ĮVADAS

KAIP VEIKIA SIURBLYS?

SIURBLIŲ SLĖGIO TERMINOLOGIJA

SIURBLIO VEIKIMAS

PAGRINDINĖS SIURBLIŲ KONSTRUKCIJOS DALYS

SIURBLIŲ NAUDOJIMO SRITYS

SIURBLIŲ KATEGORIJOS, TIPAI IR KONFIGŪRACIJOS

IŠCENTRINIAI SIURBLIAI

TIESIOGINIO SKYSČIO PERSTŪMIMO SIURBLIAI (TŪRINIO TIPO)

Stūmokliniai siurbliai

Diafragminiai siurbliai

ROTORINIAI SIURBLIAI

Krumpliaratiniai – rotoriniai

Rotoriniai – kumšteliniai

Sraigtiniai siurbliai

Gana dažnai užduodamas iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas: kaip pasirinkti tinkamą siurblį? Deja, nėra nei vieno, nei dviejų paprastų atsakymų į tokį klausimą. Kiekvienai konkrečiai situacijai, siurbiamai terpei būtina rasti optimalų siurblio parinkimo variantą. Labai svarbu išsiaiškinti ir aiškiai suformuluoti kokią užduotį, kokias funkcijas turėtų atlikti siurblys.

Norint atsakyti, kaip pasirinkti tinkamą siurblį, būtina išsamiai nurodyti kelis iš esmės svarbius dalykus, kurie lemia teisingą siurblio pasirinkimą:

• kas bus siurbiama (terpės pavadinimas ar formulė, skysčio savybės, temperatūra, sudėtis, abrazyvinių dalelių koncentracija ir kt.)?
• per kokį laiko vienetą (val., min) kokį terpės tūrį (m³ arba l) reikia pumpuoti, t.y. kiek laiko norima skirti siurbimo procesui (t.y. ar siurblys užduotį turi atlikti per minutes ar per valandas)?
• kiek toli terpė bus pumpuojama ir koks slėgis reikalingas slėginės linijos išleidimo galutiniame taške (galite perpumpuoti iš vienos talpyklos į kitą 1 metro atstumu arba kelių kilometrų ilgio vamzdynu)?
• koks įsiurbimo aukštis, t.y. vertikalus atstumas nuo siurbiamo skysčio paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado ašies centro?

Be to, labai svarbu pasirinkti tinkamą skysčio siurblį pagal jo tipą. Pavyzdžiui, negalima naudoti drenažo siurblio fekalijoms ar mėšlui siurbti, o rankinio sodo šulinio siurblio – rūgštims ar šarmams.
Tinkamai parinkti siurbliai ne tik ilgą laiką tarnaus, bet ir bus užtikrinamos ženkliai mažesnės sąnaudos jų eksploatavimui ir priežiūrai, bus išvengta prastovų.

Šioje temoje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias klaidas renkantis siurblį.

Įsitikinimas, kad brangesni siurbliai veiks geriau nei pigesni. Tiesą sakant, kaina toli gražu ne visada garantuoja kokybę. Lygiai taip pat, patys pigiausi rinkoje esantys siurbliai tikrai nepasižymės ilgesniu eksploatavimo laiku, nei ilgaamžiškesnėmis medžiagomis, iš kurių jie pagaminti ar geresnėmis konstrukcinėmis-hidraulinėmis savybėmis, nei kad žinomų pasaulinio lygio gamintojų gaminiai.

Perkant siurblį ar sistemą, neklausiama apie garantinių paslaugų suteikimo galimybę ir atsarginių dalių prieinamumą. Tai, kad pardavėjas teikia garantinio ir pogarantinio aptarnavimo paslaugas, turi platų atsarginių dalių asortimentą, rodo ne tik įmonės rimtumą, bet ir tai, kad šie siurbliai po metų nebus pašalinti iš prekybos ir prireikus atlikti siurblio aptarnavimą ar jam sugedus, visada galėsite kreiptis į pardavėją, norint skubiai suremontuoti savo įrangą pardavėjo serviso dirbtuvėse.

Taip pat reikia nepamiršti, kad rinkoje  egzistuoja pardavėjų, kurie siūlo pigiausius siurblius ir bando juos parduoti mažiausiomis kainomis.
Kainos yra žemesnės, nes sumažinti išlaidas galima:

– gamykloje vietoj varinių apvijų į variklį įdedant aliuminines;
– sumažinus elektros variklio statoriaus impregnavimo laku sluoksnių skaičių, kuris lemia greitą statoriaus degimą eksploatacijos metu net ir esant nežymiai perkrovai;
– naudojant žemiausios liejimo klasės liejinius (su įtrūkimais);
– siurblyje įdedant pigiausius guolius, kurie nepasižymi ilgaamžiškumu ir greitai subyra;
– pardavėjai neimportuoja atsarginių dalių ar neturi atsarginių dalių sandėlio ir neturi garantinio/pogarantinio aptarnavimo skyriaus (serviso).

Siurblio pasirinkimas, neatsižvelgiant į hidraulinę siurbimo sistemos schemą. Labai dažnai, renkantis siurblį, neatsižvelgiama į vamzdžiuose, vožtuvuose, alkūnėse susidarančius hidraulinius nuostolius. Todėl būtina įvertinti vamzdžių skersmenį, ilgį, medžiagą, iš kurios jie pagaminti, taip pat sistemoje esančias jungtis, vožtuvus ir t.t..

Atsisakoma automatinės apsaugos. Dažnai taupoma, neįdiegiant automatinių apsaugos priemonių.  Tai dažnai lemia naujo siurblio pirkimą. Štai keli pavyzdžiai:

– panardinamas šulinio siurblys geriamajam vandeniui siurbti ir laistymui. Ne paslaptis, kad į daugelį šulinių vanduo patenka labai lėtai, o vidutinis 1,5 m³/h našumo siurblys gali išpumpuoti visą vandenį per 2-3 valandas. Jei nėra plūdės, kuri išjungtų siurblį, kai nukris vandens lygis šulinyje, mechaninis sandariklis ir (arba) variklis perkais ir siurblys suges. Kyla klausimas: „tačiau daugelyje siurblių yra šiluminė apsauga, kuri jį išjungs“. Teisingai, yra. Tačiau tai yra avarinė apsauga ir jos negalima įjungti 100 kartų be pasekmių siurbliui. Kiekvienas perkaitimas lemia destruktyvius statoriaus izoliacijos pokyčius, kurie, galų gale, sukelia apvijos trumpąjį jungimą.
– panardinamas fekalinis siurblys su smulkintuvu, kuris naudojamas be automatinio variklio apsaugos jungiklio. Jei po smulkintuvo peiliu atsiduria kietas daiktas, siurblys užstringa ir, jei nėra įrengto automatinio variklio apsaugos jungiklio, variklio apvijos perkaista ir perdega.

Fizikos dėsnių nepaisymas. Du populiariausi pavyzdžiai:

– perkamas paviršinis sausai statomas siurblys vandeniui siurbti iš daugiau nei 9 metrų gylio (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus lygio iki siurblio įsiurbimo įvado) . Tai fiziškai neįmanoma (rekomenduojame perskaityti žinyno temą – “Kodėl paviršiniai siurbliai negali siurbti skysčio iš didesnio nei 9 metrų gylio?“).

– su sausai statomu išcentriniu siurbliu bandoma iš šulinių išsiurbti karštą vandenį, kurio temperatūra yra didesnė kaip + 80°C. Tai neįmanoma, nes karštas vanduo įsiurbimo vamzdyje tiesiog verda, kai siurblys sukuria vakuumą jame ir siurblio įsiurbimo savybės ženkliai skiriasi, nei siurbiant šaltą vandenį.

Chemijos nežinojimas (neatsižvelgimas į pumpuojamų skysčių cheminius ir fizinius parametrus). Vartotojai neretai ieško pigios alternatyvos brangiam cheminiam siurbliui:

– buitiniai siurbliai (nors modeliai ir pagaminti iš nerūdijančio plieno) nėra pritaikyti darbui su chemiškai agresyviomis terpėmis. Cheminiai siurbliai yra brangūs, nes naudojamos specialios (ir, svarbiausia, tinkamai parinktos konkrečiai agresyviai terpei) srauto dalies medžiagos, tarpikliai ir sandarikliai, kurie skirti dirbti su chemiškai aktyviais skysčiais;
– neatsižvelgiama į tai, kad koncentruoti rūgščių ir šarmų tirpalai turi didelį tankį, todėl reikia sumontuoti elektros variklį padidintos galios, kuri yra tiesiogiai proporcinga skysčio tankio vertei.

Abrazyvinių skysčių siurbimas, nenaudojant specialių sandariklių. Siurbiant skysčius, turinčius savo sudėtyje daug abrazyvinių dalelių, siurbliai su standartiniais sandarikliais sugenda dėl skysčio patekimo į elektros variklį. Taip atsitinka dėl mechaninio sandariklio sudėvėjimo. 95% atvejų įprasti standartiniai siurbliai turi sandariklį „keramika – grafitas“. Kai dirbate su abrazyvu, tokio tipo mechaninius sandariklius galima sugadinti per 1 darbo pamainą. Problemos sprendimas paprastas: sumontuotas atsparus dilimui sandariklis su trinties pora „silicio karbidas – silicio karbidas“.

Dvigubo mechaninio sandariklio nenaudojimas tuo atveju, kai jis būtinas. Žemiau pateikiami pavyzdžiai:

– cukraus sirupo (arba kito panašaus skysčio, kuris gali kristalizuotis) siurbimas. Naudojant siurblį su vienu sandarikliu, sustabdžius siurblį, reikia praplauti ne tik siurblio darbinę, kuri tiesiogiai kontaktuoja su siurbiama terpe, dalį, bet ir patį veleno sandariklį. Jei to nepadarius, tada po prastovos sandariklio žiedai prilips vienas prie kito ir sekantį kartą paleidus siurblį, sandariklis pažeidžiamas, jį būtina keisti. Įdiegus dvigubą sandariklį, šios problemos išvengiama, nes tarp sandariklių yra vanduo, kuris neleidžia siurbiamam skysčiui kristalizuotis.
– skysčių, kurių garai gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą, siurbimas (sukelti sveikatos problemų). Amoniakinį vandenį galima siurbti su siurbliu turinčiu vieną mechaninį sandariklį, tačiau net ir nedideli nutekėjimai per sandariklį (o jie neišvengiamai visada yra) lems tai, kad amoniako garai pasklis patalpoje, kurioje sumontuotas siurblys.

Neatsižvelgiama į skysčio klampumo padidėjimą, mažėjant temperatūrai. Pavyzdžiui, atšalus orui patalpose ar lauke, alyvų klampumas pradeda ženkliai didėti. Ir jei siurblys, taip pat įsiurbimo ir slėgio vamzdynų skersmuo nėra tinkamai parinktas, tada sutirštėjęs skystis paprastai nebepumpuojamas. Todėl, jei jums reikia dirbti žemoje temperatūroje, siunčiant užklausą ar užsakant siurblį, būtinai turite nurodyti žemiausią galimą temperatūrą (nors kompetentingi specialistai būtinai Jūsų to paklaus). Dažnai šią problemą galima išspręsti, keičiant žarnas į didesnio skersmens. Bet jei slėgio žarna yra per ilga, o siurblio sukeliamo slėgio nepakanka, tada vienintelis būdas atkurti normalų veikimą yra pakeisti siurblį arba šildyti siurbiamą skystį.

Siurblio parinkimas, neatsižvelgiant į siurblio darbo trukmę ir periodiškumą. Yra daug siurblių, kurie negali nuolat veikti visą parą. Darbas tokiais režimais sukels priešlaikinį įrenginio gedimą.  Pavyzdžiui, bet kokie siurbliai su šepetėliniais elektros varikliais (šepetėlinis mazgas greitai perkaista). Arba nepageidautina, kad siurbliai su minkštu darbo ratu (sparnuote) dirbtų pastoviu režimu, nes sparnuotė greitai subyrės. Patartina šio tipo siurblius naudoti periodiniam darbui (pavyzdžiui, užpildyti/išsiurbti talpas su produktais ir pan.).

Netinkamas siurblio konstrukcijos (veikimo principo) pasirinkimas. Dažnai, bandant sutaupyti pinigų, perkami išcentriniai siurbliai, kurie nėra skirti siurbti produktus, kurių struktūra gali būti sunaikinta, darbo ratui veikiant didelėmis apsukomis. Pavyzdžiui, siurbiant grietinėlę su išcentriniu siurbliu, ji yra suplakama į sviestą, kuris paskui prilimpa prie darbo rato ir dėl to siurblys visiškai nustoja siurbti produktą. Natūralu, kad siurblio išleidimo angoje  nebus visiškai ta pati grietinėlė, kuri pateko į siurblio įvadą. Arba siurbiant gyvas mieles (arba gyvas bakterijas ir kt.), darbo ratas, besisukantis 2900 aps/min greičiu, gali jas nužudyti. Ir jos negalės normaliai daugintis pagal proceso technologiją, o tešla nesigaus ir pan. Taip pat siurbiant produktus, kurie putoja, tais pačiais paprastais išcentriniais maistiniais siurbliais. Tokiu atveju siurblio išleidimo angoje gaunama daug putų ir normalus siurbimo procesas nevyksta.

Renkantis siurblius, labai svarbu į tai atkreipti dėmesį ir naudoti skysčiams, kurie gali pakeisti struktūrą, kurių negalima plakti, mažų apsukų tiesioginio skysčio perstūmimo siurblius (kumštelinius, membraninius, sraigtinius ir kt.)

Siurblių pasirinkimas savarankiškai. Kaip matote, renkantis siurblius savarankiškai, turite atkreipti dėmesį į labai daug niuansų, žinoti siurblių veikimo principus, konstrukcinius ypatumus ir dar daug techninės informacijos. Pagrindinių pramoninių siurblių tipų pasirinkimo ir savybių suvestinė lentelė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, galime rekomenduoti:

– rinkdamiesi savarankiškai siurblį, visada pasitarkite su mūsų įmonės specialistais ir atsakykite kuo išsamiau į klausimus, kurie Jums bus pateikiami;
– kitas būdas, padėsiantis Jums sutaupyti laiko ir lėšų ateityje – užpildykite, kaip galima išsamiau, žemiau pridedamas siurblio parinkimo užklausos formas ir atsiųskite jas mūsų specialistams.

Užklausos forma siurblio parinkimui

Užklausos forma gręžinio siurblio (komplekto) parinkimui

Tikimės, kad aukščiau pateikta informacija buvo naudinga ir tai padės Jums išsirinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį siurblį ar sistemą. Daugiau informacijos rasite kitose mūsų tinklalapio žinyno temose.

• HEAD – Pakėlimas (pakėlimo aukštis): skysčių mechanikos terminas, reiškiantis skystyje sukauptą energiją dėl slėgio, kuriuo jis yra veikiamas. Matuojamas kaip skysčio ilgis, kur 10 metrų etaloninė vertė lygi vienai atmosferai arba 1 barui. Siurblių darbo kreivėse žymima H raide.

• FLOW – Našumas (srautas): siurblio skysčio tūrio matavimas. Dažnai nurodoma litrais per minutę (l/min), litrais per sekundę (l/s) ir kubiniais metrais per valandą (m3/val.). Siurblių darbo kreivėse žymima Q raide.

• PERFORMANCE CURVE – Eksploatacinių charakteristikų kreivė (darbo kreivė): diagrama, vaizduojanti bendrąją siurblio pakėlimo aukščio ir našumo kreivę konkrečiam siurbliui su atitinkamu darbo ratu ir atitinkamomis charakteristikomis. Informaciją apie tai, kaip skaityti siurblio darbo kreivę rasite paspaudę ant šios nuorodos.

• PIPE FRICTION LOSS – Vamzdžių trinties nuostoliai (hidrauliniai nuostoliai): pakėlimo nuostoliai, susidarantys dėl trinties tarp pumpuojamo darbinio skysčio ir vamzdžių, ir jungčių sienelių.

• FRICTION HEAD – Trinties dydis: jėga (slėgis), reikalinga trinčiai įveikti, kurią lemia sistemos vamzdžių, jungiamųjų detalių, siurblių vidus.

• TOTAL HEAD – Bendras pakėlimas (bendras pakėlimo aukštis): siurblio sukuriamo pakėlimo aukščio suma. Tai galima apskaičiuoti atimant įsiurbimo aukštį iš išmetimo aukščio. Dar kitaip vadinama, kaip “Bendras dinaminis pakėlimas“ (angl. Total Dynamic Head).

• PRESSURE – Slėgis: fizikinis dydis, jėgos veikimas į plotą. Kiekybiškai jis apibūdinamas kaip jėga, statmenai veikianti ploto vienetą. Matuojamas bar , kg/cm² arba kpa.

• PRESSURE DROP – Slėgio kritimas: slėgio skirtumas tarp dviejų siurblio sričių arba tarp talpos vidinės ir išorinės pusės.

• EFFICIENCY – Efektyvumas: išmatuota įrenginio vieneto galia, padalyta iš įrenginio vieneto pagamintos galios. Nurodoma procentais.

• B.E.P – Geriausias (aukščiausias) efektyvumo taškas: Kinetinė energija, kurią sukuria siurblys, niekada nekonvertuojama 100% efektyvumu į slėgio energiją. Nuostoliai visada patiriami dėl trinties sandarikliuose, guolių trinties, pumpuojamo skysčio trinties darbo rate ir kt. Aukščiausias efektyvumo taškas – yra siurblio tūrinis našumas, kuriam siurblys buvo suprojektuotas siekiant kaip galima daugiau paversti kinetinės energijos į slėgio energiją. Kas atsitinka, kai siurblys veikia ne aukščiausio efektyvumo darbo sąlygomis?

• N.P.S.H. (Net Positive Suction Head) – sąlyginis hidraulinis slėgis (kavitacijos rezervas). NPSH nurodo minimalų įsiurbimo linijoje slėgį, kuris užtikrina atitinkamo tipo siurblio veikimą be kavitacijos. Jis matuojamas skysčio stulpo metrais siurblio įsiurbime – įvade. Sąlygiškai,  tai yra jėgų santykio balanso patikrinimas siurblio įsiurbime. Fizinė šio parametro reikšmė yra tokia: ar skystis garuos ir užvirs prie esamo slėgio siurblio įsiurbimo angoje (kavitacijos efektas), ar siurblys veiks normaliai be kavitacijos ir įsiurbiamo skysčio srauto pertrūkio.

• N.P.S.H.A: Turimas grynasis įsiurbimo aukštis, kurį galima naudoti, norint išvengti kavitacijos siurblyje. Tai apibrėžiama kaip statinio pakėlimo aukščio ir paviršiaus slėgio aukščių suma, iš kurio atimamas siurbiamo skysčio garų slėgis, trinties nuostoliai dėl vamzdynų, vožtuvų ir jungiamųjų detalių. NPSHA vertė apskaičiuojama savarankiškai. NPSHa (sistemos) visada turėtų būti didesnis nei NPSHr (siurblys). Jei taip nėra, būtina pasirinkti kitą siurblį su mažesniu NPSHr, arba padidinti slėgį įsiurbimo angoje, arba sumažinti temperatūrą, tuo sukeliant prisotintų garų slėgio sumažėjimą. Skaičiuokles rasite paspaudę ant nuorodos.

• N.P.S.H.R: Grynas teigiamas įsiurbimo aukštis, reikalingas tam, kad siurblys “nekavituotų”. Reikalinga slėgio vertė siurblio įsiurbimo angoje (siurblio gamintojas NPSHR kreivę pateikia kartu su konkretaus siurblio darbo charakteristikų kreive);

• CAVITATE – Kavitacija: skysčio srauto žemose slėgio srityse susidarantys dujų, garų burbuliukai, kurie patekę į siurblio aukšto slėgio sritis, sprogsta sudarydami smūgines bangas. Prarandamas našumas, kyla triukšmas ir siurblio darbinių dalių sugadinimas. Daugiau apie kavitaciją rasite paspaudę ant šios nuorodos.

• SPECIFIC GRAVITY (SG) – Lyginamasis svoris: Medžiagos tankio santykis su etaloninio tirpalo (paprastai vandens, esant 4°C temperatūrai) tankiu.

• VISCOSITY – Klampumas: Atsparumas laipsniškai skysčio deformacijai veikiamai šlyties ar tempimo jėgų. Daugiau informacijos apie tai rasite paspaudę ant šios nuorodos.

• B.H.P. – Stabdymo galia A.G.: Variklio galios matavimas prieš jos praradimą sukeltą bet kokios apkrovos (greičių dėžės ir pan.). Matuojama, pritvirtinant „De Prony stabdį“ prie variklio veleno.

• FLOODED SUCTION – užpildytas siurbimas (teigiamas įsiurbimo aukštis): Jei siurblys yra žemiau skysčio šaltinio, o įsiurbimas vyksta sunkio jėgos dėka. Tai yra tinkamiausias išcentrinių siurblių sumontavimo būdas. Montavimo schemos pavyzdys.

• SUCTION STATIC HEAD – Statinis siurbimo aukštis: aukščių skirtumas tarp rezervuare esančio skysčio paviršiaus ir siurblio įsiurbimo angos vidurio linijos. Jei skystis rezervuare (talpoje) yra su slėgiu, šis slėgis taip pat įvertinamas.

• SUCTION STATIC LIFT – Statinis įsiurbimo pakėlimas (neigiamas įsiurbimo aukštis): Atsiranda tik tada, kai siurblys yra sumontuotas virš rezervuaro (talpos). Montavimo schemos pavyzdys.

• IMPELLER – Darbo ratas: siurblio dalis, kuri pritvirtinama prie besisukančio veleno ir paverčia judesio energiją į skysčio pumpavimą.

APIE SIURBLIO KREIVES

Išcentrinio siurblio veikimą parodo eksploatacinių charakteristikų rinkinys. Išcentrinio siurblio našumo kreivės parodytos 1 paveiksle. Pakėlimas, sunaudota energija, efektyvumas ir NPSH parodyti kaip srauto funkcija.

1 pav. Tipinio išcentrinio siurblio darbo kreivės. Pakėlimas, energijos suvartojimas (naudojama galia), efektyvumas ir NPSH yra parodyti kaip našumo funkcija.

Paprastai duomenų lapuose esančios siurblio kreivės apima tik dalį siurblio charakteristikų. Dėl šios priežasties energijos suvartojimas, P2 reikšmė, kuri nurodyta duomenų lapuose, apima tik siurbliui tiekiamą energiją (žr. 1 paveikslą). Tas pats pasakytina apie efektyvumo vertę, kuri apima tik dalį siurblio (η = ηP). Kai kurių tipų siurbliuose su įmontuotu varikliu, o ir su įmontuotu dažnio keitikliu, pavyzdžiui, siurbliuose su pastoviu varikliu, energijos kreivė ir η-kreivė apima ir variklį, ir siurblį. Šiuo atveju tai yra P1 vertė, į kurią reikia atsižvelgti.

Paprastai siurblio kreivės apskaičiuojamos pagal ISO 9906 A priedą, kuriame nurodomi kreivės nuokrypiai:

• Q +/- 9%;

• H +/- 7%;

• P + 9%;

• η-7%.

2 pav. Energijos suvartojimo ir efektyvumo kreivės paprastai apims tik siurblio hidraulinio mazgo dalį – t. y. P2 ir ηP.

Žemiau pateikiamas trumpas skirtingų siurblio eksploatacinių kreivių pristatymas.

Pakėlimas, QH kreivė

QH kreivė parodo, kokį pakėlimo aukštį siurblys gali užtikrinti esant tam tikram našumui (srautui). Pakėlimas matuojamas skysčio stulpo metrais [mLC], paprastai naudojamas matavimo vienetas [metras, m]. Siurblio pakėlimo matavimo vieneto [m] naudojimo pranašumas yra tas, kad QH kreivė neturi įtakos skysčio, kurį pumpuoja siurblys, tipui.

3 pav. QH kreivė tipiniam išcentriniam siurbliui. Mažas našumas lemia aukštą pakėlimą, o didelis  – žemą.

Efektyvumas, η-kreivė

Efektyvumas yra tiekiamos energijos ir faktiškai sunaudotos galios santykis.

4 pav. Tipinio išcentrinio siurblio efektyvumo kreivė

Siurblių pasaulyje ηP efektyvumas yra santykis tarp galios, kurią siurblys tiekia vandeniui (PH) ir galios tiekiamos velenui (P2):

Kur:

ρ yra skysčio tankis, kg/m³;
g yra gravitacijos pagreitis, m/s²;
Q yra debitas, išreikštas m³/h, o H – pakėlimas, m.

Vandeniui, kurio temperatūra 20°C ir kurio matavimo Q yra m³/h, o H – m, hidraulinę galią galima apskaičiuoti taip:

Kaip matyti iš efektyvumo kreivės, efektyvumas priklauso nuo siurblio veikimo taško. Dėl to svarbu pasirinkti siurblį, kuris atitiktų srauto reikalavimus, ir užtikrintų, kad siurblys veiktų efektyviausiame našumo (srauto) plote.

Energijos sąnaudos, P2 kreivė

Ryšys tarp siurblio sunaudotos energijos ir našumo (srauto) parodytas 5 pav. Daugumos išcentrinių siurblių P2 kreivė yra panaši į kreivę, pavaizduotą 5 pav., kur P2 vertė didėja didėjant našumui.

5 pav. Tipinio išcentrinio siurblio energijos suvartojimo kreivė

NPSH kreivė (grynasis teigiamas įsiurbimo aukštis)

Siurblio NPSH vertė yra mažiausias absoliutus slėgis, kuris turi būti siurblio įsiurbimo pusėje, kad būtų išvengta kavitacijos. NPSH vertės matuojamos [m] ir priklauso nuo našumo (srauto). Kai našumas padidėja, padidėja ir NPSH vertė (žr. 6 paveikslą).

6 pav. Tipinio išcentrinio siurblio NPSH kreivė

Šioje žinyno temoje pateikiama informacija:

• Kavitacija. Kas ją sukelia ir kaip jos išvengti? Skaičiavimo pavyzdžiai;
• Rekomenduojamos išcentrinių siurblių montavimo schemos;
• Slėgio nuostoliai;
• Rekomenduojamas įsiurbimo vamzdžio skersmuo priklausomai nuo siurblio įvado skersmens;
• Maksimalaus darbinio slėgio priklausomybė nuo siurbiamo skysčio temperatūros.

KAVITACIJA

Minimaliai leistinas siurblio įsiurbimo aukščio vertes riboja kavitacijos sąlygų atsiradimas.

Kavitãcija (lot. cavitas – tuštuma), dujų, garų arba jų mišinio pulsuojančių burbuliukų susidarymas skystyje ir jų išnykimas. Lemia skysčio vietinio slėgio sumažėjimas: jei kuriame nors skysčio srauto taške slėgis pasidaro mažesnis už skysčio garų slėgį, įvyksta fazinis virsmas – skystis virsta dujomis – ir susidaro dujų burbuliukai.

Siurbimo metu kavitacija – garo burbuliukų susidarymas skystyje, kai lokalus slėgis pasiekia kritinę reikšmę, t.y. kada vietinis slėgis lygus arba truputį mažesnis už prisotintų skysčio garų slėgį. Garo burbuliukai siurbiamo skysčio sraute maišosi ir kai jie pasiekia sritį su aukštesniu slėgiu, įvyksta garo kondensacija. Garo burbuliukai sprogsta ir susidaro slėgio bangos, kurios tiesiogiai veikia į siurblio darbines dalis, kurių medžiagos pastoviai veikiamos tokių cikliškų apkrovų, pradeda patirt plastines deformacijas. Šis reiškinys pasižymi charakteringu triukšmu, susijusiu su atsiradusia kavitacija. Pažeidimai, kuriuos sukelia kavitacija, gali būti lydimi elektrocheminės korozijos ir temperatūros didėjimu, kuriuos sukelia siurblio metalinių dalių plastinė deformacija. Plieno lydiniai ir ypač legiruoto plieno rūšys  – tai medžiagos, pasižyminčios aukštu atsparumu temperatūrai ir korozijai. Kavitacijos atsiradimo sąlygų pradžią galima prognozuoti, atliekant minimalaus leistino teigiamo slėgio įsiurbime apskaičiavimą (NPSH).

NPSH nurodo minimalų įsiurbimo linijoje slėgį, kuris užtikrina atitinkamo tipo siurblio veikimą be kavitacijos.

Kad nustatyti statinį skysčio aukštį siurblio įvade hz, kuriam esant siurblys funkcionuos be kavitacijos atsiradimo, turi būti išpildyta sekanti sąlyga:

hp + hz ≥ (NPSHr + 0,5) + hr + hv

• hp – veikiantis skystį absoliutus slėgis, išreikštas vandens stulpo metrais; hp yra atmosferos slėgio ir skysčio tūrio masės (ρ) santykis
• hz – tai siurblio sumontavimo aukščių skirtumas, kuris matuojamas nuo siurblio įvado ašies iki skysčio paviršiaus lygio rezervuare, išreikštas metrais. hz įgyja neigiamą reikšmę, kai viršutinis siurbiamo skysčio lygis yra žemiau siurblio įsiurbimo įvado ašies.
• hr – slėgio nuostoliai, kurie išreikšti metrais įsiurbimo vamzdyne ir armatūroje tokioje, kaip pavyzdžiui: atbulinis vožtuvas, sklendė ir t.t…
• hv – tai prisotintų skysčio garų slėgis, esant darbinei temperatūrai, išreikštas metrais. hv yra garų slėgio (Pv) ir skysčio tūrio masės (ρ) santykis
• 0,5 – atsargos koeficientas

Maksimaliai galimas siurblio įsiurbimo aukštis priklauso nuo atmosferinio slėgio (siurblio sumontavimo aukštis virš jūros lygio) ir skysčio temperatūros. Žemiau pateikta lentelė parodo slėgio nuostolius priklausomai nuo siurbiamo skysčio temperatūros ir slėgio hidraulinius nuostolius priklausomai nuo siurblio sumontavimo aukščio virš jūros lygio.

Siekiant sumažinti slėgio nuostolius kiek tai įmanoma, ypač kai siurbiamas skystis yra žemiau siurblio įsiurbimo ašies 4-5 metrais arba kai siurblys veikia sąlygomis, kai našumas artimas maksimaliam, būtina naudoti įsiurbimo vamzdyną su didesniu skersmeniu nei siurblio įvado skersmuo.

Pagal galimybes siurblys turi būti montuojamas kaip galima arčiau siurbiamo skysčio.

Skaičiavimo pavyzdys.

Skystis: vanduo, temperatūra 20°C,  ρ = 1kg/dm³

Reikalingas našumas: 50 m3/h

Skirtumas įsiurbimo lygyje (įsiurbimo aukštis): 3 m

Siurblio NPSHr reikšmė: 3 m

Vandeniui prie 15°C hv yra Pv/ρ = 0,17 m

eh = Pa/p = 10,33 m

Slėgio nuostoliai hr įsiurbimo vamzdyno ilgio atkarpoje ir vožtuve sudaro 1,5 m.

Suvedame pradines reikšmes į aukščiau nurodytą formulę:

10,33 + (-3) ≥ (3 +0,5) +1,5 +0,17 ir gauname: 7,33 ≥ 5,17

Sąlyga išpildyta. Tai reiškia, kad nurodytų sąlygų atveju siurblys siurbs vandenį iš 3 metrų be kavitacijos požymių atsiradimo.

Kas yra kavitacija kaip fizikinių – cheminių savybių procesas?

IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ MONTAVIMO SCHEMOS, SLĖGIO NUOSTOLIŲ ĮVERTINIMO LENTELĖS

Pastaba

• Įsiurbimo vamzdžio skersmuo turi būti didesnis už siurblio įsiurbimo angos matmenis (rekomenduotini matmenys pateikti žemiau esančioje lentelėje)

Pastabos

– Aukščiau pateikti duomenys skirti glotniems vamzdžiams, kurie pagaminti iš ketaus.

– Bendram hidraulinių nuostolių įvertinimui reikšmės turi būti padaugintos iš koeficientų (priklausomai nuo naudojamų vamzdžių medžiagos):

• 0,8 – naujiems laminuotiems plieniniams vamzdžiams;
• 1,25 – plieniniams vamzdžiams, kurie paveikti korozijos;
• 0,7 – vamzdžiams iš aliuminio;
• 0,65 – PVC vamzdžiams;
• 1,25 – cementiniams vamzdžiams.

Q – našumas, l/s
v – vandens tekėjimo greitis, m/s
d – vamzdžio skersmuo, mm
h – slėgio nuostoliai išreikšti vandens stulpo metrais, m

Žemiau pateiktose žinyno temose rasite atsakymus į tai, kurios siurblių gamyboje naudojamos medžiagos yra labiau atsparios kavitacijos poveikiui:

Konstrukcinių medžiagų parinkimo įtaka faktinei siurblio kainai ir patikimumui

Medžiagų naudojamų siurblių ir sandariklių gamyboje aprašymai ir cheminis suderinamumas su įvairiomis terpėmis

Siurblio darbo (našumo) kreivė paprastai yra vienas iš pirmųjų dalykų, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį prieš įsigydami siurblį ar jį eksploatuodami. Bet kaip jūs skaitote tarp visų tų keistų eilučių? Kaip jūs žinote, kad įsigijote tinkamą siurblį tinkamam darbui?

KAS YRA SIURBLIO DARBO KREIVĖ?

Trumpai tariant, siurblio darbo kreivė yra grafinis siurblio našumo vaizdas, pagrįstas gamintojo atliktais bandymais. Kiekvienas siurblys turi savo siurblio našumo kreivę. Tai pagrįsta siurblio galia ir sparnuotės dydžiu bei forma.

KODĖL NAUDOJAMA SIURBLIO DARBO KREIVĖ?

Suprasdami bet kurio siurblio darbo (našumo) kreivę, galite suprasti to siurblio veikimo ribas. Veikimas virš nurodyto diapazono ne tik sugadins siurblį, bet ir sukels nereikalingą prastovą.

KAIP SKAITYTI IŠCENTRINIO SIURBLIO DARBO KREIVĘ?

Siurblio kreivė rodo 2 svarbius parametrus – našumą (srautą) ir pakėlimą (slėgį).

NAŠUMAS

Našumas – yra srauto greitis, kuriuo skystis turi judėti visoje sistemoje. SI matavimo vienetų sistemoje jis matuojamas litrais per minutę arba kubiniais metrais per valandą (m3/h).
Skirtingas skystis turi skirtingą klampumą, todėl būtina suprasti kiekvieno jų tekėjimą.

Kaip pavyzdį paimkime gyvenamojo namo vandens šildymo sistemą. Per didelis srautas sukelia sistemoje triukšmą, o per mažas srautas reiškia nepakankamą šilumos kiekį kai kuriose jos vietose.

PAKĖLIMAS

Pakėlimas – tai bendras skysčio mechaninės energijos kiekis tam tikrame vamzdynų sistemos taške. Si matavimo vienetų  sistemoje nurodomas metrais. Kad siurblys galėtų perkelti vamzdžių sistema skystį, jam reikia sukurti pakankamą slėgio skirtumą, kad būtų išvengta pakėlimo sumažėjimo sistemoje dėl hidraulinių nuostolių, susidarančių vamzdyne dėl trinties, alkūnių, vožtuvų ir t.t…

SIURBLIO DARBO KREIVĖS SKAITYMAS

Trumpai tariant, siurblio kreivė parodo, kaip siurblys veikia bet kuriame savo darbo diapazono taške.

Kaip pavyzdį panagrinėkime siurblio BAV-150 darbo kreives. Žemiau pateikta diagrama parodo, kad esant našumui 100 litrų per minutę arba 6 m³/h , siurblys sukuria 3,5 metrų pakėlimą.

Žemiau pateikta diagrama parodo, kad esant 2 m pakėlimui, BAV -150 siurblio našumas (debitas) bus 140 litrų per minutę arba 8,4 m³/h.

Jei jūsų sistemos pakėlimo ir našumo darbo taškas yra nurodytoje siurblio darbo kreivėje arba žemiau jos, šio siurblio sistemos veikimui pakaks.

KAIP RASTI GERIAUSIĄ (AUKŠČIAUSIĄ) EFEKTYVUMO TAŠKĄ?

Paprastai tariant, geriausias efektyvumo taškas yra maždaug 70-85 procentai nuo siurblio kreivės pradžios. Svarbu atkreipti dėmesį, kad siurblys turėtų būti eksploatuojamas geriausio efektyvumo taške arba netoli jo. Aukščiausias efektyvumo taškas paprastai nurodomas siurblio naudojimo instrukcijoje arba pačioje siurblio darbo kreivės diagramoje. Neretai gamintojai aukščiausio efektyvumo darbo tašką nurodo vardinėje plokštelėje esančioje ant siurblio.

Siurblio darbo kreivės pavyzdys pateiktas žemiau. Kaip matyti iš pavyzdžio, siurbliui dirbant aukščiausiame efektyvumo taške (naudingo veikimo koeficientas – 66%), našumas Q – 130m³/h, pakėlimas H – 130m.

Visi žinome, kad kai siurblys veikia geriausiame (aukščiausiame) efektyvumo taške, yra mažiausia gedimo tikimybė, o jo tarnavimo laikas ilgiausias. Bet kas nutiks, kai mes eksploatuosime siurblį tokiomis sąlygomis – toli nuo jo aukščiausio efektyvumo taško? Kokios gali iškilti problemos?

AUKŠČIAUSIAS EFEKTYVUMO TAŠKAS IR YRA GERIAUSIAS SIURBLIO EKSPLOATAVIMO (DARBO) TAŠKAS

Svarbu pažymėti, kad efektyvumas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios aukščiausias efektyvumo taškas turėtų būti tinkamiausias veikimo taškas, nors didesnis hidraulinis efektyvumas reiškia mažesnes sąnaudas pumpuojamo skysčio litrui (kubui) .

Kai siurblys pastoviai veikia kuo arčiau jo aukščiausio efektyvumo taško, tuo mažesnė gedimo tikimybė, todėl tikėtina, kad jo eksploatavimo trukmė bus ilgiausia. Ilgesnis siurblio eksploatavimo laikas be remonto reiškia – mažesnes sąnaudas ir trumpesnį jo atsipirkimo laiką. Naudodami siurblį sąlygomis kuo arčiau siurblio aukščiausio efektyvumo taško, jūs patirsite mažesnes eksploatavimo sąnaudas ir mažesnes priežiūros/keitimo išlaidas.

NEIGIAMI POVEIKIAI

Idealiomis sąlygomis siurblys veikia, kai optimalaus veikimo srauto ribos ne  didesnės nei  10% nuo aukščiausio efektyvumo taško. Nors stengiamasi nenukrypti nuo aukščiausio efektyvumo taško, iš tikrųjų realiomis sąlygomis dauguma siurblių veikia ribose, esančiose toliau nei 10% nuo aukščiausio efektyvumo taško  ir tai yra priimtina periodinio veikimo sąlygomis.

Kai siurblys ilgą laiką veikia per toli į kairę ar dešinę nuo jo aukščiausio efektyvumo taško, tai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių laiku nepašalinus, siurblio gedimas neišvengiamas. Žemiau pateikiama diagrama, kurioje galite matyti kokios pasekmės ir kuriose siurblio darbo kreivės zonose jos kyla.

KAVITACIJA

Kavitaciją sukelia skysčio garų burbuliukai, kurie suyra, su didele jėga sprogsta ir smūgio bangos ardo darbo rato paviršių. Burbulų žlugimo reiškiniai gali pasireikšti dideliu periodiškumu – 300 kartų per sekundę ir visas šis veiksmas vyksta garso greičiu. Susidaranti mikrosmūginė srovė beveik visada nukreipta į gretimą paviršių vietoj skysčio srauto. Priklausomai nuo jūsų siurblio darbo sąlygų, tai gali atsirasti, kai siurblys veikia darbo kreivėje į dešinę pusę nuo aukščiausio efektyvumo taško. Kitaip tariant, įsiurbimo kavitacija gali atsirasti, kai padidinamas siurblio darbo krūvis, siekiant siurbti daugiau skysčio. Išmetimo kavitacija kyla, kai siurblys veikia darbo kreivės pradžioje (į kairę pusę nuo aukščiausio efektyvumo taško), kai srautas mažas, o slėgis didelis.

Daugumai išcentrinių siurblių, srautui padidėjus už aukščiausio efektyvumo taško ribų, taip pat padidėja reikalingas grynasis teigiamas įsiurbimo aukštis (NPSHr). Kai NPSHr riba viršija galimą grynąją teigiamą įsiurbimo reikšmę (NPSHa), susidarys daugiau garų burbuliukų ir atsiras kavitacija.

Įsiurbimo kavitacijos atsiradimo priežastys:

• Siurblys veikia tokiomis sąlygomis, kai jo faktinis darbo taškas yra ženkliai nutolęs darbo kreivėje į dešinę pusę nuo jo aukščiausio efektyvumo taško;
• Užsikimšęs filtras, koštuvas ar įsiurbimo vamzdis;
• Siurblys yra per toli nuo skysčio įsiurbimo šaltinio, per ilgas įsiurbimo vamzdis;
• Vamzdynų išdėstymas yra neteisingai suprojektuotas arba per mažas NPSH;
• Per mažas įsiurbimo vamzdžio skersmuo.

Žemiau pateiktoje nuotraukoje matyti siurblio darbo rato sugadinimas, dirbant įsiurbimo kavitacijos sąlygomis.

Išmetimo kavitacija kyla, kai siurblys veikia pačiame kairiajame siurblio darbo kreivės kampe (darbo kreivės pradžioje). Dėl aukšto išmetimo slėgio siurblys dideliu sukimosi greičiu priverčia skystį cirkuliuoti siurblio viduje, sukurdamas vakuumą aplink korpuso sienelę, tuo pačiu sukeldamas pumpuojamo skysčio garų burbuliukų atsiradimą, kurie sprogdami su didele energija ardo paviršius.

Išmetimo kavitacijos priežastys:

• Siurblio darbas esant per dideliam slėgiui (darbo kreivės kairėje pusėje);
• Užsikimšę vamzdynai ar filtrai;
• Blogai suprojektuotas vamzdynų išdėstymas.

Žemiau pateiktoje nuotraukoje matyti siurblio darbo rato sugadinimas, dirbant išmetimo kavitacijos sąlygomis.

Kavitacija sumažina siurblio našumą, sukelia hidraulinį disbalansą, dėl kurio atsiranda vibracija, kuri savo ruožtu įtakoja veleno ar guolio gedimą.  Svarbu „stebėti“ (duobučių atsiradimo požymiai ant darbo rato paviršiaus, vibracija, didėjantis energijos suvartojimas) ir „klausytis“ (triukšmas, kaip kad jūs pumpuotumėte akmenukus) kavitacijos požymių, kad pašalintumėte problemą iki siurblio sugadinimo.

Daugiau informacijos apie kavitaciją ir kaip jos išvengti rasite šioje žinyno temoje (paspauskite ant nuorodos).

VIBRACIJA

Daugybė veiksnių, įskaitant kavitaciją, gali sukelti vibraciją ir tai gali sukelti veleno lenkimo momentus, todėl gali sumažėti siurblio našumas ir atsirasti veleno sugadinimo rizika. Didelė vibracija gali kilti, kai siurbliai veikia per toli į dešinę nuo aukščiausio efektyvumo taško.  Tai taip pat vibracija gali atsirasti dėl didesnių guolių apkrovų susijusių su siurblio darbu.

DARBO RATO PAŽEIDIMAS

Kaip minėta aukščiau, kavitacija daro žalą sparnuotei, o dėl per didelės vibracijos rotorius gali susiliesti su korpusu. Kai kavitacijos pradžioje susidarę garų burbuliukai migruoja į aukštesnio slėgio sparnuotės sritis, jie su pakankama jėga sprogsta, tuo pačiu smūginės bangos atplėšia molekules nuo darbo rato metalo, palikdamos signalinius kavitacijos ženklus – duobutes ir eroziją.

ĮSIURBIMO IR IŠLEIDIMO RECIRKULIACIJA

Priklausomai nuo hidraulinės siurblio konstrukcijos, įsiurbimo ir išleidimo recirkuliacija vyksta, kai skystis netinkamai teka per siurblį. Šis reiškinys sukelia didelį veikimo nestabilumą ir gali sumažinti srautą. Dėl siurbimo ar išleidimo recirkuliacijos daroma žala panaši į kavitaciją ir gali sukelti siurblio gedimą, kai sparnuotės mentės dėl  metalo nuovargio  nutrūksta.

TRUMPESNIS GUOLIŲ IR SANDARIKLIŲ TARNAVIMO LAIKAS

Dėl recirkuliacijos ir kavitacijos gali sumažėti guolio ir sandariklio tarnavimo laikas ir ko pasekoje padidės priežiūros išlaidos, nes šiuos komponentus reikės dažnai pakeisti. Rotoriaus nestabilumas, atsirandantis dirbant ne aukščiausio efektyvumo sąlygomis, gali sugadinti veleną, priešlaikinį sandariklio susidėvėjimą, gedimą ar tiesiog sukelti aukštesnę guolio temperatūrą, dėl ko sutrinka tepimas ir guolis sugenda.

IŠVADA

Siekiant didesnio efektyvumo, neretai naudotojai atlieka siurblio srauto ir slėgio reguliavimą sklendžių pagalba ir pan., siekiant, kad jo aukščiausio efektyvumo taškas sutaptų su siurbimo sistemos darbo tašku. Būtinas atsargumas, kai tai daroma. Jei kyla abejonės, kad tai gali sukelti kavitaciją ar recirkuliaciją,  visada išnagrinėkite siurblio darbo kreivę, arba kreipkitės į mūsų įmonės pardavimų ir serviso specialistus.

Vandens tiekimo, slėgio kėlimo siurblio ar automatinės sistemos modelio ir dydžio parinkimo patarimai

Parinkti vandens tiekimo – slėgio kėlimo siurblį ar automatinę sistemą tipinių gyvenamųjų namų vandens tiekimo sistemoms gana paprasta. Tačiau, jei sistema yra nestandartinė, siurblio parinkimas reikalauja įvertinti visus faktorius, galinčius įtakoti sklandų vandens tiekimą ir jo kėlimo aukštį toliausiai ir aukščiausiai nutolusiame vartojimo taške. Pateikiame keletą patarimų.

Parinkimas tipinei sistemai

Kad išsiaiškintumėte, kokio tipo ir dydžio siurblio (automatinės sistemos) reikia, atsakykite sau į šiuos klausimus:

• Kokio tipo siurblys numatomas įdiegti: panardinamas ar statomas sausai?
  – Reikia panardinamojo siurblio šuliniui ar gręžiniui, o gal sausai įrengiamo siurblio ar automatinės tiekimo sistemos vandens tiekimui iš šulinio ar slėgio kėlimui iš centralizuotos vandentiekio sistemos?
• Koks yra vandens šaltinis?
  – Vandentiekis, šulinys, gręžinys, tarpinis bakas, talpa ar lietaus vanduo?
• Kiek vandens bus naudojama?
  – Kiek namuose įrengtų vandens čiaupų? Kiek aukštų name? Ar įrengta laistymo sistema?
• Kokie yra šeimos pageidavimai dėl komforto lygio?
  – Ar jie nori pastovaus slėgio užtikrinamo komforto (sistema su dažnio keitikliu), ar pakanka įprastinio pastovių apsukų slėgio kėlimo siurblio (mechaninis valdymas su slėgio rele)?
• Koks siurblio skleidžiamas triukšmas yra priimtinas vartotojams?
  – Kokios savybės ir privalumai tenkina jų poreikius?
• Siurblyje (sistemoje) integruotos apsaugos ir jo valdymas bei kontrolė?

