Question 1

Vandens gerinimo įranga

Artūras Januška · Accepted Answer

MECHANINIAI FILTRAI

Vanduo dažnai būna užterštas mechaniškai, t. y. kartu su juo atiteka smėlis, molis, rūdys. Tokio vandens užterštumas matomas − vanduo neskaidrus, dėl to mechaniniai vandens filtrai naudojami pirminiam vandens valymui. Valant vandenį mechaniniu būdu, montuojami filtrai su keičiamomis kasetėmis arba automatiniai filtrai, užpildyti specialiu įvairių frakcijų smėliu, surenkančiu mechanines priemaišas. Šie filtrai pašalina rūdis, purvą, smėlį ir kitas kietąsias daleles. Mechaniškai filtruotas vanduo yra skaidresnis ir švaresnis, dėl to pailgėja santechninės įrangos bei buitinių prietaisų, kuriuose naudojamas vanduo, eksploatacijos laikas.

NUGELEŽINIMO FILTRAI

Per didelis geležies kiekis vandenyje − viena dažniausių vandens kokybės problemų. Apie geležies perteklių galima spręsti iš raudonų ar rudų dėmių ant vonių, kriauklių, unitazų paviršiaus, metalo skonio, vandens drumstumo. Vanduo gali būti užterštas kelių tipų geležimi ar jos junginiais: • trivalentė geležis (rudas vanduo, rūdys) išvaloma mechaniniais filtrais; • dvivalentė geležis (skaidrus vanduo, kuris susilietęs su oru paruduoja) išvaloma geležies pašalinimo filtrais; • organiniai geležies junginiai (gelsvas vanduo, pelkių kvapas) išvalomi maišytų dervų filtrais. Vandenyje taip pat gali būti per daug mangano, sieros vandenilio ar nitratų. Todėl norint efektyviai apsisaugoti nuo geležies pertekliaus, prieš įsigyjant geležies pašalinimo įrenginį, būtina kruopščiai ištirti vandenį ir pasitarti su specialistais, nes ne visais atvejais taikomas tas pats valymo principas.

MINKŠTINIMO FILTRAI

Vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio bei magnio druskų kiekio. Dėl šių medžiagų pertekliaus formuojasi kalkių nuosėdos, atsiranda baltų dėmių ant indų, kriauklių, vonios, ilgai neužverda arbatinukas ar sunkiai įšyla šildytuvas. Dėl užkalkėjusių vandens šildymo elementų paviršių silpnai bėga vanduo iš dušo, čiaupo, blogai tirpsta muilas. Kai bendrasis vandens kietumas viršija 1,5 mg/l, vandenį kaitinant ant indo paviršių susidaro kalkių sluoksnis. Susidaręs kietas kevalas (kalkės), Amerikos vandens darbų asociacijos duomenimis, gali sumažinti unitazo prietaisų naudojimo laiką net iki 70 proc., čiaupų − iki 40 proc., indaplovių ir skalbyklių – iki 30 proc. Ypač nepageidautina, kad kalkių susidarytų šildymo katiluose – tai turi įtakos ne tik prietaisų naudojimo trukmei, bet ir patiriamiems energijos nuostoliams. Kalkių sluoksnis ant kaitinamųjų elementų sienelių ir paviršių mažina šilumos laidumą. Dar 1981 m. Naujosios Meksikos universitetas apskaičiavo, kad šildymo katilai, naudojantys dujas, dėl susidariusių kalkių nuosėdų patiria 29,57 proc. energijos nuostolių, elektra šildomi katilai − 21,68 proc. nuostolių, o prietaisų tarnavimo laikas gali sutrumpėti net 50 proc. (tyrimai atlikti naudojant vandenį, kurio bendras kietumas 5,2 mg–ekv/l). Naudodami minkštą vandenį taupome skalbiamąsias ir asmens higienos priemones. Kietu vandeniu prasčiau išsiplauna plaukai, toks vanduo užkemša odos poras ir ji sausėja. Šiuo metu 30–40 proc. beveik visų skalbiamųjų priemonių, muilų ar šampūnų sudaro vandenį minkštinančios priemonės. Skalbiamųjų ar higienos priemonių gamintojai vienbalsiai sutinka, kad jų produktai efektyviausi naudojami su minkštu vandeniu; kartais tuo pasirūpinama į gaminių sudėtį įtraukiant specialių cheminių priedų. Minkštinamasis filtras universalesnis nei kiti, juo galima valyti ir geležį. Tačiau jei geležies norma viršijama daugiau nei 3–4 kartus, jai valyti filtras nebetinka, nes sunaudojama daug druskos, taigi didėja filtro eksploatacijos kaina. Tokio tipo filtruose vyksta cheminė reakcija, kurios metu kalcis bei magnis pašalinami, o vietoj jų atsiranda natrio jonų. Reakcijos metu susidaro netirpių druskų, kurios surenkamos į filtrą ir vėliau pašalinamos į kanalizaciją, o į geriamą vandenį patenka daugiau natrio. Filtrui plauti naudojama idealiai išvalyta (99,9 proc.) vadinamoji valgomoji druska. Minkštinamųjų vandens filtrų efektyvumas labai priklauso nuo regeneracijai naudojamos druskos kokybės. Gera regeneruojamoji druska gaminama naudojant modernius apdorojimo procesus – ši druska būna be jokių priemaišų, galinčių užteršti įrenginius. Išvalyta druska suspaudžiama į tabletes, kurios tirpsta palaipsniui ir nesuyra.

