Labai svarbu, kad prieš paleidimą ir eksploatavimą, išcentrinis siurblys būtų užpildytas skysčiu. Bet išcentrinių siurblių užpildymas gali būti problematiškas, taigi ar yra alternatyva? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsakymas yra savisiurbis siurblys. Net jei jis nėra visiškai užpildytas skysčiu, jis vis tiek gali veikti ir tai yra privalumas. Tačiau jis turi savo trūkumų ir tam tikrų apribojimų.
KAS TAI YRA – SAVISIURBIS SIURBLYS?
Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga. Savisiurbis siurblys padeda išspręsti oro esančio įsiurbimo vamzdžiuose problemą, sumaišydamas orą su vandeniu. Pašalinęs orą, siurblys ir toliau siurbs vandenį kaip standartinis išcentrinis siurblys. Svarbu pažymėti, kad savisiurbiai siurbliai negali veikti be vandens. Jie gali dirbti su įvairiais skysčiais. Jie puikiai tinka srutoms, koroziniams ir skysčiams su kietomis medžiagomis.
VEIKIMO PRINCIPAS
Oras (geltonos rodyklės) nuvedamas į siurblį dėka neigiamo slėgio, kuris susidaro veikiant darbiniam ratui, ir emulguojamas siurblyje esančiu skysčiu (mėlynos rodyklės). Oro-skysčio emulsija įstumiama į paruošimo kamerą, kur oras atskiriamas nuo skysčio ir išleidžiamas per išleidimo vamzdį; sunkesnis už orą skystis cirkuliuoja toliau. Išleidus iš įsiurbimo vamzdžio visą orą, siurblys yra parengtas ir pradeda veikti kaip paprastas išcentrinis siurblys. Siurblys pritaikytas siurbti ir oro-skysčio mišinius. Atbulinis vožtuvas atlieka dvigubą funkciją: padeda išvengti įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo, kai siurblys išjungtas; atsitiktinio įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo atveju jis užtikrina pakankamą skysčio kiekį, reikalingą parengti siurblį darbui. Išleidimo vamzdis turi būti tuščias, kad per jį praeitų į siurblį per įsiurbimo vamzdį patekęs oras.
PRIVALUMAI
• Skysčių su kietomis dalelėmis siurbimas yra vienas iš svarbiausių jo pranašumų. Kai kurie savisiurbiai siurbliai gali siurbti skysčius su kietomis medžiagomis, kurių skersmuo iki 3 colių.
• Kitas privalumas, palyginus su panardinamu nuotekų siurbliu, yra galimybė siurbti skysčius, esant per atstumą nuo siurbimo vietos (rezervuaro, duobės, šulinio ir t.t…).
TRŪKUMAI
Neefektyvumas
Trūkumas yra jo neefektyvumas, nes tarpai siurblyje turi būti didesni, kad būtų galima siurbti skysčius su kietomis medžiagomis, taip pat didesnis siurblio tūris, užtikrinantis savaiminį įsiurbimą.
Pakartotinio užpildymo būtinybė
Kaip ir kitų rūšių siurbliai, savisiurbiai siurbliai taip pat susiduria su įvairiomis nepertraukiamo veikimo problemomis. Pagrindinė išcentrinio siurblio problema kyla siurblio įsiurbimo pusėje. Prieš pradedant naudoti naują siurblį, reikia jį užpildyti. Informaciją apie šią procedūrą galima rasti kiekvieno siurblio naudojimo instrukcijoje. Po pirminio užpildymo pakartotinai reikia dar kartą atlikti šią procedūrą. Taip siekiama užtikrinti optimalų siurblio veikimą dėl įvairių veiksnių, tokių kaip skysčio išgarinimas pradinio užpildymo metu.
Nutekėjimas įsiurbimo atkarpoje
Kadangi savaiminio įsiurbimo atkarpoje slėgis visada yra žemesnis už atmosferos slėgį, joje gali atsirasti oro nutekėjimas. Idealiu atveju, kai siurblys veikia, būtina , kad įsiurbimo linijoje būtų užtikrintas 0,5 metro vakuumas.
Siurblys yra per toli nuo skysčio siurbimo šaltinio
Idealiausia siurblį pastatyti kuo arčiau siurbimo šaltinio. Paprastai didžiausias rekomenduojamas atstumas yra nuo 7,6 iki 9 metrų. Sistemos konstrukcija reikalauja, kad įsiurbimo vamzdžio ilgis būtų kuo mažesnis, kad būtų užtikrintas ilgas siurblio tarnavimo laikas. Kiekviename įsiurbimo vamzdyno skyriuje yra tam tikras oro tūris, kuris turi būti pašalintas, kai siurblys paleidžiamas. Geriausia praktika – sumažinti įsiurbimo laiką iki minimumo.