– Valdymas ir kontrolė esant šalia siurblio ar visų funkcijų valdymas ir stebėsena nuotoliniu būdu naudojant išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį?

UAB „Vandens siurbliai“ vandens tiekimo ir slėgio kėlimo siurblių asortimentas leidžia rinktis įvairaus lygio funkcionalumą, atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir pageidavimus.)

Tipinės sistemos atveju galite išsirinkti mūsų produktus:

• Automatinės vandens tiekimo sistemos
• Panardinami siurbliai šuliniams
• Giluminiai siurbliai gręžiniams

Žemiau pateiktose nuorodose rasite atsakymus į daugumą Jums kylančių klausimų:

• Kaip pasirinkti vandens tiekimo siurblį (sistemą) namams?
• Kas yra vandens tiekimo sistema ir kuo ji skiriasi nuo vandens siurblio?
• Kaip pasirinkti tinkamą automatinę vandens tiekimo sistemą (siurblį) namams, sodui, laistymui?
• Gręžinio vandens tiekimo sistemos įrengimas

Parinkimas netipinei sistemai

Didesnio pastato ar netipinės sistemos atveju reikia atsižvelgti į visus slėgio kritimo veiksnius, tokius kaip vamzdžių ilgis, jų skersmuo ir medžiaga, iš kurios jie pagaminti, įvado filtrai, atbuliniai vožtuvai ir t.t… Tai reiškia, kad reikia apskaičiuoti maksimalų reikalingą slėgį, rasti darbo tašką ir pagal jį parinkti atitinkamą produktą.

Reikia pagalbos? Jei reikia pagalbos parenkant siurblį tiek tipinei ar netipinei sistemai, mūsų įmonės specialistai gali Jums padėti. Apsilankykite UAB „Vandens siurbliai“ tinklalapyje adresu: https://siurbliai.lt/kontaktai/komanda/ , atsiųskite mums užklausos formą arba atvykite į fizines parduotuves, esančias didžiuosiuose Lietuvos miestuose: https://siurbliai.lt/kontaktai/

Iš tiesų, kai pirmą kartą išgirstame kalbant apie „automatinę vandens tiekimo sistemą“, susiformuoja kažkokios masyvios konstrukcijos ar itin sudėtingo įrenginio vaizdas. Buityje naudojama automatinė vandens tiekimo sistema yra pakankamai kompaktiškas įrenginys, susidedantis iš kelių elementų, tarp kurių pagrindinę vietą užima siurblys, užtikrinantis vandens tiekimą su tam tikru slėgiu ir našumu. Tačiau vien tik siurblys, be kitų svarbių elementų, tokių kaip išsiplėtimo indas ir slėgio relė, pastovaus ir komfortiško slėgio vandentiekio sistemoje užtikrinti negalės. Komfortiškas vandens slėgis namų vandentiekyje būtinas tam, kad vandens slėgis čiaupuose būtų pastovus, be pulsacijų, tolygiai maišytųsi karštas ir šaltas vanduo, taip pat tinkamai veiktų skalbyklė ir indaplovė. Natūralūs vandens šaltiniai, ar tai būtų šulinys, ar gręžinys, negali nuolat tiekti pastovaus vandens tūrio, vandens lygis juose siurbimo metu krenta ir atsinaujina po tam tikro laiko. Nuolat, be perstojo veikiantis siurblys, pumpuojantis vandenį į uždarą vandens tiekimo sistemą, netrukus gali ją sugadinti arba sugesti pats. Pastovus nepertraukiamas siurblio veikimas reikalauja daug elektros energijos. Siurblio įjungimas rankiniu būdu kaskart, kai tik reikalingas vanduo, nesuteiks norimo komforto lygio.

Todėl, siekiant optimizuoti siurblio darbą ir palaikyti tam tikrą vandens slėgį vandentiekyje, automatinėse vandens tiekimo sistemose naudojami slėginiai išsiplėtimo indai (hidroforai). Slėginis išsiplėtimo indas – tai metalinė talpa, kurio viduje yra guminė pertvara (arba maišas) atskirianti oro kamerą nuo vandens ir sukonstruota taip, kad padidėjus į šį indą pumpuojamo vandens kiekiui padidėtų slėgis. Taigi, kai indas bus pripildytas vandens, jis galės tiekti vandenį esant slėgiui (kuris laipsniškai mažės) nenaudodamas elektros energijos.

AUTOMATINĖS VANDENS TIEKIMO SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI

Automatinė vandens tiekimo sistema skirta automatiškai tiekti vandenį su pastoviu slėgiu, yra sumontuota viename įrenginyje, kurį sudaro: siurblys, išsiplėtimo indas (hidroforas), kontrolės (manometras) ir valdymo (slėgio relė) elementai, skirti automatiniam siurblio veikimo užtikrinimui. Savisiurbis siurblys pumpuoja vandenį, išsiplėtimo indas optimizuoja siurblio darbą ir palaiko slėgį bei vandens tiekimą. Slėgio relė užtikrina automatinį siurblio išjungimą, kai pasiekiamas reikiamas vandens slėgio lygis vandens tiekimo sistemoje ir jo automatinį įjungimą, kai slėgis nukrenta žemiau nustatyto lygio. Įvairiuose automatinių vandens tiekimo sistemų modeliuose sumontuoti skirtingi automatikos elementai. Sistemose su elektroniniu valdymu, be automatinio siurblio įjungimo/išjungimo funkcijos yra ir papildomos apsaugos, kaip pvz. apsauga nuo sausos eigos ir kt.. Sistemose su integruotu dažnio keitikliu, atsižvelgiant į slėgio svyravimus įvade ir išvade, reguliuojamos siurblio apsukos ir užtikrinamas pastovus vandens slėgis name.

Gamintojai gamina skirtingus vandens automatinių vandens tiekimo sistemų modelius, tačiau pagrindinių sistemos elementų išdėstymo principas daugeliu atvejų išlieka toks pat, kaip parodyta aukščiau esančiame paveikslėlyje.

Taigi, automatinė vandens tiekimo sistema daugeliu atvejų yra optimalus stabilaus autonominio vandens tiekimo užtikrinimo sprendimas ten, kur nėra centralizuotos vandentiekio sistemos. Vienas įrenginys padės jums sutaupyti laiko ir lėšų įrengiant visus būtinų vandens tiekimo sistemos elementų išdėstymą, jų nustatymą ir išvengti montavimo klaidų. Tačiau montuojant automatinę vandens tiekimo sistemą, reikia žinoti, kaip ją teisingai prijungti.

KAIP PRIJUNGTI VANDENS TIEKIMO SISTEMĄ?

Kiekvienos automatinės vandens tiekimo sistemos komplekte rasite įrengimo ir naudojimo instrukciją, o joje prijungimo schemą.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys vandens tiekimo sistemos įrengimo vietą, yra šie:
• Elektros tiekimas;
• Atstumas nuo vandens šaltinio;
• Atstumas nuo vandentiekio sistemos;
• Triukšmo lygis ir jo izoliacija (veikiant sistemai);
• Aplinkos temperatūra (sausai statomos vandens tiekimo sistemos gali veikti tik teigiamos temperatūros sąlygomis);
• Lengvas priėjimas atliekant techninę priežiūrą;
• Įrangos sauga

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, galimi įvairūs įrengimo variantai.

AUTOMATINĖS VANDENS TIEKIMO SISTEMOS ĮRENGIMO VARIANTAI

Štai keletas variantų, kaip vandens tiekimo sistemą galima įrengti:

VANDENS TIEKIMO SISTEMA ŠULINYJE

Sistemą galima sumontuoti šulinyje. Tuo pačiu metu būtina užtikrinti patikimą jos tvirtinimą žemiau žemės įšalo lygio ir saugų elektros kabelio prijungimą.
Privalumai:
– erdvės išsaugojimas namuose, triukšmo nebuvimas, vandens šaltinio artumas.
Trūkumai:
– santykinis įrengimo sudėtingumas, priežiūros sudėtingumas, mažiau palanki darbo aplinka, palyginti su šilta ir sausa patalpa. Remiantis patirtimi, realus slėgio jungiklių (įvairių markių ir firmų) eksploatavimo laikas uždaroje, drėgnoje, nevėdinamoje patalpoje yra maždaug 1,5-3 metai, po kurių relės elektros kontaktai oksiduojasi, rūdija.

Atkreipkite dėmesį į pagrindo, ant kurio bus pritvirtinta sistema, įrengimą. Siurblio veikimo metu sukuriamas tam tikrą vibracijos lygis. Patikimas sistemos tvirtinimas, kai ji įrengiama šulinyje, yra labai svarbu. Norint sumažinti vibracijos lygį, fiksuojant sistemą prie pagrindo, rekomenduojama naudoti iki kelių centimetrų storio guminį padėklą.

VANDENS TIEKIMO SISTEMA NAMO RŪSYJE

Jei name yra rūsys, jame galima sumontuoti vandens tiekimo sistemą su sąlyga, kad ji bus įrengta žemiau žemės įšalo lygio. Taip pat svarbu užtikrinti gerą prieigą techninei sistemos priežiūrai.
Privalumai:
– triukšmo nebuvimas, saugos palaikymas, santykinis montavimo paprastumas.
Trūkumai:
– atokumas nuo šaltinio, reikalinga erdvė, kad būtų užtikrintas laisvas priėjimas prie įrangos.

VANDENS TIEKIMO SISTEMA NAMUOSE

Sistemą sumontuoti specialiai įrengtoje sausoje ir šiltoje patalpoje yra optimalus sprendimas, su sąlyga jei ji nėra labai toli nuo vandens šaltinio. Statydami name, atkreipkite dėmesį, kad sistemos veikimas sukuria tam tikrą triukšmo lygį.
Privalumai:
– patogus priėjimas prie įrenginio, paprastas montavimas, saugumas, palankios eksploatavimo sąlygos.
Trūkumai:
– atstumas nuo vandens tiekimo šaltinio, reikalinga erdvė, galimas triukšmas.

Automatinės vandens tiekimo sistemos pasirinkimas ir montavimas gali būti atliekamas savarankiškai, tam nereikalingi ypatingi santechninių darbų įgūdžiai. Tačiau vis tik sistemos parinkimą geriau patikėti specialistams, kurie pagal Jūsų gręžinio ar šulinio charakteristikas bei planuojamas vandens sąnaudas gali apskaičiuoti reikiamą siurblio galią ir išsiplėtimo indo dydį. Prieš sistemos montavimą ir jos eksploatavimą, būtina perskaityti įrenginio montavimo ir naudojimo instrukciją, kuri yra komplekte kartu su sistema.

Visa esamų vandens tiekimo sistemų įvairovė neapsiriboja aprašytomis šiame straipsnyje, pavyzdžiui, buitinė vandens tiekimo sistema gali būti maitinama ne tik iš 220 voltų elektros tinklo, bet ir nuo 12 arba 24 voltų akumuliatoriaus (tokios sistemos dažnai naudojamos mobiliuose nameliuose arba vietose, kuriose nėra elektros tinklo), pavyzdžiui, MARCO UP6A ar UP6E sistemos.

Visas automatines vandens tiekimo sistemas ir jų techninius duomenis rasite produktų kategorijoje AUTOMATINĖS VANDENS TIEKIMO SISTEMOS.

Informaciją apie pagrindinius sistemų ypatumus, jų skirtumus ir atsakymus į kitus klausimus rasite šioje žinyno temoje

Be to, šioje temoje aprašytos automatinės vandens tiekimo sistemos yra komplektuojamos tik su paviršiniais, sausai statomais savisiurbiais siurbliais. Tuo atveju, kai vandens šaltinis yra toli, ar įsiurbimo aukštis daugiau kaip 8 metrai, yra ir kitas vandens tiekimo sprendimas – giluminiai siurbliai gręžiniams arba panardinami siurbliai šuliniams.

Kai jums reikia išgauti vandenį iš negilaus gręžinio, šulinio ar vandens kaupimo rezervuaro, o panardinamas siurblys šiam tikslui netinka, savisiurbis sausai statomas siurblys  bus geriausias jūsų pasirinkimas. Taigi, ką jūs turite žinoti pasirinkdami, montuodami tokią siurbimo sistemą? Priešingai nei panardinamuose siurbliuose, sausai montuojamuose siurbliuose nėra vandens slėgio, kuris padėtų pašalinti orą iš įsiurbimo sistemos ir siurblio vidaus. Todėl, jei sistemoje yra oro, kuris yra suspaudžiamos dujos, siurblys neveiks.

Dėl šios priežasties įsiurbimo vamzdžiai ir sausai montuojami siurbliai, kurie skirti pakelti vandenį iš lygio, esančio žemiau jų įsiurbimo angos, privalo būti pilnai užpildyti vandeniu prieš paleidžiant. Nepaisant to, eksploatacijos metu oras gali patekti į siurblio vidų, sukurdamas triukšmą ir kavitaciją – tiek nepageidaujamą žalingą poveikį, tiek sukeliantį priešlaikinį gedimą. Nors yra keletas savaiminio užpildymo tipų, dažniausiai naudojamas kai įsiurbimo sistemoje įrengiamas atbulinis vožtuvas. Priklausomai nuo paskirties, pats siurblys gali būti vienos pakopos arba daugiapakopis, tačiau užpildymo sistema išliks ta pati nepriklausomai nuo pakopų skaičiaus.

Esminiai dalykai, kuriuos reikia atsiminti, montuojant savisiurbį siurblį:

• Siurblį įrenkite kuo arčiau siurbimo šaltinio;
• Jei įsiurbimo vamzdis ilgesnis nei 10 m, naudokite vidinį vamzdžio skersmenį, didesnį nei siurblio įsiurbimo jungties. Pavyzdžiui, jei siurblio įvadas 1″, naudokite įsiurbimo vamzdį G 1 1/4 (DN 32);
• Įsiurbimo vamzdis turi būti visiškai sandarus ir nukreiptas į viršų, kad būtų išvengta oro tarpų susidarymo;
• Jei siurblys yra aukščiau vandens lygio, sumontuokite įsiurbimo vamzdžio apačioje atbulinį vožtuvą su filtru, kuris visada turi būti panardintas (arba atbulinį vožtuvą ant siurblio įsiurbimo jungties);
• Jei naudojate lanksčias žarnas, naudokite sustiprintą spiralinę įsiurbimo žarną, kad žarna nesusispaustų dėl siurbimo vakuumo;
• Norėdami išsiurbti iš akumuliacinės talpos, sumontuokite atbulinį vožtuvą;
• Jei (geodezinis) pakėlimas išėjimo angoje yra didesnis nei 15 m, tarp siurblio ir uždarymo vožtuvo sumontuokite atbulinį vožtuvą, kad apsaugotumėte siurblį nuo galimų vandens hidraulinių smūgių ir išvengtumėte pašalinių dalelių patekimo į siurblį.

Savisiurbio siurblio nepertraukiamam veikimui užtikrinti būtinos sąlygos:

• Įsiurbimo vamzdis ir visos jungtys turi būti visiškai hermetiškos, t.y. nelaidžios vandeniui ir panardintos visą laiką į siurbiamą vandenį;
• Įrenkite išmetimo vamzdžio vertikalią atkarpos dalį virš siurblio išleidimo angos;
• Prieš paleidžiant siurblį, vamzdis iki atbulinio vožtuvo ir siurblio korpusas turi būti visiškai užpildyti švariu vandeniu.

Savisiurbio siurblio sumontavimo schema

Sistemos komponentai:

A1, A2: Siurblio užpildymo vandeniu angos;
A3:        Vandens išleidimo iš siurblio anga;
Hs:        Įsiurbimo aukštis (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo ašies vidurio, metrais). Hs (maksimalus siurblio įsiurbimo aukštis) reikšmes gamintojai dažniausiai nurodo siurblio techninėse specifikacijose arba ant siurblio esančiose duomenų lentelėse;
1:           Vamzdžio atrama;
2:           Lanksti jungtis;
3-5:       Atbulinis vožtuvas;
4:           Ventilis (sklendė).

Automatinė vandens tiekimo ir slėgio palaikymo sistema su dažnio keitikliu E.SYBOX MINI 3

E.SYBOX MINI 3 turi kitokią išvaizdą, nei bet kuri kita vandens tiekimo ir slėgio palaikymo sistema, ji yra maža ir visiškai integruota.

Įdiegę ir naudodami suprasite, kad tikras skirtumas, lyginant su kitomis sistemomis, yra: patogumas ir našumas.

E.SYBOX MINI 3 naudoja pažangiausias DAB technologijas, kad būtų palaikomas pastovus slėgis pagal nustatytus sistemos poreikius ir tokiu būdu optimizuotų energijos suvartojimą.

Tinka naudoti geriamo vandens tiekimui, buitinėms sistemoms ir laistymui.
Naujasis 3 modelis užtikrina dar mažesnį triukšmo lygį ir energijos sąnaudas.
Vandens slėgio valdymas jūsų namuose dar niekada nebuvo toks paprastas ir tylus.

DARBO REŽIMO PARAMETRAI: našumas iki 80l/min, pakėlimo aukštis iki 55 metrų

SIURBIAMAS SKYSTIS: švarus, be kietų ar abrazyvinių medžiagų, ne klampus, neagresyvus, nekristalizuotas ir chemiškai neutralus

SIURBIAMO SKYSČIO TEMPERATŪROS INTERVALAS: nuo 0°C iki + 35°C buitiniam naudojimui ir nuo 0°C + 40°C kitam naudojimui

MAKSIMALUS ĮSIURBIMO AUKŠTIS: 8 metrai

Automatinė vandens slėgio palaikymo sistema su dažnio keitikliu E.SYBOX

E.SYBOX yra patentuota automatinė vandens slėgio kėlimo  sistema, unikali savo kategorijoje, pasižyminti dideliu efektyvumu, kompaktiška ir lengva.

Kai E.SYBOX MINI yra sprendimas vandens tiekimui ir slėgio palaikymui nedideliuose namuose, E.SYBOX siūlo tuos pačius pranašumus kolektyvinėse gyvenamosiose vietose, tokiose kaip vilos ar daugiabučiai. Belaidė technologija leidžia nustatyti ir valdyti iki 4 slėgio kėlimo sistemų.

DARBO REŽIMO PARAMETRAI: našumas iki 120 l/min, pakėlimo aukštis iki 65 m

SIURBIAMO SKYSČIO TEMPERATŪROS INTERVALAS: nuo 0°C iki + 35°C buitiniam naudojimui ir nuo 0°C + 40°C kitam naudojimui

MONTAVIMAS: horizontali arba vertikali fiksuota padėtis

MAKSIMALUS DARBINIS SLĖGIS: 8 barai (800 kPa)

Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens.

Pavyzdys. Siurblio įjungimas 2 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti – 1,8 bar.

Oro slėgis matuojamas atskiru manometru.

Ta pati taisyklė galioja ir išsiplėtimo indams (hidroforams) naudojamiems kartu su panardinamais šulinių ir gręžinių siurbliais, kurių valdymas – mechaninis, t.y. naudojant slėgio rėlę. 

Vandens tiekimo sistemos (siurblio su hidroforu) parinkimas

Vandens tiekimo sistemos (siurbliai su hidroforu) yra sausai statomi siurbliai, kurie įsiurbia vandenį iš šulinio (arba kito vandens šaltinio) ir užtikrina stabilų vandens slėgį ir srautą vandens tiekimo sistemoje. Šie siurbliai nėra panardinami į vandenį, todėl atsiranda papildomi ribojimai jų panaudojimui. Stabiliam siurblio veikimui yra svarbus vandens įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) metrais, kuris susideda iš gylio H(gylis) (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado metrais) ir horizontalaus atstumo nuo siurblio iki vandens šaltinio L (šis atstumas matuojamas metrais ir dalinamas iš 10). Horizontalus atstumas svarbus dėl susidarančių hidraulinių nuostolių, vandeniui tekant vamzdžiu. Standartiniai siurbliai gali siurbti vandenį iš gylio iki 9 m, inžektoriniai siurbliai gali įsiurbti vandenį iš gylio iki 35 m.

Įsiurbimo aukščio skaičiavimui naudojama tokia supaprastinta formulė:

H(įsiurbimo) = H(gylis) + L/10

čia H(įsiurbimo) – įsiurbimo aukštis (m), H(gylis) – vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado (m), L – horizontalus atstumas nuo vandens įsiurbimo taško iki siurblio montavimo vietos (m), kuris dalinamas iš 10.

Pvz.: hidroforas sumontuotas žemės paviršiaus lygyje, šulinyje vandens paviršiaus lygis yra 4m nuo žemės paviršiaus (H(gylis) = 4m), šulinys yra 20 m atstumu nuo namo (L = 20m). H(įsiurbimo) – 4 +20/10 = 6m. Šiam atvejui tinka standartinis išcentrinis savisiurbis siurblys, kurio maksimalus įsiurbimo aukštis iki 9m. Kai įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) didesnis nei 9 metrai, naudojamas siurblys su inžektoriumi arba kitas sprendimas – panardinamo tipo siurblys (panardinami siurbliai šuliniams).

Siurblio našumo ir slėgio apskaičiavimas

Išsiaiškinus kokio tipo siurblys yra tinkamas (paprastas ar inžektorinis), galima apskaičiuoti reikalingą siurblio užtikrinamą bendrą slėgį H(bendras) ir našumą (Q). Paprastai komfortiškam vandens tiekimui reikalingas apie 2 bar vandens slėgis (2 bar atitinka 20 m vertikalaus vandens stulpo) aukščiausiame vandens vartojimo taške. Atitinkamai, norint viršutiniame vandens vartojimo taške užtikrinti 2 bar slėgį, reikia sudėti vandens pakėlimo aukštį nuo siurblio iki vandens vartojimo taško ir komfortišką slėgį tame taške (išreikštą vandens stulpo slėgio metrais).

Pvz.: hidroforas montuojamas žemės paviršiaus lygyje. Aukščių skirtumas tarp siurblio ir aukščiausio vandens vartojimo taško yra 8m. Galime paskaičiuoti, kad, norint komfortiškai praustis po dušu antrame aukšte, siurblys turi užtikrinti vandens slėgį (h) ne žemesnį nei 28m (8m + 20m) /barais: 2,8/. Taip pat, būtina įvertinti įsiurbimo aukštį H(įsiurbimo). Todėl bendras reikalingas siurblio pakėlimas: H(bendras) = H(įsiurbimo) + h. Mūsų atveju, kai šulinys 20 metrų atstumu nuo įvado ir vandens gylis 4 metrai nuo žemės paviršiaus, įsiurbimo aukštis 6m + vertikalus atstumas nuo siurblio iki aukščiausio taško 8m + komfortiškas slėgis 20m. Bendras reikalingas siurblio pakėlimas bus: 6+8+20=34m.

Dažniausiai siurblio maksimalus našumas viršija šulinyje esančio vandens kiekį ir ilgo veikimo atveju vanduo iš šulinio gali būti paprasčiausiais išsiurbtas. O tai gali sukelti siurblio sausą eigą ir jį sugadinti. Todėl rekomenduojama pasirūpinti siurblio apsauga nuo sausos eigos  (pvz. relė LP3, Switchmatic 2 ir analogiškos).

Siurbiant vandenį iš ežero/upės/tvenkinio ir tiekiant jį į laistymo sistemą, galima nesirūpinti dėl vandens stokos. Šituo atveju reikia skirti dėmesį siurblio našumui prie numatyto slėgio.

Siurblio su hidroforu montavimo rekomendacijos

Visiems sausai montuojamiems siurbliams galioja taisyklė, kad siurbliai (vandens tiekimo sistemos) būtų montuojami kaip įmanoma arčiau šulinio ar kito vandens šaltinio. Apie šią taisyklę pamiršti negalima, montuojant tiek paprastus, tiek inžektorinius siurblius.  Kuo trumpesnis įsiurbimo vamzdis, tuo paprastesnis sistemos paleidimas ir stabilesnis siurblio veikimas.

Įsiurbimo vamzdis turi būti kietas, kad įsiurbimo metu nesusispaustų. Daugumos siurblių įsiurbimo įvado skersmuo yra 25mm arba 32mm. Rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo – 32mm arba 40 mm atitinkamai. Naudojant storesnį vamzdį, mažėja įsiurbimo pasipriešinimas, dėl to siurblys veikia stabiliau ir efektyviau. Ir atvirkščiai, naudojant vamzdį, kurio skersmuo mažesnis nei siurblio įsiurbimo įvado, didėja hidrauliniai nuostoliai, siurblio parametrai blogėja.

Kita problema, su kuria susiduriama pajungus siurblį – įsiurbimo sistemos užsiorinimas (oras įsiurbimo vamzdyje). Kai tik į įsiurbimo vamzdį patenka oras, sistema nustoja veikti, siurblys nepasisiurbia. Todėl siekiant išvengti tokių nesklandumų, privaloma montuoti atbulinį vožtuvą su kietųjų dalelių tinklelio tipo filtru prie įsiurbimo vamzdžio galo ir būtinai užtikrinti visų sujungimų sandarumą. Atbulinis vožtuvas neleidžia vandeniui nubėgti į šulinį, siurbliui atsijungus, o kietųjų dalelių filtras apsaugo siurblį nuo smėlio ir kitų stambių dalelių vandenyje.  Taip pat svarbu, kad siurblys neišsiurbtų viso esančio šulinyje vandens ir nepradėtų siurbti oro. Tai gali sukelti sausą eigą ir siurblio gedimą. Pajungiant siurblį pirmą kartą, būtina nuorinti visą įsiurbimo sistemą, todėl svarbu įsiurbimo vamzdį pakloti „be bangų“, kad nesusidarytų oro kamščių ir užpilant sistemą vandeniu, oras natūraliai išeitų į viršų.

Montuojant siurblį su inžektoriumi, visos aukščiau išvardintos taisyklės galioja, bet tokiu atveju – į šulinį reikia nuvesti du vamzdžius. Į šulinį nuleidžiamas inžektorius, prie kurio pajungiami du vamzdžiai, o prie įsiurbimo angos montuojamas atbulinis vožtuvas ir apsauginis kietųjų dalelių filtras.

Jei planuojate montuoti vandens tiekimo sistemą ir įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra arti 9 metrų ribos, rekomenduojama arba pagalvoti apie
panardinamo tipo siurblį (panardinami siurbliai šuliniams), arba pasikloti 2 vamzdžius iki šulinio, nors šiuo momentu naudosite tik vieną iš jų. Kartais pasitaiko atvejų, kai vandens lygis šulinyje krenta keliais metrais ir paprastas siurblys su hidroforu nebegali jo įsiurbti. Tokiu atveju, norint pakeisti paprastą siurblį inžektoriniu (su galimybe įsiurbti vandenį iš 20-30 metrų), nebereikės kasti iš naujo žemės.

Išsiplėtimo indo (hidroforo) talpa

Vandens tiekimo sistemos komplektuojamos su hidroforais, kurių talpa nuo 20 iki 100 litrų. Teoriškai, esant teisingai sureguliuotam oro slėgiui išsiplėtimo inde, vanduo jame sudaro apie 30% viso indo tūrio, likusi tūrio dalis – oras. Vienodų techninių parametrų siurbliai yra komplektuojami ir su 20 litrų, ir 100 litrų talpos išsiplėtimo indais (pvz.: vandens tiekimo sistemos VJ10A ar AUTOJSW komplektuojamos su identiškais siurbliais ir skirtingos talpos hidroforais). Hidroforo tūris yra svarbus ne tik siurblio ir variklio ilgaamžiškumui, bet įtakoja ir komforto lygį (triukšmingumas, slėgio svyravimai ir pan.). Kuo didesnės talpos yra hidroforo indas, tuo rečiau įsijungia siurblys ir sistemoje yra mažiau slėgio svyravimų. Be to sausai statomi siurbliai yra pakankamai triukšmingi, todėl retesni įsijungimai atitinkamai sukelia mažiau triukšmo (ypatingai svarbu naktį).

Siurblių naudojimas laistymo sistemoms. Vandens įsiurbimas iš tvenkinio/ežero/upės

Daugumos laistymo sistemų pagrindinė svarbiausioji sudėtinė dalis – vandens siurblys. Kad padaryti laistymo sistemą efektyvią tiek, kiek galima, vandens siurblys turi būti parinktas toks, kad atitiktų vandens šaltinio, vamzdyno ir laistymo įrangos reikalavimus. Laistymui naudojami kelių tipų siurbliai. Dažniausiai naudojami išcentriniai siurbliai. Prieš pasirenkant laistymo siurblį, reikėtų įvertinti šias pagrindines sąlygas:

• vandens tiekimo šaltinis (vandentiekis, šulinys, upė, tvenkinys ir t.t.);
• reikalingas vandens debitas (našumas, kuris matuojamas l/min ar m³/h);
• reikalingas vandens slėgis (galutiniame vandens tiekimo taške, matuojamas barais arba metrais, kur 1.0 bar ≈ 10 m);
• reikalingas vandens kėlimo aukštis (atstumas nuo vandens paviršiaus iki aukščiausio vandens tiekimo taško, metrais).

Jei tiekimo šaltinis – šulinio, gręžinio vanduo, jo kiekis priklauso nuo vietinių geologinių ir hidrologinių sąlygų. Visas likusias sąlygas diktuoja laistymo sistemos tipas, atstumas iki vandens šaltinio ir vamzdžių sistemos dydis. 

Naudojant siurblį su hidroforu laistymo sistemoms ir siurbiant vandenį iš tvenkinio/ežero, rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo. Nors daugelio sausai statomų išcentrinių siurblių maksimalus įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra 9 metrai, kas teoriškai atitiktų 90 metrų horizontalų atstumą (L), praktika rodo, kad tokios sistemos efektyviai veikia įsiurbimo atstumu iki 50-60m. Esant didesniam atstumui, pasireiškia kavitacijos efektas (nutrūksta vandens srauto vientisumas, atsiranda oro tarpai) ir įsiurbimo vamzdis užsiorina, to pasekoje siurblys negali įsiurbti vandens.

Į vandens tvenkinį panardintą vamzdžio galą su atbuliniu vožtuvu ir kietųjų dalelių filtru rekomenduojama papildomai apsaugoti didesniu metaliniu tinkleliu ar kitokiu stambesniu filtru. Neretai smulkus filtro tinklelis greitai apsineša tvenkinio/ežero/upės vandenyje esančia organika, dalelėmis ir užsikemša. Būtent dėl vandenyje esančių priemaišų, kietųjų dalelių hidroforai su inžektoriumi nėra pats geriausias sprendimas vandens įsiurbimui iš tvenkinių, ežerų, upių ir pan.

Norėdami išsirinkti tinkamiausią automatinę vandens tiekimo sistemą, laistymo siurblį, sužinoti slėgio nuostolius vamzdyje per tam tikrą atstumą ir panašiais siurblių parinkimo klausimais, rašykite, klauskite mūsų įmonės specialistų. 

Įspėjimas: Prieš reguliavimą įsitikinkite, kad būtų atjungta įtampa.

Nuimkite dangtelį, suraskite reguliavimo varžtą A ir slėgių skirtumo varžtą B (žiūrėti pav.).

Įjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą A prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą A pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis lieka nepakitusi.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius.

Išjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą B prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą B pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis siaurėja arba plečiasi atitinkamai.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius. Jei reikia, kartokite slėgio nustatymo procedūras, kol bus pasiektas reikiamas rezultatas.

Įspėjimas: Prieš jungiant maitinimo įtampą, slėgio relės dangtelis turi būti uždėtas!

Norint sumažinti slėgio svyravimus vandentiekio sistemoje, galima varžtu B sumažinti diferencinio slėgio sritį.
Rekomenduojamas sistemos slėgių skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus yra 1,4 bar.

Sureguliavus relę, būtina sureguliuoti ir slėginio indo (hidroforo) pradinį slėgį.

Norint eksploatuoti požeminį vandenį, reikia įrengti vandens tiekimo sistemą, susidedančią iš gręžinio, siurblinės, gręžinio galvutės, vandens kėlimo įrangos (siurblio, vandens kėlimo vamzdžių, elektros kabelio ir kitų sudedamųjų), vandentiekio tinklų, vandens slėgio palaikymo, valdymo ir apsaugos įrangos.
Kai gręžinys įrengiamas vienam namui, siurblinę įrengti nėra būtina. Tokiu atveju siurblys gręžinyje montuojamas specialaus adapterio pagalba, o gręžinio žiotys (viršus) uždengiamos įvairiais dangčiais (aliumininiais, plastikiniais, guminiais ir pan.).

VANDENS GRĘŽINIO PRIJUNGIMO BŪDAI

Vandens gręžinio prijungimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais:

• gręžinį prijungiant adapterio pagalba;
• įrengiant siurblinę.

Pasirinkimas iš šių dviejų variantų lemia tiek kainą, tiek įrangos sumontavimo vietą. Pasirenkant adaptorinę sistemą, visa įranga bus montuojama namuose katilinėje ar kitoje patalpoje, o pasirinkus siurblinę, visa įranga bus montuojama siurblinėje, t. y. lauke esančioje po žeme arba ant žemės sumontuotoje konstrukcijoje.

Gręžinio adapteris – tai žalvarinė arba bronzinė detalė, specialiai sukurta vandens gręžinio prijungimui, nestatant brangių požeminių ar antžeminių statinių siurblinių.

Adapteris montuojamas 1.6–1.8 metro gylyje, tiesiai į gręžinio vamzdį (arba į praplatinimą). Jo speciali dviejų dalių konstrukcija leidžia hermetiškai įvesti vandens pakėlimo vamzdį į gręžinį. Vidinė dalis, esanti vamzdžio viduje, užtikrina galimybę ištraukti siurblį aptarnavimui be kasimo darbų su specialiu įrankiu, kurį nesudėtingai galite pasigaminti patys.

Kai vandens gręžinio prijungimas vykdomas naudojant adapterį, visa įranga, kuri reikalinga gręžinio prijungimui (slėginis išsiplėtimo indas, dažnio keitiklis ar valdymo pultas, kolektoriai ir t. t.), montuojama namų katilinėje arba kitoje patalpoje. Tai – modernus ir patogus būdas gręžiniui prijungti.

Privalumai:

• Pigus sprendimas;
• Patikima konstrukcija;
• Hermetiškumas.

Trūkumas:

• Reikia papildomos vietos katilinėje ar kitoje patalpoje išsiplėtimo indo ir armatūros sumontavimui.

Giluminio gręžinio siurblio su slėgio rele, naudojant adapterį, montavimo schema.

Vandens gręžinio siurblinė – tai inžinerinis statinys, kuris skirtas vandens kėlimo įrangai ir kolektoriams patalpinti ir aptarnauti.

Jeigu vandens gręžinio prijungimas vykdomas daugiau kaip vienam namui, patariama statyti požeminę arba antžeminę siurblinę. Joje gali būti patalpina visa įranga (slėginis išsiplėtimo indas, dažnio keitiklis ar valdymo pultas, kolektoriai ir t.t.). Namuose tuomet montuojama tik įvado sklendė, o tai sutaupo vietos namų patalpoje. Siurblinės būna: požeminės gelžbetoninės, požeminės plastikinės ir antžeminės. Pasirenkant siurblinę, reikia atsižvelgti į vietovę ir gamtines sąlygas, estetinius poreikius ir eksploatavimo patogumą. Jeigu aukšti gruntiniai vandenys, patariama montuoti plastikinę arba antžeminę siurblinę.

Privalumai:

• Sutaupoma vieta namuose, katilinėje nereikia montuoti įrangos;
• Gali aptarnauti iki dešimties namų;
• Gali būti montuojama tiek ant gręžinio, tiek toliau nuo gręžinio;
• Galima pasirinkti siurblinės tipą pagal estetinius poreikius arba gamtines sąlygas.

Trūkumai:

• Ženkliai brangesnis sprendimas nei naudojant prijungimui adapterį;

KOKĮ GILUMINĮ GRĘŽINIO SIURBLĮ PASIRINKTI?

Vienas svarbiausių vandens gręžinio prijungimo momentų – giluminio gręžinio siurblio, kuris tieks vandenį vamzdžiais iki pat vartotojo čiaupų, parinkimas. Renkantis giluminį gręžinio siurblį, yra daug faktorių, kurie lemia, kuris variantas bus optimalus konkrečiai vandens tiekimo sistemai. Todėl norint teisingai parinkti gręžinio giluminį siurblį, būtina pradžioje žinoti gręžinio parametrus, atstumą nuo gręžinio iki įvado, aukščių skirtumus. Daugiau informacijos apie tai, kaip pasirinkti siurblį rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Ne visada didesnės galios (daugiau kW ir kubinių metrų per valandą) siurblys yra geriau. Pasirinkus per galingą siurblį, tiesiog gausite tą patį vandens kiekį brangiau ir permokėsite už sistemos eksploataciją, taip pat didelė “sausos eigos” atsiradimo tikimybė.  Koks siurblys yra geriausias? Jeigu norite aukščiausio lygio produktų, rinkitės siurblių komplektus su dažnio keitikliais arba pavyzdžiui Grundfos SQE serijos siurblius su integruotu dažnio keitikliu ir moderniu valdikliu.

DIDESNĖS TALPOS SLĖGINIS IŠSIPLĖTIMO INDAS SU SLĖGIO RELE AR DAŽNIO KEITIKLIS?

Išsirinkus siurblį, kitas svarbus vandens gręžinio prijungimo momentas – pasirinkti tarp dažnio keitiklio ir slėginio išsiplėtimo indo su slėgio rėle.

Slėginis indas su slėgio rėle – siurblio valdymo sistema su slėginiu indu ir rėle yra viena paprasčiausių ir dažniausiai įrengiamų sistemų. Ji labiausiai tinka, kai vandens gręžinys pajungiamas pavieniams namams arba kelių namų bendrijoms. Daugiau informacijos apie slėginius išsiplėtimo indus rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Ypatybės:

• Pigus įrengimas;
• Paprastas valdymas ir eksploatacija;
• Lengvai keičiami įrenginiai;
• Taisyklingai sureguliuotos sistemos vandens slėgio šokinėjimas minimalus, bet vis tiek bus jaučiamas;
• Montuojant su galingesniais siurbliais (esant didesniam našumui), slėginis išsiplėtimo indas bus labai didelis;
• Sistemas su slėginiu indu ir slėgio rėle galima patobulinti, sumontuojant papildomą minkšto paleidimo modulį, kuris leis gerokai sumažinti hidraulinius smūgius sistemoje.

Dažnio keitiklis

Siurblio valdymo sistema su dažnio keitikliu yra sąlyginai naujas produktas. Daugiau informacijos apie dažnio keitiklius, jų ypatybes ir privalumus rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Renkantis dažnio keitiklį, svarbiausia jį tinkamai suprogramuoti. Priklausomai nuo dažnio keitiklio, jo programavimas gali būti labai sudėtingas arba paprastas. Pakanka įvesti kelis parametrus ir keitiklis kitus nustatymus parenka pats (Archimede, Grundfos SQE serija ir „Grundfos CUE“ serija).

Ypatybės:

• Tolygus (be pulsavimų) vandens slėgis;
• Kompaktiškas, vietą taupantis sprendimas, nes nereikalingas didelės talpos slėginis išsiplėtimo indas;
• Taisyklingai suprogramavus – taupoma elektros energija, mažėja elektros energijos kaštai;
• Sudėtingas arba paprastas programavimas/valdymas (priklausomai nuo modelio);
• “Minkštas” elektros variklio paleidimas ir stabdymas;
• Brangesnis sprendimas negu slėginis indas su slėgio rėle;
• Hidraulinių smūgių vandens tiekimo sistemoje sumažinimas.

VAMZDŽIŲ IR ELEKTROS KABELIO KLOJIMAS

Klojant vamzdžius nuo gręžinio iki namo, svarbu laikytis šių taisyklių:

• Jungiant vandens gręžinį, vamzdžiai turi būti užkasti 1,7 metro gylyje;
• Vamzdis, įvedamas į namą, turi būti apsauginiame kevale;
• Turi būti paklotas kabelis iki gręžinio (kabelis turi būti 4 gyslų, skerspjūvio plotas priklauso nuo siurblio galios, atstumo, bet dažniausiai pakanka 4×1.5mm, 4×2.5 mm). Toliau esančioje nuorodoje pateikiamos kabelių parinkimo lentelės panardinamiems gręžinių siurbliams;
• Taip pat turi būti iš anksto nuspręsta dėl vamzdžio laistymui įrengimo.

PAPILDOMI KOMPONENTAI REIKALINGI VANDENS GRĘŽINIO PRIJUNGIMUI

Nerūdijančio plieno lynas gaminamas dažniausiai iš AISI 316 nerūdijančio plieno markės.  Jo paskirtis – neleisti siurbliui nukristi, jeigu sulūžtų siurblį laikanti mova. Svarbi ir būtina sąlyga: siurblys kabo ant vamzdžio, o ne ant lyno (troselio). Lynas taip pat naudojamas iškelti siurblį aptarnavimui. Negalima naudoti cinkuoto ar plieninio, taip pat plieninio, kuris padengtas plastiku, nes po kurio laiko visos šios medžiagos po vandeniu suyra.

Nerūdijančio plieno lyno (troselio) „suspaudėjas“. Gaminamas dažniausiai iš AISI 316 nerūdijančio plieno markės.  Suspaudėjo paskirtis – užtvirtinti lyną, kad šis neišsinertų iš kilpos. Kaip taisyklė, patikimam suspaudimui reikalingi 4 vienetai lyno suspaudėjų.  Lygiai taip pat negalima naudoti cinkuoto ar plieninio, nes jie supūva. Vietoje jų galima naudoti specialias rišimo technikas.

Atbulinis vožtuvas – tai detalė, kuri neleidžia vandeniui grįžti atgal į gręžinį ir apsauganti siurblį nuo galimų hidraulinių smūgių. Papildomą atbulinį vožtuvą rekomenduojama sumontuoti iškarto virš siurblio – taip prailginamas sistemos tarnavimo laikas. Atbulinis vožtuvas yra suprojektuotas taip, kad vanduo galėtų tekėti tik viena kryptimi. Atbulinio vožtuvo veikimo principas yra gana paprastas. Vandens srautas, patenkantis į tokį įrenginį tam tikru slėgiu, veikia uždaromąjį elementą ir slegia spyruoklę, kurios įtakojamas šis elementas laikomas uždarytas. Suspaudus spyruoklę ir atidarius uždarymo elementą, vanduo pradeda laisvai judėti per atbulinį vožtuvą reikiama kryptimi. Jei darbinio skysčio srauto slėgio lygis vamzdyne nukrinta arba vanduo pradeda judėti neteisinga kryptimi, t.y. priešinga, vožtuvo spyruoklinis mechanizmas grąžina uždarymo elementą į uždarą padėtį. Tokiu būdu atbulinis vožtuvas apsaugo nuo nepageidaujamo atbulinio srauto susidarymo vamzdynų sistemoje.

Vandentiekio vamzdis, priklausomai nuo konkrečių vandens sistemos sąlygų (atstumas, gylis ir t.t…), gali būti įvairaus skersmens. Vienas iš kriterijų renkantis vamzdį – slėgio kategorija. Gręžinio siurbliui kabinti rekomenduojama naudoti mažiausiai 32 mm skersmens ir didžiausios slėgio kategorijos PN16 vamzdžius. Aukšta slėgio kategorija padės išvengti problemų su ilgalaikiu siurblio pakabinimu ant šio vamzdžio (rekomendacija galioja 1–3 vartotojų sistemoms).

Veržiamos detalės (jungtys, antgaliai, nipeliai) vamzdžiui į sistemą prijungti būna žalvarinės, bronzinės arba plastikinės. Kurias naudoti? Tai priklauso nuo naudojimo vietos. Šiandien jau yra labai kokybiškų plastiko produktų, kurie gali pakeisti, pavyzdžiui, žalvarines detales. Tačiau ten, kur galimi tempimai ir laužimai, bronzinės detalės pranašesnės. Kitais atvejais plastikas geriau tuo, kad jis mažiau reaguoja į aplinką ir ne taip paveikiamas korozijos.

Penkiašakis – detalė, skirta valdymo mazgui įrengti. Į jį yra įsukamas manometras, slėgio relė arba slėgio daviklis, jungtys.

Slėgio relė – reguliavimo įtaisas vandens slėgio sistemoje. Tai pats paprasčiausias ir lengviausiai reguliuojamas valdiklis vandentiekio sistemai. Veikimo principas.

Manometras – įrenginys, rodantis faktinį vandens slėgį sistemoje.

Daugiau Jus dominančios informacijos apie gręžinių siurblius ir įrangą rasite mūsų tinklalapio žinyno temose. Siurblių, įrangos kainas rasite atitinkamose prekių “NAMAMS” kategorijose.

Paprastesnis būdas – tiesiogiai kreiptis į mus. Tik tinkamai parinktas siurblys ir visi jo optimaliam darbui būtini komponentai užtikrins efektyvų visos vandens tiekimo sistemos veikimą. Todėl rekomenduojame siurblius ar komplektus pasirinkti su mūsų įmonės specialistų konsultacija ir patarimais.

Video:

DAB DIVERTRON PANARDINAMAS DAUGIAPAKOPIS SIURBLYS SU ELEKTRONINIU VALDYMU

Daugiapakopis panardinamas siurblys su įmontuota integruota elektronika, skirta automatiškai paleisti ir sustabdyti siurblį. Siurblyje integruota elektroninė valdymo plokštė, slėgio jungiklis, srauto daviklis ir atbulinis vožtuvas. Su apsauga nuo sausos eigos. Antikorozinės ir labai atsparios konstrukcinės medžiagos. Idealiai tinka naudoti geriamo vandens tiekimui iš šulinių, lietaus vandens ir laistymo tinklų sistemose, siurbti vandenį iš cisternų, tvenkinių ir šulinių bei kitoms reikmėms, kur reikalingas aukštas slėgis. Paprastas naudoti ir labai patikimas. Labai efektyvus variklio aušinimas, leidžiantis siurblį naudoti panardintą tik iš dalies po vandeniu. Tiekiamas su nerūdijančio plieno įsiurbimo filtru arba nerūdijančio plieno jungtimi, prie kurios prijungiamas įsiurbimo rinkinys. Šis variantas ypač tinka rezervuarams, kurių apačioje yra šiukšlių ar nešvarumų.

Maksimalus našumas: iki 5,7 m3/h

Maksimalus pakėlimo aukštis: iki 46 m

Maksimalus panardinimo gylis į vandenį: 12 m

Yra keletas sprendimų, kurie padėtų prailginti panardinamų variklių tarnavimo laiką, naudojant kartu su kintamo dažnio keitikliais (KDK) :

• rekomenduojama visada įrengti išvesties filtrus
• sinusinių bangų filtrai yra geriausias pasirinkimas
• siekiant užtikrinti geriausią apsaugą, rekomenduojama naudoti 4 polių filtrus, kurie veikia esant linija-žemė įtampos pikams

Išsamesnę informaciją rasite žemiau pateiktoje brošiūroje (PDF).

Įvadas

Giluminiai siurbliai yra pagrindiniai vandens tiekimo sistemų, naudojamų geriamojo vandens tiekimui iš gręžinių, komponentai. Tinkamas siurblio pasirinkimas užtikrins, kad jūsų namai gautų reikiamą vandens kiekį ir slėgį, o jūsų investicija būtų ekonomiškai naudingas ir ilgalaikis sprendimas.