GERIAMO VANDENS SISTEMOS (RO)

Geriamo vandens sistemos, dar kitaip vadinamos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO sistemos. Tarp dviejų skirtingų skysčių koncentracijų esanti pusiau laidi plėvelė-membrana, praleidžia mažesnės koncentracijos skystį-tirpiklį į didesnės koncentracijos tirpalą. Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai: nitritai, nitratai, naftos produktai ir kt., paeina tik grynas vanduo. Membrana praleidžia vandenį, bet nepraleidžia vandenyje ištirpusių cheminių elementų ir teršalų. Buitinė RO sistema yra pritaikyta sumontuoti virtuvės spintelėje po kriaukle ir sukomplektuota su visomis pajungimui reikalingomis medžiagomis. Atbulinio osmoso sistema išvalo vandenį nuo: Chloro > 97%; radioaktyvių elementų >90%; kalcio ir magnio >96%; naftos produktų >98%; nitratų ir nitritų >83%; aromatinių angliavandenių >98%; sunkiųjų elementų >97%; bakterijų >99%.

JONIZATORIAI

Naudojant tokį įrenginį kaip vandens jonizatorius, bet kuriuo metų laiku galite gauti švarų, šarminį ir sveiką vandenį. Jonizatoriai skirti šarminiam jonizuotam geriamam vandeniui gaminti, ty skysčiui, kurio pH lygis yra būtinas. Jie prijungti prie vandentiekio, elektros energijos ir sumontuoti papildomus maišytuvus (virtuvėje arba vonios kambaryje). Toks struktūrizuotas vanduo, praturtintas mineralais ir deguonimi. Vanduo iš elektros tinklo, patekęs tiesiai į filtro rezervuarą, išvalomas nuo sunkiųjų metalų, mažų mechaninių dalelių, bakterijų. Tada atskiroje kameroje prasideda vandens jonizacijos procesas. Neigiami elementai pritraukiami prie teigiamų elektrodų, o teigiami mineralai patenka į neigiamus elektrodus. Gaunamas dviejų tipų vanduo: Teigiamai įkrautas rūgštinis, turintis puikias dezinfekavimo savybes. Neigiamo krūvio šarminis, praturtintas mineralais, būtinais žmogaus organizmui. Vandens jonizatoriuje skystis dezinfekuojamas, pašalinamos mechaninės dalelės ir sunkieji metalai, druskos. Dėl jonizatoriaus aktyvatoriaus elektromagnetinio poveikio, vanduo tampa struktūrizuotas ir geriau absorbuojamas organizme. Gautas šarminis vanduo turi mineralų, pvz., kalcio, natrio ir magnio, kurie prisideda prie normalios visų žmogaus kūno funkcijų palaikymo. Gautas jonizuotas vanduo pasižymi geru skoniu ir skaidrumu.

