Kaip pasirinkti tinkamą automatinę vandens tiekimo sistemą (siurblį) namams, sodui, laistymui?

 

Vandens tiekimo sistemos (siurblio su hidroforu) parinkimas

Vandens tiekimo sistemos (siurbliai su hidroforu) yra sausai statomi siurbliai, kurie įsiurbia vandenį iš šulinio (arba kito vandens šaltinio) ir užtikrina stabilų vandens slėgį ir srautą vandens tiekimo sistemoje. Šie siurbliai nėra panardinami į vandenį, todėl atsiranda papildomi ribojimai jų panaudojimui. Stabiliam siurblio veikimui yra svarbus vandens įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) metrais, kuris susideda iš gylio H(gylis) (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado metrais) ir horizontalaus atstumo nuo siurblio iki vandens šaltinio L (šis atstumas matuojamas metrais ir dalinamas iš 10). Horizontalus atstumas svarbus dėl susidarančių hidraulinių nuostolių, vandeniui tekant vamzdžiu. Standartiniai siurbliai gali siurbti vandenį iš gylio iki 9 m, inžektoriniai siurbliai gali įsiurbti vandenį iš gylio iki 35 m.

Įsiurbimo aukščio skaičiavimui naudojama tokia supaprastinta formulė:

H(įsiurbimo) = H(gylis) + L/10

čia H(įsiurbimo) – įsiurbimo aukštis (m), H(gylis) – vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki siurblio įsiurbimo įvado (m), L – horizontalus atstumas nuo vandens įsiurbimo taško iki siurblio montavimo vietos (m), kuris dalinamas iš 10.

Pvz.: hidroforas sumontuotas žemės paviršiaus lygyje, šulinyje vandens paviršiaus lygis yra 4m nuo žemės paviršiaus (H(gylis) = 4m), šulinys yra 20 m atstumu nuo namo (L = 20m). H(įsiurbimo) – 4 +20/10 = 6m. Šiam atvejui tinka standartinis išcentrinis savisiurbis siurblys, kurio maksimalus įsiurbimo aukštis iki 9m. Kai įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) didesnis nei 9 metrai, naudojamas siurblys su inžektoriumi arba kitas sprendimas – panardinamo tipo siurblys (panardinami siurbliai šuliniams).

 

Siurblio našumo ir slėgio apskaičiavimas

Išsiaiškinus kokio tipo siurblys yra tinkamas (paprastas ar inžektorinis), galima apskaičiuoti reikalingą siurblio užtikrinamą bendrą slėgį H(bendras) ir našumą (Q). Paprastai komfortiškam vandens tiekimui reikalingas apie 2 bar vandens slėgis (2 bar atitinka 20 m vertikalaus vandens stulpo) aukščiausiame vandens vartojimo taške. Atitinkamai, norint viršutiniame vandens vartojimo taške užtikrinti 2 bar slėgį, reikia sudėti vandens pakėlimo aukštį nuo siurblio iki vandens vartojimo taško ir komfortišką slėgį tame taške (išreikštą vandens stulpo slėgio metrais).

Pvz.: hidroforas montuojamas žemės paviršiaus lygyje. Aukščių skirtumas tarp siurblio ir aukščiausio vandens vartojimo taško yra 8m. Galime paskaičiuoti, kad, norint komfortiškai praustis po dušu antrame aukšte, siurblys turi užtikrinti vandens slėgį (h) ne žemesnį nei 28m (8m + 20m) /barais: 2,8/. Taip pat, būtina įvertinti įsiurbimo aukštį H(įsiurbimo). Todėl bendras reikalingas siurblio pakėlimas: H(bendras) = H(įsiurbimo) + h. Mūsų atveju, kai šulinys 20 metrų atstumu nuo įvado ir vandens gylis 4 metrai nuo žemės paviršiaus, įsiurbimo aukštis 6m + vertikalus atstumas nuo siurblio iki aukščiausio taško 8m + komfortiškas slėgis 20m. Bendras reikalingas siurblio pakėlimas bus: 6+8+20=34m.