I. Į ką atsižvelgti renkantis giluminį siurblį

Gręžinio gylis ir skersmuo

• Gylis: Išmatuokite gręžinio gylį, kad žinotumėte, kiek vandens siurblys turi pakelti.
• Skersmuo: Siurblio skersmuo turi atitikti gręžinio skersmenį – dažniausiai, jis turėtų būti mažesnis nei gręžinio skersmuo, kad būtų užtikrintas tinkamas montavimas bei siurblio elektros variklio aušinimas.

Vandens poreikiai

• Vandens kiekis: Apskaičiuokite, kiek vandens jums reikia per dieną – tai leis pasirinkti tinkamą siurblio galingumą/našumą.
• Vandens slėgis: Apsvarstykite, koks vandens spaudimas reikalingas (pvz., laistymui, šeimos reikmėms).
• Vandens kokybė
• Analizė: Pasirūpinkite vandens kokybę tikrinančiais testais, kad nustatytumėte, ar jame yra abrazyvinių ar kenksmingų medžiagų, kurios gali paveikti siurblio veikimą.

Vandens lygio dinamika (dinaminis lygis)

• Minimali ir maksimali vandens lygio analizė: Sužinokite, ar gręžinyje vandens lygis svyruoja, ir pasirinkite siurblį, kuris gali dirbti esant minimaliam vandens lygiui.

II. Valdymo pasirinkimas

Siurbliai su dažnio keitikliu

• Privalumai: Galima reguliuoti siurblio greitį/apsukas, sumažinant energijos sąnaudas ir užtikrinant pastovų vandens slėgį.
• Trūkumai: Didesnė kaina, reikalauja daugiau techninių žinių.

Siurbliai be dažnio keitiklio

• Privalumai: Paprastesnis montavimas ir priežiūra, mažesnė pradinė kaina.
• Trūkumai: Gali sukelti vandens slėgio svyravimus, didesnės energijos sąnaudos.

III. Montavimas

Pasiruošimas montavimui

• Įsigykite reikalingas medžiagas: siurblys, vamzdžiai, jungtys, elektros instaliacija.
• Pasirūpinkite tinkamu įrankių komplektu.
• Rekomenduojama kreiptis į specialistus, turinčius patirties montuojant vandens slėgio sistemas. Taip pat reikėtų atminti, kad sistemą būtina reguliariai prižiūrėti – tikrinti siurblius, filtrus ir visus komponentus, kad užtikrintumėte ilgą tarnavimo laiką.

Montavimo procesas

• Vamzdynas: Užtikrinkite, kad vamzdžių montavimas būtų hermetiškas, kad išvengtumėte nuotėkių.
• Siurblio įleidimas į gręžinio koloną: Siurblį reikia sumontuoti pagal gamintojo instrukcijas, atsižvelgiant į gręžinio gylį ir vandens lygį.
• Elektros instaliacijos prijungimas: Patikrinkite, ar tinkamai prijungtos visos elektros sistemos.

IV. Kaina

• Įrangos kaina: Siurblio kaina priklauso nuo jo galingumo ir pasirinktos įrangos funkcijų (pvz. valdymas su dažnio keitikliu ar mechaninis, filtrai ir kt.). 
• Montavimo išlaidos: Jei montavimas atliekamas specialistų, reikėtų įvertinti jų paslaugų kainą, kuri gali svyruoti, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo.

V. Priežiūra

Reguliarus tikrinimas

• Patikrinkite siurblio bei įrangos (pvz. hidroforo) veikimą kas 6–12 mėnesių.
• Tikrinkite vandens kokybę.

Techninė priežiūra

• Periodiškai valykite filtrus ir tikrinkite visų jungčių sandarumą.
• Stebėkite siurblio veikimą ir triukšmą – neatmeskite galimybės gedimų, jei pastebėsite nenormalų siurblio/įrangos veikimą.

VI. Saugumas

Elektros sauga

• Užtikrinkite, kad siurblys būtų patikimai prijungtas prie elektros tinklo, laikantis saugos reikalavimų.
• Naudokite apsauginius įrenginius (pavyzdžiui, automatinį išjungiklį).

Pažeidimų prevencija

• Stebėkite siurblio veikimą, kad laiku pastebėtumėte galimas problemas ir išvengtumėte rimtų gedimų.

VII. Vamzdynas

Vamzdžių pasirinkimas

• Rinkitės vamzdžius, kurie atitinka kokybės standartus (pavyzdžiui, PVC, PE).
• Vamzdžių skersmuo turi būti pakankamas, kad užtikrintų reikiamą vandens srautą ir slėgį.
• Pasirūpinkite, kad būtų pakankamai saugios jungtys ir sistemos, kad išvengtumėte nuotėkio.

Išvados

Renkantis giluminį siurblį gręžiniui, svarbu atsižvelgti į daugelį veiksnių, tokių kaip gręžinio gylis, vandens poreikiai, siurblio valdymo tipas ir vamzdynas. Tinkamas siurblio parinkimas ir jo montavimas užtikrins sklandų ir efektyvų vandens tiekimą jūsų namuose, tad skirkite laiko šiai svarbiai užduočiai ir, jei reikia, būtinai pasitarkite su specialistais.

DETALESNĖ INFORMACIJA

Norint parinkti optimalų gręžiniui siurblį, kuris veiks 100% efektyviai ir patikimai, būtina žinoti keletą svarbių parametrų:

Vandens gręžinio gylis – parametras nurodantis, kokiame gylyje yra vandens gręžinio dugnas.

Dinaminis vandens lygis – labai svarbus gręžinio parametras. Dinaminis vandens lygis yra atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens paviršiaus siurblio veikimo metu. Giluminiai vandens siurbliai eksploatuojami tik pilnai panardinti po vandeniu. Siurbliai montuojami taip, kad panardinimo gylis siurblio nuolatinio veikimo metu būtų ne mažesnis 1-2 metrai, t.y. bent 1-2 metrais žemiau gręžinio dinaminio lygio. Taip pat skaičiuojant maksimalų vandens siurblio slėgį (pakėlimo aukštį), įvertinamas aukščių skirtumas nuo dinaminio vandens lygio iki viršutinio vandens tiekimo taško.

Statinis vandens lygis – atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens lygio gręžinyje, kai vandens gręžinys kurį laiką nebuvo eksploatuojamas ir vandens lygis nusistovėjo. Atėmus statinį vandens lygį iš vandens gręžinio gylio, galima apskaičiuoti vandens stulpo aukštį gręžinyje.

Statinis ir dinaminis vandens lygiai gręžinyje

Vandens gręžinio debetas – kitaip dar vadinamas vandens gręžinio našumas. Parametras, parodantis gaunamo iš gręžinio vandens kiekį per laiko vienetą (m3/h arba l/min). Viršijus numatytą vandens gręžinio debetą, net ir esant pakankamam dinaminiam lygiui, po kurio laiko yra suardomas aplink gręžinio filtravimo koloną esantis natūralus filtras (žvyro ir išrūšiuoto smėlio sluoksnis susidaręs pirminio gręžinio išsiurbimo ir normalaus eksploatavimo metu).

Gręžinio skersmuo – įtakoja siurblio parinkimą, 4 arba 6 coliai (100mm arba 150mm). Siurblys neturėtų būti pernelyg didelio skersmens, nes jį bus sudėtinga montuoti. Bet taip pat vandens siurblys negali būti ir pernelyg mažo skersmens, kitaip siurblio veikimo metu nesusidaro vandens sūkuriai, kurie būtini patikimam siurblio variklio aušinimui (rekomenduojamas pratekančio vandens srauto greitis: 8 – 20 cm/s).

Visi aukščiau paminėti parametrai yra nurodomi vandens gręžinio pase. Kartais papildomai nurodomas ir rekomenduojamas siurblio pakabinimo gylis. Kai gylis nėra nurodomas, siurblį rekomenduojama kabinti kuo giliau, bet turi būti išlaikytas bent 1 metro atstumas nuo gręžinio filtravimo zonos.

Vandens gręžinio parametrai nusako maksimalias gręžinio galimybes, bet normaliomis eksploatavimo sąlygomis jos 100% neišnaudojamos.

Parenkant siurblį individualiems poreikiams nepakanka vien tik informacijos apie gręžinį. Svarbu žinoti atstumą nuo gręžinio iki namo, numatomą vandens suvartojimą ir aukščiausią vandens naudojimo tašką – maksimalų vandens pakėlimo aukštį (pvz. dušas antrame aukšte).

Koks yra atstumas nuo gręžinio iki tolimiausio vandens vartojimo taško? Ir koks vamzdis bus (arba jau yra) naudojamas? Vandens vartojimo metu vandens srautas yra didelis, todėl net ir horizontalus vamzdis sukelia pasipriešinimą vandens judėjimui dėl skysčio klampumo ir vamzdyno vidaus sienelių nelygumų. Atitinkamai didesnis siurblio našumas sukelia aukštesnį pasipriešinimą. Preliminariems paskaičiavimams galima daryti prielaidą, kad 10 metrų horizontalaus vamzdyno atitinka 1 metrą pakėlimo į viršų (arba 100 metrų horizontalaus vamzdžio sukelia 1 bar slėgio pasipriešinimą).
Tikslesnius siurblio pakėlimo aukščio skaičiavimus galima atlikti šioje pateiktoje skaičiuoklėje, įvedus reikšmes į atitinkamus langelius:
– našumą (m³/h arba l/min)
– vamzdžio skersmenį (mm)
– vamzdžio medžiagą, iš kurios jis pagamintas (pvz. HDPE -plastikas)
– vamzdžio ilgį (m)
– vertikalų aukščių skirtumą nuo dinaminio vandens lygio iki aukščiausio vandens naudojimo taško (pvz. dušo antrame aukšte) (m)

Koks yra vandens suvartojimo poreikis, t.y. koks reikalingas  maksimalus našumas?  Suvartojamo vandens kiekis labai priklauso nuo žmonių kiekio, laistymo sistemos naudojimo (laistymo sistemos purkštukai, kad tinkamai veiktų, reikalauja aukšto slėgio ir didelio vandens debeto) ir kitų faktorių.  Namuose esančių prietaisų vidutinės vandens vartojimo normos:

• Praustuvė: 0,06 m³/val.
• Klozetas: 0,08 m³/val.
• Virtuvės kriauklė: 0,30 m³/val.
• Dušas: 0,50 m³/val.
• Vonia: 0,30 m³/val.
• Skalbimo mašina: 0,05 m³/val.
• Indų plovimo mašina: 0,02 m³/val.
• Sauna, pirtis arba baseinas: 1,00 m³/val.
• Laistymo čiaupas: 1,00 m³/val.
• Laistymo sistemos purkštukas: 1,50 m³/val.

Jei visi aukščiau paminėti parametrai žinomi, galima pereiti prie konkrečių techninių reikalavimų siurbliui formulavimo – reikiamas siurblio našumas ir užtikrinamas slėgis (pakėlimo aukštis) prie nurodyto našumo, kitaip tariant, surandamas siurblio darbo taškas. 

Reikiamą našumą galima nesunkiai apskaičiuoti pagal aukščiau patektus duomenis – reikia susumuoti visą maksimaliai įmanomą poreikį vienu momentu. Pavyzdžiui, jei bendras momentinis vandens suvartojimas siekia 3 m³/val. Tai reiškia, kad tokio namo poreikius atitiks siurblys, kurio našumas yra ne mažesnis nei 3 m³/val. Svarbu, kad poreikis neviršytų gręžinio debeto. Jei gręžinio debetas yra nepakankamas, rekomenduojama pvz. atsisakyti laistymo sistemos arba jungti sistemos purkštukus atskirai po vieną.

Skaičiuojant reikiamą vandens siurblio slėgį,  svarbu įvertinti tai, kad viršutiniame vandens suvartojimo taške turi būti užtikrintas būtinas minimaliam komfortui apie 2 bar perteklinis slėgis. Paprastai vandens siurblių slėgis yra dažnai nurodomas ne barais, o vandens stulpo metrais (1 bar atitinka 10 metrų). Galima nesunkiai apskaičiuoti reikalingą slėgį pagal formulę:
H = Hp + Hmax + Hd +Hv
H – reikiamas siurblio slėgis (arba pakėlimo aukštis, darbinis taškas), Hp – perteklinis slėgis (dažniausiai Hp = 20m), Hmax – viršutinio vandens vartojimo taško aukštis, Hd – dinaminis gręžinio vandens lygis, Hv – vamzdžių, alkūnių, lenkimų sukeliamas pasipriešinimas (hidrauliniai nuostoliai).

Reikiamas siurblio slėgis (pakėlimo aukštis)

Dažna klaida šiuose apskaičiavimuose yra vandens kėlimo aukščio skaičiavimas ne nuo Hd lygio, o nuo vandens siurblio pakabinimo lygio arba viso gręžinio gylio. Svarbu suvokti, kad vandens slėgis priklauso nuo vandens aukščių skirtumų. Siurblio veikimo metu vandens lygis gręžinyje atitinka dinaminį lygį ir nepriklauso nuo siurblio pakabinimo gylio.

Žinant reikiamą darbo tašką ir pagal jį pradėjus ieškoti siurblio parinkimo lentelėse, galima pastebėti, kad keli giluminiai siurbliai prie apskaičiuoto kėlimo aukščio H (m) gali išvystyti tokį pat našumą Q. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į slėgį (kėlimo aukštį), kuriame siurblys išvysto optimalų našumą, t.y. siurblio variklis dirba su maksimaliu naudingumu aukščiausiame efektyvumo taške, suvartodamas mažiausiai elektros energijos ir mažiausiai nusidėvintis. Tam gamintojai siurblių darbo kreivių lentelėse nurodo ir siurblio naudingo veikimo kreivę.

Pavyzdys (renkantis iš STAIRS gamintojo siurblių): Reikalingas siurblys, kurio darbo taškas: Q (našumas) ≈ 2,2 m³/h ir pakėlimo aukštis prie nurodyto našumo H ≈ 47 m. 

STAIRS gamintojo ST serijos 4” giluminių siurblių kataloge galima rasti keletą siurblių (ST0720, ST1308, ST2508, ST1010), kurie gali užtikrinti šį darbo tašką, tačiau tik ST1010 būtent šiame darbo taške dirbs efektyviausiai, t.y. su aukščiausiu naudingumo koeficientu. Kiti išvardinti siurbliai būtų blogas pasirinkimas, nes šiame darbo taške dirbtų su didesnėmis energijos sąnaudomis, per toli į kairę ar dešinę nuo jų aukščiausio efektyvumo taško, kas sukeltų neigiamas pasekmes, kurių laiku nepašalinus, siurblio gedimas neišvengiamas.

Atsakymai į D.U.K.:

– Giluminio siurblio parinkimas gręžiniui

– Giluminio siurblio su slėgio rele montavimo schema

– Kodėl gali sugesti panardinamo siurblio variklis?

– Slėgio relės reguliavimas

– Kada reikalinga aušinimo rankovė ir kaip apskaičiuoti reikiamą aušinimo srautą panardinamiems varikliams?

Vaizdo įrašas apie gręžinių siurblių įrangos tinkamą pasirinkimą:

Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens.

Pavyzdys. Siurblio įjungimas 2 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti – 1,8 bar.

Oro slėgis matuojamas atskiru manometru.

Ta pati taisyklė galioja ir išsiplėtimo indams (hidroforams) naudojamiems kartu su panardinamais šulinių ir gręžinių siurbliais, kurių valdymas – mechaninis, t.y. naudojant slėgio rėlę. 

Įspėjimas: Prieš reguliavimą įsitikinkite, kad būtų atjungta įtampa.

Nuimkite dangtelį, suraskite reguliavimo varžtą A ir slėgių skirtumo varžtą B (žiūrėti pav.).

Įjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą A prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą A pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis lieka nepakitusi.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius.

Išjungimo slėgio nustatymui:

• Slėgio mažinimui pasukite varžtą B prieš laikrodžio rodyklę.
• Slėgio didinimui pasukite varžtą B pagal laikrodžio rodyklę. Diferencinio slėgio sritis siaurėja arba plečiasi atitinkamai.
• Įjunkite siurblį ir manometro pagalba patikrinkite įjungimo ir išjungimo slėgius. Jei reikia, kartokite slėgio nustatymo procedūras, kol bus pasiektas reikiamas rezultatas.

Įspėjimas: Prieš jungiant maitinimo įtampą, slėgio relės dangtelis turi būti uždėtas!

Norint sumažinti slėgio svyravimus vandentiekio sistemoje, galima varžtu B sumažinti diferencinio slėgio sritį.
Rekomenduojamas sistemos slėgių skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus yra 1,4 bar.

Sureguliavus relę, būtina sureguliuoti ir slėginio indo (hidroforo) pradinį slėgį.

Grundfos SQ, SQE siurblių kabelio parinkimo lentelė

Franklin electric 230V variklių kabelio parinkimo lentelė

Franklin electric 230V variklių kabelio parinkimo lentelė (2W)

Franklin electric 380V variklių kabelio parinkimo lentelė

Plačiau: PDF faile.

Kodėl genda panardinami elektros varikliai – 2 dalis. Plačiau: PDF faile

Kodėl genda panardinami elektros varikliai – 1 dalis. Plačiau: PDF faile

Dabar paanalizuokime, kaip teisingai parinkti kabelio skersmenį. Plačiau PDF faile.

Šiandien daug modernių technologijų reikalauja naudoti panardinamuosius variklius kartu su dažnio
keitikliais. Šie nurodymai suteiks Jums būtinos informacijos, kaip naudoti dažnio keitiklius su Franklin
panardinamais varikliais. Plačiau: PDF faile

ABRAZYVINIAI SKYSČIAI

Abrazyviniai skysčiai naudojami įvairiose pramonės šakose. Norint juos pumpuoti, reikalinga speciali siurbimo įranga. Tai gali būti įvairių tipų prietaisai, tačiau dėl darbo aplinkos specifikos jie turi atitikti daugybę reikalavimų.

Abrazyvai yra labai kietos medžiagos. Pramonėje jie daugiausia naudojami metalų, stiklo, odos, gumos, uolienų ir kt. paviršių apdorojimui. Kietųjų medžiagų procentas ir dydis abrazyviniame gaminyje gali labai skirtis. Taigi, juos galima įtraukti į skystą terpę – šiuo atveju mes kalbame apie abrazyvinį skystį. Iš įvairių pramonės šakų galima pateikti tokius terpių pavyzdžius:

• pastos (labai koncentruotos klampios suspensijos) su padidintu abrazyvumu, įskaitant dantų pastas;
• skystų valymo priemonių (buitinių chemikalų), naudojamų veidrodžių, keraminių plytelių ir kt. paviršiui apdoroti), juose yra minkštesnių abrazyvinių medžiagų nei miltelių valikliuose;
• dažai, kurių sudėtyje yra kvarcinio smėlio;
• cukraus suspensijos;
• mėsos atliekos su kaulais;
• šokolado užtepai su riešutų gabalėliais;
• smėlio srutos, kuriose kietųjų medžiagų kiekis yra iki 80%;
• kaustinis dumblas (baltųjų kalkių dumblas, susidarantis kaustizuojant žaliąjį tirpalą ir susidarantis daugiausia iš kalcio karbonato);
• kosmetologijos šveitikliai.

Reikalavimai siurbliams, dirbantiems su abrazyvu

Siurbiant skystus abrazyvinius produktus pramonėje, reikalinga siurbimo įranga. Atsižvelgiant į darbo aplinkos specifiką, jai keliami specialūs reikalavimai:

• Dėl abrazyvinių dalelių poveikio bet kokiu atveju siurblio darbiniai paviršiai susidėvės. Kad įrenginys tarnautų kuo ilgiau, jo paviršiai, kurie tiesiogiai liečiasi su darbine terpe, turi būti pagaminti iš patvarios medžiagos, pavyzdžiui, ketaus, nerūdijančio plieno ar specialaus plastiko. Poveikį sustiprina speciali apsauginė danga, atspari abrazyvams;
• Mechaninis siurblio sandariklis taip pat turi būti atsparus dilimui, pagamintas, pavyzdžiui, iš silicio karbido ar volframo karbido. Be to, šiam siurblio elementui turi būti užtikrinta praplovimo galimybė. Arba galima pasirinkti siurblį be mechaninio sandariklio, pavyzdžiui, diafragminį siurblį;
• Esant didelėms apsukoms, kietieji komponentai labiau įsibėgės ir greičiau sugadins siurblio komponentus. Todėl patartina naudoti siurbimo įtaisus, kurių sukimosi greitis yra sąlyginai nedidelis, o darbo kamera didelio tūrio.

Tinkami siurblių tipai

Abrazyviniams skysčiams pumpuoti tinka įvairių tipų siurbliai, atitinkantys žemiau nurodytus reikalavimus:

• Membraniniai (arba diafragminiai) pneumatiniai įtaisai. Jie yra varomi suslėgto oro, kuris užtikrina oro pavaros funkcionavimą. Savo ruožtu suspaustas oras priverčia judėti membranas ir jos išstumia abrazyvinį gaminį iš darbo kameros.
• Savisiurbiai išcentriniai siurbliai su specialia sparnuotės danga. Būtent šiuose įrenginiuose labai svarbu mažas sukimosi greitis. Įrangos pranašumai yra tolygus abrazyvinės terpės tekėjimas ir didelis našumas.
• Peristaltiniai. Ypač tinka subtilioms (pvz., maistui) ir pavojingoms abrazyvinėms medžiagoms. Jie dirba tokiu principu, kai darbinis produktas stumiamas elastingu srauto keliu (žarna, vamzdelis). Šio tipo įrangoje vienintelis elementas, besiliečiantis su abrazyviniu skysčiu, yra atitinkamai žarna, ir tik ji dėvisi veikimo metu. Pakeisti šį elementą yra gana paprasta, ir tai nėra susiję su didelėmis sąnaudomis.
• Sraigtiniai. Tinka klampioms abrazyvinėms terpėms, kuriose yra iki 50% kietųjų dalelių. Tokie siurbliai nepažeidžia pumpuojamo gaminio struktūros, jie priskiriami savisiurbių tipui. Darbiniai įrenginio elementai yra „statoriaus-rotoriaus“ sraigtų pora. Įdiegus rotorių į statorių, atsiranda uždarų ertmių grandinė, atskirta viena nuo kitos. Kai agregatas veikia, ertmės juda iš įleidimo angos į išleidimo angą, tuo pačiu juda ir abrazyvinis skystis.

Galutinis siurblio pasirinkimas skystam abrazyvui pumpuoti priklauso nuo konkretaus gaminio tipo ir reikalingų veikimo parametrų (temperatūros, veikimo, slėgio ir kt.).

CHEMINĖS MEDŽIAGOS (CHEMIKALAI)

Cheminės medžiagos yra šiuolaikinės pramonės pagrindas. “Chemijos” sudėtis ir ypatingos savybės iškelia svarbius reikalavimus siurbimo įrangai. Cheminių siurblių konstrukcija gali būti skirtinga. Cheminės medžiagos šiandien plačiai naudojamos pramonėje.

Sintetiniai pakaitalai naudojami įvairiose veiklos srityse:

• metalo apdirbimas;
• dažų ir lakų gamyba;
• stiklo gamyba;
• maisto gamyba, ypač konservai;
• žemės ūkio trąšų gamyba;
• celiuliozės ir popieriaus pramonė;
• vaistų pramonė;
• atominė energija;
• tekstilės industrija.

Be to, chemikalai naudojami gesinant gaisrus, valant vandenį. Naudojamas chemines medžiagas galima suskirstyti į dvi rūšis: organines ir neorganines. Pirmasis apima gamtinių dujų ir naftos darinius. Antrasis apima rūgštis, šarmus, sieros junginius, cianidus, sunkiuosius skysčius (bromoformą ir kt.).

Reikalavimai cheminių medžiagų pumpavimo siurbliams

Naudojama siurblinė įranga, kuri turi griežtai atitikti tam tikrus reikalavimus:

• Siurblio medžiaga. Daugelis chemikalų yra agresyvios terpės (pavyzdžiui, rūgštys, šarmai, tirpikliai), jų aktyvioji sudėtis gali neigiamai paveikti įprastas medžiagas, pavyzdžiui, sukelti jų koroziją. Paprasčiau tariant, cheminiai siurbliai turi pumpuoti viską, kas tirpsta, dega ir pan. Todėl jų darbinis paviršius, kuris tiesiogiai liečiasi su chemine medžiaga, yra pagamintas iš medžiagos, kuri su ja nereaguoja, taip pat atlaiko aukštą slėgį ir temperatūros diapazoną. Šiuos reikalavimus atitinka plienas (kurio sudėtyje yra chromo, vario, nikelio, molibdeno), titanas, geležies ir silicio lydinys, teflonas, polipropilenas ir kt. O štai ketus, priešingai, jis yra aktyviai naikinamas „chemijos“ ir to pasekoje išsiskiria geležies jonai. Tai reiškia, kad pradinė pumpuojamo skysčio struktūra pasikeis.
• Sandarumas. Siurbimo procesas turi būti visiškai izoliuotas. Iš tikrųjų tarp chemikalų yra ne tik agresyvių, bet ir sprogstamųjų medžiagų, o jų nutekėjimas gali sukelti žalingas pasekmes aplinkai, sužeisti žmones. Todėl siurblio velenas turi būti su specialiu sandarikliu.
• Siurblio elektros variklio galia turi būti apskaičiuota labai tankiems skysčiams, nes daugumos koncentruotų šarmų ir rūgščių tankis yra 1,5–2 kartus didesnis už vandens tankį.
• Srauto greičio tikslumas, reikalingas našumo lygis. Kai kuriais atvejais, gaminant cheminius produktus, reikalinga labai tiksli reagentų dozė (pavyzdžiui, farmakologijoje).

Apskritai, siurblio pasirinkimas konkrečiai pumpuojamai terpei nėra lengva užduotis. Tai priklauso nuo skysčio sudėties, jo agresyvumo laipsnio: netinkamo parinkimo klaidos lems greitą susidėvėjimą. Galios apskaičiavimas taip pat yra individualus: dauguma cheminių skysčių pasižymi rišančiomis savybėmis, dėl kurių padidėja apkrova siurblio darbo rato mentims. Todėl geriau pasirinkti prietaisą su galios rezervu, kitaip variklis bus perkrautas, jo apvija sudegs.

Į cheminio siurblio sumontavimo vietą taip pat reikia atkreipti dėmesį ir užtikrinti būtinas saugos priemones. Tam reikia įrengti atskiras patalpas, nes cheminiai reagentai yra pavojingi sveikatai.

Cheminių siurblių konstrukcijos ypatybės

Pati cheminių siurblių konstrukcija nedaug skiriasi nuo bendros paskirties siurblių. Pagal konstrukciją galima būtų išskirti šiuos tipus:

• konsolinis ir monoblokas. Pirmuoju atveju darbinė (hidraulinė) siurblio dalis yra sujungta su elektros varikliu per movą. Monoblokuose sparnuotė montuojama tiesiai ant variklio veleno.
• vertikalus ir horizontalus. Vertikalūs yra stacionarūs talpų su pavojingomis terpėmis įrenginiai. Horizontalūs, kaip taisyklė, yra konsoliniai agregatai ir pasižymi dideliu našumu.
• panardinami ir statinių. Pirmieji plačiau naudojami chemijos pramonėje ir turi vertikalią konstrukciją. Talpų siurbliai pasižymi paprastesne konstrukcija ir tvirtinami prie rezervuaro (statinės) , išsiskiria didesniu produktyvumu.

ETANOLIS

Etilo alkoholis yra sprogi ir agresyvi terpė, todėl šio skysčio pumpavimo įranga turi būti unikali. Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis siurblį etilo alkoholio pumpavimui?

Etilo alkoholis gali būti rektifikuotas (išgrynintas, maistas) – jis gaminamas iš augalinių medžiagų (iš melasos, vaisių, grūdų), daugiausia naudojamas maisto pramonėje kaip kvapiosios ar priedinės medžiagos. Stiprumas yra apie 95%. Yra medicininio alkoholio – jo kokybė yra aukštesnė nei maistinio, stiprumas, atsižvelgiant į paskirtį, gali būti 70% arba 96%. Galiausiai yra dar viena rūšis – techninis etilo alkoholis: stiprumas paprastai yra 92%, o alkoholyje gali būti toksiškų priedų – jis naudojamas ploviklių, dažų ir lakų, tirpiklių ir kt. gamybai.

Siurblys etilo alkoholiui pumpuoti nustatomas pagal skysčio savybes ir siurbimo įrangos paskirtį. Renkantis siurblius, reikia atsižvelgti į tam tikras taisykles:

• Etilo alkoholis, nepaisant jo paskirties, yra tirpiklis. Todėl rinkdamiesi siurblį atkreipkite dėmesį į tai, kad sandarikliai ir įrangos darbiniai paviršiai turi būti pagaminti iš medžiagų, atsparių agresyviam alkoholio poveikiui;
• Norint pašalinti alkoholio ar jo garų nutekėjimo riziką, būtina pasirinkti sandarią įrangą;
• Nepamirškite, kad alkoholis yra degus skystis, todėl šią terpę pumpuojantys siurbliai turi būti atsparūs ugniai ir sprogimams, be to, įrangoje turi būti įrengtas įžeminimas;
• Alkoholio virimo temperatūra yra žemesnė už vandens virimo temperatūrą, todėl, įsiurbimo metu, yra tikimybė kavitacijos proceso kilimui;
• Kalbant apie maistinio alkoholio pumpavimą, įranga turi atitikti maisto pramonės siurbliams keliamus reikalavimus.

Kokio tipo siurblį pasirinkti?

Priklausomai nuo tikslų ir uždavinių, kuriuos turi išspręsti siurbimo įranga, etilo alkoholiui pumpuoti gali būti naudojami cheminiai išcentriniai, maisto, diafragminiai, sūkuriniai, peristaltiniai ar dozavimo siurbliai.

Kaip matote aukščiau, yra daugybė variantų. Tuo pačiu metu universalūs etilo alkoholio pumpavimo siurbliai dar nebuvo išrasti: norint išspręsti konkrečias problemas, reikia pasirinkti tam tikrą įrangą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra labiau tinkamų ir optimalių variantų:

• Labiausiai įperkamas ir efektyviausias sprendimas yra išcentriniai siurbliai, su sprogimui atsparia versija. Atkreipkite dėmesį, kad siurblys turi būti su sprogimui atspariu varikliu – tai yra privaloma sąlyga, nes etilo alkoholis yra degus produktas;
• Diafragminiai pneumatiniai siurbliai būtų tinkamas pasirinkimas, tačiau vėlgi, reikia atsižvelgti į alkoholio savybes ir įrengti gerą įžeminimą bei sprogioms aplinkoms pritaikytus diafragminių siurblų modelius;
• Peristaltiniai siurbliai puikiai atlieka šios terpės pumpavimo užduotis, tačiau tai yra brangesnė įranga, palyginti su išcentriniais sparnuotės ir diafragminiais siurbliais.

EMULSIJOS

Technologiniuose procesuose dažnai reikia pumpuoti emulsijas. Tokio tipo skysčiai naudojami beveik visur: maisto pramonėje, vaistų gamyboje, metalo apdirbimo, statybų, naftos perdirbimo ir kt. Prieš renkantis siurblį emulsijai pumpuoti, labai svarbu susipažinti su fiziniais pumpuojamos terpės parametrais, pagrindinėmis jos savybėmis.

Pagrindiniai emulsijų pumpavimo sunkumai

• Nemažai emulsijos skysčių yra jautrūs fiziniam poveikiui. Tai reiškia, kad transportuojant terpę, ją perpumpuojant, galima naudoti tik tokį emulsijos siurblį, kuris nepažeis fizinės terpės struktūros.
• Emulsijos, kontaktuodamos su oru, dažnai sukietėja. Dėl šios priežasties emulsijos pumpavimo siurblys turi užtikrinti pumpavimo proceso sandarumą.

Siurblys emulsijų pumpavimui turi atitikti keletą reikalavimų:

• darbas su įvairiomis klampumo vertėmis;
• galimybė dirbti sausai;
• savaiminio įsiurbimo funkciją (savisiurbis);
• būti lengvai valomas ir prižiūrimas;
• pasižymėti atsparumu temperatūros pokyčiams ir kt.

Svarbu! Būtina atskirti įrangą, skirtą darbui su emulsijomis, ir pumpuojant kitas medžiagas. Pavyzdžiui, bitumo siurbliai yra skirti dirbti su bitumu ir gali atlaikyti iki 350°C temperatūrą. Bitumo emulsijos siurblys paprastai veikia skirtingu temperatūros diapazonu, iki 85–90°C.

Yra tam tikrų tipų emulsijos, kurioms svarbu išlaikyti tam tikrą temperatūros režimą. Pavyzdžiui, latekso emulsijas galima pumpuoti tik esant + 5 … + 30°C temperatūrai. Viršijus šią normą, skystis praranda pagrindines savybes.

Skirtingų tipų siurblinės įrangos naudojimo ypatybės dirbant su emulsijomis

• Vertikalus išcentrinis siurblys gali būti naudojamas dirbant su emulsijomis, jei sandarikliai yra papildomai aušinami. Taip išvengiama nuosėdų susidarymo ant įrangos veleno. Kaip sandarikliai tokiais atvejais dažnai naudojamas hidroužtvaras su riebokšliu. Dažnai išcentrinė technologija naudojama kartu su pagalbine siurbimo įranga.
• Dirbant su emulsijomis, gali būti naudojamas aukšto slėgio rotacinis ir sraigtinis siurblys. Šiuo atveju skysčiai su padidėjusia klampa pumpuojami mažu greičiu. Stūmokliniai siurbliai taip pat gali būti naudojami su mažai fiziniam poveikiui jautriais skysčiais.
• Krumpliaratinis siurblys leidžia sukurti aukštą slėgį, o tai ypač svarbu dirbant su didelio klampumo skysčiais. Jie yra patogūs dėl savo paprastumo ir palyginti mažos kainos. Jie išsiskiria gebėjimu išsiurbti darbinę terpę, net kai darbo kamera yra visiškai pilna. Jei reikia, galima pakeisti darbo terpės judėjimo kryptį. Reikėtų nepamiršti, kad krumpliaratiniai siurbliai gali sunaikinti emulsijos struktūrą, todėl jų negalima naudoti su visais emulsijos skysčiais. Be to, šie agregatai nėra suprojektuoti taip, kad jie veiktų sausai – tai sukels įrangos gedimą.
• Diafragminiai siurbliai dažnai naudojami, kai reikia pumpuoti labai jautrias emulsijas. Įranga turi tvirtą metalinį korpusą, kuris garantuoja hermetišką procesą. Be to, šie siurbliai neturi veleno ir sandariklių, kurie taip pat užtikrina absoliutų skysčio pumpavimo proceso sandarumą. Diafragminių siurblių naudojimas leidžia sumažinti darbinės terpės kontaktą su įvairiomis dalimis, užtikrinti emulsijos pumpavimo proceso delikatumą. Užtikrinamas pastovus pumpuojamos terpės srauto greitis.

ELEKTROLITAS

Elektrolitų, rūgščių, šarmų, taip pat kitų kenksmingų ar toksiškų medžiagų saugiam perpumpavimui naudojamas elektrinis arba rankinis siurblys. Tokią pramoninę įrangą perka metalo galvanizavimo įmonės, chemijos ir fotolaboratorijos. Be to, nuotekų neutralizavimo stotyse naudojami elektrolitų siurbimo siurbliai.

Reikalingos įrangos tipas parenkamas priklausomai nuo pumpuojamo elektrolito. Dažniausiai naudojami:

• rūgštims atsparūs įtaisai;
• šarmams atsparūs įrenginiai;
• siurbliai, atsparūs agresyviai terpei.

Elektrolitų pumpavimui skirtų siurblių tipai

Elektrolitų pumpavimo siurblius galima suskirstyti į dvi dideles grupes. Pažvelkime į kiekvieną iš jų atidžiau:

Panardinami cheminiai siurbliai yra tinkami dideliems elektrolitų kiekiams pumpuoti. Populiariuose įrangos modeliuose yra magnetinė pavara. Jos dėka tarp variklio veleno ir siurblio sparnuotės susidaro bekontaktė sistema. Dėl to, kad nėra sandariklių, skysčių pumpavimo proceso patikimumas padidėja iki didžiausio laipsnio.

Savo ruožtu cheminiai siurblius galima suskirstyti į pogrupius:

• horizontalūs įrenginiai;
• pusiau panardinami siurbliai;
• ašiniai ir hermetiniai siurbliai;
• segmentiniai daugiapakopiai;
• dvipusio įėjimo.

Mažiems skysčių kiekiams, nuo neutralių ir chemiškai neaktyvių iki agresyvių, pumpuoti naudojama mažo ir vidutinio pajėgumo įranga, būtent:

• siurbimo įtaisai, kurių principas yra perteklinio slėgio pumpavimas į indą. Pagrindiniai šios pramoninės įrangos privalumai yra patikimumas ir paprastas naudojimas. Bendras vieno pamainos našumas gali siekti 6000 litrų.
• panardinamas cheminis siurblys, leidžiantis reguliuoti našumą.

Išcentriniai siurbliai. Dinaminio tipo išcentriniai siurbliai įgavo pavadinimą nuo veikimo principo, kai skystis juda iš centro į periferiją, varomas darbo rato.  Norint pasirinkti tinkamą elektrolitui pumpuoti išcentrinį elektrinį siurblį, reikia atsižvelgti į keletą aplinkybių. Pirma, galite įsigyti siurblį su galimybe aptekinti siurblio darbo ratą, kad pakeistumėte technines charakteristikas. Antra, šiuolaikiniai modeliai leidžia reguliuoti slėgio charakteristikas. Kuo didesnis našumas – tuo mažesnis slėgis. Kad siurblys būtų ekonomiškas, reikia užtikrinti, kad darbo kreivės aukščiausio naudingumo taškas atitiktų maksimalaus efektyvumo vertę.

Galiausiai svarbu, kad renkantis siurblį elektrolito pumpavimui, reikia teisingai pasirinkti pumpavimo įrangos medžiagą. PH vertės nustatymas padeda įvertinti elektrolito poveikį įrangos medžiagoms.

GLIKOLIS

Glikolis yra dviejų atomų alkoholių atstovas. Ši medžiaga yra paklausi kaip šilumos nešiklis. Dėl šios terpės pobūdžio jos pumpavimui naudojami specialūs siurbliai. Jis ypatingas savo fizinėmis savybėmis: verda tik aukštoje temperatūroje ir užšąla – 65 °C temperatūroje. Palyginti su kitais antifrizais, glikolis pasižymi maža kaina. Tačiau šis aušinimo skystis yra gana toksiškas, pavojingas žmogaus organizmui, nurijus, jis gali sukelti nepagydomas patologijas ir net mirtį. Todėl medžiaga naudojama labai atsargiai. Šiuolaikinėje pramonėje glikolis naudojamas ne gryna forma, o kaip įvairių junginių dalis.

Jis naudojamas šiose srityse:

• mechanikos inžinerija ir instrumentų gamyba;
• gavybos pramonė (uolienos, nafta, dujos);
• chemijos pramonė;
• maisto pramonė;
• šildymo ir oro kondicionavimo sistemose kaip šilumos nešiklis ir aušintuvas.

Kai šildymo sistemose naudojamas įprastas vanduo, jau esant 0°C temperatūrai, jis pradeda kristalizuotis, o tai gali sukelti vamzdžių plyšimą. Šios problemos galima išvengti pridedant glikolio. Medžiagos koncentracijos laipsnis nustatomas atsižvelgiant į regiono klimatą, dažniausiai jis neviršija 30%. Lyginant su vandeniu, glikolis metalą koroziškai veikia mažiau, tačiau poveikis vis tiek yra. Todėl pramonėje medžiaga naudojama su įvairiais priedais. Tai leidžia sumažinti glikolio agresyvumą, kad būtų išvengta įrangos gedimo. Dažniausiai naudojami inhibitoriai yra karboksirūgštis. Toks sprendimas gali būti naudojamas uždaroje šildymo ar aušinimo tinklo grandinėje daugiau nei 10 metų.

Kaip aušinimo skystis naudojami keli glikolio tipai:

• etilenglikolis (šildymo kontūruose);
• propilenglikolis (maisto pramonėje, nes jis nėra toksiškas);
• monopropilenas (gaminant stabdžių skysčius, kremus, šampūnus, pastas ir kt.).

Reikalavimai glikolio pumpavimo siurbliams

Efektyviam glikolio pagrindu pagamintų šilumos nešiklių funkcionavimui, būtina sumontuoti atitinkamą įrangą – galingus cirkuliacinius siurblius. Jų naudojimą lemia šie veiksniai:

• glikolio klampa yra didesnė nei vandens, todėl jį sunkiau transportuoti per šildymo sistemą;
• medžiaga pasižymi didesniu takumu;
• glikolio šiluminė talpa yra mažesnė nei vandens. Atitinkamai, per vieną laiko vienetą reikia perpumpuoti daugiau produkto;
• kadangi kai kurie glikolio tipai yra toksiški žmonėms, siurblys turi būti kuo sandaresnis.

Tinkamos siurbimo įrangos tipai

Glikolio terpėms transportuoti reikalingi tūrinio tipo veikimo principo siurbliai:

• peristaltiniai;
• sraigtiniai;
• krumplaratiniai.

Konkretaus tipo įrangos pasirinkimas priklauso nuo tam tikrų veiksnių: įrenginio vietos, jo veikimo dažnio, reikiamo našumo ir slėgio.

KLAMPŪS SKYSČIAI

Klampios terpės apima skysčius, kurie yra labai tąsūs ir sunkiai teka. Todėl klampumas yra viena iš pagrindinių skysčių savybių ir nustatomas tokiu būdu: kuo didesnis skysčio atsparumas tekėjimui ir deformacijai, tuo jis yra klampesnis. Klampumas bus didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo skysčių sudarančių molekulių ar dalelių atsparumo, kai jos išsiskiria arba deformuojasi. Kuo didesnė molekulių sukibimo jėga, tuo didesnė klampa.

Siurblių klampioms terpėms pumpuoti naudojimo sritys

Klampiųjų skysčių siurbliai naudojami daugelyje pramonės šakų. Pavyzdžiui, statybose jie yra nepakeičiami dirbant su betono mišiniais. Įranga plačiai pritaikyta maisto pramonėje, kur įvairių produktų tankis ir klampa labai skiriasi. Siurbliai naudojamas darbui su jogurtais, varške ir sviestu, gaminant mėsą ir konditerijos gaminius. Ši technika taip pat naudojama perdirbant uogienes, medų, konservus ir įvairias daržovių bei vaisių tyreles. Pagrindinė tokios įrangos naudojimo sąlyga yra sterilumas ir visiškas sanitarinių bei higienos standartų laikymasis. Dėl aukštų standartų siurblys taip pat naudojamas chemijos pramonėje. Dažų, lakų, klijų ir kitų skystų medžiagų gamyba neapsieina be jo. Kosmetikos srityje prietaisas naudojamas kremams, geliams, serumams, dantų pastoms gaminti. Naftos pramonė taip pat naudoja klampiųjų skysčių siurblius. Siurblys tuo pačiu būdu naudojamas ir kasybos pramonėje – sierai, durpių masėms išgauti ir gabenti, net anglims išgauti.

Siurblių konstrukcija ir tipai

Kadangi fizikinės medžiagų savybės labai skiriasi, būtina naudoti tinkamo tipo ir konstrukcijos klampiems skysčiams skirtą siurblį.

Peristaltiniai siurbliai. Jie išsiskiria atsparumu dilimui ir aukštu patikimumo lygiu. Jie naudojami maisto pramonei, dažų ir lakų bei naftos produktų, emulsijų, koncentruotų rūgščių terpių, taip pat medžiagų, pasižyminčių didelėmis ėsdinančiomis savybėmis, pumpavimui. Siurblio veikimo principas yra panašus į turinio išspaudimo iš vamzdžio procesą. Darbas su klampia terpe vyksta taip atsargiai, kad tai visiškai nepažeidžia pumpuojamos medžiagos struktūros. Kietųjų dalelių elementai esantys terpėje nepažeidžia siurblio konstrukcijos, nes terpė tiesiogiai nesiliečia su siurblio dalimis, o tik su žarna.

Sraigtiniai siurbliai. Skirti skysčiams pumpuoti iš statinių ir įvairių talpyklų. Labai efektyvi, bet didelių gabaritų įranga. Tinka didelėms ir vidutinėms įmonėms. Siurblyje gali būti įrengtas didesnio klampumo skysčių priėmimo bunkeris. Pagrindinis bruožas yra tolygus klampių masių tiekimas. Susitvarko su nevienalytėmis pumpuojamos terpės struktūromis. Veikia praktiškai be triukšmo.

Krumpliaratiniai siurbliai. Labiausiai paplitęs tipas. Taip yra dėl to, kad siurblys gali veikti visose pramonės srityse. Jo konstrukcija leidžia susidoroti su aukšta temperatūra, iki 320°C. Vienintelis naudojimo apribojimas yra maisto ir farmacijos gamyba. Kadangi įranga pagaminta iš ketaus arba plieno, ji nėra naudojama galutiniam produkto apdorojimui. Prietaisas gali apdoroti dervas ir polimerus. Naudojant jis nekeičia medžiagos struktūros ir savybių. Jis gali dirbti su klampiomis medžiagomis, kurių temperatūra yra įvairi. Taip pat tinka greitai vėstančioms medžiagoms, tokioms kaip parafino vaškas.

Membraniniai siurbliai. Santykinai kompaktiška įranga mažoms ir vidutinėms įmonėms. Įranga pagaminta iš įvairių medžiagų ir gali būti naudojama net maisto ir kosmetikos pramonėje. Darbas su siurbliu ypač aktualus chemijos pramonėje, dirbant su dažais ir lakais. Klampioji terpė nesiliečia su įrenginio dalimis, o tai neleidžia papildomoms medžiagoms patekti į ją. Tokie siurbliai puikiai dirba su nehomogeninėmis terpėmis su kietais intarpais, jie tinka agresyvioms ir sprogioms masėms.

Siurblių parinkimas

Siurblio pasirinkimas priklauso nuo tam tikros medžiagos klampumo laipsnio. Pvz., palyginti su vandeniu, dyzelinio kuro klampa yra didesnė, tačiau mažesnė, jei lyginti su medaus ar bitumo. Todėl, renkantis įrangą, svarbu žinoti, ką tiksliai reikės pumpuoti. Priimta laikyti, kad maža klampa yra iki 500 cSt, nedidelė – iki 1500 cSt. Tai gali apimti alyvą, o bet koks tūrinio tipo (tiesioginio skysčio perstūmimo) siurblys atliks šį darbą. Vidutinė klampa nurodoma nuo 1500 iki 10 000 cSt. Tokiu atveju tinkami: lanksčios sparnuotės, sraigtiniai ir diafragminiai pneumatiniai siurbliai. 10 000–100 000 cSt – didelio klampumo skysčiai. Jiems tinka krumpliaratiniai, sraigtiniai, stūmokliniai siurbliai. Rodiklis, viršijantis 100 000 cSt, reiškia labai klampius skysčius. Su jais gali dirbti ne visa įranga, o tik stūmokliniai ir sraigtiniai siurbliai.

Pagrindinė klampių skysčių pumpavimo siurblių charakteristika yra sustiprinta jų konstrukcija. Medžiagos, kurias gali pumpuoti tokia įranga, be klampos, turi keletą savybių:

• lipnumas;
• susiklijavimas;
• kietėjimo lengvumas;
• tankis.