Question 2

Vandens gerinimo įranga

Artūras Januška · Accepted Answer

MECHANINIAI FILTRAI

Vanduo dažnai būna užterštas mechaniškai, t. y. kartu su juo atiteka smėlis, molis, rūdys. Tokio vandens užterštumas matomas − vanduo neskaidrus, dėl to mechaniniai vandens filtrai naudojami pirminiam vandens valymui. Valant vandenį mechaniniu būdu, montuojami filtrai su keičiamomis kasetėmis arba automatiniai filtrai, užpildyti specialiu įvairių frakcijų smėliu, surenkančiu mechanines priemaišas. Šie filtrai pašalina rūdis, purvą, smėlį ir kitas kietąsias daleles. Mechaniškai filtruotas vanduo yra skaidresnis ir švaresnis, dėl to pailgėja santechninės įrangos bei buitinių prietaisų, kuriuose naudojamas vanduo, eksploatacijos laikas.

NUGELEŽINIMO FILTRAI

Per didelis geležies kiekis vandenyje − viena dažniausių vandens kokybės problemų. Apie geležies perteklių galima spręsti iš raudonų ar rudų dėmių ant vonių, kriauklių, unitazų paviršiaus, metalo skonio, vandens drumstumo. Vanduo gali būti užterštas kelių tipų geležimi ar jos junginiais: • trivalentė geležis (rudas vanduo, rūdys) išvaloma mechaniniais filtrais; • dvivalentė geležis (skaidrus vanduo, kuris susilietęs su oru paruduoja) išvaloma geležies pašalinimo filtrais; • organiniai geležies junginiai (gelsvas vanduo, pelkių kvapas) išvalomi maišytų dervų filtrais. Vandenyje taip pat gali būti per daug mangano, sieros vandenilio ar nitratų. Todėl norint efektyviai apsisaugoti nuo geležies pertekliaus, prieš įsigyjant geležies pašalinimo įrenginį, būtina kruopščiai ištirti vandenį ir pasitarti su specialistais, nes ne visais atvejais taikomas tas pats valymo principas.

MINKŠTINIMO FILTRAI

Vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio bei magnio druskų kiekio. Dėl šių medžiagų pertekliaus formuojasi kalkių nuosėdos, atsiranda baltų dėmių ant indų, kriauklių, vonios, ilgai neužverda arbatinukas ar sunkiai įšyla šildytuvas. Dėl užkalkėjusių vandens šildymo elementų paviršių silpnai bėga vanduo iš dušo, čiaupo, blogai tirpsta muilas. Kai bendrasis vandens kietumas viršija 1,5 mg/l, vandenį kaitinant ant indo paviršių susidaro kalkių sluoksnis. Susidaręs kietas kevalas (kalkės), Amerikos vandens darbų asociacijos duomenimis, gali sumažinti unitazo prietaisų naudojimo laiką net iki 70 proc., čiaupų − iki 40 proc., indaplovių ir skalbyklių – iki 30 proc. Ypač nepageidautina, kad kalkių susidarytų šildymo katiluose – tai turi įtakos ne tik prietaisų naudojimo trukmei, bet ir patiriamiems energijos nuostoliams. Kalkių sluoksnis ant kaitinamųjų elementų sienelių ir paviršių mažina šilumos laidumą. Dar 1981 m. Naujosios Meksikos universitetas apskaičiavo, kad šildymo katilai, naudojantys dujas, dėl susidariusių kalkių nuosėdų patiria 29,57 proc. energijos nuostolių, elektra šildomi katilai − 21,68 proc. nuostolių, o prietaisų tarnavimo laikas gali sutrumpėti net 50 proc. (tyrimai atlikti naudojant vandenį, kurio bendras kietumas 5,2 mg–ekv/l). Naudodami minkštą vandenį taupome skalbiamąsias ir asmens higienos priemones. Kietu vandeniu prasčiau išsiplauna plaukai, toks vanduo užkemša odos poras ir ji sausėja. Šiuo metu 30–40 proc. beveik visų skalbiamųjų priemonių, muilų ar šampūnų sudaro vandenį minkštinančios priemonės. Skalbiamųjų ar higienos priemonių gamintojai vienbalsiai sutinka, kad jų produktai efektyviausi naudojami su minkštu vandeniu; kartais tuo pasirūpinama į gaminių sudėtį įtraukiant specialių cheminių priedų. Minkštinamasis filtras universalesnis nei kiti, juo galima valyti ir geležį. Tačiau jei geležies norma viršijama daugiau nei 3–4 kartus, jai valyti filtras nebetinka, nes sunaudojama daug druskos, taigi didėja filtro eksploatacijos kaina. Tokio tipo filtruose vyksta cheminė reakcija, kurios metu kalcis bei magnis pašalinami, o vietoj jų atsiranda natrio jonų. Reakcijos metu susidaro netirpių druskų, kurios surenkamos į filtrą ir vėliau pašalinamos į kanalizaciją, o į geriamą vandenį patenka daugiau natrio. Filtrui plauti naudojama idealiai išvalyta (99,9 proc.) vadinamoji valgomoji druska. Minkštinamųjų vandens filtrų efektyvumas labai priklauso nuo regeneracijai naudojamos druskos kokybės. Gera regeneruojamoji druska gaminama naudojant modernius apdorojimo procesus – ši druska būna be jokių priemaišų, galinčių užteršti įrenginius. Išvalyta druska suspaudžiama į tabletes, kurios tirpsta palaipsniui ir nesuyra.