Dažniausiai siurblio maksimalus našumas viršija šulinyje esančio vandens kiekį ir ilgo veikimo atveju vanduo iš šulinio gali būti paprasčiausiais išsiurbtas. O tai gali sukelti siurblio sausą eigą ir jį sugadinti. Todėl rekomenduojama pasirūpinti siurblio apsauga nuo sausos eigos  (pvz. relė LP3, Switchmatic 2 ir analogiškos).

Siurbiant vandenį iš ežero/upės/tvenkinio ir tiekiant jį į laistymo sistemą, galima nesirūpinti dėl vandens stokos. Šituo atveju reikia skirti dėmesį siurblio našumui prie numatyto slėgio.

 

Siurblio su hidroforu montavimo rekomendacijos

Visiems sausai montuojamiems siurbliams galioja taisyklė, kad siurbliai (vandens tiekimo sistemos) būtų montuojami kaip įmanoma arčiau šulinio ar kito vandens šaltinio. Apie šią taisyklę pamiršti negalima, montuojant tiek paprastus, tiek inžektorinius siurblius.  Kuo trumpesnis įsiurbimo vamzdis, tuo paprastesnis sistemos paleidimas ir stabilesnis siurblio veikimas.

Įsiurbimo vamzdis turi būti kietas, kad įsiurbimo metu nesusispaustų. Daugumos siurblių įsiurbimo įvado skersmuo yra 25mm arba 32mm. Rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo – 32mm arba 40 mm atitinkamai. Naudojant storesnį vamzdį, mažėja įsiurbimo pasipriešinimas, dėl to siurblys veikia stabiliau ir efektyviau. Ir atvirkščiai, naudojant vamzdį, kurio skersmuo mažesnis nei siurblio įsiurbimo įvado, didėja hidrauliniai nuostoliai, siurblio parametrai blogėja.

Kita problema, su kuria susiduriama pajungus siurblį – įsiurbimo sistemos užsiorinimas (oras įsiurbimo vamzdyje). Kai tik į įsiurbimo vamzdį patenka oras, sistema nustoja veikti, siurblys nepasisiurbia. Todėl siekiant išvengti tokių nesklandumų, privaloma montuoti atbulinį vožtuvą su kietųjų dalelių tinklelio tipo filtru prie įsiurbimo vamzdžio galo ir būtinai užtikrinti visų sujungimų sandarumą. Atbulinis vožtuvas neleidžia vandeniui nubėgti į šulinį, siurbliui atsijungus, o kietųjų dalelių filtras apsaugo siurblį nuo smėlio ir kitų stambių dalelių vandenyje.  Taip pat svarbu, kad siurblys neišsiurbtų viso esančio šulinyje vandens ir nepradėtų siurbti oro. Tai gali sukelti sausą eigą ir siurblio gedimą. Pajungiant siurblį pirmą kartą, būtina nuorinti visą įsiurbimo sistemą, todėl svarbu įsiurbimo vamzdį pakloti „be bangų“, kad nesusidarytų oro kamščių ir užpilant sistemą vandeniu, oras natūraliai išeitų į viršų.

Montuojant siurblį su inžektoriumi, visos aukščiau išvardintos taisyklės galioja, bet tokiu atveju – į šulinį reikia nuvesti du vamzdžius. Į šulinį nuleidžiamas inžektorius, prie kurio pajungiami du vamzdžiai, o prie įsiurbimo angos montuojamas atbulinis vožtuvas ir apsauginis kietųjų dalelių filtras.

Jei planuojate montuoti vandens tiekimo sistemą ir įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra arti 9 metrų ribos, rekomenduojama arba pagalvoti apie
panardinamo tipo siurblį (panardinami siurbliai šuliniams), arba pasikloti 2 vamzdžius iki šulinio, nors šiuo momentu naudosite tik vieną iš jų. Kartais pasitaiko atvejų, kai vandens lygis šulinyje krenta keliais metrais ir paprastas siurblys su hidroforu nebegali jo įsiurbti. Tokiu atveju, norint pakeisti paprastą siurblį inžektoriniu (su galimybe įsiurbti vandenį iš 20-30 metrų), nebereikės kasti iš naujo žemės.