Todėl klampių skysčių siurbliai skiriasi galia ir yra suprojektuoti atsižvelgiant į specifines pumpuojamos medžiagos fizines savybes:

• gebėjimas putoti;
• nevienalytė tekstūra;
• mažų ar didelių dalelių terpėje buvimas.

ŠARMAI

Šarmai yra plačiai naudojami šiuolaikinėje pramonėje. Pasižymėdamos ypatingomis savybėmis, šios medžiagos reikalauja, kad būtų naudojami specialūs siurbimo įrenginiai. Išcentriniai ir membraniniai siurbliai turi tam reikalingas savybes.

Šarmai yra vandenyje tirpios stiprios bazės, tam tikrų metalų (būtent natrio, kalio, bario ir kt.) hidroksidai. Jie taip pat gerai ištirpsta alkoholyje ir gali atlaikyti labai aukštą, iki 1000°C temperatūrą. Šarmai reaguoja su rūgštimis, tokiu būdu susidaro druska ir vanduo (įvyksta neutralizavimo reakcija). Be to, tai yra aktyvūs cheminiai reagentai: sąveikaudami su oru, jie sugeria ne tik vandens garus, bet ir azoto dioksido bei vandenilio sulfido, anglies dioksido ir sieros dioksido molekules. Šios medžiagos yra chemiškai agresyvios, galinčios sunaikinti daugelį medžiagų (pavyzdžiui, odą, audinius, medieną, stiklą ir kt.). Todėl jie vadinami kaustiniais (kaustiniu bariu, kaustine soda). Šarmai turi būti laikomi hermetiškame inde.

Šios medžiagos yra labai paklausios pramonėje:

• chemijos (reikalingos dažikliams, gumai, buitinėms cheminėms medžiagoms gaminti: plovikliai, metalinių paviršių valymo priemonės ir kt.);
• maisto perdirbime, gaminant konditerijos gaminius, gėrimus, ledus ir kt.)
• farmakologijoje (įtraukta į vaistų sudėtį);
• popieriaus, celiuliozės gamybai;
• kosmetikoje;
• tekstilės pramonėje (dirbtinių pluoštų gamyboje);
• žemės ūkyje trąšų gamyboje;
• gaminant dyzelinį kurą;
• kaip elektrolitai.

Tokiam aktyviam šarmų naudojimui pramoniniuose procesuose reikalinga tinkama siurbimo įranga produkto pumpavimui (kalbant apie skystą šarminį tirpalą).

Reikalavimai šarmų siurbimo įrangai

• Siurbimo agregatai darbui su šarmais parenkami atsižvelgiant į šių medžiagų savybes:
• Prietaisas turi būti pagamintas iš medžiagos, kuri yra chemiškai atspari agresyvioms terpėms, korozijai ir atspari sprogimams. Šiuos reikalavimus atitinka nerūdijantis plienas, titanas.
• Šarminės terpės nutekėjimas per sandariklius yra neleistinas. Todėl įrangoje dažniausiai naudojamas fluorelastomeras, o darbui su aukštos temperatūros medžiagomis – EPDM ir FFKM (taip pat įvairios gumos).
• Šarmai yra labai kristalizuojančios medžiagos. Todėl šarminius siurblius po naudojimo būtina išplauti. Siurbliai privalo būti suprojektuoti su šia galimybe.

Paprastai šarminiai siurbliai nėra labai specializuoti, jie taip pat gali būti naudojami rūgštims, dumblui ir kitiems agresyviems bei abrazyviniams produktams pumpuoti.

Šarminių siurblių tipai

Šarmams pumpuoti naudojami įvairių tipų siurbliai. Vienas iš populiariausių variantų yra išcentrinis siurblys. Jie pumpuoja terpę naudojant greitai besisukančią sparnuotę su mentėmis. Darbaratis tvirtinamas ant veleno, kuris yra sujungtas su elektros varikliu. Kad šarmai nepatektų iš darbinės kameros į pavarą, naudojamas patikimas veleno sandariklis. Agresyvioje aplinkoje jis susidėvi greičiau nei įprasta. Todėl įrangą periodiškai reikia prižiūrėti, sustabdant ir išardant siurblį. Dirbant su šarmu, patartina naudoti vertikalius išcentrinius siurblius (jei leidžia sąlygos). Tuo pačiu metu jie yra sumontuoti taip, kad cilindrinis korpusas būtų panardintas į talpą su medžiaga, o pavara liktų virš jo. Produktas išeina iš darbo kameros per atskirą išleidimo angą. Atitinkamai tokiomis sąlygomis nutekėjimo link elektrinės pavaros nėra, o sandariklių iš esmės nereikia, o kritinės situacijos atveju skystoji terpė paprasčiausiai nutekės iš siurblio atgal į talpą.

Diafragminiai pneumatiniai siurbliai taip pat naudojami šarmams pumpuoti. Jie priklauso tūrinio tipo siurbliams. Pagrindinis darbinis elementas čia – elastinga membrana. Jos judesiai pakaitomis mažina ir didina sandarios kameros tūrį. Dėl to korpuso viduje susidaro aukšto ir žemo slėgio zonos, medžiaga įsiurbiama ir pumpuojama. Eksploatuojant tokį siurblį, reikia sekti tai, kad laiku būtų pakeista diafragma. Priešingu atveju, susidėvėjus, diafragma gali plyšti, o pumpuojamas agresyvus skystis pirmiausia patenka į oro kamerą, o po to į pneumatinį valdymo mechanizmą. Tai sugadins įrangą ir sukels avarinę situaciją.

ŠOKOLADAS

Šokoladui pumpuoti maisto pramonėje naudojami specialūs siurbliai. Į gamybos linijas sumontuota įranga turi užtikrinti, kad būtų išlaikomos slėgio ir temperatūros sąlygos dirbant su produktu. Šokolado gaminimas maisto pramonėje nėra lengvas procesas. Reikalinga atlikti daugiau nei vieną technologinę operaciją, kol galutinis produktas gaunamas iš pagrindinės gamybos žaliavos – kakavos pupelių. Pagrindinė šokolado pumpavimo problema yra susijusi su tuo, kad visi produktai klasifikuojami kaip disperguojantys. Kitaip tariant, skysčio viduje yra dalelių disperguotos fazės ar medžiagos pavidalu, o pats skystis yra tik išorinė fazė.

Renkantis šokolado masės pumpavimo siurblį, būtina atsižvelgti į šio produkto savybes:

• ženklūs pumpuojamo gaminio abrazyvumo parametrai;
• padidėjusios klampumo savybės (ypač melasoje ir karamelėje, kurios dažnai naudojamos kaip šokolado gaminių komponentai);
• galimybė greitai sutirštėti (iki visiško sustingimo) sumažėjus temperatūrai – dėl augalinių ar gyvūninių riebalų kiekio masėse;
• pagrindinių skysčio charakteristikų pokytis esant temperatūrų skirtumams;
• padidėjusi priemaišų nusėdimo rizika.

Kas atsitinka pumpuojant šokoladą? Šokolado masėje išsisklaidžiusios dalelės judėjimo metu prispaudžiamos viena prie kitos. Tai labai apsunkina judėjimo procesą nukreiptame sraute: atsiranda pasipriešinimas, kuris neleidžia laisvai tekėti. Padidėjus slėgio rodikliams, skystis išstumiamas iš išsklaidytos masės. Tai tampa didelių kietųjų dalelių grupių susidarymo masėje priežastimi. Šokolado ar šokolado glazūros pumpavimui skirtų siurblių konstrukciniai elementai yra nuolat veikiami slėgio ir dilimo. Siekiant sumažinti siurbimo įrangos gedimo riziką, sukuriami specialūs įtaisai, kuriuose tarpai tarp darbinių paviršių didesni, veikiantys mažesnėmis apsukomis, o tai padeda sumažinti judančios masės srauto greitį ir slėgį.

Šokolado ir šokolado gaminių pumpavimo siurblių tipai

Šokolado pumpavimo siurblių pasirinkimas daugiausia priklauso nuo to, kokius technologinius procesus reikia užtikrinti. Tinkamiausia įranga šiai žaliavai yra:

• krumpliaratiniai siurbliai. Naudojami šokolado pumpavimui, sandėliavimui ar tolesniam perdirbimui;
• kumšteliniai siurbliai. Jie naudojami iš šokolado pagamintiems gataviems produktams: šokolado-karamelės mišiniams, glajui, produktams su razinomis, riešutams, sausainiams ir kitiems priedams pumpuoti.

Siurbimo įrangos darbo sąlygų specifika

Šokoladas pumpuojamas tik esant tam tikrai temperatūrai. Bet kuriame siurblyje (ar tai būtų krumpliaratiniai, ar skysčio žiediniai vakuuminiai siurbliai šokoladui su poromis, ar šokolado glajui skirtai įrangai) yra įrengti specialūs “marškiniai” papildomam šildymui. Tai būtina, kad gaminys nesustingtų judant prietaisų viduje, net ir tais atvejais, kai technologiniai procesai vykdomi su trumpomis pertraukomis. Šokoladas, sustingęs siurblio viduje, sukels problemas pakartotinai paleidžiant įrangą, o tai sumažins gamybos produktyvumą.

Visi procesai vyksta tik tam tikru greičiu, kad nebūtų pažeista produkto struktūra ir jo fizinės bei cheminės savybės. Rotoriaus apsisukimai darbo metu negali būti per dideli ir apskaičiuojami kiekvienam konkrečiam atvejui, atsižvelgiant į gamybos proceso ypatumus. Prietaisai gaminami iš maistinio nerūdijančio plieno ir turi atitinkamus sertifikatus. Taip pat leidžiama naudoti ketaus įrangą. Svarbu tai, kad standartai draudžia maisto gamyboje naudoti įrangą, kurios gamyboje panaudoti metalai ir kitos medžiagos, turinčios toksinių medžiagų, elementų, pasižyminčių kaupiamosiomis savybėmis, medžiagos, galinčios turėti mutageninį, alerginį, kancerogeninį ir kitą neigiamą poveikį naudojami žmogaus sveikatai.

Daugiau informacijos apie siurblių parinkimą atitinkamoms terpėms rasite žemiau pateiktoje lentelėje (paspauskite ant nuorodos):

Pagrindinių pramoninių siurblių tipų pasirinkimo ir savybių suvestinė lentelė

Mechaninis sandariklis yra vienetas, naudojamas sandarinti tose siurblio dalyse, kuriose velenas praeina pro korpusą. Sandarumą užtikrina aukštas spaudimas ant dviejų elementų paviršių – besisukančių ir stacionarių. Dalys turi būti labai tikslios, tikslumas pasiekiamas šlifuojant.

Sauso tipo siurblių veleno sandarikliai neleidžia skysčiui patekti iš siurblio į aplinkinę erdvę, o panardinamuose siurbliuose neleidžia vandeniui patekti į variklį, taip išvengiant trumpo jungimo.

Skysčio slėgis, jo tipas ir temperatūra turi įtakos kietoms arba minkštoms sandariklio sudedamųjų elementų medžiagoms. Plačiai paplitęs aliuminio oksidas, grafitas su impregnavimu, karbidas. Guma gali būti naudojama kaip antrinis sandariklis. Daugiau apie sandariklius ir jų konstrukcines ypatybes rasite šioje temoje (paspauskite ant nuorodos).

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamas mechaninių sandariklių gamyboje naudojamų medžiagų aprašymas, techninės charakteristikos ir taikymo sritys.

Pramoninių procesų nepertraukiamumui užtikrinti būtina, kad juose naudojami siurbliai veiktų patikimai ir efektyviai. Naujausios siurblių konstrukcijos ir darbinių paviršių dangų technologijos leidžia žymiai pagerinti pramoninių siurblių eksploatacines savybes. Sumažinę korozijos ir erozijos padarinius, vartotojai gali padidinti našumą ir sumažinti eksploatavimo išlaidas. Geriau supratę tiek siurbimo procesą, tiek jį veikiančius veiksnius, galutiniai vartotojai gali žymiai patobulinti savo siurblių ir įrenginių priežiūros strategijas. Nepriklausomai nuo to, kokia siurblio konstrukcija ar dydis, svarbiausia yra patikimumas ir efektyvumas – šiuolaikinei pramonei ypatingai svarbu kuo labiau sumažinti prastovų laiką ir eksploatavimo išlaidas.

Konstrukcinių siurblio medžiagų pasirinkimas yra svarbus bet kokio siurblio naudojimo ilgaamžiškumo veiksnys. Kiti veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis šias medžiagas siurblio dalims kontaktuojančioms su siurbiama terpe, yra vartotojo patirtis, numatomas siurblio tarnavimo laikas, pertraukiamas ar nuolatinis siurblio darbas, chemiškai agresyvių ar pavojingų skysčių siurbimas, skysčio būklė, siurblio įsiurbimo energijos lygis ir eksploatavimo bei aptarnavimo sąlygos.

Tinkamo siurblio tipo pasirinkimas ir tinkama jo galia yra esminė bet kokio siurblio naudojimo sėkmės sudedamoji. Ne ką mažiau svarbu pasirinkti konstrukcines medžiagas. Paprastai pirmiausia atsižvelgiama tik į pradinę šių medžiagų kainą. Tačiau tik bendra įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo, aptarnavimo ir remonto sąnaudų suma lems faktines sąnaudas siurbliui per visą jo eksploatavimo laiką.

Paprastai standartinės siurblio dalių medžiagos (tokios kaip ketus, bronza ir mažai anglingas plienas) kaip taisyklė, yra pigiausios ir lengviausiai prieinamos keitimui. Tačiau šios medžiagos gali pabrangti, jei jos sukels priešlaikinį siurblio gedimą ir netikėtą aptarnavimą bei pakeitimą. Nereti atvejai, kai pasirinkus siurblio sparnuotę pagamintą iš sąlyginai pigaus ketaus, net ir dengtą, ji negalėjo atlaikyti pumpuojamoje terpėje esančių abrazyvų ir (arba) kavitacijos poveikio.

KOROZIJA

Korozija yra destruktyvus poveikis metalui, atsirandantis dėl cheminės ar elektrocheminės reakcijos su aplinka.  Siurbimo procesuose – korozija paprastai apibūdinama kaip cheminė reakcija tarp komponento paviršiaus ir skysčio, pratekančio per siurblį. Paprastai skiriama bendroji arba vienoda korozija ir vietinė korozija, tokia kaip įtrūkimų ir plyšių korozija. Ne nerūdijančios medžiagos paprastai kenčia nuo vienodos korozijos, tuo tarpu metalai, sudarantys oksido sluoksnius, kurie prilimpa ir pasyvina (silpnina) paviršių, yra linkę į vietinę koroziją.

Skysčio srauto pagreitinta korozija – apibūdinama, kaip apsauginio oksido sluoksnio pašalinimas nuo metalo. Šio proceso greičiui įtakos turi deguonies kiekis, tėkmės greitis ir tam tikru mastu chlorido kiekis. Dėl aukšto karbonatinio vandens kietumo susidarantis kalkių nuosėdų sluoksnis sumažina ar net užkerta kelią korozijos nuo srauto susidarymui. Deguonies poveikį galima pamatyti šiame pavyzdyje: Vandeniui, kuriame deguonies kiekis yra mažesnis kaip 20 milijardų dalių (dalys vienam milijardui) ir kurio srauto greitis yra apie 15 m/s, korozijos laipsnis paprastai yra apie 0,01 mm / per metus. Tačiau padidėjęs deguonies kiekis gali sukelti korozijos padidėjimą iki kelių milimetrų per metus, o tai taps rimta proceso problema. Tačiau šio tipo korozija būdinga tik minkštam (neanglingam) plienui ir ketui. Padidinus chromo kiekį arba naudojant nerūdijantį plieną, žymiai sumažės pažeidžiamumas dėl korozijos, kurią sukelia srautas.

Pati korozija, kaip taisyklė, paprastai nėra sudėtinga problema. Faktiškai yra daug tinkamų medžiagų darbui su dauguma skysčių. Tačiau, norint pasirinkti tinkamas medžiagas, svarbu suprasti skirtingas korozijos rūšis ir veiksnius, turinčius įtakos korozijos greičiui. Gali būti sunku pasirinkti medžiagą, kuri atlaikytų daug veiksnių, kaip pavyzdžiui koroziją  kartu su erozija ir (arba) kavitacija.

Bendrinė taisyklė yra pirmiausia pasirinkti medžiagas, kurios bus atsparios korozijai, o tada pasirinkti tas, kurios turi aukščiausią atsparumą dilimui ir (arba) kavitacijai. Be to, korozinės skysčio savybės gali skirtis priklausomai nuo vienos ar daugiau iš šių skysčio sąlygų: temperatūros, cheminių medžiagų koncentracijos, švaros, srauto tekėjimo greičio, įsiurbimo slėgio, įsiurbiamo deguonies ir abrazyvinių medžiagų koncentracijos pumpuojamame skystyje.

ABRAZYVINIS SUSIDĖVĖJIMAS

Abrazyvinis nusidėvėjimas – tai mechaninis metalo pašalinimas trinties procese, kurį sukelia kietųjų dalelių esančių siurbiamoje terpėje poveikis. Bet kurios medžiagos nusidėvėjimo greitis priklauso nuo šių kietųjų medžiagų savybių:

• Kietųjų dalelių koncentracija siurbiamoje terpėje;
• Kietųjų dalelių dydis ir masė;
• Kietųjų dalelių forma (sferiniai, kampiniai ar aštrūs paviršiai);
• Kietosios medžiagos kietumas (kietis);
• Santykinis greitis tarp kietųjų medžiagų ir metalo paviršiaus t.y. kokiu greičiu dalelės veikia darbinius paviršius.

Susidėvėjimo greitis taip pat priklauso nuo medžiagų, pasirinktų besisukantiems ir stacionariems išcentrinio siurblio komponentams. Nors metalo kietumas nėra vienintelis atsparumo abrazyviniam dilimui kriterijus, kietumas iš tikrųjų yra patogus rodiklis renkantis plastiškas medžiagas paprastai naudojamas išcentriniams siurbliams. Tokie rodikliai (indeksai) parodyti  žemiau pateiktoje lentelėje, kur abrazyvinio atsparumo dilimui santykis parodytas kaip Brinelio kietumas įvairioms medžiagoms. Reikėtų pažymėti, kad trapių medžiagų, tokių kaip pavyzdžiui ketus, santykis yra daug mažesnis nei tokio pat kietumo plienų ar bronzų. Ši lentelė taip pat gali būti naudojama kaip vadovas renkantis medžiagas, išvardytas pagal padidintą atsparumą dilimui:

1. Ketus;
2. Bronza;
3. Mangano bronza;
4. Nikelio-aliuminio bronza;
5. Lietas plienas;
6. 300 serijų nerūdijantis plienas;
7. 400 serijos nerūdijantis plienas.

DILIMAS – KOROZIJA

Daugumos metalų ir lydinių korozijos laipsnis bet kurioje skystoje terpėje statinėmis sąlygomis priklauso nuo plėvelės, kuri susidaro ant paviršiaus, atsparumo ir apsaugo pagrindinį metalą nuo tolesnio poveikio. Šios plėvelės pažeidimas ar pašalinimas ją šlifuojant (veikiant trinčiai), sukelia korozinės terpės poveikį neapsaugotam pagrindiniam metalui.

Kai siurbiamas skystis yra agresyvus ir jame taip pat yra abrazyvinių kietų medžiagų, norint užtikrinti priimtiną siurblio tarnavimo laiką, reikia labiau legiruotų medžiagų (tokių kaip nerūdijantis plienas). Tokių lydinių naudojimas yra svarbus, ypač  kai siurblys veikia tik su pertrūkiais ir nėra praplaunamas po kiekvieno siurbimo ciklo.

Išcentriniuose siurbliuose sparnuotė ypač jautri dilimui ir korozijai. Nors dėl to siurblio korpusas gali būti taip pat pažeistas, tačiau ši problema dažniausiai yra antraeilė, lyginant su žymiai dažnesniu darbo rato pažeidimu. Difuzorinio tipo korpusas su daugybe menčių yra labiau linkęs į dilimą ir koroziją nei spiralinio tipo korpusas.

Darbo rato (dėvėjimosi) žiedai taip pat yra jautrūs dilimui ir korozijai, todėl renkantis medžiagą, taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai. Didesni skysčio srauto greičiai žiedinėje erdvėje su mažais tarpeliais, gali sukelti greitą susidėvėjimą, nebent būtų pasirinkta tinkama medžiaga.

KAVITACIJA, DILIMAS, KOROZIJA

Kavitacinė erozija (kuri dažniausiai gali atsirasti  siurbliuose su aukšta įsiurbimo galia) yra metalo pašalinimas kaip rezultatas didelių, lokalių įtempių, susidarančių metalo paviršiuje, atsirandant dėl kavitacijos garų burbuliukų tose vietose, kur didesnis slėgis sparnuotės įėjimo angoje. Abrazyvinio kavitacijos ir korozinės aplinkos pažeidimo greitis dar labiau padidėja ir gali pasireikšti net  mažos įsiurbimo energijos siurbliuose. Pagrindinė sparnuotės medžiaga ardoma ant tiek greitai, kiek abrazyvinės dalelės greitėja darbo rato paviršiaus kryptimi (greitėjimą sukelia kavitacijos salygomis susidarančių siurbiamos terpės garų sproginėjančių burbuliukų impulsinė energija), nuolat pašalinant korozijos produktus nuo darbinio paviršiaus ir jį ardant.

Nors projektuojant ir naudojant išcentrinius siurblius, dedamos visas pastangos, kad būtų pašalinta arba sumažinta kavitacija, ypač naudojant didelės įsiurbimo energijos galios siurblius, ne visada tai įmanoma padaryti. Reikėtų pažymėti, kad grynojo teigiamo įsiurbimo aukščio (NPSHr) kreivė nėra pakankama, kad būtų galima pašalinti visus kavitacijos sukeliamus pažeidimus. Norint visiškai pašalinti kavitaciją siurblyje, vidutiniškai reiktų keturiskart didesnės šios NPSHr vertės.

Jei vis tik nepavyksta užtikrinti norimų NPSHr reikšmių atsargos, tuomet reikia pasirinkti darbo rato medžiagą, pasižyminčią geru atsparumu kavitacijai. Darbo rato medžiagos poveikis siurblio su aukšta įsiurbimo energija tarnavimo laikui, esant kavitacijos sąlygoms, parodyta žemiau esančioje lentelėje. Pavyzdžiui, perėjus nuo minkštojo neanglingojo plieno (tvirtumo koeficientas 1,0) prie nerūdijančio plieno (tvirtumo koeficientas 4,0) darbo rato tarnavimo laikas, įtakojant kavitacijai, padidės keturis kartus. Kietos dangos, tokios kaip tam tikra keramika, taip pat gali pailginti darbo rato veikimo laiką kavitacinėmis sąlygomis.

IŠVADA

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad renkantis išcentrinio siurblio sparnuotės ir (arba) korpuso medžiagą, reikia atsižvelgti į šiuos kriterijus:

1. Atsparumas korozijai;
2. Atsparumas trinčiai;
3. Atsparumas kavitacijai;
4. Stiprumas (pirmiausia korpusams);
5. Liejimo ir apdirbimo savybės;
6. Kaina.

Daugeliui vandeningų ir kitų neagresyvių terpių bronza, kaip medžiaga darbo ratui, atitinka šiuos kriterijus. Todėl esant šioms sąlygoms, ji ir yra plačiausiai naudojama medžiaga darbo ratų gamybai. Ketaus sparnuotės paprastai turėtų būti naudojamos mažos galios pigiuose siurbliuose. Kadangi ketaus savybės tokios, kaip atsparumas korozijai, erozijai ir kavitacijai, prastesnės nei bronzos, mažos pradinės išlaidos būtų vienintelis sparnuotės, pagamintos iš ketaus, naudojimo pateisinimas. Nerūdijančio plieno sparnuotės yra plačiai naudojamos ten, kur bronza neatitinka korozijos, erozijos ir (arba) atsparumo kavitacijai reikalavimų. Siurblio korpusui, kaip taisyklė, tinkamiausia medžiaga, pumpuojant vandenį ir nuotekas, yra ketus.

Daugiau informacijos apie naudojamas medžiagas siurblių gamyboje ir kavitaciją rasite žemiau pateiktose žinyno temose:

Medžiagų naudojamų siurblių ir sandariklių gamyboje aprašymai ir cheminis suderinamumas su įvairiomis terpėmis

Kavitacija ir jos išvengimo sąlyga

Sistemos NPSH apskaičiavimas

CAST IRONS (KETŪS)

Ketùs arba špižius – eutektiškai stingstantis geležies, anglies ir silicio lydinys, sudarytas iš daugiau kaip 95 % Fe ir 2,1−4,0 % C bei 0,6−3,0 % Si.

Ketaus rūšys:

• pilkasis ketus (angl. gray pig iron (JAV), grey pig iron (D. Britanija), grey cast iron; rus. серый чугун) – jame beveik visa anglis yra laisvo plokštelinio grafito pavidalo, todėl lūžtant pilkajam ketui lūžio paviršius būna pilkas nuo grafito plokštelių, o lūžio paviršius būna nelygus, nes skilimo plokštumėlės sutampa su grafito plokštelių paviršių orientacija.
• kalusis ketus (angl. malleable cast iron; rus. ковкий чугун) – turi 2–2,7 % dribsnių pavidalo grafito.
• legiruotasis ketus (angl. alloy cast iron; alloy pig iron; rus. легированный чугун) – ketus, į kurį gali būti pridėta Mn, Cr, Ni, Mo, Si, Cu, Al:
• baltasis ketus (angl. white cast iron; rus. белый чугун) – į jo sudėtį įeina ne tik anglis, bet ir kitų elementų priemaišos: 3,5–3,6 % C, 0,6–1 % Si, 0,5–0,6 % Mn, 0,5–1,75 % Ni, ~0,2 % V, ~0,5 % P. Baltuoju šis ketus vadinamas todėl, kad lūžimo paviršius būna baltas, nes lūžta ties karbido dalelėmis, kurios nėra pilkos, kaip pilkajame ketuje.
• antifrikcinis ketus (angl. bearing cast iron; rus. антифрикционный чугун) – turintis ne tik anglies ir silicio (3,6 % C, 2,2–2,4 % Si), bet ir kitų priemaišų – 0,6–0,9 % Mn, 0,15–0,25 % P, iki 0,12 % S, 0,20–0,35 % Cr, 0,3–0,4 % Ni, 0,2–0,3 % Cu.
• chromnikelinis ketus (angl. chromium – nickelcast iron; rus. хромникелевый чугун) – į šio ketaus sudėtį įeina ir 0,2–1,5 % Cr ir 0,2–4 % Ni.

Ketus linkęs būti trapus, išskyrus vieną jo rūšį – kalųjį ketų. Dėl žemos lydymosi temperatūros, gero takumo ir liejamumo, puikaus mechaninio apdorojamumo, atsparumo deformacijoms ir dilimui ketūs yra plačiai naudojama inžinerinė medžiaga, iš kurios gamina vamzdžius, mašinų dalis (pvz., cilindrų galvutes, blokus, pavarų dėžių korpusus). Tačiau ketus yra netinkamas naudoti aplinkoje, kur galimi staigūs temperatūros svyravimai ar mechaniniai smūgiai.

Grey cast iron (pilkasis ketus)

Pilkojo ketaus struktūra pasižymi būdinga žvynelinio pavidalo laisvojo grafito forma. Likusi struktūros dalis sudaryta daugiausia iš perlito, kuris yra grynos geležies (ferito) ir geležies karbido (cementito) mišinys. Medžiaga pasižymi maža kaina ir puikiomis liejimo savybėmis.

Naudojimo ribos:
Pilkasis ketaus gali būti naudojamas esant terpės 5,5–14 pH intervalui, jei chlorido kiekis neviršija 200 mg/l. Didžiausio leistino chlorido kiekio riba priklauso nuo pH ir deguonies kiekio. Esant didesniam chloridų kiekiui, pilkasis ketaus turėtų būti dažytas epoksidine derva su cinko anodais.

Nodular iron (mazoninis/mazginis ketus)

Šio tipo ketaus struktūrai būdinga mazginė laisvojo grafito forma. Likusią struktūros dalį daugiausia sudaro perlitas ir feritas. Naudojamas gaminti įtempiamoms dalims, kur reikalingas didelis stipris ar elastingumas. Atsparumas korozijai ir dilimui yra panašus kaip ir pilkojo ketaus.

High chromium cast iron (ketus, kuriame yra aukšta chromo koncentracija)

Ketuje su aukšta chromo koncentracija chromas sudaro 15–30% ir maždaug 3% anglies. Kietėjimo metu chromas ir anglis virsta karbidais. Karbidai yra labai kieti, o medžiagos kietumas yra 60 HRC, todėl jie labai atsparūs abrazyviniam dilimui ir erozijai-korozijai. Atsparumas korozijai yra šiek tiek geresnis nei pilkojo ketaus.

Ni-hard (Ni-kietas)

Ni-hard yra baltasis ketus legiruotas chromu ir nikeliu, pasižymintis aukštu kietumu apie 55 HRC. Atitinkamai, palyginus su pilkuoju ketumi, atsparumas dilimui yra daug geresnis. Atsparumas korozijai yra lygus pilkojo ketaus atsparumui.

Ni-resist (Ni-atsparus)

Ni-resist yra ketaus lydinių, legiruotų nikeliu, grupė. Nikelio pridėjimas šiek tiek pagerina atsparumą korozijai, palyginus su pilkuoju ketumi. Ši medžiaga gali būti naudojama jūrinėje aplinkoje. Pridedamas nikelio kiekis svyruoja tarp 13–35%.

CARBON STEELS (ANGLINIAI PLIENAI)

Anglies plienų arba struktūrinių plienų anglies kiekis juose sudaro iki 1,3%, o legiruotų su manganu – iki 1,5%. Gali būti naudojami ir kiti legiruojantys elementai, tačiau bendras jų kiekis retai viršija 5%. Norint padidinti stiprumą ir kietumą, šie plienai gali būti grūdinami. Dėl mažo legiruotųjų elementų kiekio atsparumas korozijai yra ne mažesnis kaip pilkojo ketaus. Didėjant anglies procentinei daliai, termiškai apdorojant plienas gali tapti tvirtesnis; tačiau jis tampa mažiau lankstus. Nepriklausomai nuo terminio apdorojimo, didesnis anglies kiekis sumažina suvirinamumą.

STAINLESS STEELS (NERŪDIJANTYS PLIENAI)

Austenitic stainless steels (Austenitinis nerūdijantis plienas)

Austenitinis nerūdijantis plienas yra mažo stiprumo ir nėra kietas. Legiravimo elementai yra: chromas 16–26%, nikelis 7–26%, molibdenas iki 7%. Pridedant nedaug vario ir azoto, atsparumas korozijai dar labiau pagerėja. Paprastai austenitiniai plienai būna nemagnetiniai, tačiau po apdirbimo austenitinis plienas tampa magnetiniu. Apsaugos nuo korozijos charakteristikos svyruoja nuo gerų iki puikių priklausomai nuo legiravimo priedų kiekio. Šios markės plienas taip pat labai atsparus karščiui ir gali būti naudojamas aukštų temperatūrų veikiamuose įrenginiuose. Austenitiniai plienai yra santykiniai minkšti ir negali būti kietinami, tačiau juos lengva suvirinti.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 0–14, su sąlyga, kad chlorido jonų nebūtų prie žemų pH reikšmių arba jų buvimas pliene būtų stipriai ribotas, jei pH ribos aukščiau 6.

Ferritic-Austenitic stainless steels (Feritinis-austenitinis nerūdijantis plienas)

Feritinis-austenitinis nerūdijantis plienas turi dupleksinę ferito ir austenito struktūrą. Jie yra magnetiniai, bet negrūdinti (nesukietinti). Legiravimo elementai yra: chromas 24–27%, nikelis 4–7%, molibdenas iki 4%. Feritiniai austenitiniai nerūdijantys plienai, taip pat vadinami dupleksiniais plienais, yra palyginti gausiai legiruoti ir turi magnetinių savybių. Jie negali būti kietinami, tačiau yra gana didelio stiprumo ir paprastai pasižymi labai geromis korozinio atsparumo savybėmis.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 0–14, su sąlyga, kad chlorido jonų nebūtų prie žemų pH reikšmių arba jų buvimas pliene būtų stipriai ribotas, jei pH ribos aukščiau 6.

Martensitic stainless steels (Martensitinis nerūdijantis plienas)

Martensitinis nerūdijantis plienas pasižymi aukštu mechaniniu stiprumu ir gali būti grūdinamas. Legiruojamasis elementas –  chromas sudaro tarp 12-18%. Kai kuriais atvejais pridedama 1,25–2,5% nikelio. Martensitinių nerūdijančių plienų sudėtyje, be chromo, yra ir anglies. Pastaroji laikoma priemaiša visose kitose nerūdijančio plieno rūšyse. Anglis užtikrina, kad martensitiniai plienai gali būti sukietinami ir įgauti didelį stiprumą, o tai reiškia, kad jie gali būti naudojami mechaniniuose komponentuose, kur reikalinga tam tikra antikorozinė apsauga, pavyzdžiui, vandens siurbliuose. Nepaisant to, dėl sudėtyje esančios anglies pablogėja atsparumas korozijai. Skirtingai nuo kitų rūšių, suvirinti martensitinius nerūdijančius plienus būna sunkiau. Šie plienai turi magnetinių savybių.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 2-14 su sąlyga, kad nėra chloridų. Martensitiniai plienai pasižymi žemu atsparumu jūros vandeniui ir kitiems skysčiams, kuriuose yra chlorido.

ALUMINIUM ALLOYS (ALIUMINIO LYDINIAI)

Aliuminis pasižymi mažu tankiu ir tuo, kad jį galima lieti išlaikant aukštas tolerancijas. Aliumininės dalys daugiausia gaminamos liejant slėginiu formavimo būdu, tačiau taip pat įmanomas liejimo būdas smėlio formose arba naudojant daugkartines metalines formas – kokiles (kokilinis liejimas). Aliuminio lydiniuose dažniausiai naudojami magnio, silicio, mangano, cinko ir vario elementai. Aliuminis yra savaime lengvas, stiprus ir atsparus korozijai bei įtrūkimams. Sumaišius su nedideliais kitų metalų kiekiais, jo tvirtumas prilygsta plienui, nors yra lengvesnis ir tąsesnis už plieną.

Naudojimo ribos:

Gėlame vandenyje pH intervalas yra 5–9. Aliuminis turi mažą atsparumą druskos vandeniui dėl jo jautrumo galvaninei korozijai. Jei siurbliai iš aliuminio naudojami druskos turinčiame vandenyje, jie turėtų būti su cinko anodais. Stacionariuose ilgo naudojimo įrenginiuose, jei šalia yra plieninių konstrukcijų, aliuminio siurbliai neturėtų būti naudojami, nes cinko anodai greitai sunaudojami.

COPPER ALLOYS (VARIO LYDINIAI)

Brass (Žalvaris)

Žalvaris yra vario lydinys, kuriame daugiausia vario ir cinko. Cinkas lydinį sustiprina, daro jį plastiškesnį, atsparesnį dilimui, tačiau mažiau laidų elektrai ir šilumai, mažiau atsparų korozijai. Žalvaris lengvai liejamas ir deformuojamas.

Naudojimo ribos:

Žalvaris yra atsparus pH intervale 6–10. Ši medžiaga pasižymi geresnėmis antikorozinėmis savybėmis nei ketus ir anglinis plienas. Korozija nekils gaminiuose, kuriuose šios medžiagos yra naudojamos. Žalvaris yra šiek tiek atsparus jūros vandeniui.

Bronze (Bronza)

Bronzą galima skirstyti į alavo bronzą ir aliuminio bronzą. Pirmoji rūšis –  vario ir alavo lydinys. Atsparumas korozijai yra geresnis nei žalvario. Aliuminio bronzą sudaro varis, aliuminis ir paprastai nedideli nikelio, mangano ir geležies kiekiai. Medžiagą galima kalti, valcuoti ir lieti. Korozinis atsparumas jūros vandeniui yra labai geras. Alavinė bronza yra seniausia, geriausių mechaninių, gerų liejamųjų savybių, labai atspari korozijai, turi antifrikcinių savybių, kadangi joje yra alavo, dvigubai brangesnė už žalvarį.

Naudojimo ribos:

Aliuminio bronzos pH intervalas yra 3–11. Aliuminio bronza nėra atspari vandenilio sulfidui, kuris gali išsiskirti iš ežerų ir jūrų dugno, ypač uostų vietose. Kai kuriuose nuotekų vandenyse taip pat gali būti vandenilio sulfido.

MECHANINIŲ SANDARIKLIŲ MEDŽIAGOS

Aluminium oxide (Aliuminio oksidas)

Aliuminio oksidas yra keraminė medžiaga, pasižyminti labai aukštu atsparumu korozijai, pH intervalas yra 0–14. Medžiaga yra kieta ir pasižymi geru atsparumu dilimui.

Naudojimo ribos:

Aliuminio oksidas yra trapus, o slydimo savybės nėra tokios geros kaip cementuotų karbidų. Dėl to aliuminio oksidas gali būti naudojamas tik kaip mažo veleno skersmens mechaninio sandarinimo medžiaga. Tinka tiek besisukančioms, tiek ir stacionarioms sandariklių dalims.

Cemented carbide (Cementuotas karbidas)

Cementuoti karbidai yra sudaryti iš mažų ir kietų dalelių metalinėje matricoje. Cementuoti karbidai yra kieti, pasižymi geromis šiluminėmis, geromis slydimo savybėmis, todėl yra puikūs kaip  sandarinimo medžiagos naudojamos mechaniniuose sandarikliuose.

Naudojimo ribos:

Atsparumas korozijai yra geras pH intervalo ribose: 3–14. Tinkama medžiaga siurbliams apsaugotiems cinko anodais jūros vandenyje.

Silicon carbide (Silicio karbidas)

Yra trys skirtingi silicio karbidų tipai: transformuoti, sukepinti ir sujungti reakcija (RSiC). Pastarasis yra geriausias pasirinkimas mechaniniams veleno sandarikliams, nes jis turi geras slydimo, šilumines savybes, pasižymi puikiu cheminiu atsparumu agresyvioms terpėms ir yra atsparus jūros vandeniui.

Naudojimo ribos:

Silicio karbidas gali būti naudojamas pH intervale 0-10. Silicio karbidas yra trapus ir mažo mechaninio stiprumo, todėl reikia atsargiai elgtis su šia medžiaga, kad mechaniškai nepažeisti.

GUMOS

Nitrile rubber (Nitrilo kaučiukas)

Nitrilo kaučiukas (NBR) pasižymi aukštu atsparumu alyvos, benzino ir šarminių skysčių poveikiui. Išsipūtimas vandenyje yra nedidelis. NBR pasižymi geru atsparumu dilimui, todėl dažnai naudojamas kaip įklojamoji medžiaga, siekiant apsaugoti nuo dilimo.

Naudojimo ribos:

NBR nėra atsparus esteriams, eteriams, ketonams, toluenui ar stiprioms rūgštims ir yra mažai atsparus saulės spinduliams. Aukščiausia vandens temperatūra yra 70°C.

Fluorinated rubber (Fluoruotas kaučiukas)

Fluorintas kaučiukas (FPM), dar kitaip vadinamas „Viton“, naudojamas ten, kur reikalingas geras cheminis atsparumas. FPM pasižymi dideliu atsparumu rūgštims, benzinui, aliejui ir daugumai tirpiklių. Jis taip pat turi gerą atsparumą saulės šviesai.

Naudojimo ribos:

Atsparumas šarminiams skysčiams yra ribotas. Tirpikliai, tokie kaip eteriai, esteriai ir ketonai, gali pulti FPM. Likutinė deformacija prie aukšto suspaudimo išlieka santykinai aukšta vandens temperatūroje virš 70°C. FPM yra tinkamas naudoti iki 90°C. Mechaninio dėvėjimosi savybės yra vidutiniškos.

Perfluorinated rubber (Perfluoruotas kaučiukas)

Perfluoruotas kaučiukas (FFKM) pasižymi dideliu cheminiu atsparumu daugumai chemikalų net esant aukštai temperatūrai. Medžiaga beveik neturi jokių apribojimų, išskyrus kainą.

Chlorinated polyethylene rubber (Chlorintas polietileno kaučiukas)

Chlorintas polietileno kaučiukas (CM / CPE) yra į gumą panaši medžiaga, kuri primena chloropreno gumą, tačiau turi geresnį atsparumą mineralinėms alyvoms ir benzinui. Jo savybės išorinei supančiai aplinkai ir atsparumas temperatūrai yra geri. Ši medžiaga dažnai naudojama kaip išorinis kabelių apvalkalas.

Naudojimo ribos:

Chlorintas polietileno kaučiukas pasižymi mažu atsparumu stiprioms oksiduojančioms rūgštims, vandens garams ir kai kuriems tirpikliams.

Silicone rubber (Silikoninė guma)

Silikono kaučiukas pasižymi labai geru atsparumu cheminėms medžiagoms ir lauko sąlygoms (tiek saulės šviesai, tiek ozonui).

Naudojimo ribos:

Žemas atsparumas dilimui. Naudojamas, kai maksimali vandens temperatūra yra iki 90° C.

PLASTIKAI (PLASTMASĖS)

Polyamide (PA) (Poliamidas)

Poliamidas (PA), dar kitaip vadinamas nailonu, yra įvairių rūšių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis. Poliamidai turi geras mechanines savybes, ypač tie poliamidų tipai, kurie užpildyti stiklo pluoštu. Visi poliamidai turi gerą cheminį atsparumą aliejui, benzinui, alkoholiams ir šarminiams skysčiams.

Naudojimo ribos:

Visi poliamidai sugeria santykinai didelį vandens kiekį, o tai neleidžia jų naudoti, jei svarbu aukštas matmenų stabilumas. Vandens absorbcija taip pat turi įtakos mechaninėms savybėms. Poliamidų savybės blogėja dėl sąveikos su stipriomis rūgštimis, balikliais ir kai kurių tirpikliais.

Polyetheylene (Polietilenas)

Polietilenas (PE) yra sąlyginai paprastos konstrukcijos plastikas, kuris nėra skirtas mechaniškai įtemptoms konstrukcijoms. Cheminis šio plastiko atsparumas yra gana geras.

Naudojimo ribos:

Atsparumas saulės šviesai ir šilumai yra prastas, tačiau jį galima pagerinti stabilizatoriais. Maksimali vandens ar oro temperatūra yra 70°C.

Fluoroplastics (Fluoroplastikai)

Fluoroplastikams (FEP ir PVDF) būdingas puikus cheminis atsparumas ir kad jie gali būti naudojami plačiame temperatūros intervale (nuo –100° C iki + 150° C). Vandens absorbcija yra labai maža, o fluoroplastikai yra atsparūs saulės spinduliams.

Naudojimo ribos:

Fluoroplastikus gali būti sunku panaudoti liejimo su aukštu slėgiu procesuose. Kaina palyginti aukšta. PVDF nėra stabilus, kai pH 12 ir daugiau.

Polycarbonate (PC) (Polikarbonatas)

Polikarbonatas (PC) pasižymi puikiomis atsparumo smūgiams savybėmis ir temperatūrinėmis charakteristikomis ore. Medžiagai būdingas geras matmenų stabilumas. Polikarbonatas yra atsparus silpnoms rūgštims, alkoholiams (išskyrus metanolį) ir augaliniams riebalams bei aliejams.

Naudojimo ribos:

PC neturėtų būti naudojamas vandenyje, aukštesnėje kaip 60° C temperatūroje. Jį paveikia oksiduojančios rūgštys, šarmai (pH maksimalus 9), amonis, metanolis, aromatiniai ir chlorinti angliavandeniliai.

Polyurethane (Poliuretanas)

Poliuretanas (PUR) – tai bendras pavadinimas didelės termoreaktingų plastikų grupės, nuo minkštų elastomerinių iki kietų ir standžių plastikų. Svarbi minkštųjų poliuretanų savybė yra puikus atsparumas dilimui. Standūs poliuretanai dažnai sutvirtinami stiklo pluoštu.

Naudojimo ribos:

Cheminis atsparumas nėra toks geras. Esterio tipo poliuretanai yra jautrūs hidrolizei, todėl jie nėra atsparūs vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė kaip 40°C.

Polypropylene (Polipropilenas)

Polipropilenas (PP) yra termoplastikas, pasižymintis geromis atsparumo “medžiagos nuovargiui” savybėmis. Jis dažnai sutvirtinamas stiklo pluoštu. Polipropileno mechaninės savybės išlieka vandenyje. Tai chemiškai atsparus, standus konstrukcinis plastikas, pasižymintis geromis dialektrinėmis savybėmis. Lyginant su kitais plastikais yra vienas iš lengviausių plastikų, vandenyje neskęsta, kadangi jo tankis – 0,92 g/cm3. Atsparus rūgštims, šarmams, korozijai. Negeria drėgmės, lengvai virinamas. Nekeksmingas, higieniškas, galima naudoti kontakte su maisto produktais ir geriamu vandeniu. PP su UV apsauga, atsparus atmosferos poveikiams, kas užtikrina ilgaamžiškumą jį naudojant lauko sąlygomis.

Naudojimo ribos:

Gana geras cheminis atsparumas. Išimtys yra: halogenai, anglies tetrachloridas, koncentruota azoto rūgštis ir stiprios oksiduojančios cheminės medžiagos.

Polyfenylenesulfide (Polifenilensulfidas)

Polifenilensulfidas (PPS) yra termoplastas, kuris yra labai standus ir kietas. Medžiaga gali būti naudojama aukštoje temperatūroje, net vandenyje. Cheminis atsparumas yra labai geras.

Naudojimo ribos:

Atsparumas smūgiams yra mažas. Atitinkamai, dalys, kurios pagamintos iš šio plastiko, neturėtų būti veikiamos smūgiuojant.

Vinylester (Vinilesteris)

Vinilesteris (VE) priklauso termoreaktingų plastikų grupei – poliesteriams. Vis dėlto vinilolesteris yra atsparus hidrolizei ir turi daug geresnį cheminį atsparumą nei poliesteris. Vinilesteris dažnai yra armuojamas stiklo pluoštu, kuris suteikia labai gerą mechaninį stiprumą.

Naudojimo ribos:

Dalys iš vinilesterio gaminamos presuojant, o tai gali apriboti konstrukcinį dizainą.

Thermoplastic polyester (Termoplastinis poliesteris)

PBT, polibutilenetereftalatas ir PET, polietilenteretereftalatas yra panašių savybių termoplastikai. Kaip inžineriniai plastikai, PBT ir PET dažnai maišomi. Vandens absorbcija yra maža, o cheminis atsparumas yra geras.

Naudojimo ribos:

Kaip termoreaktingas poliesteris, PBT ir PET nėra atsparūs hidrolizei (t.y. nėra atsparūs vandeniui aukštesnėje nei 40°C temperatūroje).

Thermoplastic polyurethane (Termoplastinis poliuretanas)

TPAU, esterpoliuuretanas ir TPEU, eterio poliuretanas abu priklauso termoplastinių elastomerų grupei. Juos galima išlieti po spaudimu su kietumu nuo 70–90 ShA (gumos pavidalo) iki 40–60 ShD (panašaus į plastiką). Eterio tipas (TPEU) pasižymi puikiomis atsparumo dilimui savybėmis. TPEU taip pat turi geresnį atsparumą hidrolizei nei TPAU. Termoplastiniai poliuretanai yra atsparūs ozonui, saulės šviesai ir daugumai alyvų.