GERIAMO VANDENS SISTEMOS (RO)

Geriamo vandens sistemos, dar kitaip vadinamos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO sistemos. Tarp dviejų skirtingų skysčių koncentracijų esanti pusiau laidi plėvelė-membrana, praleidžia mažesnės koncentracijos skystį-tirpiklį į didesnės koncentracijos tirpalą. Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai: nitritai, nitratai, naftos produktai ir kt., paeina tik grynas vanduo. Membrana praleidžia vandenį, bet nepraleidžia vandenyje ištirpusių cheminių elementų ir teršalų. Buitinė RO sistema yra pritaikyta sumontuoti virtuvės spintelėje po kriaukle ir sukomplektuota su visomis pajungimui reikalingomis medžiagomis. Atbulinio osmoso sistema išvalo vandenį nuo: Chloro > 97%; radioaktyvių elementų >90%; kalcio ir magnio >96%; naftos produktų >98%; nitratų ir nitritų >83%; aromatinių angliavandenių >98%; sunkiųjų elementų >97%; bakterijų >99%.

JONIZATORIAI

Naudojant tokį įrenginį kaip vandens jonizatorius, bet kuriuo metų laiku galite gauti švarų, šarminį ir sveiką vandenį. Jonizatoriai skirti šarminiam jonizuotam geriamam vandeniui gaminti, ty skysčiui, kurio pH lygis yra būtinas. Jie prijungti prie vandentiekio, elektros energijos ir sumontuoti papildomus maišytuvus (virtuvėje arba vonios kambaryje). Toks struktūrizuotas vanduo, praturtintas mineralais ir deguonimi. Vanduo iš elektros tinklo, patekęs tiesiai į filtro rezervuarą, išvalomas nuo sunkiųjų metalų, mažų mechaninių dalelių, bakterijų. Tada atskiroje kameroje prasideda vandens jonizacijos procesas. Neigiami elementai pritraukiami prie teigiamų elektrodų, o teigiami mineralai patenka į neigiamus elektrodus. Gaunamas dviejų tipų vanduo: Teigiamai įkrautas rūgštinis, turintis puikias dezinfekavimo savybes. Neigiamo krūvio šarminis, praturtintas mineralais, būtinais žmogaus organizmui. Vandens jonizatoriuje skystis dezinfekuojamas, pašalinamos mechaninės dalelės ir sunkieji metalai, druskos. Dėl jonizatoriaus aktyvatoriaus elektromagnetinio poveikio, vanduo tampa struktūrizuotas ir geriau absorbuojamas organizme. Gautas šarminis vanduo turi mineralų, pvz., kalcio, natrio ir magnio, kurie prisideda prie normalios visų žmogaus kūno funkcijų palaikymo. Gautas jonizuotas vanduo pasižymi geru skoniu ir skaidrumu.