rekomenduojama kabinti kuo giliau, bet turi būti išlaikytas bent 1 metro atstumas nuo gręžinio filtravimo zonos.


Vandens gręžinio parametrai nusako maksimalias gręžinio galimybes, bet normaliomis eksploatavimo sąlygomis jos 100% neišnaudojamos.

Parenkant siurblį individualiems poreikiams nepakanka vien tik informacijos apie gręžinį. Svarbu žinoti atstumą nuo gręžinio iki namo, numatomą vandens suvartojimą ir aukščiausią vandens tiekimo tašką – maksimalų vandens pakėlimo aukštį (pvz. dušas antrame aukšte).


Koks yra atstumas nuo gręžinio iki tolimiausio vandens suvartojimo taško? Ir koks vamzdis bus (arba jau yra) naudojamas? Vandens vartojimo metu vandens srautas yra didelis, todėl net ir horizontalus vamzdis sukelia pasipriešinimą vandens judėjimui dėl skysčio klampumo ir vamzdyno vidaus sienelių nelygumų. Atitinkamai didesnis siurblio našumas sukelia aukštesnį pasipriešinimą. Preliminariems paskaičiavimams galima daryti prielaidą, kad 10 metrų horizontalaus vamzdyno atitinka 1 metrą pakėlimo į viršų (arba 100 metrų horizontalaus vamzdžio sukelia 1 bar slėgio pasipriešinimą).
Tikslesni siurblio pakėlimo aukščio skaičiavimai galimi žemiau pateiktoje skaičiuoklėje, įvedus į atitinkamus langelius:
– našumą (m3/h arba l/min)
– vamzdžio skersmenį (mm)
– vamzdžio medžiagą, iš kurios jis pagamintas (pvz. HDPE -plastikas)
– vamzdžio ilgį (m)
– vertikalų aukščių skirtumą nuo dinaminio vandens lygio iki aukščiausio vandens tiekimo taško (pvz. dušo antrame aukšte) (m)

Skaičiuoklė (paspauskite čia)

Koks yra vandens suvartojimo poreikis, t.y. koks vandens maksimalus našumas reikalingas? Suvartojamo vandens kiekis labai priklauso nuo žmonių kiekio, laistymo sistemos naudojimo (laistymo sistemos purkštukai reikalauja aukšto slėgio ir didelio vandens debeto, kad tinkamai veiktų) ir kitų panašiu faktorių. Tikslesnė informacija paskaičiavimui yra žemiau:

Vandens suvartojimas namuose

Jei visi aukščiau paminėti parametrai žinomi, galima pereiti prie konkrečių techninių reikalavimų siurbliui formulavimo – reikiamas siurblio našumas ir užtikrinamas slėgis.
Reikiamą našumą galima nesunkiai apskaičiuoti pagal aukščiau patektą lentelę – reikia susumuoti visą maksimaliai įmanomą poreikį vienu momentu. Pavyzdžiui, jei bendras momentinis vandens suvartojimas siekia 3 m3/val. Tai reiškia, kad tokio namo poreikius atitiks siurblys, kurio našumas yra ne mažesnis nei 3 m3/val. Svarbu, kad poreikis neviršytų gręžinio debeto. Jei gręžinio debetas yra nepakankamas, rekomenduojama pvz. atsisakyti laistymo sistemos arba jungti sistemos purkštukus atskirai po vieną.


Suskaičiuojant reikiamą vandens siurblio slėgį, svarbu įvertinti tai, kad viršutiniame vandens suvartojimo taške turi būti užtikrintas būtinas minimaliam komfortui apie 2 bar perteklinis slėgis. Paprastai vandens siurblių slėgis yra dažnai nurodomas ne barais, o vandens stulpo metrais (1 bar atitinka 10 metrų). Galima nesunkiai apskaičiuoti reikalingą slėgį pagal formulę:
H = Hp + Hmax + Hd +Hv
H – reikiamas siurblio slėgis (arba pakėlimo aukštis, darbinis taškas), Hp – perteklinis slėgis (dažniausiai Hp = 20m), Hmax – viršutinio vandens suvartojimo taško aukštis, Hd – dinaminis gręžinio vandens lygis, Hv – vamzdžių sukeliamas pasipriešinimas.

Reikiamas siurblio slėgis (pakėlimo aukštis)


Dažna klaida šituose apskaičiavimuose yra vandens pakėlimo skaičiavimas ne nuo Hd lygio, o nuo vandens siurblio pakabinimo lygio arba viso gręžinio gylio. Svarbu suvokti, kad vandens slėgis priklauso nuo vandens aukščių skirtumų. Siurblio veikimo metu vandens lygis gręžinyje atitinka dinaminį lygį ir nepriklauso nuo siurblio pakabinimo gylio.


Pradėjus ieškoti siurblio lentelėse, matyti, kad keli giluminiai siurbliai prie apskaičiuoto aukščio H (m) gali išvystyti tokį pat našumą Q. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į slėgį, kuriame siurblys išvysto optimalų našumą. T.y. siurblio variklis dirba su maksimaliu naudingumu, suvartodamas mažiausiai elektros energijos ir mažiausiai nusidėvintis. Tam gamintojai siurblių darbo kreivių lentelėse nurodo ir siurblio naudingo veikimo kreivę.

Grundfos SQ, SQE siurblių kabelio parinkimo lentelė

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,75,280133213320
1,158,45083132198
1,6811,2376299149
1,8512355892139

Franklin electric 230V variklių kabelio parinkimo lentelė

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,373,3120210330500
0,554,380140230350
0,755,760110180270
1,18,44070120190
1,510,73060100150
2,2
204060100

Franklin electric 230V variklių kabelio parinkimo lentelė (2W)

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,555,860110180270
0,757,34070120190
1,11,13060100150

Franklin electric 380V variklių kabelio parinkimo lentelė

VariklisSrovėKabelio skersmuo ir ilgis
kWA1,5 mm22,5mm24mm26mm2
0,371,1930155024603670
0,551,6630105016702500
0,752,049082013001950
1,12,83405709101360
1,53,92604307001040
2,25,4170290460700
37,4120210340510
49,790150250370
5,512,670110190280
7,517,25080130200
1124,206090140
1532,00070110

Kodėl genda panardinami elektros varikliai – 1 dalis. Plačiau: PDF faile

Dabar paanalizuokime, kaip teisingai parinkti kabelio skersmenį. Plačiau PDF faile.

Šiandien daug modernių technologijų reikalauja naudoti panardinamuosius variklius kartu su dažnio
keitikliais. Šie nurodymai suteiks Jums būtinos informacijos, kaip naudoti dažnio keitiklius su Franklin
panardinamais varikliais. Plačiau: PDF faile

MATAVIMO VIENETŲ PAKEITIMŲ LENTELĖS

Nominal Pipe Size
NPS [coliai]
Nominal Diameter
DN [mm]
1/86
1/48
3/810
1/215
3/420
125
1 1/432
1 1/240
250
2 1/265
380
3 1/290
4100
4 1/2115
5125

Load More

Kontaktų forma
×