Naudojimo ribos:

Aukščiausia abiejų medžiagų temperatūra vandenyje yra 40°C. Medžiagos gali būti užpildytos stiklo pluoštu, jei reikia užtikrinti aukštesnį atsparumą dilimui.

Daugiau informacijos apie cheminį įvairių medžiagų suderamumą rasite Cheminio medžiagų suderinamumo lentelėje (paspauskite ant nuorodos)

Tinklalapyje https://allpumps.com.au/chemical-compatibility-guide/ rasite cheminio suderinamumo vadovą. Jis vertingas ypač tuo, kad jame nurodytas ketaus, nerūdijančio plieno AISI 304 ir AISI 316 cheminis suderinamumas su daugiau kaip 1700 įvairių cheminių medžiagų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tai tik bendro pobūdžio informacija. Duomenys lentelėje pateikti, esant terpių temperatūrai: +21°C. Jei temperatūra skiriasi nuo šios, tai gali paveikti skysčio suderinamumą su nurodytomis siurblio medžiagomis, pagreitinant cheminio poveikio reakciją.

Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų.

Pateiktame PDF dokumente (paspauskite ant paveikslėlio) rasite medžiagų aprašymus ir cheminio suderinamumo su įvairiausiomis terpėmis prie skirtingų temperatūrų lentelę.

KAS YRA KLAMPUMAS?

Klampumas dažnai vadinamas skysčio storiu. Paprasčiausias pavyzdys: vanduo (mažo klampumo) ir medus (didelis klampumas). Tačiau šis apibrėžimas gali būti klaidinantis, kai žiūrime į skirtingo tankio skysčius.

Molekuliniame lygmenyje klampumas yra skirtingų skysčio molekulių sąveikos rezultatas. Tai taip pat gali būti suprantama kaip skysčio molekulių trintis. Kaip ir trinties tarp judančių kietų medžiagų atveju, klampumas lems energiją, reikalingą skysčio tekėjimui. Klampumui priešinga sąvoka yra takumas.

Klampumas matuojamas Paskal-sekundėmis (Pa*s) arba puazais (P). Skystis, kurio klampumas lygus 1 Pa*s, patalpinus jį tarp dviejų plokštelių ir vieną jų stumiant taip, kad susidarytų vieno paskalio šlyties įtampa, šis per sekundę nukeliauja kelią, lygų atstumui tarp plokštelių. 1 puazas yra lygus 0,1 Pa*s.

Specifinis skysčio, dujų ar kietosios medžiagos sunkis yra jo tankis, padalytas iš vandens tankio. Kadangi vandens tankis yra 1 g/cm3 (1 g/ml), savitasis svoris yra be matmens reikšmė, iš esmės lygi tankiui. Bet kokio skysčio kinematinis klampumas centimetrais padidina X savitąjį sunkumą = dinaminę klampą centipoise. Vandenį konvertuoti iš centistoksų į centipoise yra nesunku, nes vandens savitasis sunkis yra 1. Kinematinis vandens klampumas, esant 21º Celsijaus, yra 1 centistokas, o dinaminis klampumas yra 1 centipoise. 20º Celsijaus temperatūroje medaus tankis yra 1,42 g/ml (savitasis sunkis 1,42). Jo dinaminis klampumas yra 10 000 cP, taigi kinematinis klampumas yra 10 000 cP / 1,42 = 7,042 cSt.

Kai kurie perskaičiavimo koeficientai:

100 centipoise (cP) = 1 Poise (P)
1 centipoise (cP) = 1 mPa s (milipascal sekundė)
1 Poise (P) = 0,1 Pa s (Paskalio sekundė)
Centipoise (cP) = Centistoke (cSt) x Savitasis sunkis

KAIP SKYSČIO KLAMPUMAS ĮTAKOJA SIURBLIO PASIRINKIMĄ?

Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikia suprasti prieš pasirenkant siurblį, yra skysčio, kuris bus pumpuojamas, klampumas. Skysčio klampumas ar jo sluoksnio storis turės įtakos tam, kaip jis elgsis siurblyje. Tačiau čia viskas tampa sudėtinga, nes skysčių klampumas skirtingomis sąlygomis (pvz. keičiantis temperatūrai) gali kisti.

Paprastai skysčiai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

NIUTONO SKYSČIAI

Klampumas išlieka pastovus, nepriklausomai nuo šlyties greičio ar sujudėjimo pokyčių. Didėjant siurblio sukimosi greičiui, proporcingai didėja ir srautas. Nesvarbu, kaip greitai jie juda, jie teka vienodai.

Tipiški Niutono skysčiai:

• vanduo
• mineraliniai aliejai
• alkoholis
• angliavandeniliai

PSEUDOPLASTINIAI SKYSČIAI

Klampumas mažėja didėjant šlyties greičiui, tačiau pradinis klampumas gali būti pakankamai didelis, kad srautas prasidėtų įprastoje siurbimo sistemoje. Imdami pomidorų pastą kaip pavyzdį, turėsite suplakti buteliuką, kol pomidorų pasta pradės judėti, tačiau, kai ji juda, ji lengvai teka.

Tipiški pseudoplastiniai skysčiai:

• pomidorų pasta
• latekso dažai
• losjonai

DILATANTINIAI SKYSČIAI

Skysčio klampumas didėja maišant, kol jie tampa beveik vientisos beveik tvirtos masės. Dėl to siurbliai gali sustoti.

Tipiški pavyzdžiai:

• srutos
• molis
• grietinėlės
• sviestas

TIKSOTROPINIAI SKYSČIAI

Kaip ir pseudoplastinių skysčių atveju klampumas mažėja, didėjant šlyties greičiui arba maišant. Kai maišymas sustabdomas arba sumažinamas, prasideda histerezė ir padidėja klampumas. Dažnai klampumas negrįš į pradinę vertę.

Tipiški tiksotropiniai skysčiai:

• muilai
• smalos
• klijai
• rašalai
• riešutų sviestas

KAS SVARBIAUSIA ŽINOTI APIE  KLAMPUMĄ RENKANTIS SIURBLĮ?

Klampumas iš esmės yra atsparumas tekėjimui ir tai turi įtakos siurbliams. Jei ant jūsų rankų yra labai klampus, lipnus skystis, jis prikimba ir jį pašalinti yra daug sunkiau nei skystį, kurio klampumas mažas. Tas pats siurblyje, kur skysčiui judėti naudojamas darbo ratas. Jei siurbiate skysčius, pavyzdžiui, variklio alyvą, kurie prilimpa prie sparnuotės paviršiaus, tai yra problema, į kurią reikia atsižvelgti. Kinematinis klampumas yra tikras fizinis veiksnys, darantis įtaką siurblio kreivėms, taigi ir siurblio pasirinkimui. Kinematinis klampumas žymimas centistokais (cSt) ir matuojamas mm2/s. Remiantis aukščiau pateikta lentele, vandens klampumas yra 1 cSt esant 20 ° C, o variklinės alyvos SAE 30 klampumas yra  440 cSt toje pačioje temperatūroje.

KLAMPUMAS IR VAMZDYNO SKERSMUO

Pumpuojant aukšto klampumo skysčius, labai svarbu atsižvelgti ir į vamzdžių, kuriais pumpuojamas produktas, skersmenį. Faktas yra tas, kad vamzdyno vidinės sienelės, pro kurias teka produktas, sukuria pasipriešinimą produkto kelyje dėl šių sienelių paviršiaus  šiurkštumo. Žemiau pateikiama produkto klampumo ir vamzdžio skersmens padidėjimo koeficiento, palyginti su siurblio išvado skersmeniu, priklausomybės diagrama. Pavyzdys, dirbant su terpe, kurios klampa yra 6000 cSt, paprastai rekomenduojama vamzdyno skersmenį padidinti bent 2 kartus, palyginti su siurblio išvado angos skersmeniu. Dar aukštesni reikalavimai įsiurbimo aukščiui ir įsiurbimo vamzdžio skersmeniui. Tam reikia skirti ypatingą dėmesį, nes dėl susidarančių didelių hidraulinių nuostolių, siurbimo procesas paprasčiausiai gali būti neįmanomas.

Taigi, išvados: rinkdamiesi siurblius klampiems skysčiams pumpuoti, visada iš anksto apskaičiuokite nuostolius vamzdyne, bent jau naudojant pačias paprasčiausias hidraulinių nuostolių skaičiuokles. Problemos, su kuriomis susidursite neatsižvelgdami į šiuos nuostolius, pasirodys didelės. Didesnio skersmens vamzdis visada be išimties yra palengvinimas siurblio darbui. Siurblį sumontuokite kuo arčiau talpos, iš kurios produktas bus įsiurbtas, arba geriau suprojektuokite įrenginį taip, kad siurbiama terpė į siurblį patektų savitaka.

KLAMPUMO VIZUALUS IDENTIFIKAVIMAS

Suprantama, kad yra labai daug skysčių, kurių techniniai duomenys ne visada gali būti akivaizdūs, todėl galite peržiūrėti šiuos video filmukus, kad galėtume geriau suprasti klampumo dydžių skirtumus.

100 cP

500 cP

1000 cP

5000 cP

10000 cP

DRAGON serijos plastikiniai horizontalūs išcentriniai (nesavisiurbiai) siurbliai su mechaniniu sandarikliu pasižymi aukštu našumu ir yra varomi tiesioginio pavaros elektros variklio. Priklausomai nuo modelio, jų našumas svyruoja nuo 6 iki 40 m³/h. Speciali pusiau atviro tipo sparnuotės konstrukcija leidžia efektyviai siurbti net ir nešvarius skysčius, kurių santykinis klampumas gali siekti iki 500 cps ir kurie turi mažai skendinčių medžiagų.

DRAGON išcentriniai siurbliai yra sukurti su tvirtu siurblio korpusu ir turi patikimą atramą/laikiklį, kuris užtikrina elektros variklio prijungimą ir mechaninio sandariklio patikrą. Pusiau atviro tipo sparnuotė tvirtinama prie siurblio veleno, kuris yra neatskiriamas nuo elektros variklio varančiojo veleno. Veleno mechaninis sandariklis yra sumontuotas sparnuotės galinėje dalyje, užtikrinant ilgalaikį ir efektyvų siurblio darbą.

PARINKIMAS

• Išcentrinis siurblys tinka naudoti, kai reikalingas greitas ir nuolatinis skysčių siurbimas. Tačiau prieš pasirenkant, būtina įvertinti visas eksploatavimo sąlygas:
• Siurbiamas skystis. Darbinis skystis turi būti mažo ir vidutinio klampumo, o savitasis tankis – iki 1,9 kg/l. Didesnės vertės padidins mechaninių dalių ir sparnuotės apkrovą, o variklio veikimas pablogės dėl galios sugerties už diapazono ribų.
• Temperatūra: Fluimac išcentriniai siurbliai gali būti naudojami su terpėmis, kurių temperatūra: nuo -5°C iki +65°C, jei jie pagaminti iš polipropileno (PP), kitu atveju: nuo -20°C iki +95°C, jei išcentrinis siurblys pagamintas iš PVDF. Svarbu, kad skystis visada išliktų skystos būsenos.
• Darbo sąlygos: Kiekvienas išcentrinis siurblys yra susietas su specifine charakteristikų kreive, kuri nurodo pakėlimo aukštį [m], kurį siurblys gali pasiekti esant tam tikram srautui/našumui [m³/h]. Žinodami savo sistemos sąlygas prieš pasirenkant išcentrinį siurblį išvengsite netinkamo veikimo ir sistemos bei siurblio sugadinimo rizikos.
• Konfigūracija: Fluimac siūlo tiek horizontalius, tiek vertikalius (TYPHOON serija) išcentrinius siurblius. Pirmieji montuojami už rezervuaro, žemiau skysčio paviršiaus lygio, ašimi lygiagrečiai žemei; vertikalūs yra iš dalies panardinti į skystį ir yra išdėstyti vertikalia ašimi žemės atžvilgiu.
• Variklio maitinimo šaltinis: „Fluimac“ išcentriniai siurbliai pirmiausia skirti darbui su elektros varikliu, tačiau yra ir oro/pneumatinės pavaros konfigūracijų.

KONSTRUKCIJA

Variklio į sparnuotę perduodamas mechaninis judėjimas suteikia srautui kinetinę energiją (pagreitis radialine kryptimi), kuri vėliau paverčiama slėgio energija tolesniuose darbo rato kanaluose.

Pagrindiniai horizontalaus išcentrinio siurblio su mechaniniu sandarikliu komponentai yra šie:

• Darbaratis yra pagrindinis išcentrinio siurblio komponentas ir judanti dalis, su kuria skystis keičia energiją. Pagamintas iš pluoštu sustiprinto plastiko (PP + FRP arba PVDF + CF, priklausomai nuo išcentrinio siurblio naudojimo ir pumpuojamo skysčio), jis susideda iš lenktų menčių, sudarančių kanalus, kurių spindulys didėja. Atviro tipo sparnuotė leidžia prasiskverbti lengvai užterštiems skysčiams, o skysčių, kurių klampumas iki 500 cP arba savitasis tankis iki 1,9 kg/l, siurbimą užtikrina nuolatinis ir koncentrinis sparnuotės judėjimas variklio atžvilgiu. Keičiant sparnuotės skersmenį, kreivumą, aukštį ir menčių skaičių galima pasiekti įvairius tūrinius srautus [m³/h] ir skirtingą kėlimo aukštį [m]. Kiekviena sparnuotė turės būdingą išcentrinio siurblio kreivę, t.y. kokį kėlimo aukštį galima pasiekti esant tam tikram srautui, veikimo diapazonui ir veikimo taškui.
• Siurblio korpusas arba spiralė, sraigės formos, su didėjančiu skerspjūviu judėjimo kryptimi, užtikrina ašinį skysčio įsiurbimą ir radialinį išleidimą į viršų. Be srauto krypties, ji taip pat labai svarbi išcentrinio siurblio veikimui: didėjantis plotas atitinkamai sulėtina skysčio srautą, todėl kinetinė energija paverčiama slėgio energija.
• Mechaninis silfoninis sandariklis yra komponentas, veikiamas trinties, todėl labiau susidėvi. Jis užtikrina skysčio bei hidraulinės dalies izoliaciją nuo išorinės aplinkos. Jį sudaro judanti dalis, besisukanti kartu su sparnuotės ratu, ir stacionari dalis, pritvirtinta prie statinių išcentrinio siurblio komponentų. Paprastai išcentrinis siurblys pasiekia apie 3000 aps./min. sukimosi greitį, todėl labai aukšta temperatūra pasiekiama per labai trumpą laiką. Labai svarbu, kad mechaninis sandariklis visada būtų aušinamas (pačiu pumpuojamu skysčiu) ir būtina sąlyga, kad išcentrinis siurblys niekada neveiktų sausas, kitaip kyla pavojus, kad išsilydys stacionarios dalys.
• Išorinis korpusas yra jungiamųjų flanšų ir laikiklio/atramos rinkinys, jungiantis variklį su hidrauline dalimi, išlaikant pastarąją izoliuotą nuo išorinės aplinkos. Tvirta konstrukcija sumažina nepageidaujamą vibraciją ir trintį, prailgina išcentrinio siurblio tarnavimo laiką.
• Variklis yra tas komponentas, kuris perduoda judesį. Daugeliu atvejų tai yra 2 polių elektros variklis (apie 3000 aps./min.). Priklausomai nuo apsukų, galima gauti skirtingas išcentrinio siurblio hidraulines charakteristikas.

DRAGON SERIJOS SIURBLIŲ NAUDOJIMAS

• Horizontalūs išcentriniai siurbliai veikia per mechaninį silfoninį sandariklį, kuris visada turi būti aušinamas. DRAGON serijos siurbliuose jie suprojektuoti taip, kad šią užduotį visada atliktų darbinis skystis, nenaudojant papildomų priemonių, tačiau svarbu atminti, kad išcentrinis siurblys turi būti paleidžiamas tik pilnai užpildytas, jokiu būdu nesausas (neveikti sausos eigos sąlygomis), būtina vengti komponentų perkaitimo.

• Išcentriniai siurbliai idealiai tinka tais atvejais, kai reikalingas nuolatinis srautas, tačiau, atsižvelgiant į dideles apsukas ir galią, geriau vengti skysčių, kuriuose yra daug kietųjų medžiagų arba labai šarminių medžiagų, kurios gali pažeisti sparnuotės ratą ir užkimšti srauto kanalus. Gali siurbti skysčius iki 500 cP arba turinčius savitąjį svorį iki 1,9 kg/l, padidinus variklio galią. Esant tokiam pat greičiui/apsukoms [rpm], variklio galios padidėjimas neturi įtakos išcentrinio siurblio srautui/našumui ir slėgiui/kėlimo aukščiui, bet kompensuojama dėl sunkesnių skysčių padidėjusi galia.
• Išcentrinis siurblys yra labai efektyvi, tačiau subtili mašina. Norint pasirinkti tinkamą mašiną, būtina žinoti sistemos ir darbinio skysčio charakteristikas.
• Dėl savo veikimo principo išcentriniai siurbliai įsiurbimo vietoje sukuria vakuumą. Jei absoliutus slėgis sparnuotės įleidimo angoje yra mažesnis už darbinio skysčio garų slėgį, atsiranda kavitacija (išgaravusio skysčio burbuliukų susidarymas ir jų sproginėjimas ant sparnuotės paviršiaus). Fluimac horizontalūs išcentriniai siurbliai, paprastai esantys ne skysčio rezervuaruose, visada turi būti sumontuoti žemiau skysčio lygio, kad skystis lengvai patektų į siurblio siurbimo angą.
• Be siurbimo sąlygų, svarbu žinoti išmetimo vamzdžių charakteristikas, nes jos turi įtakos kėlimo aukščio apskaičiavimui. Prieš renkantis horizontalųjį išcentrinį siurblį, būtina žinoti sistemos reikalaujamą aukštį: visus slėgio nuostolius dėl sistemos reikia pridėti prie geodezinio aukščio (apatinio ir viršutinio skysčio lygio aukščių skirtumo rezervuare). Nuostolius galima skirstyti į du tipus: paskirstytuosius ir lokalizuotus. Pirmieji priklauso nuo skysčio srauto vamzdžiuose ir reikalauja žinių apie vamzdžių matmenis/ilgį/skersmenį/medžiagą ir sąlygas; kiti priklauso nuo vietinių sistemos veiksnių, tokių kaip alkūnės, vožtuvai ar filtrai.
• Galiausiai turite žinoti informaciją apie darbinį skystį. Klampumas ir tankis taip pat turi įtakos slėgio nuostolių skaičiavimui ir variklio galios pasirinkimui.

NUORODOS

Horizontalūs išcentriniai siurbliai chemiškai agresyvioms terpėms

TYPHOON vertikalūs išcentriniai siurbliai išsiskiria aukštu efektyvumu ir yra skirti stacionariam montavimui, kai siurblio hidraulinė dalis panardinama į rezervuare esančią siurbiamą terpę. Šie siurbliai idealiai tinka greitam skysčio išpumpavimui, o jų našumas svyruoja nuo 6 iki 40 m³/val. Dėl specialios pusiau atviro tipo sparnuotės konstrukcijos, TYPHOON siurbliai gali nuolat siurbti net ir nešvarius skysčius, kurių klampumas siekia iki 500 cP ir kuriuose yra mažų kietų dalelių.

TYPHOON siurbliai naudoja elektrinę transmisiją, kurioje elektros variklis per lanksčią movą perduoda sukimąsi į veleną. Išcentrinio poveikio dėka sparnuotė įsiurbia terpę per apatinę įleidimo angą arba centrinį kanalą, o išleidžia ją per periferinį/šoninį vamzdį.

IŠCENTRINIO SIURBLIO VEIKIMO PRINCIPAS

Kai sparnuotė/darbo ratas (sukamoji dalis) yra varoma, ji suteikia skysčiui sukimąsi (kinetinę energiją) ir sukuria įsiurbimą įleidimo angoje. Šis siurbimas kartu su atmosferos slėgio jėga įtraukia skystį į išcentrinį siurblį. Siurblio viduje skystis praeina nuo sparnuotės centro iki jos periferijos, varomas išcentrinių jėgų. Jis eina per didėjančio skerspjūvio kanalus, sudarytus iš lenktų menčių. Šio praėjimo metu dalis kinetinės energijos paverčiama slėgio energija. Išėjus iš sparnuotės, skystis patenka į spiralę, kurios skerspjūvis taip pat didėja. Čia likusi kinetinė energija paverčiama slėgio energija, padidinant siurblio slėgio aukštį (arba slėgį). Kuo daugiau slėgio energijos perduodama skysčiui, tuo didesnis siurblio kėlimo aukštis ir tuo toliau darbinis skystis gali būti stumiamas. Išcentrinio siurblio veikimo diapazoną griežtai riboja jo hidraulinės charakteristikos kreivė/darbo kreivė. Ši kreivė apibrėžia santykį tarp slėgio, srauto/našumo ir energijos suvartojimo įvairiomis eksploatavimo sąlygomis.

IŠCENTRINIO SIURBLIO PARINKIMAS

• Išcentrinis siurblys tinka naudoti, kai reikalingas greitas ir nuolatinis skysčio transportavimas. Tačiau prieš pasirenkant, būtina įvertinti visas eksploatavimo sąlygas.

• Pumpuojamas skystis: išcentrinis siurblys yra didelio našumo, tačiau subtilus įrenginys. Todėl darbinis skystis turi būti mažo arba vidutinio klampumo, o savitasis tankis iki 1,9 kg/l. Didesnės vertės padidins mechaninių dalių ir sparnuotės apkrovą, o variklio veikimas pablogės dėl galios absorbcijos už diapazono ribų. Nepaisant atviro tipo sparnuotės, leidžiančios prasiskverbti nešvariems skysčiams, nerekomenduojama siurbti skysčių su ilgomis kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo didesnis nei vienas milimetras. Naudojant išcentrinį siurblį labai nešvariems skysčiams galima pažeisti sparnuotę arba mechaninį sandariklį.

• Temperatūra: Fluimac išcentrinius siurblius galima naudoti skysčiams: nuo -5°C iki +65°C, jei jie pagaminti iš polipropileno (PP), kitu atveju: nuo -20°C iki +95°C, jei išcentrinis siurblys pagamintas iš PVDF. Labai svarbu, kad skystis visada išliktų skystos būsenos.

• Darbo sąlygos: Kiekvienas išcentrinis siurblys yra susietas su specifine charakteristikų kreive, kuri rodo pakėlimo aukštį [m], kurią siurblys gali pasiekti esant tam tikram srautui/našumui [m³/h]. Žinodami savo sistemos sąlygas prieš pasirenkant išcentrinį siurblį išvengsite netinkamo veikimo ir sistemos bei mašinos sugadinimo rizikos.

• Konfigūracija: Fluimac siūlo tiek horizontalius, tiek vertikalius išcentrinius siurblius. Pirmieji statomi už rezervuaro, žemiau laisvo skysčio lygio, o ašis lygiagreti žemei; vertikalūs yra iš dalies panardinti į skystį ir yra įrengiami su vertikalia ašimi žemės atžvilgiu.

• Variklio galia: „Fluimac“ išcentriniai siurbliai pirmiausia skirti varyti elektros varikliu, tačiau yra konfigūracijų su oro varikliais. Sistema turi būti tinkamo dydžio ir galios, kad būtų užtikrintas nuolatinis maitinimo šaltinis.

PAGRINDINIAI TYPHOON SERIJOS  SIURBLIO KONSTRUKCIJOS KOMPONENTAI

Išcentrinis siurblys yra hidraulinė “turbomašina”, galinti pumpuoti skystį išcentrinio poveikio būdu per fiksuotus ir besisukančius kanalus, visada atvirus, nekeičiant paties skysčio suspaudžiamumo. Iš čia kilo išcentrinio siurblio pavadinimas. Mechaninis variklio sukimasis sparnuotei suteikia srautui kinetinę energiją (pagreitis radialine kryptimi), kuri vėlesniuose išsiskiriančiuose kanaluose paverčiama slėgio energija.

Pagrindiniai TYPHOON serijos vertikalaus išcentrinio siurblio komponentai yra šie:

1. Korpusas pagamintas iš PP arba PVDF;
2. Išcentrinė sparnuotė iš PP arba PVDF; pusiau atviro tipo skysčiams su dalelėmis arba uždaro, kad būtų galima pumpuoti tirpalus aukštoje temperatūroje. Ašinį savaiminį balansavimą užtikrina galinės priešpriešinės mentės;
3. Statinė kreipiamoji įvorė iš PTFE CG (SiC galima įsigyti pagal užsakymą);
4. Besisukanti kreipiamoji įvorė iš Al2O3 (SiC galima įsigyti pagal užsakymą);
5. Termoplastinis išleidimo vamzdis;
6. Siurblio kolona pagaminta tik iš termoplastinės medžiagos;
7. Subalansuotas velenas, pagamintas iš 42CrMo4 anglinio plieno, sukonstruotas taip, kad lengvai atlaikytų sukimosi ir radialines jėgas; Pagamintas tik iš ištisinio strypo, naudojant mechaninio apdirbimo procesus, ir visiškai padengtas termoplastine medžiaga;
8. Itin stora PP plokštė;
9. Trifazis asinchroninis elektros variklis, atitinkantis IEC (NEMA galima užsisakyti).

• Darbaratis yra pagrindinis išcentrinio siurblio komponentas ir judanti dalis, su kuria skystis keičia energiją. Pagaminta iš plastikinės medžiagos, sutvirtintos pluoštais (PP + FRP arba PVDF + CF, priklausomai nuo išcentrinio siurblio ir siurbiamo skysčio naudojimo), jis susideda iš lenktų menčių, kurios, didėjant spinduliui, sudaro vis didesnius kanalus. Atvira sparnuotė leidžia pratekėti šiek tiek nešvariems skysčiams, o skysčių, kurių klampumas iki 500 CPS arba savitasis svoris iki 1,9 kg/l, pumpavimą užtikrina vientisas ir koncentrinis sparnuotės judėjimas variklio atžvilgiu, sujungtu per veleną ir transmisijos movą. Reguliuojant sparnuotės skersmenį, kreivumą, aukštį ir menčių skaičių, galima pasiekti skirtingus tūrinius srautus [m³/h] ir pakėlimo aukštį [m]. Kiekvienai sparnuotei/darbo ratui bus būdinga išcentrinio siurblio kreivė, t.y. koks aukštis gali būti pasiektas esant tam tikram srautui, veikimo diapazonui ir darbo taškui.

• Siurblio korpusas arba spiralė, sraigės formos, su didėjančia pjūviu išleidimo kryptimi. Skysčio įsiurbimas ašinis vertikalus su radialiniu išmetimu į šoną, nukreiptą aukštyn per išleidimo vamzdį. Be srauto nukreipimo, jis taip pat yra esminis išcentrinio siurblio veikimui: didėjantis plotas atitinkamai sulėtina skysčio srautą, todėl kinetinė energija paverčiama slėgio energija.

• Dėvėjimosi įvorė yra komponentas, veikiamas trinties. Jis išlaiko veleną tobulai koncentrinėje padėtyje variklio atžvilgiu, kuris priešingu atveju dėl sparnuotę veikiančių jėgų suktųsi ekscentriškai. Ją sudaro besisukanti dalis, integruota su sparnuotės ratu, ir fiksuota dalis, užfiksuota statinių išcentrinio siurblio komponentų atžvilgiu. Paprastai išcentrinis siurblys pasiekia apie 3000 aps./min. sukimosi greitį, todėl per labai trumpą laiką pasiekia labai aukštą temperatūrą. Labai svarbu, kad įvorė visada būtų aušinama (pačiu darbiniu skysčiu) ir kad išcentrinis siurblys niekada nebūtų eksploatuojamas sausas, nes priešingu atveju kyla pavojus, kad fiksuotos dalys perkais ir išsilydys. Įvorė pagaminta iš silicio karbido ir teflono, kurie garantuoja mažesnį susidėvėjimą, didesnį mechaninį ir cheminį atsparumą bei geriau atlaiko terminius smūgius, leidžia dirbti aukštesnėje temperatūroje.

• Vamzdyje yra sukimosi perdavimo elementai: velenas ir guolis, sujungti su varikliu per perdavimo movą. Jis turi užtikrinti puikų koncentriškumą tarp fiksuotų ir besisukančių dalių. Prie jo per atraminę plokštę prijungiama dengiamoji koloną, kuri liečiasi su pumpuojamu skysčiu. Bendra konstrukcija turi būti kiek įmanoma tvirtesnė ir stabilesnė, kad būtų sumažinta vibracija, kuri sklistų per visą vertikalaus išcentrinio siurblio ilgį.

• Variklis perduoda sukimo judesį į veleną. Dažniausiai tai yra 2 polių elektros variklis (apie 3000 aps./min.). Atsižvelgiant į apsisukimų skaičių, galima gauti skirtingas išcentrinio siurblio charakteristikas.

Vertikalūs išcentriniai siurbliai palaiko sukimosi koncentriškumą per dėvėjimosi įvorę, esančią virš sparnuotės. Ji visada turi būti aušinama. Įvorė suprojektuota taip, kad šią užduotį visada atliktų darbinis siurbiamas skystis, nenaudojant papildomų priemonių, tačiau svarbu atminti, kad vertikalus išcentrinis siurblys turi būti įjungtas tik panardinus į skystį bent iki minimalaus lygio, niekada nedirbti sausos eigos sąlygomis, kad nesilydytų nejudantys komponentai.

ESMINIAI VEIKSNIAI, ĮTAKOJANTYS PASIRINKIMĄ 

• Vertikalūs išcentriniai siurbliai idealiai tinka, kai reikalingas nenutrūkstamas srautas, tačiau dėl didelio apsisukimų greičio ir jėgų, pageidautina vengti skysčių, kuriuose gausu kietųjų dalelių arba labai korozinių, nes jie gali pažeisti sparnuotės ratą ir užblokuoti srauto kanalus.

• Padidinus variklio galią, galima siurbti skysčius, kurių klampumas iki 500 cps arba savitasis svoris iki 1,9 kg/l. Esant tokiam pačiam apsisukimų skaičiui [rpm], variklio galios didinimas neturi įtakos išcentrinio siurblio srautui/našumui ir kėlimo aukščiui, bet taip kompensuojamos padidėjusios pumpavimo pastangos dėl sunkesnių/didesnio tankio skysčių.

• Norint pasirinkti tinkamą įrenginį, būtina žinoti įrenginio ir darbinio skysčio charakteristikas.

– Dėl savo veikimo principo išcentriniai siurbliai sukuria siurbimo vakuumą. Jei absoliutus slėgis sparnuotės įleidimo angoje yra mažesnis už darbinio skysčio garų slėgį, gali atsirasti kavitacija (išgaravusio skysčio burbuliukų susidarymas ir sprogimas sparnuotės paviršiuje). Fluimac vertikalūs išcentriniai siurbliai visada turi būti montuojami esant slėgiui, iš dalies panardinti.
– Be siurbimo sąlygų, svarbu žinoti išmetimo vamzdžių charakteristikas, nes jos turi įtakos kėlimo aukščio apskaičiavimui. Prieš renkantis vertikalų išcentrinį siurblį, būtina žinoti sistemos reikalaujamą aukštį: esant geodeziniam aukščiui (apatinio ir viršutinio rezervuaro, kuriuo juda skystis, aukščių skirtumas), reikia susumuoti visus nuostolius sistemoje dėl trinties ir vietinių veiksnių. Nuostolius galime skirstyti į du tipus: paskirstytuosius ir lokalizuotus. Pirmasis tipas priklauso nuo skysčio srauto vamzdžiuose ir reikalauja žinių apie vamzdžių skersmenį/ilgį/medžiagą ir būklę, o antrasis tipas priklauso nuo sistemoje esančių veiksnių, tokių kaip alkūnės, vožtuvai ar filtrai.
– Galiausiai reikalingos žinios apie darbinį skystį. Klampumas ir tankis taip pat turi įtakos slėgio nuostolių skaičiavimui ir variklio galios pasirinkimui.

Peristaltiniai siurbliai yra tūrinio tipo siurbliai, veikiantys peristaltikos principu. Siurblys yra sudarytas iš žarnos (vamzdžio), besisukančio kulno ir korpuso. Kulnas spaudžia viduje esančią žarną taip perstumdamas tūrį nuo vieno atvamzdžio iki kito. Siurblio korpusas užpildomas lubrikantu, kad sudaryti kuo mažesnę trintį kulnui slystant per žarną. Siurbliui nereikalingi sandarikliai ar veleno sandarinimai, nes visas skystis kuris perpumpuojamas per siurblį yra žarnoje ir niekada neturi kontakto su aplinka. Siurblys gali pumpuoti tankius, klampius, chemiškai agresyvius, degius skysčius ir terpes su priemaišomis. Taip pat gali dirbti sausas neribotą laiką ir veikti abejomis kryptimis. Veikimas yra lėtaeigis, tolygus, nesudarantis pulsacijų ir užtikrinantis ilgiausią žarnos tarnavimo laiką. Tipiškai siurblys naudojamas pramonėje, kur galimas sausas siurblio darbas, reikalinga minimali pulsacija, skysčiai yra užteršti, pvz.: nuotekų perpumpavime, dažų, emulsijų, klijų ir kt. sudėtingų terpių pumpavimo sistemose.

FLUIMAC HELIOS SERIJOS PERISTALTINIŲ SIURBLIŲ KONSTRUKCIJOS PRIVALUMAI

• Siurblio korpusas, pagamintas iš aliuminio lydinio, yra labai patvarus ir tinkamas abrazyvinei terpei.
• Vamzdžiai/žarnos yra tiksliai pagaminti, siekiant išnaudoti didžiausią tūrinį pajėgumą ir yra iš įvairių medžiagų, kad būtų galima geriausiai užtikrinti cheminį suderinamumą su siurbiamais skysčiais. Jie taip pat turi armuotus įdėklus, dėl kurių jie yra labai atsparūs trinčiai ir mechaniniam nusidėvėjimui. Kai kurie iš jų yra sertifikuoti FDA, todėl tinka maisto skysčiams pumpuoti.
• Siurblių korpuso priekis yra pagamintas iš skaidraus organinio stiklo, todėl operatorius gali stebėti tinkamą įrenginio veikimą.
• Jie gali būti su standartiniu elektros varikliu, ATEX varikliu, inverteriniu (su dažnio keitikliu) varikliu, CVT varikliu ir net oro/pneumo pavara, todėl jie tinkami naudoti bet kurioje montavimo vietoje.
• Technologinės jungtys įvairių konfigūracijų: srieginio, flanšinio, trikampio ir DIN tipų. Taip pat siūlomos specialios jungtys iš polipropileno ir PTFE.
• Naudojant volelius, kurie rieda išilgai vamzdžio, o ne šliaužiklius, kurie veikia trinties būdu, užtikrinamas sausas veikimas, todėl nėra alyvos bako; problemų, susijusių su alyvos papildymu ir jos utilizavimu, taip pat užtikrinama užteršimo produktu prevencija vamzdžiui/žarnai plyšus.
• Vidinė kamera gali būti padengta specialia inertine keramine derva, kuri apsaugo siurblio korpusą vamzdžio plyšimo atveju. Be to, gali būti sumontuotas plyšimo jutiklis, kuris gali sustabdyti siurblį arba signalizuoti apie plyšimą.
• Konstrukcijos paprastumas ir nedidelis komponentų skaičius leidžia sumažinti techninio aptarnavimo trukmė ir priežiūros išlaidas.
• Lengvas ir greitas vamzdžio/žarnos keitimas leidžia pumpuoti skirtingus skysčius.

FLUIMAC HELIOS SERIJOS SIURBLIŲ NAUDOJIMO PRIVALUMAI

• Ypatinga vamzdžių forma ir su pumpuojamu produktu besiliečiančių mechaninių komponentų nebuvimas leidžia dirbti su labai abrazyviniais, klampiais skysčiais, kuriuose yra didelė suspenduotų kietųjų dalelių koncentracija.
• Minkštas smulkinimas voleliais leidžia siurbti skysčius su kietomis dalelėmis, kurių vientisumas turi būti išsaugotas, arba skysčius, kurių molekulinės jungtys negali būti pakeistos.
• Peristaltiniai siurbliai siurbdami sukuria neigiamą 0,8 baro slėgį, todėl esant tuščiam vamzdžiui ir be atbulinio vožtuvo gali įsiurbti iš iki 8 metrų.
• Nesant sandarinimo elementų ir mechaninių komponentų, įtakojančių srautui, siurblį galima sterilizuoti naudojant CIP ir SIP valymo ciklus.
• Srauto grįžtamumas/reversas leidžia išsiurbti vamzdyje likusį produktą ir sumažinti atliekų kiekį.
• Pasikartojantys/cikliški apsisukimai leidžia siurblį panaudoti dozavimo reikmėms.
• Siurblių gama leidžia užtikrinti labai platų srauto/našumo diapazoną, nuo kelių litrų per valandą iki 60 m³/h.

Fluimac Helios serijos peristaltiniai siurbliai

PAGRINDINIAI IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ DARBO RATŲ TIPAI

Kyla nemažai iššūkių pumpuojant skirtingo tipo skysčius, pavyzdžiui: švarų vandenį, pramonines ar buitines nuotekas, vandenį, kuriame yra daug smulkių priemaišų (1-3 mm), dumblo vandenį, kuriame yra daug didelių dalelių (iki 20 -30 mm), vandenį, turintį savo sudėtyje ilgo pluošto intarpų, abrazyvinius skysčius, įvairius naftos produktus ar chemiškai agresyvius skysčius. Kiekvienos užduoties sprendimui yra optimalus siurblio tipas, o būtent atitinkamo tipo darbo ratas, užtikrinantis siurblio maksimalų darbo efektyvumą. Tik teisingai parinktas tinkamo tipo darbo ratas konkrečiai terpei užtikrins didžiausią darbo efektyvumą, mažas energijos sąnaudas, leis sumažinti eksploatacinius įrangos kaštus.

Pagal formą išcentrinių siurblių sparnuotės skirstomos į 2 pagrindines grupes: atviro ir uždaro tipo. Atitinkamai kiekvienas iš šių tipų turi skirtingą sparnuotės menčių skaičių bei jų formą.

Uždaro tipo darbo ratai vadinami taip, nes jų mentės yra uždarytos diskais iš abiejų pusių. Šio tipo ratai sukuria maksimalų efektyvumą (aukščiausias naudingo veikimo koeficientas) ir maksimalų kėlimo aukštį. Bet jie netinka skysčiams, turintiems ilgus pluoštus (jie apvynioja ratą, jį užkemša, kas pasėkoje sukelia siurblio užstrigimą) ir skysčiams su didelėmis dalelėmis, nes jos gali užstrigti siauroje vidinėje darbo rato dalyje.

Atviro tipo darbo ratų vienoje pusėje yra atviros mentės (taip pat yra ratų, turinčių tik mentes, kurių neuždaro diskai iš abiejų pusių). Šio tipo ratai yra mažesnio efektyvumo, tačiau, kita vertus, jie leidžia siurbti skysčius su pluoštiniais intarpais ir skysčius su didelėmis dalelėmis.

UŽDARO TIPO DARBO RATAI PANARDINAMUOSE SIURBLIUOSE

Panardinamuose drenažo ir nuotekų siurbliuose esantys uždaro tipo ratai skiriasi nuo tų, kurie sumontuoti išcentriniuose horizontaliuose sausai statomuose siurbliuose, skirtuose pumpuoti švarius skysčius. Panardinamuose siurbliuose yra naudojami uždaro tipo ratai su dideliu laisvu dalelių praėjimu, kad ratas jomis neužsikimštų. Konsoliniuose išcentriniuose siurbliuose, skirtuose švariems skysčiams, naudojami uždaro tipo ratai su nedideliu laisvu praėjimu, kas leidžia jiems užtikrinti didžiausią įmanomą efektyvumą ir slėgį, kas labai svarbu, pavyzdžiui, tiekiant vandenį.

Didelis fekalinio siurblio sparnuotės laisvas praėjimas leidžia praleisti didelio skersmens daleles. Uždarų darbo ratų naudojimas panardinamuose nuotekų siurbliuose yra tikslingas, kai reikalinga užtikrinti didelį pakėlimo aukštį ir pumpuojami skysčiai, kuriuose yra daug didelio skersmens dalelių (tokio tipo ratas yra patvaresnis nei atviro).

Žemiau pateikti uždaro tipo fekalinių siurblių darbo ratų pavyzdžiai:

– Uždaro tipo dviejų kanalų darbo ratas. Jis naudojamas skysčiams, kuriuose yra daug dumblo (didelių dalelių), siurbti, kai reikalingas aukštas kėlimo aukštis. Jis naudojamas ten, kur reikalingas didelis patikimumas esant sunkioms eksploatacijos sąlygoms. Netinkamas pumpuoti skysčius su pluoštinėmis medžiagomis. Naudojimas: didelės drenažo sistemos, valymo įrenginiai.

– Uždaro tipo vieno kanalo darbo ratas. Montuojamas siurbliuose, kurie turi siurbti skysčius su aukštu slėgiu ir didelėmis minkštomis dalelėmis (pavyzdžiui, fekaliniai siurbliai). Taip pat skirtas skysčiams, kuriuose yra pluoštinių medžiagų ir (arba) suspenduotų kietųjų dalelių. Naudojimas: valymo įrenginiai, odos apdirbimo, gyvulininkystės įmonės.

ATVIRO TIPO DARBO RATAI PANARDINAMUOSE SIURBLIUOSE

Tiek fekaliniuose, tiek drenažo siurbliuose montuojami atviro tipo darbo ratai. Kaip matyti žemiau pateiktuose paveikslėliuose, tokio tipo ratas gali būti tiek viršutinėje siurblio darbo kameros dalyje (paveikslėlis kairėje), tiek darbo kameros apačioje (kaip parodyta paveikslėlyje dešinėje).

Įrengimas viršutinėje darbinės kameros (virš siurblio korpuso spiralės) dalyje palengvina netrukdomą didelių dalelių ir pluoštinių intarpų praėjimą. Tokia darbo rato tvirtinimo schema vadinama laisva sūkurinė (kitaip – Vortex). Nežiūrint į tokios schemos pranašumus, yra ir trūkumų: efektyvumas smarkiai sumažėja, reikalingas didesnės galios variklis ir siurblys turi mažą kėlimo aukštį. Sūkurinio tipo sparnuotė, skirta siurbti skysčius, kuriuose yra daug kietų dalelių ir (arba) pluoštinių medžiagų. Naudojimas: miesto kanalizacijos sistemos, gyvulininkystės įmonės.

Drenažo siurbliams (kurie siurbia vandenį su mažomis smėlio dalelėmis) nebūtina naudoti laisvo sūkurinio tipo darbo rato įrengimo schemos. Darbo ratas įmontuojamas į pačią siurblio darbo kamerą.

Yra keli atvirų darbo ratų tipai:

– Su žemomis mentėmis. Naudojama drenažo siurbliuose arba siurbliuose sūkurinio tipo (Vortex). Darbo ratai gali skirtis menčių skaičiumi ir jų konfigūracija.

– Su aukštomis mentėmis. Naudojama fekaliniuose siurbliuose. Šio tipo darbo rato konfigūracija leidžia jį naudoti ten, kur reikalingas didelis laisvas dalelių praėjimas ir aukštesnis pakėlimo aukštis nei naudojant laisvo sūkurio schemą (Vortex).

Atviro tipo sparnuotė su viena mente naudojama siurbliuose su pjovimo mechanizmu, kai siurblio kraštas veikia kaip peilis. Siurbimo dangtelis turi žvaigždės formos kraštus, kurie veikia kaip užfiksuoti peiliai. Tokiu būdu vienu metu išsprendžiamos 2 užduotys: siurblys gali siurbti skysčius su dideliais intarpais ir pjauti ilgas pluoštines medžiagas, o tai leidžia siurbti tokius skysčius, nesukeliant galimybės užsikimšti siurbliui (įprastiniuose siurbliuose, jei pumpuojamame skystyje yra ilgų lynų ir kitų pluoštų, jie užsivynios ant sparnuotės, galų gale užstrigs ir siurblio rotorius).

Taip pat yra sparnuotės su specialia poliuretano danga, skirtos darbui su skysčiais, turinčiais daug abrazyvinių medžiagų. Ypač sunkių darbo sąlygų atvejais poliuretanu padengiamas ne tik darbo ratas, bet ir visas vidinis siurblio darbo kameros paviršius. Tokių pumpuojamų skysčių pavyzdžiai: glazūra keramikos pramonėje, granito akmenų atliekos (pjaunant) ir kt. Poliuretano danga leidžia kelis kartus padidinti sparnuotės ir siurblio korpuso tarnavimo laiką.

NUOTEKŲ „N-TECHNOLOGY“ SIURBLIAI SU ADAPTYVIU DARBO RATU

FLYGT gamintojo “N“ serijos nuotekų siurbliai susidoroja su sudėtingiausiais uždaviniais. Kiekvienas šio siurblio komponentas suprojektuotas ir pagamintas taip, kad užtikrintų aukštą ir nuolatinį darbo efektyvumą. Dėka patentuotos „N-technology“ technologijos, kurios pagrindu naudojamas naujoviškas savaime išsivalantis darbo ratas, „Flygt N“ serijos siurbliai pasižymi dideliu bendruoju efektyvumu (leidžia tausoti energiją iki 25%). Jie mažina energijos sąnaudas, jiems retai reikia neplanuoto techninio aptarnavimo. Šis savaime išsivalantis siurblys pasižymi naujoviškomis funkcijomis, kurios garantuoja jo patikimą naudojimą įvairiose paskirtyse. Modulinė hidraulinė konstrukcija padeda priderinti hidrauliką taip, kad ji atitiktų praktiškai bet kokią paskirtį.

Tai prisideda prie Jūsų visiškos ramybės ir didelių sutaupymų ilgalaikėje perspektyvoje. Didžioji dalis kietų ir tirštų medžiagų, kurios patenka į siurblį, praeina pro darbo rato mentes. Jei objektas pradeda strigti ties darbo rato menčių briaunomis, jis toliau slysta išilgai specialios nuožulnos, einančios link įsiurbimo perimetro. Dėka mechaninės savaiminio išsivalymo konstrukcijos galima be problemų pumpuoti turinį, kuris sudarytas iš iki 8% dumblo.

Daugiau: Vaizdo įrašas apie FLYGT N serijos darbo rato privalumus

SIURBLIAI SU SMULKINIMO MECHANIZMU

Yra 2 smulkinimo mechanizmų tipai:

– Smulkintuvas su peiliu kaip, pavyzdžiui mėsmalėje. Tai paprasčiausias pirmosios kartos smulkintuvo tipas. Prastai susitvarko su neaustiniais audiniais (drėgnos servetėlės, įklotai ir kt.)

– Smulkintuvas su vertikaliu peilio išdėstymu. Šiuo metu jis yra efektyviausias. Leidžia susmulkinti beveik bet kokią minkštą medžiagą. Daugiamentis darbo rato diskas kartu smulkinimo sistema iš nerūdijančio plieno ypač tinkamas popieriaus ar tekstilės medžiagų susmulkinimui. Naudojimas: popieriaus gamybos, tekstilės pramonės įmonėse, nuotekų šalinimas iš komercinės paskirties pastatų, gyvenamųjų rajonų ir kt.