 

Išsiplėtimo indo (hidroforo) talpa

Vandens tiekimo sistemos komplektuojamos su hidroforais, kurių talpa nuo 20 iki 100 litrų. Teoriškai, esant teisingai sureguliuotam oro slėgiui išsiplėtimo inde, vanduo jame sudaro apie 30% viso indo tūrio, likusi tūrio dalis – oras. Vienodų techninių parametrų siurbliai yra komplektuojami ir su 20 litrų, ir 100 litrų talpos išsiplėtimo indais (pvz.: vandens tiekimo sistemos VJ10A ar AUTOJSW komplektuojamos su identiškais siurbliais ir skirtingos talpos hidroforais). Hidroforo tūris yra svarbus ne tik siurblio ir variklio ilgaamžiškumui, bet įtakoja ir komforto lygį (triukšmingumas, slėgio svyravimai ir pan.). Kuo didesnės talpos yra hidroforo indas, tuo rečiau įsijungia siurblys ir sistemoje yra mažiau slėgio svyravimų. Be to sausai statomi siurbliai yra pakankamai triukšmingi, todėl retesni įsijungimai atitinkamai sukelia mažiau triukšmo (ypatingai svarbu naktį).

 

Siurblių naudojimas laistymo sistemoms. Vandens įsiurbimas iš tvenkinio/ežero/upės

Daugumos laistymo sistemų pagrindinė svarbiausioji sudėtinė dalis – vandens siurblys. Kad padaryti laistymo sistemą efektyvią tiek, kiek galima, vandens siurblys turi būti parinktas toks, kad atitiktų vandens šaltinio, vamzdyno ir laistymo įrangos reikalavimus. Laistymui naudojami kelių tipų siurbliai. Dažniausiai naudojami išcentriniai siurbliai. Prieš pasirenkant laistymo siurblį, reikėtų įvertinti šias pagrindines sąlygas:

• vandens tiekimo šaltinis (vandentiekis, šulinys, upė, tvenkinys ir t.t.);
• reikalingas vandens debitas (našumas, kuris matuojamas l/min ar m³/h);
• reikalingas vandens slėgis (galutiniame vandens tiekimo taške, matuojamas barais arba metrais, kur 1.0 bar ≈ 10 m);
• reikalingas vandens kėlimo aukštis (atstumas nuo vandens paviršiaus iki aukščiausio vandens tiekimo taško, metrais).

Jei tiekimo šaltinis – šulinio, gręžinio vanduo, jo kiekis priklauso nuo vietinių geologinių ir hidrologinių sąlygų. Visas likusias sąlygas diktuoja laistymo sistemos tipas, atstumas iki vandens šaltinio ir vamzdžių sistemos dydis. 

Naudojant siurblį su hidroforu laistymo sistemoms ir siurbiant vandenį iš tvenkinio/ežero, rekomenduojama naudoti didesnio skersmens įsiurbimo vamzdį, nei siurblio įvado angos skersmuo. Nors daugelio sausai statomų išcentrinių siurblių maksimalus įsiurbimo aukštis H(įsiurbimo) yra 9 metrai, kas teoriškai atitiktų 90 metrų horizontalų atstumą (L), praktika rodo, kad tokios sistemos efektyviai veikia įsiurbimo atstumu iki 50-60m. Esant didesniam atstumui, pasireiškia kavitacijos efektas (nutrūksta vandens srauto vientisumas, atsiranda oro tarpai) ir įsiurbimo vamzdis užsiorina, to pasekoje siurblys negali įsiurbti vandens.

Į vandens tvenkinį panardintą vamzdžio galą su atbuliniu vožtuvu ir kietųjų dalelių filtru rekomenduojama papildomai apsaugoti didesniu metaliniu tinkleliu ar kitokiu stambesniu filtru. Neretai smulkus filtro tinklelis greitai apsineša tvenkinio/ežero/upės vandenyje esančia organika, dalelėmis ir užsikemša. Būtent dėl vandenyje esančių priemaišų, kietųjų dalelių hidroforai su inžektoriumi nėra pats geriausias sprendimas vandens įsiurbimui iš tvenkinių, ežerų, upių ir pan.

 

Norėdami išsirinkti tinkamiausią automatinę vandens tiekimo sistemą, laistymo siurblį, sužinoti slėgio nuostolius vamzdyje per tam tikrą atstumą ir panašiais siurblių parinkimo klausimais, rašykite, klauskite mūsų įmonės specialistų.