Reikėtų prisiminti, kad siurbliai su smulkintuvais gali sumalti tik minkštas daleles (tualetinį popierių, virvę, servetėles, maisto atliekas). Bandymas siurbti skysčius su kietomis dalelėmis (kaulais, pagaliukais, šakomis, smėliu, akmenimis, vinimis ir t.t.) visada sukels siurblio užstrigimą ir elektros variklio statoriaus apvijos perdegimą.

PRAMONINIAI CRI-MAN SIURBLIAI SU DVIGUBO SMULKINIMO SISTEMA

Apie šio tipo siurblius ir jų ypatumus jau esame rašę šioje žinyno temoje.

Kad vizualiai būtų aišku, kokiu principu veikia panardinami siurbliai su skirtingo tipo darbo ratais, pateikiame vieno iš gamintojų vaizdinę medžiagą, nuoroda žemiau: https://www.faggiolatipumps.com/en/electric-pumps/#idrauliche

Cri-Man gamintojo mėšlo/srutų smulkinimo (kapojimo) siurbliai garsėja visame pasaulyje dėl savo aukštos kokybės konstrukcijos ir patikimumo.

Dviguba pjaustymo sistema
Pirmąją pjaustymo sistemą sudaro du chromuoto plieno ašmenys, pritvirtinti prie siurblio įvado. Spiralinis pjaustymo mechanizmas pagamintas iš aukštos kokybės ketaus ir pritvirtintas prie variklio veleno. Abi medžiagos yra specialiai sukietintos. Sukdamasi 1750 apsisukimų per minutę greičiu smulkinimo sistema atlieka daugiau kaip 170 pjūvių per sekundę!

Dviguba pjaustymo sistema
Antrąją smulkinimo sistemą sudaro pjovimo plokštė pagaminta iš specialaus aukštos kokybės sukietinto ketaus.

Dvigubas mechaninis sandariklis
Silicio karbido ir grafito-keramikos mechaniniai sandarikliai.

Temperatūros zondo davikliai
Dvigubi šiluminiai davikliai, įrengti statoriuje, apsaugo nuo elektros variklio perkaitimo ir prailgina jo eksploatavimo laiką.

Drėgmės daviklis (pagal užsakymą)
Alyvos kameroje įmontuotas drėgmės daviklis, kuris užtikrina, kad būtų išvengta siurblio gedimo dėl skysčio nutekėjimo į kamerą sandariklio pažeidimo atveju.

Aukšto efektyvumo hidraulika

Hidraulika užtikrina aukštą efektyvumą (iki 77%) , efektyviai pjaustant ir tuo pačiu apsaugant nuo siurblio užsikimšimo. Duomenys pagal UNI EN ISO 9906 standartą.

Specialaus antikorozinio padengimo ir ATEX versijos

Pagal poreikį panardinami siurblių modeliai PTS-65/80/80N/100/150 gali būti padengiami specialia chemine danga, kuri apsaugo paviršių, besiliečiantį su agresyviais skysčiais. Šį apdorojimą galima atlikti visam siurbliui („NT“ versija) arba tik pjaustymo sistemai („NP“ versija). Apdorojimas apima paviršių padengimą specialia chemine nikelio danga, kuri apsaugo siurblio paviršius nuo sąlyčio su rūgštiniais skysčiais. Tokiu būdu padengti siurbliai  naudojami skysčiams, kurių pH yra rūgštinis, pvz., iš siloso išgaunamam filtratui biodujų įrenginiuose arba organinėms kietųjų komunalinių atliekų dalims ir kt.

• Dangos storis: 50 mikronų
• Kietumas: 48 HRC
• Puikiai sukimba su pagrindine medžiaga

Taip pat pagal užsakymą galimos siurblių su dviguba pjaustymo sistema ir  sprogiai aplinkai Atex Ex II 2G Ex db IIB T5 Gb – Ex h IIB T5 Gb pritaikytos versijos.

Video:

TRUMPAI APIE ESMINIUS SKIRTUMUS TARP SIURBLIŲ KLASIFIKACIJOS PAGAL VEIKIMO PRINCIPĄ

Norint pasirinkti siurblį tam tikroms užduotims, reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos svarbiausius fizikinius matavimo vienetus. Yra du pagrindiniai visos siurblinės įrangos tipai, vadinamoji klasifikacija: pagal veikimo principą. Pirmasis tipas yra dinaminiai siurbliai (išcentriniai), antrasis – tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo). Būtina atsižvelgti į tam tikrų fizinių vienetų įtaką kiekvienai iš šių klasifikacijos rūšių.

Dinaminių siurblių pasirinkimui didelę įtaką turi skysčio klampa ir tankis, taip pat ir pumpuojamo skysčio temperatūra. Dinaminiai siurbliai negali pumpuoti klampių skysčių, tik mažai klampius skysčius. Tankis paprastai negali viršyti 1800 kg/m³, tačiau vėlgi, esant mažam klampumui. Jei šios sąlygos nėra įvykdytos, įvyksta kavitacijos procesas. Paprastai dinaminio tipo standartinio išpildymo siurbliais neįmanoma pumpuoti karštų skysčių, nes patekus į darbinę siurblio ertmę, skystis pradeda virti, o tai sukelia kavitaciją ir vėliau sekantį siurblio gedimą. Šias problemas galima išspręsti padidinus elektros variklio galią ir sumažinant jo apsukas, antruoju atveju naudojant specialios konstrukcijos darbo ratus ir korpusus.

Tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurblių pasirinkimą taip pat įtakoja tokie fizikiniai vienetai kaip siurbiamo skysčio tankis, klampa, temperatūra. Pagrindinis šių dviejų siurblių tipų skirtumas yra tas, kad teigiamo darbinio tūrio siurbliams skysčio klampa ir tankis nėra tokie svarbūs kaip dinaminių siurblių atveju. Pvz., tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai gali pumpuoti skysčius, kurių klampa yra iki 1 000 000 cSt. Išsirinkti tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurblį yra nelengva užduotis, nes jie gali pumpuoti skysčius, kurių fizikinės klampos, tankio ir pan. verčių ribos yra labai plačios. Šie faktoriai įtakoja siurblio elektros variklio galią, elektros variklio veleno (ar reduktoriaus) apsisukimų skaičių, oro slėgį, kuris tiekiamas į pneumatinę pavarą (pneumatiniams siurbliams). Be to, renkantis tūrinio tipo siurblius, būtina atsižvelgti į tokias  savybes, kaip pumpuojamo skysčio cheminis agresyvumas, dalelių dydis, koncentracija jame ir t.t…

Aukščiau pateikta lentelė yra bendrojo informacinio pobūdžio. Kiekvienu atveju pramoninis siurblys yra renkamas atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir užduotis, kurias jis turės atlikti. Be to, norint pasirinkti siurblį be klaidų, būtina atsižvelgti į praktinio pritaikymo įvairiose gamybos srityse patirtį ir siurblio konstrukcijos teoriją. Kvalifikuoti mūsų įmonės inžinieriai padės jums išspręsti visus klausimus, susijusius su siurblio parinkimu jums reikalingoms technologinėms užduotims atlikti.

Chemijos, farmacijos ir maisto pramonėje plačiai naudojami išcentriniai (dinaminiai), sraigtiniai, stūmokliniai, pneumatiniai diafragminiai, peristaltiniai ir daugelis kitų siurblių tipų. Be paminėtų vis dažniau, ypač maisto pramonėje naudojami lanksčios sparnuotės siurbliai.

Šioje temoje apžvelgsime ir palyginsime lanksčios sparnuotės siurblius, apibūdinsime jų veikimo principą ir pritaikymą pramonėje.

VEIKIMO PRINCIPAS

Kas yra lanksčios sparnuotės siurblys? Kaip jau matyti iš šio tipo siurblio pavadinimo, lanksčios sparnuotės siurblys yra siurblys, kuriame esminis darbo elementas – sparnuotė. Tiksliau, tai yra lanksti sparnuotė , kurią sudaro lanksčios mentės. Paprastai ji pagaminta iš gumos ir sumontuota koncentriniame siurblio korpuse. Korpuso ypatumas yra tas, kad jo apskritiminis skersmuo susiaurėja atkarpoje tarp įsiurbimo ir išleidimo antgalių.

Sparnuotei sukantis, o lanksčioms mentėms judant žemyn nuo korpuso skersmens susiaurėjimo vietos iki jo išsiplėtimo vietos, padidėja sritis tarp dviejų gretimų sparnuotės mentelių, dėl erdvės išretėjimo atsiranda įsiurbimo efektas. Užgriebtas produktas juda tarp sparnuotės menčių per visą srauto kelio apskritimą išilgai jo sukimosi. Besisukančios iki išleidimo antgalio angos, mentės pasiekia siurblio korpuso apskritiminio skersmens susiaurėjimo vietą. Jos pradeda lenktis, tarpas tarp dviejų gretimų menčių sumažėja ir produktas išspaudžiamas į išleidimo angą.

Lanksčios sparnuotės siurblių techninės charakteristikos apjungia savyje dinaminio (išcentrinio) siurblio ir tiesioginio skysčio perstūmimo siurblio veikimo privalumus. Pakėlimo aukščio ir našumo rodikliai atitinka išcentrinių siurblių kartu su galimybe pumpuoti klampias terpes, tačiau tai įmanoma tik su tiesioginio skysčio perstūmimo tipo siurbliais.

YPATYBĖS

Savisiurbis siurblys. Speciali siurblio korpuso konstrukcija užtikrina greitą įsiurbimą, net kai pradedama siurbti sausa eiga iš gylio iki 5/6 metrų. Tačiau prieš pirmą paleidimą savaiminio įsiurbimo režimu rekomenduojama šiek tiek patepti sparnuotę (vidų). Taip yra dėl to, kad, kai siurblys veikia sausai, sparnuotė įkaista gana greitai, nes jos mentės iš visų pusių glaudžiai liečiasi su siurblio korpusu. Jei dėl kokių nors priežasčių per 20 sekundžių neįsiurbiama, sparnuotė gali perkaisti ir pradėti tirpti. Keli gramai skysčio, kurį ketinate pumpuoti, ant sparnuotės menčių gali sukurti plėvelę, kuri sumažins trintį ir sukurs papildomą sandarumą, kuris padės sukurti didesnį vakuumą ir greičiau įsiurbti terpę.

Delikatus (tausojantis) siurbimo veiksmas. Mažo sukimosi greičio variklis užtikrina švelnų pumpavimą subtiliems skysčiams ir nenutrūkstamą bei reguliarų srautą.

Tinka klampiems skysčiams su dalelėmis. Sparnuotės forma leidžia siurbliui pumpuoti klampius skysčius su suspenduotomis kietomis dalelėmis. Siurblys gali pumpuoti skysčius, kuriuose yra didelių kietų ir minkštų dalelių, pavyzdžiui, jogurtą su vaisių gabalėliais, ikrus, adžiką. Jei būtina užtikrinti minimalų šių komponentų pažeidimą, geriau pasirinkti kito tipo – mažo sukimosi greičio tiesioginio skysčio tūrio perstūmimo siurblį, pavyzdžiui, kumštelinį siurblį.

Srauto grįžtamumas (reversas). Variklio sukimosi kryptį galima pakeisti, t.y. siurblys gali pumpuoti skystį į abi puses be jokių apribojimų.

Lengvas valymas ir išardymas. Mechaninį sandariklį ir sparnuotę valyti ir pakeisti yra nepaprastai paprasta, nes siurblį galima lengvai išardyti, tiesiog tereikia nuimti priekinį dangtelį. Pagrindinė dėvima dalis yra lanksti sparnuotė, kurią galima pašalinti iš siurblio net ir be įrankių. Be sparnuotės, gali susidėvėti mechaninis siurblio sandariklis ir korpuso sandarinimo žiedas.

Vientisas siurblio korpusas. Siurblio korpusas gaminamas iš didelio storio nerūdijančio plieno lakštinio metalo, kuris užtikrina kokybę ir ilgą tarnavimo laiką. Siurblio korpusas poliruojamas viduje ir išorėje, kad būtų užtikrintas aukščiausias higienos lygis.

Sparnuotė pagaminta iš netoksiškos gumos. Darbaratis pagamintas iš sintetinės gumos (nitrilo, natūralaus kaučiuko, neopreno, EPDM ir kitų medžiagų) ir yra visiškai netoksiškas ir atsparus kai kurių rūgščių poveikiui. Neopreno sparnuotė atitinka Amerikos FDA taisykles, susijusias su maistinių skysčių siurbimu.

Mechaninis reduktorius.  Šio tipo siurblių atitinkamos serijos yra su mechaniniais reduktoriais, leidžiančiais pasiekti tik 570 aps./min. greitį labai švelniai pumpuojant ir esant labai klampiems skysčiams. Maži apsisukimai per minutę ir lankstūs sparnuotės sparneliai leidžia siurbti maistinius skysčius, nekeičiant jų charakteristikos.

SPARNUOTĖS MEDŽIAGŲ TIPAI

• NBR / akrilnitrilas-butadieno kaučiukas (Perbunan®, Buna-n®): vandeniui, antifrizui, šilumos perdavimo skysčiui, augaliniam aliejui ir tepalams. Didelis atsparumas smūgiams ir geras mechaninis stiprumas. Tinkamas naudoti aukšto slėgio sąlygomis iki maks. 5 barų;
• EPDM / Etileno-Propileno-Dieno guma (Keltan®, Buna EP®): aukštai temperatūrai, rūgštims ir šarmams. Didelis elastingumas ir labai geras mechaninis stabilumas;
• Cr / Chloroprene-guma (neoprene®, Bayprene®): tinkamas naudoti maisto pramonėje. Atsparus plyšimui, patvarus;
• FKM arba FPM / Fluor-guma (Viton®, Fluorel®): aliejui, dyzelinui, mazutui, palmių aliejui, sojų pupelių aliejui ir aliejaus emulsijai. Labai geras cheminis atsparumas, pasižymi mažesniu mechaniniu atsparumu;
• Plastmasinis: vandeniui, mineraliniams ir augaliniams aliejams, dyzeliniam kurui, šilumos perdavimo skysčiui ir kai kurioms cheminėms medžiagoms. Itin atsparus plyšimui ir geras mechaninis atsparumas (netinka abrazyviniams skysčiams) maksimali skysčio temperatūra iki 60°C.

PALYGINIMAS SU KITŲ TIPŲ SIURBLIAIS

Lanksčios sparnuotės siurbliai palyginti su kitų tipų siurbliais turi daug privalumų, kuriuos galima pamatyti toliau pateiktoje lentelėje:

Dėl šių savybių lanksčios sparnuotės siurbliai gali realizuoti, nors ir ne visas, bet daugelio kitų maisto siurblių tipų galimybes, su mažesnėmis įsigijimo ir eksploatacijos sąnaudomis. Turint maždaug tuos pačius našumo rodiklius, lanksčios sparnuotės siurblys kainuos maždaug tiek pat, kiek ir higieninis išcentrinis siurblys, ir tik trečdalį rotorinio siurblio kainos.

SIURBLIŲ NAUDOJIMAS PRAMONĖJE

Lanksčios sparnuotės siurbliai yra unikalus sprendimas, kurį galima naudoti įvairiose pramonės šakose. Dėl savo savybių šie siurbliai yra išskirtinai universalūs. Jie gali būti naudojami chemijos, kosmetikos ir farmacijos pramonėje (krakmolas, vaškas, vandens pagrindo klijai, kremai, valikliai, glicerinas, glikoliai, lateksas, augaliniai ir gyvūniniai riebalai, skysti muilai, sirupai, šampūnai, pramoninis vandens valymas, dažai), vyno ir maisto pramonė (alus, sviestas, lydytas sūris, gliukozė, pienas ir sutirštintas pienas, uogienė, medus, misa, aliejus, grietinėlė, pomidorų padažas, vaisių sultys, kiaušiniai, jogurtas, vynas, vynuogės, skirtos vynui, skystas cukrus). Tačiau jie plačiausiai naudojami maisto pramonėje, o jų sprendžiamų užduočių sąrašas būtų itin ilgas. Nuo paprasčiausių pumpavimo užduočių iki sudėtingiausių – sudėtingo produktų dozavimo.

Keletas dažniausio šio tipo siurblių naudojimo maisto pramonėje pavyzdžių:

– Pieno pramonė (pienas, jogurtas, varškė, grietinėlė). Siurbliai naudojami pienui pumpuoti iš talpų į sunkvežimį arba atvirkščiai. Pienas pumpuojamas labai subtiliai, t.y. siurblių šlyties koeficientas yra labai mažas, kad pienas nesutrūktų ir dėl to riebalai neatsiskirtų nuo pieno. Siurblius galima lengvai plauti rankiniu būdu.

– Varškės pumpavimas. Lanksčios sparnuotės siurblių naudojimas varškės pumpavimui.  Siurblys sėkmingai pumpuoja minkštus intarpus, nepažeisdamas (netrupančių) varškės grūdelių, net esant klampai iki 50 000 cP.

– Vyno pramonė. Siurbliai naudojami visuose vyno gamybos linijos etapuose. Siurbliai sujungia viską, kas geriausia: produktyvumą, galimybę pumpuoti abu minkštus komponentus nuo pirmo spaudimo žievelės pavidalu ir be strigimo kietas atliekas sėklų, lapų ir stiebų pavidalu. Siurbliai paprasčiausiai nuplaunami, pasibaigus darbo pamainai arba keičiant kitą pumpuojamą produktą.

SIURBLIO SPARNUOTĖS SUGADINIMO PRIEŽASTYS IR KAIP JŲ IŠVENGTI

Sandėliuojant sparnuotes, svarbu nepamiršti, kad guma gali senti ir, kad būtų išvengta sparnuočių fizinių savybių pablogėjimo, jas reikia laikyti vėsioje, tamsioje ir apsaugotoje nuo ultravioletinių spindulių (nepalikti saulėje) vietoje.
Sparnuotės (sparnuotės) tarnavimo laikas labai sutrumpėja dėl:

– dažnos sausos eigos, t.y. be skysčio, kuris naudojamas kaip tepalas, siurblio korpuse;
– dėl ilgalaikio klampaus skysčio siurbimo per mažo skersmens vamzdį arba dėl per ilgo įsiurbimo linijos vamzdžio. Todėl, renkantis siurblį, PRIVALOMA apskaičiuoti vamzdynų hidraulinį pasipriešinimą įsiurbime ir išleidime ir, remiantis tuo, pasirinkti tam tikro ilgio ir skersmens vamzdžius (žarnas). Daugiau informacijos apie klampumą rasite šioje temoje (paspauskite ant nuorodos);
– siurblio veikimas, esant pertekliniam slėgiui išleidimo angoje (pavyzdžiui, dėl labai susiaurėjusio vamzdyno ar per didelio skysčio klampumo);
– ilgalaikis veikimas, esant aukštai temperatūrai.

Norint pailginti sparnuotės tarnavimo laiką, rekomenduojama darbinė skysčio temperatūra: nuo + 10° iki + 50°C.

Sparnuočių menčių pažeidimo požymiai, priežastys ir sprendimo būdai:

Ant sparnuotės menčių matyti išplėšti guminiai gabalėliai, ypač centre. Sparnuotės kraštuose yra taškinės įdubos ar skylutės.
Priežastis: kavitacija, tai yra žemas slėgis siurblio įsiurbimo angoje, dėl kurio verda skystis, o po to skysčio garų burbuliukai sproginėja, didėjant slėgiui siurblyje. Tuo pačiu metu išsiskiria labai didelė energija, galinti išplėšti medžiagos gabalėlius iš sparnuotės korpuso.
Problemos sprendimas: padidinti įsiurbimo slėgį.
Tam reikia:
– sumažinti įsiurbimo vamzdžio ilgį arba padidinti jo skersmenį;
– sumažinti produkto įsiurbimo aukštį.

Sparnuotės menčių galai yra kieti, su įtrūkimais, galimas jų suanglėjimas ir atitrūkimas.
Priežastis: ilgalaikis sausas veikimas, t.y. be skysčio siurblio korpuse.
Problemos sprendimas: pašalinti galimybę dirbti be skysčio.
Tam reikia:
– kad siurblys savaiminio įsiurbimo režimu neveiktų sausai ilgiau nei 30 sekundžių;
Jei reikalingas ilgesnis įsiurbimo laikas, prieš paleidžiant siurblį, pumpuojamas skystis turi būti įpiltas į korpusą, kad būtų sutepta sparnuotė. Prieš pradedant darbą, rekomenduojama į siurblio korpusą visada įpilti nedidelį kiekį pumpuojamo skysčio;
– nedelsiant išjungti siurblį, kai tik pasibaigs talpoje pumpuojamas produktas. Tam talpoje galima įrengti automatinį siurblio valdymą priklausomai nuo skysčio lygio;
– prie siurblio išleidimo angos galima sumontuoti vertikalią vamzdžio dalį, kurios ilgis ne mažesnis kaip 1 metras. Tai leis gaminiui (jei jis nėra labai klampus) likti išleidimo linijoje ir jam sustojus, nutekėti atgal į siurblį, kad sutepti sparnuotę. Tokia schema yra įmanoma, jei siurblys naudojamas gaminio pumpavimui į tiekimo konteinerį (pavyzdžiui, dozatorių) darbo pamainos metu.

Įpjovos, plyšimai menčių viduryje.
Priežastis:
– pasibaigęs sparnuotės tarnavimo laikas (natūralus susidėvėjimas);
– jei mentės nugarinėje pusėje yra klostės – darbas su per dideliu išleidimo slėgiu;
– ilgalaikis veikimas aukštoje temperatūroje (virš + 55° С).
Problemos sprendimas:
– išleidimo slėgio sumažinimas, sumažinant siurblio rotoriaus sukimosi greitį (apsukas);
– išleidimo angos slėgio sumažinimas, įrengiant didesnio skersmens vamzdį prie išleidimo angos arba sutrumpinant išleidimo vamzdyno ilgį;
– darbo temperatūros sumažinimas.

Sparnuotės mentės išlenktos.
Priežastis:
– ilgalaikis siurblio laikymas (sandėliavimas) su įmontuota sparnuote (ypač svarbu, jei sparnuotė pagaminta iš nitrilo gumos NBR).
Problemos sprendimas:
– jei siurblys ilgą laiką nebus naudojamas, rekomenduojama išimti sparnuotę iš siurblio. Sparnuotę laikyti vėsioje, tamsioje vietoje;
– arba prieš naudojimą apsukti sparnuotę 180° laipsnių kampu.

Susidėvėję menčių galai iš pumpuojamos terpės pusės.
Priežastis:
– darbas su skysčiais, turinčiais daug abrazyvinių medžiagų;
– perteklinis slėgis siurblio išleidimo angoje.
Problemos sprendimas:
– sumažinti siurblio rotoriaus sukimosi greitį (apsukas);
– pakeisti sparnuotę.

Šio tipo siurblius rasite kategorijoje “SPECIALIOS PASKIRTIES SIURBLIAI”

Lanksčios sparnuotės tipo siurblių gamintojai, kurių produktus siūlome:

Mencarelli Pompe e Valvole s.r.l.

Comex Srl

ZUWA-Zumpe GmbH

Cheminiai siurbliai skirti siurbti agresyvius skysčius, tokius kaip įvairių koncentracijų ir temperatūrų rūgščių ir šarmų tirpalai, tirpikliai ir t.t…
Pagrindinis skirtumas nuo vandens siurblių yra tas, kad siurblių darbinės dalys ir veleno sandariklis turi būti sukonstruoti ir pagaminti iš medžiagų, kurios nereaguoja su pumpuojamu skysčiu, t.y. kurios gali atlaikyti įvairaus klampumo, agresyvumo ir abrazyvumo medžiagų poveikį.

Tai savaime iškelia keletą ypatingai svarbių reikalavimų chemiškai aktyvių terpių pumpavimo siurbliams:

– siurblio darbinės dalys, kontaktuojančios su terpe, turi būti pagamintos iš nerūdijančio plieno arba polimerinių medžiagų, kurios gali atlaikyti ilgalaikį agresyvios terpės poveikį;
– veleno sandariklis turi užtikrinti patikimą bei saugų veikimą ir apsaugą nuo produkto nuotėkio, galinčio turėti poveikį ne tik pumpavimo procesui, bet ir žmogaus sveikatai;
– elektros variklis turi būti tinkamas dirbti su didelio tankio skysčiais, nes daugumos koncentruotų rūgščių ir šarmų tankis 1,5–2 kartus didesnis už vandens.

CHEMINIO SIURBLIO PARINKIMAS

Tinkamo cheminio siurblio pasirinkimas apima daug sudedamųjų. Siurblių parinkimo vadovai ir specialios programinės įrangos gali padėti nustatyti siurblio specifikacijas. Taip pat gali reikėti cheminių medžiagų suderinamumo duomenų. Pirmasis cheminio siurblio pasirinkimo žingsnis yra tinkamas naudojimo reikalavimų ir cheminių terpių savybių supratimas, taip pat siurblio pasirinkimas su specifikacijomis užduočiai atlikti. Yra gana didelis įvairių veikimo principų, tipų siurblių pasirinkimas iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo siurbiamos terpės.
Neteisingai pasirinktas siurblys – tai ne vien tik siurblio gedimas, bet ir su tuo susijusios pumpavimo ar gamybos proceso prastovos, galimi ir nelaimingi atsitikimai ir t.t… Dėl šios priežasties ypatingą dėmesį reikia skirti ne tik siurbiamos terpės cheminėms ir fizinėms savybėms, bei ir į tai, kaip parinkto siurblio medžiagos, iš kurių jis pagamintas, sąveikaus su pumpuojama terpe.

Todėl visais atvejais, ieškant savo pumpuojamai cheminei terpei optimalaus sprendimo, be našumo ir spaudimo, būtina žinoti:

• pumpuojamos terpės tikslus pavadinimas (specifikacija);
• terpės maksimali temperatūra;
• koncentracija;
• galimų abrazyvinių dalelių joje koncentracija.

CHEMINIO SIURBLIO IR SANDARIKLIŲ MEDŽIAGOS

Siurblių medžiagas galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas – metalines ir nemetalines. Siurbliai, pagaminti iš metalo, gali būti klasifikuojami kaip juodieji arba spalvotieji. Siurbliai iš ketaus, kaliojo ketaus arba anglinio plieno gali būti naudojami su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, tačiau dauguma metalinių cheminių siurblių yra pagaminti iš nerūdijančio plieno, nikelio lydinio arba ypatingų medžiagų, tokių kaip titanas, siekiant apsaugoti nuo korozijos. Nemetalinės medžiagos gali būti suskaidytos į tokias, kaip guma (tiek natūrali, tiek sintetinė), plastikas, keramika, stiklas ir kt. Visos šios nemetalinės medžiagos gali būti naudojamos korozinių ir agresyvių medžiagų pumpavimui, ypač šioms reikmėms plačiai naudojamas plastikas.

Informaciją apie įvairių medžiagų, kurios naudojamos siurblių ir sandariklių gamyboje, aprašymus ir cheminį suderinamumą su įvairiomis terpėmis rasite, paspaudę ant šios nuorodos ir lentelėje.

SIURBLIO GALINGUMAS (DYDIS) IR EKSPLOATACINĖS CHARAKTERISTIKOS

Netinkamo dydžio siurblys gali sukelti problemų siurblio skysčių perdavimo sistemoje. Dauguma cheminių siurblių yra šiek tiek per dideli (per galingi) dėl taikomo atsargos faktoriaus. Tačiau dėl labai didelio dydžio siurblio darbo metu elektros variklis gali būti nepilnai apkraunamas (mažiau nei 50 proc. visos apkrovos). Lengvai apkrautas kintamosios srovės elektros variklis sukurs mažesnį galios koeficientą, padidins eksploatavimo išlaidas. Be išlaidų, per galingo siurblio naudojimas gali iššaukti papildomus padarinius, tokius kaip per didelė vibracija, priešlaikiniai guolių gedimai, darbinės temperatūros padidėjimas ir kavitacijos problemas.

Cheminio siurblio per maža galia taip pat gali sukelti nepageidaujamus faktorius, ypač tam tikruose siurblių tipuose, pavyzdžiui, tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliuose, kaip pavyzdys –  sraigtiniuose. Nepakankamos galios sraigtinis siurblys su mažesniu darbiniu tūriu ir sraigtu turi pumpuoti greičiau, o tai gali apkrauti siurblio komponentus, dėl to sumažės įsiurbimo galimybės, padidės susidėvėjimas ir tai iššauks priešlaikinį gedimą.

Terpės klampumas, kaip ir tankis, labai svarbus faktorius tinkamos galios siurblio parinkimui. Reikia įvertinti šias pumpuojamo skysčio savybes ir galimas pasekmes. Medžiagos klampa, ypač naudojant išcentrinius siurblius, gali smarkiai paveikti siurblio našumą. Žemiau pateiktame paveikslėlyje parodyta, kaip klampos pokyčiai (matuojant „Saybolt Universal Seconds“ arba SSU) gali sumažinti našumą (srautą) ir pakėlimo aukštį (slėgį) bei padidinti  energijos poreikį.

CHEMINIO SIURBLIO TIPAS

Pasirinkus tinkamą konstrukcinę medžiagą, kuri būtų suderinama su cheminėmis terpėmis, ir nustačius siurblio darbinius parametrus, kitas žingsnis yra siurblio tipo pasirinkimas. Galima rinktis iš įvairių tipų siurblių, skirtų cheminėms reikmėms. Žemiau pateikiamas mūsų įmonės tiekiamų cheminių siurblių asortimentas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad agresyvios terpės siurblio pasirinkimas turi daugybę niuansų, visada rekomenduojame pasikonsultuoti su mūsų įmonės specialistais – ar jūsų pasirinktas siurblys tinka vienam ar kitam tikslui, ar ne (pavyzdžiui, druskos rūgšties ir sūrymo pumpavimas, du visiškai skirtingi dalykai).

CHEMINIAI IŠCENTRINIAI SIURBLIAI SU MECHANINIAIS SANDARIKLIAIS

Išcentriniai siurbliai yra dažniausiai naudojami siurbliai chemijos pramonėje. Jie yra labiausiai paplitusi cheminių siurblių rūšis dėl jų konstrukcijos ir veikimo paprastumo ir efektyvumo, todėl jie taip pat yra pigesni nei kitų tipų siurbliai. Siurblio konstrukcija –  spiralinis korpusas su sumontuota ant veleno viena ar keliomis sparnuotėmis. Sparnuotės sukuria srautą vienu iš trijų veiksmų: ašinis srautas, radialinis srautas arba mišrus srautas. Ašinio srauto siurbliams būdingas didelis srautas ir žemas slėgis. Ašinio srauto siurbliai skystį pagreitina per sparnuotės centrą ir išleidžia palei sparnuotės mentes stačiu kampu (radialiai) į siurblio ašį. Slėgį sukuria išcentrinė jėga. Radialinio srauto siurbliams būdingas aukštas slėgis ir mažas srautas. Mišraus srauto siurbliai skystį išstumia nuo siurblio veleno didesniu nei 90 laipsnių kampu. Slėgį iš dalies sukuria išcentrinė jėga, iš dalies – darbaračio kėlimo veiksmas. Mišraus srauto siurbliai turi ašinio ir radialinio srauto siurblių charakteristikas, paprastai vidutinio srauto ir vidutinio slėgio. Visų tipų išcentriniai siurbliai sukuria vakuumą, kuris įtraukia skystį į sparnuotę. Darbo ratas sukuria skysčio greitį, o korpusas priverčia skystį judėti iš siurblio per išvadą, paversdamas greitį slėgiu.

Cheminiuose išcentriniuose siurbliuose naudojami viengubi ar dvigubi mechaniniai specialaus išpildymo veleno sandarikliai. Pagal įsiurbimo principą skirstomi į nesavisiurbius ir savisiurbius.  Dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno, termoplastikų, fluorpolimerų  ir kitų rūgštims ir šarmams atsparių medžiagų su standartiniais ar sprogiai aplinkai skirtais elektros varikliais. Siurblio sujungimas su varikliu gali būti atliekamas ant rėmo, naudojant lanksčią nuimamą movą (agregatas), arba tarpusavyje sujungiami ant vienos ašies (monoblokas).

CHEMINIAI SIURBLIAI SU MAGNETINE MOVA

Magnetinės pavaros siurbliai neturi veleno sandariklių ir yra visiškai sandarūs. Tai leidžia juos naudoti ypač agresyvių ir toksiškų skysčių pumpavimui. Struktūriškai siurbliai yra visiškai sandarūs, sukimo momentas perduodamas sparnuotei naudojant magnetinį lauką. Savisiurbiai siurbliai su magnetine mova leidžia išpumpuoti skysčius iš talpyklų, iš anksto neužpildant žarnų (t.y. jie gali patys išsiurbti skystį iš talpos). Tai yra labai vertinga savybė, ypač dirbant su stipriomis rūgštimis ir šarmais, kai siurblį ir žarną užpildyti gali būti sunku arba neįmanoma. Siurblius galima naudoti, išpumpuojant įvairias talpyklas, geležinkelio cisternas, autocisternas ir t.t…

Nuoroda į produktus

DIAFRAGMINIAI SIURBLIAI

Diafragminiai-membraniniai siurbliai pasižymi puikiomis darbo charakteristikomis ir universalumu. Siurbliai gali pumpuoti įvairaus cheminio agresyvumo ir klampumo skysčius su kietomis ir abrazyvinėmis priemaišomis. Diafragminiai siurbliai yra varomi suspausto oro pagalba. Suspaustas oras varo visą siurblio sistemą ir membranų pagalba skystis yra perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Tokie siurbliai tinka ir vakuuminėms sistemoms, kuriose yra reikalingas pastovus slėgis. Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų. Dėl paprastos membranos konstrukcijos jie neturi jokių vidinių susidėvėjimo komponentų, todėl yra labai patikimi siurbliai. Juose nėra sandariklių ar būtinų tepimo alyvų, todėl nėra jokios tikimybės, kad bus užteršiama pumpuojama terpė. Paprastus diafragminius siurblius sudaro membrana, darbinė kamera, du vožtuvai ir varomasis mechanizmas. Diafragma pagaminta iš lanksčios medžiagos ir turi būti patikrinta, ar ji suderinama su pumpuojama chemine medžiaga. Siurblio darbinės kameros tūris yra šiek tiek didesnis nei diafragma gali išstumti.

Daugiau informacijos apie diafragminius siurblius rasite, paspaudę ant šios nuorodos.

Nuoroda į produktus

SKAITMENINIAI DOZAVIMO SIURBLIAI

Kai kurie cheminiai siurbliai taip pat yra ir dozavimo siurbliai, kurie užtikrina srauto matavimą ir valdymą tuose pramoniniuose procesuose, kuriems reikalingi tikslūs chemikalų kiekiai. Pažangūs dozavimo siurbliai yra idealus sprendimas bet kokio tipo sudėtingam dozavimui mažiau agresyvioje aplinkoje. Siūlydami aukštą tikslumą, skaitmeniniai dozavimo siurbliai ne tik sumažina cheminių atliekų kiekį, bet ir sąskaitą už sunaudotą energiją.

Nuoroda į produktus

ROTORINIAI, TIESIOGINIO SKYSČIO TŪRIO PERSTŪMIMO SIURBLIAI

Cheminėms reikmėms  taip pat plačiai naudojami krumpliaratiniai siurbliai, sraigtiniai siurbliai, stūmokliniai siurbliai. Šio tipo siurbliai yra skirti skysčiui tolygiai judėti per sistemą. Šie siurbliai yra efektyvesni nei išcentriniai siurbliai, pumpuojant didelio klampumo ir mažo garų slėgio skysčius, kurie teka mažesniu greičiu ir sukuria didesnį pasipriešinimą. Apie šių tipų siurblius daugiau informacijos rasite šioje žinyno temoje.

CHEMINIŲ SIURBLIŲ SERTIFIKATAI

Tam tikrose pramonės šakose ir programose yra specialūs kodai, standartai ir taisyklės, kurių reikia laikytis. Kai kuriais atvejais, prieš pradedant naudoti cheminį siurblį tam tikruose katiluose, slėginiuose induose, naftos ir dujų perdirbimo gamyklose, branduolinėse ar kitose svarbiose programose, siurblys turi atitikti šiuos standartus (ASME, ANSI, API, NACE ir kt.).

Sandarinant išcentrinį siurblį, iššūkis yra – leisti besisukančiam velenui patekti į „šlapią“ darbinę siurblio vietą, tuo pačiu užkertant kelią skysčio, kuris įtakojamas slėgio, nutekėjimui.

SANDARINIMO ĮKAMŠOS

Prieš nagrinėdami, kaip veikia mechaniniai sandarikliai, svarbu suprasti kitus sandariklių formavimo būdus. Vienas iš vis dar plačiai naudojamų metodų yra įkamša, t.y. apjuosiamas siurblio velenas medžiaga, kuri panaši į virvę – taip fiziškai užpildomas tarpas tarp veleno ir siurblio korpuso.

Viengubas sandarinimas

Tai yra vienas iš paprasčiausių ir nebrangiausių veleno sandariklių, kuris buvo naudojamas šimtmečius ir naudojamas iki šiol. Struktūriškai tai yra virvė 1, kuris telpa į siurblio korpuso 3 griovelį aplink veleną ir yra tam tikru būdu suspaustas (uždaromas sandarinimo dėžutės dangteliu 2, kuris varžtais priveržtas prie siurblio korpuso).

Šiuo metu šio tipo sandarikliams naudojamos specialios virvės, pagamintos iš įvairių medžiagų ir įmirkytos specialiais impregnantais, atsižvelgiant į pumpuojamą skystį ir darbinę temperatūrą.

Dvigubas sandarinimas tarp siurblio veleno

Šie sandarikliai gali veikti, jei įkamša yra nuolat sudrėkinta, todėl ji yra priveržiama iki tokios būklės, kad, kai siurblys veikia, per jį laša siurbiamas skystis. Per stipriai priveržus įkamšą, galimas jos perkaitimas ir pažeidimas. Todėl toks sandariklis negali garantuoti visiško sandarumo.

Naudojamos viengubos ir dvigubos įkamšos. Viengubos darbui su skysčiais iki + 95°С temperatūros, dvigubos iki + 140°С ir daugiau.
Dvigubos įkamšos veikimo ypatybė – poreikis tiekti barjerinį skystį į kamerą tarp įkamšos sandariklių. Tokiu atveju barjerinio skysčio slėgis turėtų būti 0,5 bar didesnis už slėgį siurblio darbo kameroje. Paveikslėlyje parodytas dvigubos įkamšos pavyzdys.

Įkamšų tipai:

– įkamšos pagamintos grafitinės armuotos folijos pagrindu su skerspjūviu nuo 3 mm iki 50 mm
Tokios įkamšos pasižymi dideliu elastingumu, geru plastiškumu gniuždant, turi mažą trinties koeficientą, aukštą šilumos laidumą, būdingas mažas korozinis ir mechaninis darbinio paviršiaus nusidėvėjimas. Tinka naudoti vandens siurbliuose.

– pagamintos iš sintetinio pluošto su skerspjūviu nuo 3 mm iki 50 mm
Sintetinio pluošto įkamšos pasižymi aukštu mechaniniu atsparumu ir atsparumu abrazyvinėms terpėms. Juos rekomenduojama naudoti naftos perdirbimo, chemijos, celiuliozės ir popieriaus pramonėje.

– pagamintos fluoroplastiko fluoroplastiko pagrindu, skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Fluoroplastinės įkamšos yra atsparios agresyvioms terpėms, praktiškai be nuotėkio, esant šaltam srautui ir yra labai plastiškos suspaudimo metu. Jas rekomenduojama naudoti farmacijos, maisto, celiuliozės ir popieriaus, chemijos pramonėje. Išimtis yra fluoro turintys skysčiai.

– pagamintos fluoroplastiko užpildyto grafitu pagrindu, skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Grafitu užpildytos įkamšos turi gerą cheminį atsparumą visoms terpėms, turi didelį šilumos laidumą, mažą trinties koeficientą, didelį elastingumą ir lankstumą, praktiškai neturi nuotėkio, esant šalto srauto sąlygomis. Šių įkamšų stiprumas pasiekiamas audžiant pluoštą (Kevlar) į kampinę pynę – tai leidžia šias įkamšas panaudoti patikimam įrengimų, siurbiančių terpes, kurios turi savyje abrazyvinių dalelių, smėlio, taip pat terpėms, gebančioms kristalizuotis, sandarinimui. Jas rekomenduojama naudoti farmacijos, maisto, chemijos ir energetikos pramonėje.

– kombinuotojo (grafito-fluoroplastinio), skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Kombinuotosios įkamšos pasižymi dideliu plastiškumu, elastingumu, turi mažą trinties koeficientą, yra patvarios dėl ​​kampinio pynimo, kuris suteikia sandarinimui sustiprinimą.

Įkamšos dar dažnai naudojamos daugelyje sričių, tačiau vis daugiau vartotojų renkasi mechaninius sandariklius dėl šių priežasčių:

• Besisukančio veleno trintis, laikui bėgant, veikia įkamšą, o tai padidina nuotėkį, kol įkamša nebus sureguliuotas ar pervyniota;
• Veleno trintis taip pat reiškia, kad įkamšą pastoviai reikia plauti dideliu kiekiu vandens, kad ji vėstų;
• Įkamšą reikia prispausti prie veleno, kad sumažėtų nuotėkis – tai reiškia, kad siurbliui reikia daugiau pavaros galios velenui sukti, tuo pačiu daugiau eikvojant energijos;
• Kadangi įkamša turi liestis su velenu, ilgainiui velene susiformuos griovelis, dėl kurio remontuoti ar pakeisti veleną gali būti brangu.

RIEBOKŠLINIAI SANDARIKLIAI

Šie sandarikliai yra įkamšų alternatyva ir pasirodė išradus gumą. Pagal konstrukciją tai yra elastingas žiedas, uždėtas ant siurblio veleno, kurio sandariklis hermetizuoja veleną dėl sumontuoto spyruoklinio žiedo ir skysčio slėgio siurblio korpuse. Paprastai, montuojant siurbliuose, siurbiamo skysčio temperatūra neviršija +70 … 90°С.

Jie gaminami iš įvairių tipų gumos:

– etileno-propileno kaučiukas (EPDM) – skirtas maisto pramonei ir šarminiams skysčiams;
– nitrilo kaučiukas (NBR) – siurbiant kurą ir tepalus;
– fluoro anglies kaučiukas („Viton“, FPM) siurbiant rūgštinius skysčius.

MECHANINIAI SANDARIKLIAI

Mechaninių sandariklių, kaip ir aukščiau aprašytų įkamšų ir riebokšlių paskirtis – leisti velenui patekti į siurblio darbo zoną, tuo pačiu neleidžiant skysčiui patekti į išorę.  Mechaninis sandariklis yra sandarinimo mechanizmas, susidedantis iš pagrindinio sandariklio ir pagalbinių, judančių ir nejudančių trinties porų, kontaktuojančių su siurbiama ir sulaikoma terpe. Mechaninis sandariklis susideda iš 2 pagrindinių dalių: nejudančio elemento (žiedas ir sandarinimo elementas ), kuris yra sumontuotas siurblio korpuse ir sandarinantis montavimo vietą, ir besisukantis, kuris yra pritvirtintas prie veleno ir sandarina veleną (susideda iš guminio silfono , žiedo ir spyruoklės). Tarp šių elementų yra 2 žiedai, pagaminti iš kompozicinių medžiagų arba keramikos.

Šių žiedų paviršiai glotnūs, kas jų sąlyčio taške leidžia užtikrinti sandarumą tarp judančių ir nejudančių dalių. Mechaniniai sandarikliai pasižymi ilgu tarnavimo laiku ir praktiškai neturi nuotėkio (nuotėkis mažesnis nei 0,1 cm³/h).

Viengubas mechaninis siurblio sandariklis

Tai yra labiausiai paplitusi schema. Jis naudojamas, jei nereikia visiško sandarumo, o darbinė temperatūra yra iki: + 95 ÷ + 200°С.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose, perpumpuojančiuose chemiškai neutralius ir netoksinius skysčius. Kai siurbiamos terpės temperatūra siekia iki +250°C, naudojami viengubi mechaniniai sandarikliai su šaldymu.

Rūšys

Su spyruoklėmis, esančiomis perpumpuojamame produkte (sandarinimo terpėje).
Su spyruoklėmis, kurios nekontaktuoja su perpumpuojamu produktu. Naudojami tais atvejais, kai egzistuoja angų ir spyruoklių užkimšimas abrazyvinėmis dalelėmis, nuosėdomis ir t.t.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Sandarikliai gali būti montuojami tiek riebokšlio kameros viduje, tiek išorėje (tais atvejais, kai kamera pernelyg maža).
Numatyta galimybė mažinti temperatūrą guminių žiedų zonoje iki palankaus temperatūrų režimo.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt.
Numatytas atvamzdžių sumontavimas, kad būtų užtikrintas nuorinimas, terpės padavimas į riebokšlio kameros ertmę.

Nuotėkiai, nors ir maži, vis tiek egzistuoja bet kuriame sandariklyje. Vandeniui ir neagresyviems skysčiams tai nėra svarbu, tačiau jei reikia siurbti toksiškus ar chemiškai aktyvius skysčius, tada net mažesnis nei 0,1 cm³/h nuotėkis gali sukelti šių skysčių garų kaupimąsi patalpoje. Norint to išvengti, naudojamas dvigubas mechaninis sandariklis.

Dvigubas mechaninis siurblio sandariklis 

Toks sandariklis naudojamas pumpuojant sprogius ar nuodingus skysčius, kurių garų nutekėjimas yra neleistinas ir pavojingas. Ši schema taip pat naudojama siurbiant skysčius, kurie, išdžiūvę, gali kristalizuotis ir „priklijuoti“ darbinę sandariklio porą (pavyzdžiui, cukraus sirupai ir kt.). Norint eksploatuoti tokį sandarinimo mazgą, reikia tiekti barjerinį skystį, kurio slėgis turi būti bent 0,5 bar didesnis nei siurblyje).
Šio tipo sandarikliai gali veikti iki: + 140 ÷ + 200°С temperatūros.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose su šiomis sandarinimo terpėmis: naftos produktai, suskystintos angliavandenilio dujos, skysčiai, sudėtyje turintys kenksmingų cheminių medžiagų. Ypač efektyvūs terpėse su didesniu abrazyvinių medžiagų kiekiu, taip pat naudojant didelio klampumo produktus, pusiau sausosios trinties sąlygomis. Kai siurbiamos terpės temperatūra neviršija 400°C, naudojami dvigubi mechaniniai sandarikliai su šaldytuvu.

Rūšys

Su sparnuote. Naudojami tuomet, kai įrengta autonominė hermetizuojančio skysčio cirkuliacijos sistema.
Be sparnuotės. Jei naudojama hermetizuojančio skysčio cirkuliacijos nuo išorinio šaltinio sistema.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Visiškai užkertamas kelias sandarinimo terpės patekimui į atmosferą.
Pirmoji (kontūrinė) trinties pora veikia esant hermetizuojančio skysčio ir sandarinimo terpės slėgio skirtumui, o antroji (atmosferos) – esant hermetizuojančio skysčio ir atmosferos slėgio skirtumui.
Hermetizuojančio skysčio slėgis viršija sandarinimo terpės slėgį 0,1 – 0,3 MPa.
Hermetizuojantis skystis – chemiškai neagresyvus, netoksinis skystis, suderinamas su sandarinimo terpe.
Šaldytuvas leidžia užtikrinti sandarikliui palankų temperatūros režimą.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt

Dvigubas mechaninis siurblio sandariklis “TANDEM”

Jis naudojamas, kai neįmanoma barjerinio skysčio tiekti į sandariklio mazgą iš išorės. Darbiniam naudojimui galima pagaminti autonominį baką su skysčiu, skirtu sandarinimo blokui aušinti.
Šio tipo sandarikliai gali veikti iki: + 200°C temperatūros.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose su šiomis sandarinimo terpėmis: naftos produktai, suskystintos angliavandenilio dujos, skysčiai, sudėtyje turintys kenksmingų cheminių medžiagų. Ypač efektyvūs tuomet, kai būtina užkirsti kelią hermetizuojančio skysčio patekimui į perpumpuojamą produktą. Kai siurbiamos terpės temperatūra neviršija 400°C, naudojami mechaniniai Tandem tipo sandarikliai su šaldytuvu.

Rūšys

Su spyruoklėmis, esančiomis perpumpuojamame produkte (sandarinimo terpėje).
Su spyruoklėmis, kurios nekontaktuoja su perpumpuojamu produktu. Naudojami tais atvejais, kai egzistuoja angų ir spyruoklių užkimšimas abrazyvinėmis dalelėmis, nuosėdomis ir t.t.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Visiškai užkertamas kelias hermetizuojančio skysčio patekimui į sandarinimo terpę.
Pirmoji (kontūrinė) trinties pora veikia esant hermetizuojančio skysčio ir sandarinimo terpės slėgio skirtumui, o antroji (atmosferos) – esant hermetizuojančio skysčio ir atmosferos slėgio skirtumui.
Hermetizuojantis skystis – chemiškai neagresyvus, netoksinis skystis, suderinamas su sandarinimo terpe.
Šaldytuvas leidžia užtikrinti sandarikliui palankų temperatūros režimą.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt.
Nėra būtina hermetizuojančio skysčio slėgimo dujomis sistema.

Yra daugybė mechaninių sandariklių rūšių. Jie daugiausia skiriasi silfonų, elastomerų, žiedų medžiagomis, atsparumu siurbiamų terpių cheminei sudėčiai, abrazyvinėms dalelėms, maksimalioms temperatūroms, montavimo matmenimis ir t.t… Silfonai gali būti pagaminti iš metalo arba įvairių markių gumos. Žiedai gali būti pagaminti iš keramikos, silicio karbido, grafito. Tinkamai parinkto mechaninio sandariklio tarnavimo laikas gali būti 5 metai ir daugiau.

Mechaninių sandariklių naudojimo pranašumai:

• Nėra “matomo” nuotėkio – sandarikliai iš tikrųjų praleidžia garą, nes skysčio plėvelė ant paviršių pasiekia atmosferinę sandarinimo paviršių pusę;
• Esant normaliam darbiniam slėgiui ir temperatūrai, nuotėkis maždaug iki 1/2 arbatinio šaukštelio per dieną, esant kondensacijos sąlygomis;
• Šiuolaikinės sandariklio kasetės konstrukcijos nepažeidžia siurblio veleno ar įvorės;
• Kasdieninė priežiūra sutrumpėja, nes sandarikliai turi vidines spyruokles, dėl kurių jie patys prisitaiko, t.y. savaime susireguliuoja dėvintis judančių dalių paviršiams;
• Mechaninis sandariklis mažiau veikia į besisukantį veleno paviršių, dėl to sunaudojama mažiau energijos nei įkamšos atveju;
• Įprasto darbo metu guolių užterštumas sumažėja, nes guolių tepalas apsaugotas nuo skysčio nutekėjimo iš sandariklio ir tuo pačiu išplovimo;
• Įranga taip pat patiria mažesnę koroziją, kai siurbiamas produktas sulaikomas siurblyje, o ne prasiskverbia į aplinką;
• Naudojant mechaninius sandariklius, tuo pačiu užtikrinama, kad oras nebūtų įsiurbiamas į siurblį.

Medžiagų, kurios naudojamos mechaninių sandariklių gamyboje, mechaninės ir temperatūrinės savybės

Mechaninio sandariklio tarnavimo laiko trukmė

Mechaninis sandariklis yra eksploatacinė medžiaga.  Mechaninio sandariklio tarnavimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių.

Įprastai veikiantis sandariklis gali sugesti dėl įvairių priežasčių: pašalinių daiktų, sausos eigos, tirštų, lipnių skysčių, kurių šiluma prastai išsklaidoma, skysčių su abrazyvinėmis priemaišomis, skysčių, kurių temperatūra ir cheminė medžiaga. sudėtis neatitinka mechaninio sandariklio parametrų, skysčių kristalizacija siurblio dalyje, normalus susidėvėjimas, siurblio paleidimas po prastovos su užstrigusiomis mechaninio sandariklio dalimis.

Po naujo siurblio sandėliavimo, ilgos siurblio prastovos, plovimo, prieš sekantį paleidimą rekomenduojama siurblio veleną prasukti rankomis. Tai galima padaryti sukant elektros variklio ventiliatorių. Jei mechaninio sandariklio dalys tarpusavyje buvo sulipusios, sukant veleną ranka, jos atsiklijuos ir siurblys pradės veikti be pažeidimų. Įjungiant elektros variklį be rankinio pasukimo, pradinis sukimo momentas daugeliu atvejų susiklijavusias tarpusavyje dalis pažeidžia, todėl mechaninis sandariklis nebegali atlikti sandarinimo funkcijų.

Motosiurblys – įrenginys, susidedantis iš tarpusavyje sujungtų dviejų dalių: hidraulinės dalies (išcentrinio siurblio) ir variklinės (vidaus degimo variklio), skirtas siurbti vandenį ir kitus skysčius. Pagrindinis šių prietaisų pranašumas – autonominis veikimas. Šiems įrenginiams nėra reikalinga elektros energija, tad kur kas paprasčiau galima juos pritaikyti įvairiose situacijose. Dėl visų šių priežasčių tokie siurbliai plačiai naudojami pramoniniams tikslams, žemės ūkio srityje, šalinant vandens sukeltas avarijų pasekmes, gesinant gaisrus, laistymui, užpildant talpas ir t.t… .
Šie įrenginiai gali būti komplektuojami su benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Tai yra galingas įrenginys, kuris, tinkamai veikdamas, gali perpumpuoti didelį vandens kiekį.

SIURBLIŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS KLASIFIKACIJA

Atsižvelgiant į užduočių apimtį ir sudėtingumą:

• buitiniam naudojimui, namų ūkiui;
• profesionaliam naudojimui;
• pramoniniam naudojimui;
• gaisriniai.

Pagal variklio tipą:

• siurblys su benzininiu varikliu;
• siurblys su dyzeliniu varikliu.

Priklausomai nuo siurbiamos terpės, reikalingo našumo ir slėgio:

• Nešvaraus vandens siurbliai skirti dirbti su švariais, chemiškai neagresyviais skysčiais arba su užterštais skysčiais, kuriuose yra kietų dalelių, žvyro, nuotekų, molio, purvo ir kitų priemaišų. Tokio tipo siurblio darbo ratas atviro tipo, korpusas iš ketaus. Leidžiamas kietų dalelių skersmuo siurbiamame skystyje kiekvienam motosiurblio modeliui skirtingas;
• Lengvai užterštam vandeniui. Šio tipo motosiurbliai priklauso specializuotos profesionalios vandens slėginės įrangos kategorijai, kuri skirta siurbti švarius ar mažai užterštus skysčius, kuriuose kietų dalelių dydis ir koncentracija minimalūs;
• Švariam vandeniui. Skirti vandens išsiurbimui iš baseinų, rezervuarų, vandens užtvindytų patalpų;
• Aukšto slėgio gaisriniai siurbliai. Aukšto slėgio gaisrinis motosiurblys skirtas tiekti vandenį į didelį aukštį (daugiau nei 100 metrų). Jis naudojamas, šalinant potvynius ir gaisrus, tvenkiniams ir duobėms nusausinti. Tokia įranga naudojama bet kokio užterštumo skysčiams siurbti.

Atsižvelgiant į mobilumo lygį:

• nešiojami;
• stacionarūs;
• mobilūs (sumontuoti ant priekabų).

GODWIN DRI-PRIME SAVISIURBIAI SIURBLIAI SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS

CD DRI-PRIME serijos siurblių techniniai duomenys:

• maksimalus našumas: iki 3500 m³/h;
• maksimalus pakėlimas: iki 85 m;
• maksimalus kietų dalelių skersmuo: iki 125 mm.

HL DRI-PRIME serijos siurblių techniniai duomenys:

• maksimalus našumas: iki 1200 m³/h;
• maksimalus pakėlimas: iki 193 m;
• maksimalus kietų dalelių skersmuo: iki 65 mm.

Daugiau informacijos gamintojo brošiūroje: Godwin Product Brochure

Išcentrinio siurblio pasisiurbimas ir užpildymas

Savisiurbiai siurbliai: privalumai ir trūkumai

GODWIN PRODUKTŲ KATALOGAS

Pirmiausia pavadinimas „cheminis siurblys“ kalba pats už save, nurodant pagrindinį siurblių pritaikymą chemiškai agresyvioms terpėms pumpuoti. Agresyvūs tirpalai reiškia įvairius junginius, dažniausiai rūgštis ir šarmus, kurie sąlytyje sunaikina medžiagą, su kuria jie sąveikauja. Metalai yra labiausiai pažeidžiami tokio poveikio, iki visiško jų ištirpimo. Kadangi dauguma siurblių yra pagaminti iš metalų, juos naudoti agresyvių terpių pumpavimui tampa neįmanoma. Taigi polimerai keičia metalus kaip siurblių darbinių dalių medžiagas. Plačiausiai naudojamos: polietilenas, polipropilenas, politetrafluoretilenas (fluoroplastikas), polivinilidenfluoridas (PVDF), fluoroelastomerai ir kt. Žinoma, universalaus polimero nėra, tačiau jų įvairovė leidžia pasirinkti tinkamiausią atitinkamai terpei. Yra labai plačios siurblių medžiagų cheminio suderinamumo su įvairiausiomis agresyviomis terpėmis prie skirtingų temperatūrų lentelės. Tai leidžia, visiškai garantuojant ilgaamžiškumą, pasirinkti tinkamą medžiagą siurblio darbinėms dalims.

Reikėtų pažymėti, kad patys polimerai yra labai plastiška medžiaga, atspari deformacijų, apkrovų ar temperatūros poveikiui, todėl plačiai naudojama siurblių gamybos pramonėje. Taip pat šie polimerai sutvirtinami stiklo arba anglies pluoštu (anglimi).

Atkreipkime dėmesį į ne mažiau svarbią šių siurblių savybę – sandarumą. Norint, kad darbuotojai būtų arti eksploatuojamų siurblių, kuriais pumpuojamos agresyvios terpės ir kurioms išsiliejus, gali kilti pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia didesnės įrangos saugos. Taigi šiuolaikinės siurblių inžinerijos mechaninis sandariklis buvo pakeistas magnetine mova, kuri yra visiškas hermetiško siurblio, žmonių ir aplinkos saugumo garantas.

Magnetinė mova susideda iš dviejų nepriklausomų magnetų grandinių, iš kurių vieną varo elektros variklio ašis, o antroji pradeda suktis pirmojo magneto magnetiniuose laukuose, tuo pačiu sukdama siurblio darbaratį. Taigi siurbiamo srauto kelyje nėra angų, išskyrus įsiurbimo ir išleidimo antgalius. Nėra besitrinančių dalių, nėra nusidėvėjimo, o kilus avarinei situacijai, jei į siurblį patenka pašalinių daiktų, sparnuotės užstrigimas nepažeis elektrinės pavaros. Tarp sparnuotės ir elektrinės pavaros nėra standžios movos.

Magnetinė mova turi daug privalumų, palyginti su mechaniniu sandarikliu, tačiau jo taip pat negalima nurašyti, nes jis sėkmingai naudojamas kelis dešimtmečius, buvo patobulintos jo gamybos technologijos ir naudojamos medžiagos. Šiuo metu mechaninių sandariklių pasirinkimas yra labai platus, galima montuoti išorinius, vidinius, dvigubus ir praplaunamus sandariklius. Siurblys su mechaniniu sandarikliu montuojamas, kai skystyje yra dalelių, kurios gali būti įmagnetintos siurblio magnetų. Ši konstrukcija taip pat yra šiek tiek pigesnė, nors ,laikui bėgant, ateityje prireiks pakeisti susidėvėjusį sandariklį.

Grįžtant prie magnetinės movos siurblių konstrukcijos. Kadangi šio tipo siurbliuose nėra metalinių dalių kontaktuojančių su skysčiu, šie siurbliai idealiai tinka cheminių skysčių perpumpavimui ir cirkuliacijai įvairiose pramonės šakose, žemės ūkio ir kitose srityse.

SAVYBĖS IR PRIVALUMAI

• Įvairios medžiagos skirtingoms pritaikymo sritims
• Siurbliaračiai: uždaro, pusiau atviro ar atviro tipo
• Su atviro tipo darbo ratais tinkami pumpuoti skysčiams su kietomis dalelėmis
• Nėra metalinių dalių kontakte su skysčiu
• PP ir PVDF medžiagos
• Tinkami labai agresyviems skysčiams
• Mažai dalių
• Minimali priežiūra, lengvai aptarnaujamas
• Pajungimai: flanšiniai, srieginiai, antgaliai žarnoms

VEIKIMO PRINCIPAS

Elektros variklio galia perduodama į išcentrinę sparnuotę per magnetinę movą. Izoliacinis gaubtas, esantis tarp magnetinės pavaros ir magnetinės sparnuotės atskiria skystį ir pavarą.

1) Varantysis magnetinis rotorius sujungtas su elektros varikliu.
2) Izoliacinis gaubtas, skiriantis atmosferą ir darbinį skystį.
3) Varomojo magnetinio rotoriaus sparnuotės mazgas sukamas varančiojo rotoriaus.

Mūsų tinklalapio žinyne rasite cheminio įvairių medžiagų suderinamumo lentelę.

Nuoroda į produktus

Video:

ABB, DANFOSS, FRANKLIN ELECTRIC, GRUNDFOS, ELECTROIL ir kitų gamintojų pramoniniai dažnio keitikliai automatinėms vandens tiekimo sistemoms, siurblių ir įvairių automatizavimo procesų valdymui. Siūlomi dažnio keitikliai yra patikimi, paprasti naudoti, funkcionalūs bei skirtingų apsaugos klasių. Platus pritaikymas, patikimumas ir efektyvumas leidžia dažnio keitiklius naudoti visose pramonės šakose ir leidžia taupyti kiekvieną dieną.

YPATUMAI

Dažnio keitikliai yra skirti indukcinių asinchroninių variklių ir variklių su nuolatiniais magnetais apsukų ir sukimo momento valdymui. Pagal poreikį galima valdyti variklius ir taupyti energiją, užtikrinant, kad elektros variklis didžiausią sukimo momentą pasiektų, esant mažoms apsukoms, variklių greitį reguliuoti sklandžiai bei atitinkamai valdyti stabdymą. Naudojant dažnio keitiklį, galima automatizuoti siurblį vartotojui patogiausiu būdu. Sistemos su dažnio keitikliais yra pačios moderniausios ir išstumia standartines sistemas pagrįstas slėgio relių valdymo principu. Be automatinio siurblio įjungimo ir išjungimo funkcijų dažnio keitiklis sklandžiai keičia įtampos dažnį, o kartu ir siurblio variklio apsukas, atsižvelgiant į vandens suvartojimo lygį, kad būtų užtikrintas pastovus slėgis vandens tiekimo sistemoje.

PRIVALUMAI

• Pastovus slėgis vandens tiekimo sistemoje.

• Sumažina vandens tiekimo tinklo ir siurblio dalių apkrovą. Viena iš keitiklio funkcijų – minkštas paleidimas žymiai sumažina ar net pašalina viršsrovį, paleidžiant variklį ir sumažina mechaninę siurblio dalių apkrovą.

• Hidraulinių smūgių pašalinimas. Minkštas siurblio paleidimas ir stabdymas pašalina staigų slėgio padidėjimą tinkle ir dėl to atsirandančių vandens hidraulinių smūgių susidarymo tikimybę.

• Galimybė naudoti mažo tūrio išsiplėtimo indus. Sklandus paleidimas ir sustabdymas leidžia padidinti leistinų siurblio paleidimų skaičių per valandą, todėl galima naudoti mažesnės talpos išsiplėtimo indą.

• Energijos taupymas. Esant nedideliam vandens vartojimui, keitiklis sumažina variklio greitį ir taip sumažina energijos sąnaudas.

• Variklio apsauga nuo perkrovos ir sausos eigos.

DAŽNIO KEITIKLIŲ NAUDOJIMAS SU VANDENS SIURBLIAIS

Kartu su dažnio keitikliu gali būti valdomi sausai statomi siurbliai, panardinami gręžinių ir šulinių siurbliai, šildymo cirkuliaciniai siurbliai ir net drenažo siurbliai. Pavyzdžiui, pastarieji gali būti naudojami kartu su dažnio keitikliu darbui fontanuose.

Tinkamai parašytose siurblio instrukcijose yra naudojimo instrukcijos su dažnio keitikliu. Pavyzdžiui, gali būti taikomi apribojimai variklio galiai, panardinamo siurblio laido ilgiui ir gijų skerspjūvio plotui, minimaliam įtampos dažniui, variklio guolių tipui (svarbu pramoniniams siurbliams, kurių galia didesnė kaip 100 kW) ir kiti. Kuo aukštesnė siurblio variklio izoliacijos šilumos varžos klasė, dirbant su dažnio keitikliais, tuo geriau, nes naudojant keitiklius, padidėja šilumos apkrova.

Dažnio keitiklis NĖRA skirtas padidinti siurblio hidraulines galimybes (dauguma siurblių variklių nėra skirti veikti didesniam kaip 50 Hz dažniui), o greičiau sumažinti jas, veikiant daliniais darbo režimais. Tad iš pat pradžių siurblys turėtų būti teisingai parinktas sistemai. Jei sistemai parinktas siurblys su mažesniu pakėlimu ar našumu, nei būtina sistemos optimaliam veikimui, dažnio keitiklis padėties neištaisys.

Nuotekų siurblinės yra skirtos perpumpuoti pramonines, buitines ar lietaus nuotekas. Gali būti montuojamos pastatų rūsiuose arba kaip požeminės siurblinės lauke. Taip pat šios siurblinės gali būti naudojamos prie nedidelių nuotekų valymo įrenginių ar septikų nuotekoms perpumpuoti. Unikali forma gaminiams suteikia patvarumą ir gerą įsitvirtinimą grunte.

NAUDOJIMO SRITYS

• Nuotekų šalinimas iš vienos ar kelių šeimų namų, administracinių pastatų, įmonių, mokyklų, sporto aikštelių ir pan.
• Drenažas ten, kur vanduo negali nutekėti pats
• Slėginis vandens šalinimas
• Nuotekų išsiurbimas iš atokiai esančių pastatų
• Lietaus vandens siurbimo sistemos

NAUJOS KARTOS NUOTEKŲ SIURBLINĖS IWS “STRONG”

„STRONG“ siurblinės skirtos nuotekų, lietaus vandens ir drenažo vandens persiurbimui ten, kur neįmanoma ar netikslinga nutiesti savitakį vamzdyną.

„STRONG“ siurblinės yra vienos kameros siurblinės su panardinamaisiais siurbliais. Siurblinės yra kompaktiškos, jas sudaro nuotekų surinkimo rezervuaras, siurbliai, jų iškėlimo įranga, slėginis vamzdynas bei valdymo automatika.

• Gaminami diametrai – ID1200, 1400, 1500, 1600, 2000, 2400 mm
• Sertifikavimas – pagal Europos Sąjungos standartą EN 12050-1
• Aptarnavimo landa ir dangti – Polietilenas su termoizoliacija
• Cilindrinis korpusas – PE100, INSTA-CERT SBC EN 13476
• Dugnas su ankeravimo plokšte – PE100 ir armuotas betonas
• Aptarnavimo kopėčios ir turėklas – Nerūdijantis plienas 1.4571, EN 14396
• Sklendės ir atbuliniai vožtuvai – Kalusis ketus, EN 558-2
• Tarpinės – KGS/S gumos-metalo tarpinė, EN1514-1
• Vamzdyno plastikinės dalys – PE100-RC
• Kėlimo grandinės – Nerūdijantis plienas 1.4401, EN10204-3
• Siurbliai – pagal kiekvieno kliento pageidavimus

DANGTIS / APTARNAVIMO LANDA / VENTILIACIJOS VAMZDŽIAI

• PE, liejinys
• Šiluminė izoliacija

KORPUSAS

• PE100
• EN 13476
• 100% perdirbamas

DUGNAS SU ANKERAVIMO PLOKŠTE

• PE100 / armuotas gelžbetonis

Daugiau informacijos apie STRONG nuotekų siurblines rasite gamintojo kataloge 

Vaizdo įrašas apie nuotekų siurblinių darbo principą:

a

Panardinami fekaliniai, nuotekų siurbliai skirti stipriai užterštam vandeniui, fekalinėms nuotekoms, gruntinių vandenų su dumblu ir smėliu pumpavimui, o taip pat drenavimui ir purvo nusiurbimui.

NUOTEKŲ SIURBLIO PASIRINKIMO YPATUMAI

Renkantis nuotekų siurblį, reikia atkreipti dėmesį į:
• perpumpuojamo skysčio sudėtį, tankį, temperatūrą;
• aukščių skirtumus (nuo siurbiamo skysčio paviršiaus iki aukščiausio pakėlimo taško), taip pat trasos ilgį ir vamzdžio skersmenį;
• siurblio tipas konkrečiu atveju (pilnai panardinamas, sausai montuojamas ir t.t..);
• reikia žinoti ar skystyje bus kietų priemaišų ir kokio jos bus dydžio. Maksimalus kietų priemaišų dydis yra nurodomas siurblio techninėje charakteristikoje ir labai priklauso nuo įrenginio darbo rato konstrukcijos. Vienose veiklų srityse priemaišos gali būti gana mažo skersmens (smėlis/maži akmenukai…), tačiau chemijos pramonėje, vandenvaloje arba srityse, kur gali susikaupti dideli nešvarumų kiekiai, gali prireikti siurblio su smulkintuvu, kuris susmulkina dideles nuosėdas, prieš leisdamas joms patekti į siurblį. Tai apsaugo nuo siurblio ir vamzdynų užsikimšimo.

NUOTEKŲ SIURBLIŲ TIPAI

• Paviršiniai, „sausai“ montuojami. Paviršiniai fekaliniai siurbliai montuojami nuotekų rezervuarų viršuje arba netoli jų. Į rezervuarą, talpą yra nuleidžiamas įsiurbimo vamzdis.
• Pusiau panardinami. Pusiau panardinami fekaliniai siurbliai yra montuojami ant plūduro arba ant stacionarios montažinės aikštelės rezervuaro viršuje. Viršutinė siurblio dalis su varikliu yra montuojama „sausai“, o į skystį įleidžiama tik apatinė siurblio dalis, kurioje yra darbo ratas. Šie siurbliai yra vertikalūs.
• Panardinami. Panardinami fekaliniai siurbliai yra pilnai panardinami į perpumpuojamą skystį. Šio tipo siurbliai montuojami rezervuaro dugne ir yra nuleidžiami troso arba lyno pagalba. Fekaliniai siurbliai rezervuaruose yra pastatomi ant dugno, dėl to siurblys apatinėje dalyje turi specialias kojeles ar iš metalinio rėmo padarytą padą. Kitas pastatymo būdas- automatinė jungtis. Dėl to rezervuaro dugne yra pritvirtinamas metalinis padas- alkūnė. Prie jos yra jungiamas išmetimo vamzdis ir siurblio nuleidimo kreipiančiosios. Kreipiančiųjų pagalba siurblys yra nuleidžiamas į dugną, kur jis automatiškai susijungia su išmetimo vamzdžiu. Tai labai paplitęs panardinamų fekalinių siurblių montavimo būdas, nes norint pakelti ir vėl nuleisti siurblį, bei prijungti jį prie vamzdyno, nereikia ištuštinti rezervuaro.
Panardinami fekaliniai siurbliai yra komplektuojami su skysčio lygio plūdėmis, kurios užtikrina pilnai automatinį siurblio darbo režimą.
Panardinami nuotekų siurbliai pasižymi tyliu darbu, bei maža vibracija.

NUOTEKŲ SIURBLIŲ DARBO RATŲ TIPAI

Nuotekų siurblio pagrindines jo charakteristikas nulemia darbo rato konstrukcija ir tipas. Dažniausiai naudojami sekančių tipų darbo ratai:

Vortex tipo darbo ratai. Jie veikia sūkuriniu principu. Darbo ratas yra sumontuotas giliai siurblio korpuso viduje ir besisukdamas sudaro skysčio sūkurį, tuo tarpu pats darbo ratas minimaliai kontaktuoja su perpumpuojama terpe. Todėl optimalus pasirinkimas skysčiams, kurie turi savyje abrazyvinių dalelių, didelio skersmens priemaišas.

Vieno kanalo darbo ratai. Šie ratai pasižymi aukštu hidrauliniu naudingumo koeficientu ir mažomis energijos sąnaudomis. Šiame darbo rate yra viena spiralės pavidalo mentė. Tarpai tarp mentės apvijų yra dideli, tai padeda išvengti plaušinių priemaišų apsivyniojimo.

Multikanaliniai (daugiakanaliai) darbo ratai. Šie ratai pasižymi aukštu hidrauliniu naudingumo koeficientu ir mažomis energijos sąnaudomis. Šiuose darbo ratuose yra kelios mentės bet atstumai tarp jų yra pakankamai dideli, todėl kietų priemaišų praeinamumas yra didelis.

Darbo ratai su smulkintuvais. Jie yra naudojami buities, popieriaus, tekstilės ir kitose pramonės srityse. Tinka pumpuoti fekalines nuotekas, įvairius stipriai užterštus skysčius su pluoštinėmis priemaišomis. Darbo ratai su smulkintuvais tirštoms masėms yra naudojami žemės ūkyje, buityje, valymo įrengimuose ir kitose pramonės srityse. Darbo ratai skirti pumpuoti skystą mėšlą, dumblą, fekalines nuotekas ir įvairius stipriai užterštus skysčius su pluoštinėmis priemaišomis.

Daugiau informacijos rasite šioje temoje.

Kodėl sugenda panardinami drenažiniai, nuotekų siurbliai? Atsakymus rasite paspaudę ant nuorodos.

Vaizdo įraše demonstruojamas panardinamų nuotekų siurblių montavimo ir veikimo principas siurblinėje:

Daugiapakopiai vertikalūs vandens siurbliai yra naudojami ten, kur yra reikalingas itin aukštas siurbiamo skysčio slėgis. Juose skystis nuosekliai perkeliamas per keletą ant vieno veleno sumontuotų siurbliaračių. Teoriškai tokio siurblio sudaromo slėgio aukštis lygus atskiruose siurbliaračiuose sudaromų slėgių aukščių sumai. Jie yra montuojami gamyklose, pramonės procesus aptarnaujančiose ar vandentiekio bei kitų skysčių tiekimo sistemose, kur vienpakopis išcentrinis siurblys yra nebepajėgus užtikrinti tokį aukštą spaudimą. Siurblio pagrindo siurbimo ir išleidimo angos yra tame pačiame lygyje (linijoje). Šis linijinis dizainas užtikrina kompaktiškesnę konstrukciją ir lengvesnį montavimą. Šie siurbliai veikia gana tyliai, yra ergonomiški bei pažangūs, pasižymi aukštu efektyvumu.

NAUDOJIMO SRITYS

• Vandens tiekimas ir slėgio kėlimas: pastatuose, viešbučiuose, gyvenamuosiuose kompleksuose
• Vandens slėgio pakėlimo stotys, vandens tinklai
• Pramoninis vandens tiekimas, chemiškai agresyvių skysčių siurbimas
• Drėkinimas ir žemės ūkis: purškimas, lauko drėkinimas
• Katilų tiekimo sistemos
• Plovimas ir valymas, automobilių plovyklos
• Gaisro gesinimo sistemos
• Technologinio vandens sistemos
• Vandens valymas: vandens minkštikliai ir demineralizacija, atvirkštinė osmozė, distiliavimas, filtravimas, ultrafiltravimo sistemos
• Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas: katilai, indukcinis šildymas, šilumokaičiai, šaldytuvai, aušinimo bokštai ir sistemos, temperatūros reguliavimo sistemos

Video:

https://www.youtube.com/watch?v=C6xhbdlEdho

Šioje kategorijoje – vertikalūs išcentriniai siurbliai, norėtume išskirti Grundfos MTR siurblių seriją. Šie siurbliai yra kitokios konstrukcijos. MTR serijos siurblys – daugiapakopis, panardinamasis, savisiurbis, išcentrinis siurblys vertikaliam montavimui rezervuaruose ar ant bako.

Video:

Dvipusio įėjimo vandens siurbliai (split case tipo) – tai išcentriniai, horizontalūs, vienpakopiai su pusiau spiraliniu skysčio padavimu į darbo ratą ir spiraliniu skysčio nuvedimu. Siurblys su padalytu palei ašį korpusu. Padavimo ir nuvedimo atvamzdžiai yra vandens siurblio korpuso apačioje, tai leidžia atlikti rotoriaus, darbo rato ir kitų vandens siurblio dalių remontą be vamzdyno bei elektros variklio atjungimo. Vandens siurblys su elektros varikliu yra sujungiami standžios movos pagalba. Siurblio darbo ratas yra dvipusio įėjimo, tai leidžia lengvai subalansuoti ašines jėgas. Ašies sandarinimui yra naudojami dvigubi riebokšliniai sandarinimai. Dvipusio įėjimo (split case tipo) vandens siurbliai skirti pumpuoti švarų vandenį arba skysčius panašius į vandenį. Šio tipo vandens siurbliai pasižymi ypač aukštu naudingo veikimo koeficientu ir geromis pasisiurbimo sąvybėmis. Paskirtis – didelio debito ir efektyvumo vandens ūkio sistemoms.

NAUDOJIMO SRITYS

• Vandens tiekimas
• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Priešgaisrinės sistemos
• Pramoninės sistemos

TECHNINIAI DUOMENYS

• Maksimalus debitas: 38000 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 237.4 m
• Skysčio temperatūra: 0 .. 100 °C
• Maksimalus darbinis slėgis: 25 bar

Video:

SAVISIURBIAI SIURBLIAI SU UŽDARO TIPO DARBO RATU

Šių siurblių paskirtis siurbti švarius skysčius, kurie nėra chemiškai ar mechaniškai agresyvūs, be abrazyvinių dalelių ar priemaišų.

NAUDOJIMO SRITYS

• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Buitinis ir pramoninis vandens tiekimas
• Pramoninės sistemos
• Laistymas

SAVISIURBIAI SIURBLIAI SU ATVIRO TIPO DARBO RATU

Siurbliai su pusiau atviru ar atviru darbo ratu skirti švariems ar užterštiems skysčiams su kietomis priemaišomis pumpuoti. Siurbliai pasižymi tvirta konstrukcija, standartinio išpildymo siurbliai gaminami iš ketaus ir turi savaime susitepančius mechaninius sandarinimus. Siurbliai pasižymi kompaktiškais gabaritiniais matmenimis ir paprasta eksploatacija. Siurbliai naudojami su elektrine, dyzeline arba benzinine pavara.

NAUDOJIMO SRITYS

• Užterštų, karštų ar koroziją sukeliančių skysčių, turinčių smėlio, purvo ar kietųjų dalelių priemaišų, nuolatiniam purvo nusiurbimui
• Laivininkystė: pakrovimo ir iškrovimo darbams, triumo vandens nusiurbimas, priešgaisrinių sistemų praplovimui, sanitarinėms bei vandentiekio sistemoms
• Žemės ūkis: drėkinimui, trešimui skystomis srutomis, skysto gyvulių pašaro tiekimas, jauno vyno perpumpavimui, plovimo darbams ir t.t…
• Nusausinimui – tranšėjoms, kanalams ar tvenkiniams, gruntinio vandens sužeminimui – adatinių filtrų pagalba
• Vandens tiekimui iš šulinių ar kanalų
• Plovimui – betono liejiniams ir agregatams
• Perpumpavimui- smulkiam šlamui ir statybiniam purvui
• Potvynių padariniams likviduoti, nenuolatiniam nutekamųjų vandenų nusiurbimui
• Pavojingų skysčių perpumpavimas

HORIZONTALŪS IŠCENTRINIAI VIENOS PAKOPOS SIURBLIAI

Standartiniai horizontalūs išcentriniai siurbliai idealiai tinka perpumpuoti skysčius be kietųjų dalelių. Tai plačiausiai naudojami siurbliai.

Specialaus išpildymo išcentriniai siurbliai gali būti gaminami su abrazyvinėms dalelėms, jūros vandeniui, cheminėms medžiagoms atspariomis detalėmis ir mazgais, kurių dėka gali perpumpuoti mechaniškai ir chemiškai agresyvius skysčius. Sumontavus siurblius su bronziniu darbo ratu ir mechaniniu riebokšliu su vitono danga, galima siurbti padidintos temperatūros skysčius. Siūlomi išcentriniai siurbliai atitinka ISO, EN ir ATEX standartus.Siurbliai gali būti su viengubu arba dvigubu mechaniniu sandarinimu arba su mechaniniu sandarikliu kartridžo tipo. Taip pat yra galimybė sukomplektuoti minkštu riebokšlio kamšalu.

Siurblių darbo ratai, korpusai gaminami iš:
• ketaus;
• bronzos;
• nerūdijančio plieno AISI 304 – AISI 316.

NAUDOJIMO SRITYS

• Civilinė inžinerija
• Pramonė
• Laivyba
• Kalnakasyba
• Žemės ūkis
• Atliekų apdorojimas
• Priešgaisrinė sauga
• Kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Šildymas

TIPAI PAGAL KONSTRUKCIJĄ

Galinio siurbimo ilgo veleno siurbliai pagal ISO 2858. Agregatas – siurblys sujungtas per standžią movą su asinchroniniu varikliu ir yra sumontuoti ant bendro pagrindo rėmo. Variklis: elektrinis arba dyzelinis.

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 3087 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 342.4 m
• Skysčio temperatūra: -25 .. 170 °C
• P maksimalus: 25 bar

Galinio siurbimo vieno bloko siurbliai, atitinkantys ISO 2858,  EN 733. Monoblokas (vieno bloko) – siurblys yra viename bloke su ventiliatoriumi aušinamu asinchroniniu varikliu.

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 1579 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 229.7 m
• Skysčio temperatūra: -25 .. 140 °C
• P maksimalus: 25 bar

HORIZONTALŪS IŠCENTRINIAI DAUGIAPAKOPIAI SIURBLIAI

Horizontalūs išcentriniai daugiapakopiai siurbliai išsiskiria modernia hidraulika su aukštu efektyvumu, kuris suderintas su efektyviai veikiančiais varikliais tam, kad eksploatavimo sąnaudos būtų minimalios.
Plati pasiūla pačioms įvairiausioms pramoninio panaudojimo sritims.

Siurblių darbo ratai, korpusai gaminami iš:
• ketaus
• nerūdijančio plieno AISI 304 arba 316

NAUDOJIMO SRITYS

• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Pramoninis vandens tiekimas
• Pramoninės sistemos

Kompaktinės ir didelio efektyvumo versijos.

Video:

IŠCENTRINIO SIURBLIO SCHEMA IR VEIKIMO PRINCIPAS

Pagrindinis išcentrinių vandens siurblių darbo elementas yra spiralės formos korpuse laisvai besisukantis siurbliaratis, kuris tvirtinamas ant veleno. Tarp siurbliaračio diskų yra juos jungiančios lenktos mentelės. Disko ir mentelių vidiniai paviršiai sudaro siurbliaračio kanalus, kurie, dirbant siurbliui, būna pripildyti transportuojamojo skysčio.

Išcentriniuose siurbliuose skysčiai įsiurbiami ir suslegiami nenutrūkstamai ir tolygiai, veikiami siurbliaračio sukimosi metu atsiradusios išcentrinės jėgos. Sukantis siurbliaračiui, skystis, stumiamas menčių ir bloškiamas išcentrinės jėgos, iš centro patenka į pakraščius ir toliau liestinės kryptimi į slėgimo linijos vamzdį. Skysčiui ištekant iš siurbliaračio, sumažėja jo greitis, todėl skysčio kinetinė energija virsta slėgio potencine energija, kuri reikalinga skysčiui pakelti į nurodytą aukštį. Tuo metu išcentrinės jėgos veikiamo siurbliaračio centre susidaro vakuumas, dėl kurio skystis nenutrūkstamai kyla įsiurbimo vamzdžiu į erdvę tarp siurblio korpuso, o po to – į kanalus tarp siurbliaračio mentelių. Jeigu prieš įjungiant išcentrinį siurblį siurbimo vamzdis ir korpusas nepripildyti skysčio, tai sukantis siurbliaračiui jo centre susidariusio vakuumo nepakanka skysčiui pakelti. Todėl vamzdžiu siurblys pripildomas skysčio. Tam, kad skystis neištekėtų iš siurblio, siurbimo linijoje įtaisomas atbulinis vožtuvas.

Siurblys sandarinamas riebokšliu. Skysčiui ištekėti iš siurblio korpuse yra platėjanti spiralės formos kamera. Skystis iš siurbliaračio pradžioje patenka į šią kamerą, o paskui į slėgimo vamzdį.

IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ PASKIRTIS

Skirtingų modifikacijų siurbliai skirti efektyviam įvairių skysčių perpumpavimui. Išcentriniai vandens siurbliai skirti šalto ar karšto vandens arba kitų, panašių cheminių ir fizikinių savybių ir klampumo skysčių, tokių kaip vanduo, perpumpavimui.  Taip pat plačiai naudojami siurbiant ir cheminius, agresyvius skysčius, užterštą vandenį, nuotekas ir t.t… Išcentriniai siurbliai yra paprastos ir patikimos konstrukcijos, nereikalauja dažno aptarnavimo. Išcentrinius vandens siurblius patartina montuoti vietose, kurios apsaugotos nuo tiesioginio atmosferos poveikio. Išcentrinių vandens siurblių pritaikymas yra labai platus: buitis, pramonė, energetika, žemės ūkis, chemijos pramonė ir daugelis kitų sričių.

HORIZONTALIŲ IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ MONTAVIMO SCHEMOS

Informaciją kaip teisingai sumontuoti išcentrinį siurblį, kad išvengti oro kamščių susidarymo įsiurbimo vamzdyne ar žalingo kavitacijos poveikio siurbliui, rasite šioje žinyno temoje.

PAVIRŠINIŲ SAUSAI STATOMŲ IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ TIPAI PAGAL KONSTRUKCIJĄ

• Horizontalūs monoblokiniai išcentriniai siurbliai su uždaru darbo ratu (standartinė versija) skirti švariam vandeniui kurio pH 6-9, o temperatūra nuo 0 iki +90°С siurbti, taip pat kitiems skysčiams pagal savybes, panašiems į vandenį. Kietų dalelių priemaišos neturi viršyti 0,1% viso siurbiamo terpės tūrio. Darbo ratas susideda iš dviejų diskų, tarp kurių yra sparneliai. Sparneliai yra išlenkti į priešingą nei siurblio sukimosi kryptis, pusę. Sukantis darbo ratui susidaro išcentrinė jėga, kuri išstumia skystį į išorę ir skystis išmetamas pro vandens siurblio išėjimo atvamzdį. Tuo tarpu darbo rato centre susidaro neigiamo slėgio zona, o tuo pat metu jo kraštuose- teigiamas. To rezultatas – skystis kryptingai juda iš įsiurbimo atvamzdžio. Monoblokiniuose siurbliuose darbo ratas yra tvirtinamas tiesiogiai ant prailgintos variklio ašies.

• Horizontalūs konsoliniai. Konsoliniai išcentriniai siurbliai su uždaru darbo ratu (standartinė versija) skirti švariam vandeniui kurio pH 6-9, o temperatūra nuo 0 iki +90°С pumpuoti, taip pat kitiems skysčiams pagal savybes, panašiems į vandenį. Kietų dalelių priemaišos neturi viršyti 0,1% viso tūrio. Konsoliniai siurbliai vandeniui, iš esmės, yra paprasti išcentriniai siurbliai, kurių pagrindinė darbinė dalis yra darbo ratas. Darbo ratas susideda iš dviejų diskų tarp kurių yra sparneliai. Sparneliai yra  išlenkti į priešingą nei siurblio sukimosi kryptis, pusę. Sukantis darbo ratui susidaro išcentrinė jėga, kuri išstumia skystį į išorę ir skystis išmetamas pro vandens siurblio išėjimo atvamzdį. Tuo tarpu darbo rato centre susidaro neigiamo slėgio zona, o tuo pat metu jo kraštuose- teigiamas. To rezultatas – skystis kryptingai juda iš įsiurbimo atvamzdžio. Konsoliniuose siurbliuose sukimo momentas nuo variklio veleno yra perduodamas siurblio velenui per standžias sujungimo movas.Šių vandens siurblių pagrindinis pranašumas yra paprastas aptarnavimas.

• Vertikalūs ir horizontalūs daugiapakopiai siurbliai. Juose skysčio srautas yra nuosekliai tiekiamas nuo vieno darbo rato prie kito. Darbo ratai yra sumontuoti ant vienos ašies, viename korpuse. Dažnai daugiapakopių siurblių korpusai susideda iš atskirų sekcijų, kurių skaičius yra lygus darbo ratų skaičiui minus vienai, nes vienas darbo ratas būna sumontuotas priekinėje dalyje.Keičiant šių sekcijų skaičių galima keisti siurblio spaudimą, nekeičiant jo našumo.

• Dvipusio įėjimo siurbliai (Split case). Šio tipo siurbliuose įėjimo ir išėjimo atvamzdžiai yra siurblio apatinėje dalyje. Šiuos siurblius patogu aptarnauti, nes nereikia atjunginėti vamzdyno ar demontuoti variklio su siurbliu. Pakanka tik atsukti siurblio viršutinę dalį, kad galima būtų apžiūrėti darbo ratą ir veleną, o esant reikalui – juos demontuoti.

• Linijiniai vienpakopiai. Vienpakopiai, linijiniai, išcentriniai siurbliai su mechaniniu veleno sandarikliu. Siurbliai yra trumpo veleno, siurblys ir variklis yra atskiri mazgai. Panašus į monoblokinį ar konsolinį siurblį (priskiriamas išcentrinių kategorijai), tačiau skystį varinėja ratu ir taip yra sudaroma jo cirkuliacija. Jie dažniausiai pritaikomi šildymo arba oro kondicionavimo sistemose. Detaliau – kategorija “Cirkuliaciniai siurbliai”.

• Savisiurbiai. Su pusiau atviru arba atviru darbo ratu purvinam vandeniui su abrazyvinėmis dalelėmis, nuotekoms ir t.t…  Jie gali būti tiesiogiai jungiami su elektros varikliu (monoblokai) arba jungiami per standžias movas su elektros varikliu ant bendro rėmo.

KONSTRUKCIJA, GAMYBOJE NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS, YPATUMAI

DARBO RATAS

Dažniausiai išcentrinių vandens siurblių darbo ratai yra gaminami iš specialaus plastiko, lieto ketaus arba bronzos, taip pat iš nerūdijančio plieno ir ypatingais atvejais – švino, kaučiuko, ebonito, keramikos. Nuo darbo rato konstrukcijos, jo pagaminimo technologijos tiesiogiai priklauso siurblio naudingumo koeficientas ir kavitacinis atsparumas. Ketinių darbo ratų maksimalus leistinas greitis yra 40-50 m/s, tuo tarpu bronzinių darbo ratų- 80 m/s. Kuo medžiaga tvirtesnė ir patvaresnė, tuo darbo greitis gali būti didesnis.

Vandens siurblių darbo ratai gali būti atviro, pusiau-atviro arba uždaro tipo.

Darbo rato mentelės gali būti cilindrinės arba erdvinės su dviejų plokštumų išgaubtumu. Atviro tipo darbo ratai, kaip taisyklė yra naudojami procesuose, kur nedidelis spaudimas bei tirštiems ir užterštiems, su abrazyvinėmis dalelėmis skysčiams pumpuoti. Paprastos konstrukcijos vandens siurbliuose naudojami uždaro tipo darbo ratai, nes siurbliai su atvirais darbo ratais negali pasiekti aukšto spaudimo. Uždaro tipo darbo ratai dažniausiai yra išliejami kartu su abiem dengiančiais diskais ir mentelėmis tarp jų, taip pat gaminami ir sutvirtinti kniedėmis ar taškiniu būdu suvirinti. Pastarieji darbo ratai dažniausiai būna nedidelio skersmens. Dideliuose vandens siurbliuose darbinės mentės gaminamos iš štampuoto plieno ir po to yra užpilamos ketiniu apvalkalu. Darbo ratai ant vandens siurblio veleno yra tvirtinami vienu ar daugiau pleištais, rečiau ant sriegio.

VELENAS

Vandens siurblių velenai dažniausiai yra gaminami iš nerūdijančio plieno, legiruoto plieno su chromo, nikelio ir vanadžio priemaišomis. Siekiant apsaugoti vandens siurblių velenus nuo dėvėjimosi ar skysčių poveikio, jie yra padengiami specialiais sluoksniais, o ypatingais atvejais velenai yra gaminami iš specialių rūšių plieno. Dėl didelių išcentrinių vandens siurblių veleno apsisukimų, jie yra apskaičiuojami kritiniam apsisukimų skaičiui. Siekiant užtikrinti tolygų veleno ir ant jo sumontuotų dalių darbą, jie turi būti kruopščiai statiškai ir dinamiškai balansuojami. Net nedideli balansavimo netikslumai sukelia papildomą vibraciją, veleno deformaciją.

SANDARINIMAS

Sandarinimas yra naudojamas tarpui tarp korpuso ir jo veleno užsandarinti. Išorinis sandarinimas turi nepraleisti oro į siurblį, o vidinis sandarinimas- skysčių į išorę. Sandarinimas iš įsiurbimo pusės vyksta su vandens barjeru, kuris susideda iš žiedo, į kurį paduodamas skystis iš vandens siurblio, o tuo pat metu užkertamas kelias oro patekimui į siurblį. Jei siurbliai dirba aukštos temperatūros aplinkoje, tai sandarinimai būna su aušinimo kontūrais.

GUOLIAI

Vandens siurblių guoliai gaminami ketiniai su babito padengimu, tepimas- žiedinis, kartais su tepalo aušinimo kontūru. Taip pat plačiai naudojami rutuliniai ir ritininiai guoliai su skystu arba tirštu tepalu.

KORPUSAS

Dažniausiai vandens siurblių korpusai yra gaminami iš ketaus, bet kai darbinis slėgis yra didesnis nei 40-50 atmosferų, korpusai gaminami iš plieno. Vandens siurblio vidiniai paviršiai turi būti kuo įmanoma lygesni, nes šiurkštūs paviršiai gali ženkliai sumažinti naudingumo koeficientą. Vandens siurblių korpusai gali būti vientisi, t.y. monolitiniai arba susidedantys iš atskirų sekcijų ir sujungti tarpusavyje varžtais.

Išcentrinio siurblio veikimo principas, konstrukcija parodyta vaizdo įrašuose:

Diafragminiai-membraniniai siurbliai pasižymi puikiomis darbo charakteristikomis ir universalumu. Siurbliai gali pumpuoti įvairaus cheminio agresyvumo ir klampumo skysčius su kietomis ir abrazyvinėmis priemaišomis.

Diafragminiai siurbliai yra varomi suspausto oro pagalba. Suspaustas oras varo visą siurblio sistemą ir membranų pagalba skystis yra perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Tokie siurbliai tinka ir vakuuminėms sistemoms, kuriose yra reikalingas pastovus slėgis.

KAIP VEIKIA DIAFRAGMINIS SIURBLYS?

Dvigubos membranos diafragminio PNEUMATINIO/ORU VAROMO SIURBLIO VEIKIMO PRINCIPAS. Diafragminis siurblys yra tūrinio tipo siurblys, kuris pumpuoja suslėgtą skystį kontroliniu tūriu, kuris laikui bėgant periodiškai kinta, o srautas paprastai yra netolygus. PHOENIX membraniniuose siurbliuose skystis perkeliamas iš apatinio įsiurbimo kolektoriaus į siurblio korpusą, o po to į išleidimo kolektorių kintamu judesiu veikiant dviem priešingoms membranoms. Angliškai jis vadinamas Air Operated Double Diaphragm AODD, nes judėjimas diafragmoms perduodamas pneumatiniu būdu per veleną, valdomą skirstytuvo, kuris tiekia suslėgtą orą į kamerą, esančią šalia siurblio kameros. Dėl šio mechanizmo diafragminis siurblys dar gali būti vadinamas pneumatiniu diafragminiu siurbliu arba tiksliau dvigubos membranos pneumatiniu siurbliu.

Dvigubos membranos siurblys turi aukštą skysčio slėgį, nepaisant gana kompaktiško dydžio: jei jis jau užpildytas, jis gali įsiurbti skystį iš 9 metrų ir siurbti iki 9,8 metro vertikalaus įsiurbimo  aukščio, kai siurbimo sistema yra pilnai užpildyta. Šiuos aukščius gali apriboti paties skysčio klampumas.

Tiekimo slėgį riboja trintis tarp skirstytuvo komponentų ir esamų oro kanalų. Skysčio ir oro santykis yra apie 1:1. Dvigubos diafragmos oro siurbliai gali būti gaminami mažiems ir vidutiniams srautams/našumui, taip pat vidutiniams ir aukštiems slėgiams.

Diafragminiai siurbliai paprastai veikia tiekimo slėgiu nuo 1,5 baro iki 8 barų.

DVIGUBOS MEMBRANOS DIAFRAGMINIO SIURBLIO DARBO CIKLAS

1 fazė, oro pusė: pro paskirstymo kanalų angas oras patenka į kairiąją membraną, kuri “išpučiama”. Velenas įtraukia dešinę membraną, kuri išleidžia orą, pernešdama oro perteklių į išleidimo angą.

1 fazė, skysčio pusė: kairėje kameroje skystis išeina iš išmetimo kolektoriaus esant slėgiui, kurį sukuria diafragma. Įsiurbimo rutulys uždarytas, o išleidimo rutulys atidarytas.

Dešinėje kameroje susidaro vakuumas (dėl oro išleidimo membranoje), kuris leidžia atsidaryti siurbimo rutuliui ir skysčiui tekėti per įsiurbimo kolektorių. Išleidimo rutulys uždarytas.

2 fazė, oro pusė: kai kairioji membrana baigiama “išpūsti”, ji grąžinama į pradinę padėtį. Tada atsidaro kiti skirstytuvo kanalai, nukreipdami orą į dešinę membraną, kuri išsipučia.

2 fazė, skysčio pusė: kai kairioji membrana įtraukiama, kairioji kamera prisipildo skysčiu. Siurbimo rutulys atsidaro dėl susidariusio vakuumo, o skystis praeina per siurbimo kolektorių. Priešingai, dešinėje kameroje skystis stumiamas į tiekimo kolektorių, siurbimo rutulys uždaromas, kol tiekimo rutulys yra atidarytas.

Esant tik dviem darbo fazėms ir be tuščiosios eigos periodo, dvigubos membranos pneumatinio siurblio ciklas baigtas ir gali prasidėti iš naujo.

NAUDOJIMO SRITYS

DVIGUBOS MEMBRANOS PHOENIX SERIJOS SIURBLIO PRIVALUMAI

• Neužstringa ir nekavituoja: Skirtingai nei išcentrinis siurblys, oru valdomas membraninis siurblys gali veikti bet kokiu srautu be kavitacijos, o skysčiui nekyla pavojus išgaruoti, nes slėgis kameroje niekada nebus mažesnis už garų slėgį. Fluimac S.r.l. jau ilgą laiką gamina dvigubos membranos siurblius ir sukūrė tiekimo atskyrimo nuo siurblio korpuso metodą, kuris supaprastina surinkimą ir sumažina dalių, tarpiklių ir sandarinimo žiedų įstrigimo riziką, o padidinus oro kanalus sumažėja rizika, kad siurblys užstris. Be to, padidinus priveržimo varžtų skaičių, sumažėjo nuotėkio iš siurblio rizika, nes galima dar labiau suspausti tarpiklį;

• Savisiurbis: šios funkcijos dėka membraninis siurblys gali siurbti skystį net ir esant aukščiau virš siurbiamo skysčio paviršiaus lygio, taip pat ir sausos eigos sąlygoms t.y. be skysčio, iki 4 metrų aukštyje virš terpės. Tai nekelia pavojaus, kad pakils temperatūra ir (arba) trintis, galinti sugadinti siurblį ir membranas. Jei siurblys ir sistema jau yra pilnai užpildyti, jis gali siurbti skystį iš 9,8 metrų;

• Nereikia elektros energijos: oru valdomam membraniniam siurbliui maitinti reikalinga oro suspaudimo/suslėgimo sistema (nuo 1 iki 8 barų), o tai kartais gali būti privalumas, kai šalia pumpuojamo skysčio nėra elektros maitinimo šaltinio;

• Gali pumpuoti beveik visų tipų skysčius: kadangi membraninis siurblys yra varomas suslėgto oro, siurblio kameros prisipildo ir ištuštėja nepriklausomai nuo darbinio skysčio, perkeldamos net labai tankias ar klampias medžiagas. Dvigubos membranos siurbliai gali dirbti su didelės koncentracijos rūgštiniais ar šarminiais skysčiais, dažais, klijais, didelio klampumo skysčiais, maisto produktais arba skysčiais su kietosiomis medžiagomis, kurių skersmuo iki 2 mm mažesnėse konfigūracijose ir iki 12 mm didesnėse siurblių konfigūracijose. Naudojant pneumatinius diafragminius siurblius skysčiams, kurių didžiausias leistinas klampumas, pvz., 55000 cps, jų vardinis srautas/našumas sumažėja iki 90 %;

• Lengvai reguliuojamas: srautą galima nesunkiai pakeisti sumažinus įleidžiamo oro pneumatinę apkrovą arba uždarant įsiurbimo kolektorių. Dėl šios savybės PHOENIX dvigubos membranos oro siurblys pritaikomas įvairių tipų sistemoms: priklausomai nuo tiekimo slėgio nuo 2 bar iki 8 bar, galima gauti skirtingų charakteristikų darbo kreives;

• Pritaikomumas ir universalumas: priklausomai nuo taikymo, jį galima modifikuoti pagal poreikį.

Įvairių montavimo konfigūracijų siurblys ir dvigubos membranos siurblys, pritaikytas prie bet kokios sistemos konstrukcijos:

• Panardinami dvigubos membranos siurbliai (naudingi rezervuarams ištuštinti);
• Tikslūs dvigubos membranos siurbliai (su nuotoliniu valdymu);
• Įvairių montavimo konfigūracijų dvigubos membranos siurbliai, pritaikyti prie bet kokios sistemos konstrukcijos;
• Dvigubos membranos diafragminiai siurbliai (su atskiromis kameromis ir kolektoriais, galimybė vienu metu siurbti du skysčius);
• Dvigubos membranos siurbliai, skirti darbui būdami pakabinti arba montuojami ant talpų ir rezervuarų;
• Dvigubos membranos siurbliai, skirti montuoti po bunkeriais labai klampiems skysčiams;
• Maisto produktų pumpavimui skirti dvigubos membranos siurbliai;
• Diafragminiai miltelių transportavimo siurbliai (miltelių judėjimui);
• Diafragminiai siurbliai montuojami ant vežimėlių, kad būtų lengva transportuoti.

PHOENIX SERIJOS SIURBLIO KOMPONENTŲ MEDŽIAGŲ PASIRINKIMAS

Siurblio komponentų medžiagos pasirinkimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą sistemos veikimą, operatorių ir aplinkos saugumą, paties siurblio apsaugą ir skysčio cheminį bei temperatūros suderinamumą su siurblio konstrukcijos medžiagomis.

Siurblio korpusų su kolektoriais, diafragmų, atbulinių vožtuvų su rutuliais ir tarpinėmis medžiagos, priklausomai nuo naudojimo srities, skiriasi:

• Dvigubos membranos siurblys su POLIPROPILENO (PP) komponentais, skirtas bendram naudojimui, kai reikalingas platus cheminis suderinamumas. Yra versijos ATEX aplinkai;
• Dvigubos membranos diafragminis siurblys su PVDF komponentais naudojamas, kur reikalingas didelis cheminis atsparumas rūgštims ir aukštai temperatūrai. Versijos ATEX aplinkai;
• Dvigubos membranos siurblys su ACETAL (POMC) arba ALIUMINIO komponentais, skirtas siurbti tirpiklius ir angliavandenilius arba ten, kur reikalingas geras atsparumas dilimui;
• Dvigubos membranos siurblys iš AISI 316 nerūdijančio plieno, užtikrinantis puikų atsparumą korozijai ir dilimui, arba iš elektropoliruoto AISI 316 nerūdijančio plieno, skirtas MAISTO produktų pumpavimo reikmėms.

Diafragmų, rutulių ir tarpiklių medžiagos:

• NBR tinka skysčiams, kurių pagrindą sudaro nafta, alyvos, vanduo, angliavandeniliai ir panašios “švelnios” cheminės medžiagos. Medžiaga naudojama gana dažnai;
• EPDM – šarminiams tirpalams, atskiestoms rūgštims, ketonams ir alkoholiams bei naudojimui su abrazyviniais skysčiais;
• PTFE pasižymi dideliu cheminiu suderinamumu, dideliu atsparumu korozijai ir nelipniomis savybėmis. Ji puikiai tinka naudoti aukštoje temperatūroje;
• Membranos, pagamintos iš HYTREL, turi gerą atsparumą žemai temperatūrai ir trinčiai;
• SANTOPRENE membranos idealiai tinka tirpalams ir atskiestoms rūgštims;
• AISI, kai reikalingas puikus atsparumas dilimui ir korozijai arba labai klampiems skysčiams;
• VITON tarpinės turi gerą atsparumą karščiui, agresyvioms cheminėms medžiagoms ir angliavandeniliams. Jos yra vienos iš dažniausiai naudojamų bendrosios paskirties membraniniuose siurbliuose.

Diafragminiai PHOENIX FOOD serijos siurbliai yra plačiai naudojami maisto ir kosmetikos sektoriuje, nes jie gali valdyti įvairius skysčius, net ir korozinius, klampius ar esant kietoms dalelėms. Phoenix FOOD membraniniai siurbliai yra pagaminti iš FDA sertifikuotų konstrukcinių medžiagų, atitinkančių sąlyčio su maisto ar farmacijos produktais reglamentus ir suprojektuoti taip, kad palengvintų valymą ir techninę priežiūrą. Dalys, kurios liečiasi su skysčiu, yra pagamintos išskirtinai iš elektropoliruoto AISI 316 ir PTFE, abi medžiagos sertifikuotos naudoti kontaktuojant su bet kokio tipo maistu ar vaistais, taip pat su priedais ar maisto papildais, gyvūnų pašarais ir veterinariniais vaistais.
Phoenix FOOD siurbliai gali perpumpuoti labai didelio klampumo skysčius, kurių temperatūra gali siekti 95°C, todėl dėl hermetiško sandarinimo konstrukcijos sumažėja kryžminio užteršimo rizika.
FLUIMAC ATEX membraniniai siurbliai gaminami iš PP+CF, PVDF+CF, POMc+CF, ALUMINIO ir AISI 316.

TECHNINIAI PHOENIX SERIJOS SIURBLIŲ DUOMENYS

• Maksimalus našumas: 1050 l/min
• Maksimalus slėgio aukštis: 80 m
• Maksimalus terpės klampumas: 55000 cps
• ATEX sertifikavimas: II 3/3 G Ex h IIB T4 Gc II 3 D Ex h IIIB T135°C Dc X

NUORODOS

Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų. Mūsų tinklalapio žinyne  pateiktame dokumente rasite medžiagų aprašymus ir cheminio suderinamumo su įvairiausiomis terpėmis prie skirtingų temperatūrų lentelę.

Diafragminių siurblių aprašymas, savybės, darbo principas, membranų tipai ir montavimo schemos

2024 m. FLUIMAC AODD Diafragminių siurblių katalogas

– Gamintojo Fluimac atsakymas į klausimą – kaip kinta diafragminio siurblio našumas nuo įsiurbimo aukščio ir pumpuojamos terpės klampumo?

– Cheminio medžiagų suderinamumo lentelę

– Informaciją apie membranų tipus ir siurblių montavimo schemas

– Gamintojo Fluimac atsakymas į klausimą – kaip kinta diafragminio siurblio našumas nuo įsiurbimo aukščio ir terpės klampumo?

Diafragminių siurblių veikimo principas – šiuose vaizdo įrašuose:

NAUDOJIMO SRITYS IR YPATYBĖS

Cirkuliaciniai siurbliai naudojami šildymo, kondicionavimo, saulės kolektorių sistemose. Cirkuliacinis siurblys, tai viena iš siurblių rūšių, kuri naudojama uždarame kontūre. Dažniausiai naudojami šildymui ar karšto vandens paskirstymui – tiekimui, taip pat naudojami vėdinimo sistemose.

Cirkuliaciniai siurbliai su elektroniniu valdymu. Geriausias pasirinkimas, kai svarbu sistemos valdymo ir stebėsenos galimybės.

Naudojimo sritys

• Šildymas
• Oro kondicionavimas

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 81.31 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 18.83 m
• Skysčio temperatūra: -10 .. 110 °C
• Maksimalus darbinis slėgis: 16 bar
• Siurbliai – su sriegine arba flanšine jungtimi

Šiuolaikiniai cirkuliaciniai siurbliai automatiškai valdo diferencialinį slėgį nuolat koreguodami siurblio apsukas pagal esamą slėgio aukščio poreikį.

Vienpakopiai, linijiniai “In-Line” tipo, išcentriniai siurbliai su mechaniniu veleno sandarikliu. Siurbliai yra trumpo veleno, siurblys ir variklis yra atskiri mazgai.

Naudojimo sritys

• Šildymas
• Oro kondicionavimas
• Slėgio kėlimas
• Pramoninės sistemos

Techniniai duomenys

• Maksimalus debitas: 4374 m³/h
• Maksimalus slėgio aukštis: 139.4 m

CIRKULIACINIO SIURBLIO PARINKIMO YPATUMAI

Cirkuliaciniai siurbliai šildymui, karštam vandeniui parenkami pagal du pagrindinius parametrus – maksimalus našumas ir maksimalus slėgis. Priklausomai nuo cirkuliacinio siurblio paskirties (šildymo sistema, kondicionavimo sistema, buitinis vanduo, saulės kolektoriai ir t.t.) reikia atsižvelgti į tokius parametrus, kaip:
– darbinė skysčio temperatūra;
– medžiagos, kurios naudojamos siurblio gamybai;
– siurblio energetinis efektyvumas.
Optimaliu atveju, norint parinkti cirkuliacinį siurblį, reikia palyginti siurblio našumo charakteristikas su konkrečios sistemos atitinkama diagrama. Sistemos ir cirkuliacinio siurblio kreivių sankirtos taškas atitinka geriausiai tinkamus cirkuliacinio siurblio parametrus. Skirtingų gamintojų bei gamybos technologijų siurbliai gali suvartoti ganai skirtingus elektros energijos kiekius tam pačiam darbui atlikti. Siurblių naudingo veikimo koeficientai gali skirtis iki kelių kartų. Naujausių šiuolaikinių technologijų cirkuliaciniai siurbliai suvartoja net iki 80% mažiau elektros energijos.

LINIJINIO TIPO SIURBLIAI

Vienpakopiai, linijiniai, išcentriniai siurbliai su mechaniniu veleno sandarikliu. Siurbliai yra trumpo veleno, siurblys ir variklis yra atskiri mazgai. Vienpakopis, vienablokis, spiralinės kameros siurblys su vienodų skersmenų įvadu ir išvadu vienoje tiesėje. Siurblys yra iš viršaus nuimamos konstrukcijos, t.y. galvutę (variklį, siurblio galvutę ir darbaratį) galima nuimti techninei priežiūrai arba remontui paliekant siurblio korpusą prijungtą prie vamzdžių.

Parsisiųsti Grundfos Alpha, Magna, Comfort serijos cirkuliacinių siurblių bukletą LT

Ką pasirinkti – Magna 1 ar Magna 3?

Plūdiniai jungikliai (plūdės) naudojami, siekiant automatizuoti siurblių veikimą pagal skysčio lygį talpose/rezervuaruose. Dažniausias tokio naudojimo atvejis – siurblio apsauga nuo „sauso darbo“.
Plūdė yra paprasčiausias būdas automatiškai įjungti ir išjungti siurblį, kuris užpildo ar ištuština talpą/rezervuarą.

PAGRINDINĖS PLŪDINIŲ JUNGIKLIŲ SAVYBĖS

TIPAI PAGAL VEIKIMO PRINCIPĄ

Plūdės yra vieno režimo (užpildyti arba ištuštinti) arba dviejų režimų (universalios). Antruoju atveju, priklausomai nuo laidų sujungimo, plūdė gali atlikti vieną arba kitą funkciją.

TAIKYMO SRITYS

Dažniausiai plūdės naudojamos: švariame vandenyje, geriamajame vandenyje arba užterštuose skysčiuose (nuotekose). Priklausomai nuo paskirties, plūdės turi turėti sertifikatus (ACS, Ex ir kt.). Priklausomai nuo to, kokiai terpei skirtos, plūdžių forma ir konstrukcija gali labai skirtis.

APSAUGOS NUO VANDENS IR DULKIŲ PRASISKVERBIMO LYGIS

Būdama panardinta po vandeniu, plūdė turi būti visiškai hermetiškai sandari. Ji turi vieną aukščiausių apsaugos lygių – IP 68. Dažnai galutinis plūdės plastikinis korpuso sandarumas užtikrinamas, lydant plastikinius komponentus, kad būtų sudaryta viena visuma.

AKTYVAVIMO KAMPAS

Parodo kampą, kuriuo plūdės viduje atidaroma ir uždaroma elektros grandinė. Priklauso nuo plūdės modelio ir paprastai neviršija 50 ° kampo.

ELEKTROS LAIDO ILGIS, SKERSPJŪVIS IR ŠERDŽIŲ SKAIČIUS

Priklausomai nuo paskirties, plūdės tiekiamos su 2, 3 ir 4 gyslų įvairaus ilgio kabeliais (paprastai nuo 1 iki 20 metrų). Su įžeminimo gysla (žalia-geltona spalva) arba be jos.

PRIJUNGIMO GALIA

Parodo, kokios maksimalios galios siurblį galima tiesiogiai prijungti prie plūdės. Paprastai plūdės yra skirtos iki 10 A srovei ir iki 250 V įtampai.

DARBINĖ TEMPERATŪRA (SKYSČIO)

Paprastai ji svyruoja nuo 0°С iki 50-80 °С

SPROGUMO LYGIS (Ex)

Terpėse ir aplinkose, kuriose yra daug pavojingų dujų, rūgščių, alyvų ir kt. galima naudoti tik specialią elektros įrangą. Pavojingose ​​vietose naudojamos plūdės būtinai turi turėti specialią sprogimui atsparų konstrukcinį išpildymą patvirtintą sertifikatu. Be to, plūdės pajungtos per  taip vadinamą “Zenerio barjerą”, mažinantį įtampą (trumpas jungimas tarp laidų arba tarp laido ir žemės, nesukeliant kibirkščių ir kitų potencialiai pavojingų situacijų). Pavadinimas visada turi priešdėlį Ex.

PANARDINIMO GYLIS

Paprastai standartinės plūdės yra skirtos ne didesniam kaip 5-10 metrų panardinimo į skystį gyliui. Didesniam gyliui naudojamos giliavandenės plūdės, kurių panardinimo gylis retai būna didesnis nei 20 metrų.

PAGRINDINIAI PLŪDINIŲ JUNGIKLIŲ NAUDOJIMO VARIANTAI

Paprasčiausiu atveju plūdė užtikrina automatinį siurblio įjungimą (uždarant kontaktus plūdės viduje ir tiekiant įtampą į siurblio variklį), kai ji pakyla į viršutinį skysčio lygį ir išsijungia, kai skystis išsiurbiamas iki minimalaus lygio (ištuštinimas arba apsauga nuo sausos eigos). Pagal šį principą veikia visi drenažo ir nuotekų siurbliai su integruotomis plūdėmis, taip pat šuliniams skirti siurbliai (apsauga nuo sausos eigos).

Įmontuotus plūdinius jungiklius, kaip taisyklė, turi vienfaziai panardinamų siurblių modeliai, kurių galia yra iki 1,5 kW ir skirti montuoti talpose/šuliniuose/rezervuaruose.
Tuo atveju, jei siurblys užpildo talpą, plūdė išjungia siurblį, kai ji pasiekia viršutinį lygį, ir įsijungia, kai rezervuare lieka minimalus skysčio lygis.

Vienam ar dviems nuotekų siurbliams valdyti vienu metu gali būti naudojamos nuo 2 iki 5 plūdžių. Tokiu atveju siurblys (-iai) valdomi,  naudojant valdymo pultą, kuriame pajungtos plūdės.

PLŪDĖS (-IŲ) PRIJUNGIMAS PRIE SIURBLIO

Prijungiant plūdė (-es) prie siurblio, visada vadovaukitės kartu su plūde pridedamomis gamintojo instrukcijomis.

PLŪDĖS PRITVIRTINIMAS REZERVUARE / ANT SIURBLIO

Norėdami fiksuoti plūdės  padėtį rezervuare, naudokite įsigytą kartu su plūde arba namuose pasigamintą elementarų svarelį. Įprastam plūdės kabeliui, kuris naudojamas talpoje su švariu vandeniu, svarelio svoris paprastai yra 200–250 gramų. Perkeliant svarelio padėtį ant plūdės laido, koreguojamas sureagavimo petys, t.y. siurblio įjungimo ir išjungimo lygiai.

Laisvojo laido galo ilgiu galima reguliuoti siurblio įjungimo/išjungimo lygius. Daugelyje nuotekų ir drenažinių siurblių yra specialus plūdės kabelio laikiklis, įmontuotas rankenoje, korpuse, kuris fiksuoja plūdės kabelį tam tikru ilgiu. Jei reikia, kabelio ilgis keičiamas rankiniu būdu.

MECHANINIAI FILTRAI

Vanduo dažnai būna užterštas mechaniškai, t. y. kartu su juo atiteka smėlis, molis, rūdys. Tokio vandens užterštumas matomas − vanduo neskaidrus, dėl to mechaniniai vandens filtrai naudojami pirminiam vandens valymui.

Valant vandenį mechaniniu būdu, montuojami filtrai su keičiamomis kasetėmis arba automatiniai filtrai, užpildyti specialiu įvairių frakcijų smėliu, surenkančiu mechanines priemaišas. Šie filtrai pašalina rūdis, purvą, smėlį ir kitas kietąsias daleles. Mechaniškai filtruotas vanduo yra skaidresnis ir švaresnis, dėl to pailgėja santechninės įrangos bei buitinių prietaisų, kuriuose naudojamas vanduo, eksploatacijos laikas.

NUGELEŽINIMO FILTRAI

Per didelis geležies kiekis vandenyje − viena dažniausių vandens kokybės problemų. Apie geležies perteklių galima spręsti iš raudonų ar rudų dėmių ant vonių, kriauklių, unitazų paviršiaus, metalo skonio, vandens drumstumo.

Vanduo gali būti užterštas kelių tipų geležimi ar jos junginiais:

• trivalentė geležis (rudas vanduo, rūdys) išvaloma mechaniniais filtrais;
• dvivalentė geležis (skaidrus vanduo, kuris susilietęs su oru paruduoja) išvaloma geležies pašalinimo filtrais;
• organiniai geležies junginiai (gelsvas vanduo, pelkių kvapas) išvalomi maišytų dervų filtrais.

Vandenyje taip pat gali būti per daug mangano, sieros vandenilio ar nitratų. Todėl norint efektyviai apsisaugoti nuo geležies pertekliaus, prieš įsigyjant geležies pašalinimo įrenginį, būtina kruopščiai ištirti vandenį ir pasitarti su specialistais, nes ne visais atvejais taikomas tas pats valymo principas.

MINKŠTINIMO FILTRAI

Vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio bei magnio druskų kiekio. Dėl šių medžiagų pertekliaus formuojasi kalkių nuosėdos, atsiranda baltų dėmių ant indų, kriauklių, vonios, ilgai neužverda arbatinukas ar sunkiai įšyla šildytuvas. Dėl užkalkėjusių vandens šildymo elementų paviršių silpnai bėga vanduo iš dušo, čiaupo, blogai tirpsta muilas.

Kai bendrasis vandens kietumas viršija 1,5 mg/l, vandenį kaitinant ant indo paviršių susidaro kalkių sluoksnis. Susidaręs kietas kevalas (kalkės), Amerikos vandens darbų asociacijos duomenimis, gali sumažinti unitazo prietaisų naudojimo laiką net iki 70 proc., čiaupų − iki 40 proc., indaplovių ir skalbyklių – iki 30 proc. Ypač nepageidautina, kad kalkių susidarytų šildymo katiluose – tai turi įtakos ne tik prietaisų naudojimo trukmei, bet ir patiriamiems energijos nuostoliams. Kalkių sluoksnis ant kaitinamųjų elementų sienelių ir paviršių mažina šilumos laidumą. Dar 1981 m. Naujosios Meksikos universitetas apskaičiavo, kad šildymo katilai, naudojantys dujas, dėl susidariusių kalkių nuosėdų patiria 29,57 proc. energijos nuostolių, elektra šildomi katilai − 21,68 proc. nuostolių, o prietaisų tarnavimo laikas gali sutrumpėti net 50 proc. (tyrimai atlikti naudojant vandenį, kurio bendras kietumas 5,2 mg–ekv/l).

Naudodami minkštą vandenį taupome skalbiamąsias ir asmens higienos priemones. Kietu vandeniu prasčiau išsiplauna plaukai, toks vanduo užkemša odos poras ir ji sausėja. Šiuo metu 30–40 proc. beveik visų skalbiamųjų priemonių, muilų ar šampūnų sudaro vandenį minkštinančios priemonės. Skalbiamųjų ar higienos priemonių gamintojai vienbalsiai sutinka, kad jų produktai efektyviausi naudojami su minkštu vandeniu; kartais tuo pasirūpinama į gaminių sudėtį įtraukiant specialių cheminių priedų.

Minkštinamasis filtras universalesnis nei kiti, juo galima valyti ir geležį. Tačiau jei geležies norma viršijama daugiau nei 3–4 kartus, jai valyti filtras nebetinka, nes sunaudojama daug druskos, taigi didėja filtro eksploatacijos kaina.

Tokio tipo filtruose vyksta cheminė reakcija, kurios metu kalcis bei magnis pašalinami, o vietoj jų atsiranda natrio jonų. Reakcijos metu susidaro netirpių druskų, kurios surenkamos į filtrą ir vėliau pašalinamos į kanalizaciją, o į geriamą vandenį patenka daugiau natrio. Filtrui plauti naudojama idealiai išvalyta (99,9 proc.) vadinamoji valgomoji druska. Minkštinamųjų vandens filtrų efektyvumas labai priklauso nuo regeneracijai naudojamos druskos kokybės. Gera regeneruojamoji druska gaminama naudojant modernius apdorojimo procesus – ši druska būna be jokių priemaišų, galinčių užteršti įrenginius. Išvalyta druska suspaudžiama į tabletes, kurios tirpsta palaipsniui ir nesuyra.

GERIAMO VANDENS SISTEMOS (RO)

Geriamo vandens sistemos, dar kitaip vadinamos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO sistemos.  Tarp dviejų skirtingų skysčių koncentracijų esanti pusiau laidi plėvelė-membrana, praleidžia mažesnės koncentracijos skystį-tirpiklį į didesnės koncentracijos tirpalą. Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai: nitritai, nitratai, naftos produktai ir kt., paeina tik grynas vanduo. Membrana praleidžia vandenį, bet nepraleidžia vandenyje ištirpusių cheminių elementų ir teršalų. Buitinė RO sistema yra pritaikyta sumontuoti virtuvės spintelėje po kriaukle ir sukomplektuota su visomis pajungimui reikalingomis medžiagomis. Atbulinio osmoso sistema išvalo vandenį nuo: Chloro > 97%; radioaktyvių elementų >90%; kalcio ir magnio >96%; naftos produktų >98%; nitratų ir nitritų >83%; aromatinių angliavandenių >98%; sunkiųjų elementų >97%; bakterijų >99%.

JONIZATORIAI

Naudojant tokį įrenginį kaip vandens jonizatorius, bet kuriuo metų laiku galite gauti švarų, šarminį ir sveiką vandenį. Jonizatoriai skirti šarminiam jonizuotam geriamam vandeniui gaminti, ty skysčiui, kurio pH lygis yra būtinas. Jie prijungti prie vandentiekio, elektros energijos ir sumontuoti papildomus maišytuvus (virtuvėje arba vonios kambaryje). Toks struktūrizuotas vanduo, praturtintas mineralais ir deguonimi.

Vanduo iš elektros tinklo, patekęs tiesiai į filtro rezervuarą, išvalomas nuo sunkiųjų metalų, mažų mechaninių dalelių, bakterijų.  Tada atskiroje kameroje prasideda vandens jonizacijos procesas. Neigiami elementai pritraukiami prie teigiamų elektrodų, o teigiami mineralai patenka į neigiamus elektrodus.

Gaunamas dviejų tipų vanduo:

Teigiamai įkrautas rūgštinis, turintis puikias dezinfekavimo savybes.
Neigiamo krūvio šarminis, praturtintas mineralais, būtinais žmogaus organizmui.

Vandens jonizatoriuje skystis dezinfekuojamas, pašalinamos mechaninės dalelės ir sunkieji metalai, druskos.
Dėl jonizatoriaus aktyvatoriaus elektromagnetinio poveikio, vanduo tampa struktūrizuotas ir geriau absorbuojamas organizme.
Gautas šarminis vanduo turi mineralų, pvz., kalcio, natrio ir magnio, kurie prisideda prie normalios visų žmogaus kūno funkcijų palaikymo.
Gautas jonizuotas vanduo pasižymi geru skoniu ir skaidrumu.

Dažnio keitikliai vis dažniau pasirenkami siurblio valdymui dėl vartotojui suteikiamo papildomo komforto (minimalūs slėgio svyravimai) ir elektros energijos taupymo. Dažnio keitiklis suteikia visapusišką apsaugą ir užtikriną vandens siurblio ilgaamžiškumą. Labiausiai dažnio keitiklis reikalingas sistemose su nestabiliu vandens suvartojimu (pavyzdžiui, pajungus kelis gyvenamuosius namus). Vandens siurblys su dažnio keitikliu taip pat praverčia mažinant vandens tiekimo sistemos užimamą plotą, nes jam nereikalingas didelės talpos hidroforas ir tuo pačiu sutaupomos lėšos įsigyjant mažesnės talpos hidroforą.

ELECTROIL, DANFOSS, BEDFORD MODELIŲ YPATUMAI

yra novatoriška dažnio keitiklių karta skirta vienfaziams ir trifaziams asinchroniniams elektros varikliams. Archimede dažnio keitikliai tinka visiems siurbliams, nepriklausomai nuo tipo ir prekės ženklo. Slėgio jutiklio (kuris yra komplekte) dėka yra nepertraukiamas ir tikslus faktinis sistemos slėgio matavimas. Dažnio keitiklis realiu laiku reguliuoja variklio sukimosi dažnį pagal nustatytą veikimo slėgį. Taikant šį sistemos veikimo parametrų stebėjimo ir koregavimo metodą, keitiklis sumažina energijos suvartojimą iki 40%, palyginus su klasikine „įjungta-išjungta“ tipo valdymo sistema.
Archimede keitikliai visiškai pakeičia visus tradicinius sprendimus: slėgio relę, srauto relę, didelio tūrio hidroforų naudojimą ir t.t…

Naudojant „Archimede“ keitiklius, užtikrinamas sklandus paleidimas ir stabdymas, tausojamas elektros variklis, mažas siurblio triukšmas, taip pat padeda išvengti hidraulinių smūgių sistemoje. Be aukšto komforto lygio ir energijos taupymo dažnio keitikliai užtikrina svarbias apsaugines funkcijas kas ženkliai prailgina siurblio eksploatacijos trukmę.
„Archimede Blue Connect“ serija su belaidžio radijo sistema leidžia sujungti tarpusavyje grupes, kuriose yra daugiau nei 2 siurbliai, esantys atstume 15 metrų. Ši pažangi technologija užtikrina aukščiausio lygio kontrolę slėgio kėlimo stotelėse susidedančiose iš kelių siurblių su maksimaliu montavimo patogumu ir optimaliu veikimu. Taip pat garantuotas įprastas kelių siurblių grupių esančių toje pačioje patalpoje veikimas pagal nustatytus parametrus.

Savybės ir funkcijos:

• apsauga nuo įtampos ir srovės perkrovos;
• apsauga nuo kritiškai mažo srauto;
• apsauga nuo „sausos eigos“;
• variklio „minkštas“ paleidimo momentas ir žalingų vandens hidraulinių smūgių prevencija;
• maksimalus siurblio sukimosi greitis +/- 10% nuo nominalaus;
• aukšta apsaugos klasė IP 65;
• greitas pajungimas į elektros tinklą;
• patogus montavimas prie sienos;
• nerūdijančio plieno analoginis slėgio jutiklis , ¼ ” sriegis – komplekte;
• „Blue Connect“ serija – tai belaidžio radijo ryšio sistema.

B603 yra aukštos kokybės, daugiafunkciniai, netriukšmingi ir taupiai energiją naudojantys valdikliai, galintys veikti visiškai automatiškai.

Savybės ir funkcijos:

• profesionaliai suprojektuotas, atsižvelgiant į naudotojų poreikius, paprastai valdomas ir tinkantis bet kokiam panaudojimui;
• tinkamai nustačius parametrus, tiekia pastovaus slėgio vandenį pagal vandens ypatybes, nereguliuojant prietaiso rankiniu būdu;
• automatiškai nustoja veikęs, kai vanduo nenaudojamas, įspėja apie esamas triktis;
• automatinis pakaitinis veikimas kelių siurblių sistemoje, pailgina siurblių tarnavimo laiką;
• prisitaiko prie daugelio įvairių įeinančio slėgio signalų.

VLT® AQUA Drive FC 202 dažnio keitikliai skirti sritims susijusioms su vandens tiekimu ir vandentvarka. Dėka plataus standartinių ir pasirenkamų funkcijų spektro, „VLT® AQUA Drive“ leidžia sumažinti bendras vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų eksploatavimo išlaidas. Užtikrinamas maksimalus energijos vartojimo efektyvumas tiekiant vandenį ir tvarkant nuotekas. Šis dažnio keitiklis pasižymi didele standartinių funkcijų įvairove, kurios gali būti išplečiamos dėl papildomų galimybių, padidinančių jo efektyvumą ir yra vienodai tinkamas tiek naujiems įrenginiams, tiek modernizuojant esamus projektus. Dėl didelių vandens tiekimo ar nuotekų valymo įrenginių apkrovos svyravimų kasdien yra ekonomiškai naudinga panaudoti variklio valdymą įrangai, pavyzdžiui, siurbliams ir orapūtėms.

Naujos kartos VLT AQUA dažnio keitikliai pirmaisiais metais gali padėti sutaupyti 10–30% išlaidų, palyginti su įprastomis pavaromis pagamintomis naudojant tradicines technologijas. Dėl ilgo tarnavimo laiko su mažu energijos suvartojimu ir minimaliomis priežiūros sąnaudomis gaunamos ypač mažos naudojimo išlaidos. Greitas ir lengvas parametrų nustatymas vartotojui sumažina įrengimo laiką, suteikia maksimalų energijos efektyvumą ir visišką variklio valdymą. Kai svarbiausi parametrai yra surenkami vienoje vietoje, klaidingų nustatymų rizika labai sumažėja.

Savybės ir funkcijos:

• įdiegta įrangos apsaugos funkcija naudojant specialiai sukurtą programinę įrangą, kuri apsaugo, pavyzdžiui, nuo hidraulinių smūgių;
• didžiausias energijos vartojimo efektyvumas pasiekiamas dėl keitiklio valdymo algoritmų, taip pat dėl konstrukcijos, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas šilumos nuostolių sumažinimui;
• elektromagnetinių trukdžių ir harmoninių iškraipymų sumažinimas pasiekiamas dėl įmontuoto aukštų dažnių filtro nuo trukdžių ir integruotų nuolatinės srovės droselių;
• idealus sistemos integravimas ir adaptavimas konkrečiai taikymo sričiai įmanomas dėka programuojamų įspėjimų ir pranešimų;
• automatinio energijos optimizavimo funkcija taupo 3–8% energijos.

Daugumos vandens siurblių paleidimui, valdymui ir apsaugai naudojami pultai.

Apsaugos ir valdymo pultai yra būtini siurblio variklio elektrinei apsaugai, nes pagal statistiką būtent elektros variklio gedimas yra dažniausia siurblio agregato gedimo priežastis. Naudojant daviklius / plūdes / reles, prijungtas prie valdymo skydo, užtikrinamas automatizuoto siurblio veikimo ir saugos algoritmas.

BENDRINĖS APSAUGOS KATEGORIJOS PULTAI

Šios kategorijos pultai skirti paleisti siurblių elektros variklius. Juose integruota šiluminė relė.

Paleidimo pultai siurblių vienfaziams varikliams naudojami paleidžiant ir apsaugant panardinamų siurblių vienfazius elektrinius variklius be įmontuoto kondensatoriaus juose. Tokio tipo paleidimo ir apsaugos pulte yra paleidimo kondensatorius, apsauginė terminė relė su automatiniu arba rankiniu atstatymu ir gnybtų blokas. Be šio įrenginio nepradės veikti siurblių vienfaziai varikliai, kuriuose nėra įmontuotas kondensatorius!

Kai kurių pultų naudinga papildoma funkcija – galimybė prijungti išorinius valdymo daviklius (plūdę, slėgio relę).

Kokio tipo siurblių modeliams reikia paleidimo pulto?

Bet kurio vienfazio variklio paleidimui reikalingas paleidimo kondensatorius. Daugelio panardinamų siurblių varikliai tiekiami be integruoto kondensatoriaus. Pagrindinė priežastis yra ta, kad jei kondensatorius sugenda (taip atsitinka), elementari jo pakeitimo procedūra virsta tikra problema – jūs turite iškelti ir nuleisti siurblį į šulinį. Štai kodėl gerai turėti „po ranka“ kondensatorių, kuris įrengtas atskirame pulte, kurį galima montuoti bet kurioje patogioje vietoje.

Paviršiniams vienfaziams varikliams nereikia papildomo paleidimo įtaiso. Jie turi įmontuotą paleidimo kondensatorių (visada yra pakankamai vietos gnybtų dėžutėje arba šalia jos), taip pat šiluminę relę. Bet kuriuo metu sugedusį kondensatorių galima be vargo pakeisti.

Rinkoje yra vienfazių panardinamų siurblių tiek su variklyje integruotu kondensatoriumi, tiek be jo. Antro tipo siurbliams reikalingas paleidimo pultas su kondensatoriumi.

Požymis, kad panardinamam gręžinio siurbliui reikalingas paleidimo pultas –  iš variklio išeinantis keturių gyslų elektros kabelis.

Pultas yra apsaugotas nuo vandens purslų ir gali būti montuojamas tiek patalpų viduje, tiek išorėje. Visus metus naudojant siurblį, labai pageidautina, kad pultas būtų patalpintas patalpoje, kurioje yra normalus drėgmės lygis.

Teisingas pulto pasirinkimas yra suvedamas iki reikalingos kondensatoriaus talpos ir šiluminės relės vardinės srovės nustatymo. Paleidimui reikalingo kondensatoriaus talpa (µF) yra nurodoma ant panardinamo siurblio/variklio esančioje vardinėje lentelėje arba techninėje dokumentacijoje.

IŠMANIOSIOS APSAUGOS KATEGORIJOS PULTAI

Šios kategorijos pultai užtikrina ne tik siurblio paleidimą, bet ir patikimą siurblio veikimą bei ilgą tarnavimo laiką. Juose be kondensatoriaus ir šiluminės relės yra papildomai  integruotos visapusiškos apsaugos:
• apsauga nuo sausos eigos;
• nuo įtampos šuolių (per aukšta/per žema įtampa);
• nuo viršsrovio;
• nuo perkrovos;
• nuo dažno siurblio junginėjimosi dėl nuotėkio vandens sistemoje.

Įvadas

Pasirinkti tinkamą panardinamą siurblį geriamojo vandens tiekimui į namus yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti efektyvų vandens tiekimą ir aukštą vandens kokybę. Šioje temoje rasite naudingų patarimų, kaip pasirinkti tinkamą siurblį.

1. Siurblio paskirtis

Nustatykite, kokiam tikslui siurblys bus naudojamas:

• Geriamojo vandens pumpavimas iš šulinių ar talpyklų.
• Vandens tiekimas iš gruntinio vandens šaltinių.

2. Siurblio tipas

Pasirinkite panardinamą siurblį, atsižvelgdami į jo tipą:

• Vandens siurbliai: tinkami geriamam vandeniui.
• Drenažo siurbliai: nėra tinkamas geriamojo vandens tiekimui, skirtas pašalinti užterštą vandenį, nebent jis bus naudojamas tik kaip atsarginė priemonė.

3. Siurblio hidraulinis pajėgumas

Nustatykite reikalingą siurblio galią:

• Srauto greitis/našumas: apskaičiuokite, kiek vandens jums reikia per tam tikrą laiką. Pasirinkite siurblį, kuris atitinka jūsų srauto poreikius.
• Kėlimo/slėgio aukštis (labai svarbus parametras): įvertinkite, kiek metrų vanduo turi būti pakeliamas, atsižvelgdami į siurblio įrengimo vietą, t.y. pasirinkite siurblį, kuris gali pakelti vandenį iki reikiamo aukščio, atsižvelgdami į nuostolius vamzdynuose ir papildomai pridėkite komfortišką slėgį aukščiausiame ir toliausiai nutolusiame vandens vartojimo taške (apie 2 bar/20m).

4. Siurblio medžiaga

Medžiagos, iš kurių pagamintas siurblys, yra svarbios:

• Pasirinkite siurblį, pagamintą iš nerūdijančio plieno arba plastiko, kad būtų užtikrintas ilgaamžiškumas ir atsparumas korozijai.

5. Filtrai ir papildomi priedai

Kokia šulinio vandens kokybė? 

• Įrenkite papildomai filtrus siekiant užtikrinti geros kokybės vandenį.

6. Montavimo ypatumai

Reikia pasirinkti kokybiškus vamzdžius ir jungtis, kurie galėtų atlaikyti siurblio slėgį ir būtų atsparūs korozijai. Dauguma sistemų reikalauja specialių filtrų, kad užtikrintų vandens kokybę.

7. Eksploatacija ir priežiūra

Pasirūpinkite, kad sistema būtų patikima ilgalaikėje perspektyvoje. Reguliari priežiūra, filtrų keitimas ir sistemos patikra yra būtini.

8. Energijos efektyvumas

Apsvarstykite siurblio energijos efektyvumą:

• Pasirinkite siurblius, kurie yra efektyvūs energijos vartojimo srityje, kad sumažintumėte elektros išlaidas.

9. Garantija ir aptarnavimas

Atkreipkite dėmesį į garantiją:

• Visiems parduodamiems siurbliams suteikiame garantiją, pasibaigus garantiniam laikotarpiui, atliekame techninį aptarnavimą bei remontą.

10. Kaina

Apsvarstykite biudžetą:

• Palyginkite siurblio savybes ir kainą. Rinkitės optimalų kainos ir kokybės santykį, atsižvelgdami į savo poreikius.

Išvada

Pasirinkti tinkamą panardinamą siurblį geriamojo vandens pumpavimui reikalauja kruopštaus apsvarstymo ir analizės. Įvertinę šiuos aspektus, galėsite pasirinkti siurblį, kuris geriausiai atitiks jūsų poreikius, bus patikimas ir ilgalaikis. Prieš priimant galutinį sprendimą, visada verta pasikonsultuoti su specialistais arba pardavėjais, kurie gali suteikti papildomos informacijos ir rekomendacijų.

IŠSAMESNĘ INFORMACIJĄ RASITE ŽEMIAU

Šio tipo panardinami siurbliai naudojami geriamo, švaraus vandens tiekimui, laistymui iš šulinių, atvirų vandens telkinių. Jeigu ieškote siurblio vandeniui, kuriame gali būti įvairių priemaišų, dumblių, kietų dalelių ir pan., geriau rinktis drenažinį siurblį.

NAUDOJIMO SRITYS

• Geriamo vandens tiekimui
• Lietaus vandens ir drėkinimo sistemose
• Švariam vandeniui iš rezervuarų, cisternų, tvenkinių, šulinių siurbti
• Buitiniam naudojimui, sodo, žemės ūkio reikmėms ir kitai mėgėjiškai veiklai.
• Dėl savo kompaktiškos ir patogios formos taip pat gali būti naudojami kaip kilnojami siurbliai avarinių situacijų atvejais, pavyzdžiui, vandeniui iš rezervuarų ar upių siurbti, baseinams ir fontanams ištuštinti.

KATEGORIJOS

• Panardinami siurbliai su mechaniniu valdymu. Šio tipo siurbliai valdomi integruoto plūdinio jungiklio arba naudojant slėgio relę, kuri įsigyjama atskirai. Jei siurblio paskirtis tiekti pastoviai vandenį iš šulinio buitinėms reikmėms, šiam siurbliui valdyti reikalinga slėgio relė, išsiplėtimo indas (hidroforas). Supaprastinta sumontavimo schema pateikta žemiau ir mūsų tinklalapio žinyne.

• Panardinami siurbliai su elektroniniu valdymu. Tai išbaigtas „viskas viename“ panardinamasis švaraus vandens siurblys, ypač tinkamas mažiems individualiems šuliniams ir lietaus vandens sistemoms. Turi savyje integruotą valdymo modulį, todėl išorinis siurblio valdiklis yra nereikalingas. Tikras „įjunk ir siurbk“ sprendimas. Sumontavus ir prijungus vamzdžius, siurblį tereikia įjungti. Sprendimas yra patikimas ir leidžia sutaupyti įrengimo išlaidų. Šio tipo siurblyje sumontuotos apsaugos.

KITOS SUSIJĘ TEMOS

– Reikia pagalbos renkantis vandens siurblį (sistemą) namams?