2020.02.11
Slėgio relės
MECHANINĖS VANDENS SLĖGIO RELĖS
Vandens slėgio relės naudojamos, siekiant automatiškai įjungti ir išjungti siurblį, atsižvelgiant į vandens slėgį sistemoje. Būtent šis mažas sistemos elementas padaro vandens tiekimą patogų, kontroliuodamas siurblio veikimą be žmogaus įsikišimo. Slėgio relės naudojimo paskirtis yra automatiškai įjungti siurblį, kai slėgis vandens tiekime sumažėja iki iš anksto nustatytos minimalios vertės (mažesnis slėgis), ir išjungti siurblį, kai pasiekiamas didžiausias nurodytas slėgis sistemoje (viršutinis slėgis). Pagrindinis žodis čia yra automatinis, tai yra, be žmogaus įsikišimo.
Vandens tiekimo sistemose slėgio relė naudojama tik kartu su išsiplėtimo indu (hidroforu).
Paprasčiausia ir labiausiai paplitusi slėgio relė – platforma su dviem spyruoklėmis, kurios gali judėti ir tokiu būdu uždaryti/atidaryti įmontuotus relės elektrinius kontaktus. Poveikis spyruoklių judėjimo intervalui pasiekiamas, atsukant ar priveržiant spyruoklių įtempimo / atleidimo veržles arba vandens slėgiu vandens tiekimo sistemoje. Pakanka prijungti relę prie vamzdyno ir užmaitinti siurblį per relės kontaktų grupę. Kiekviena relė turi savo slėgio nustatymų intervalą. Vartotojus dažniausiai domina didžiausias (viršutinis) siurblio išjungimo slėgis. Pačios paprasčiausios relės leidžia išjungti siurblį, pasiekus slėgiui maždaug 4,5–5 barų lygį, kurio pakanka beveik visoms buitinėms vandens tiekimo sistemoms. Relėje jau yra preliminarūs (gamykliniai) vandens slėgio nustatymai, kuriuos galima reguliuoti atskirai, jei dėl tam tikrų priežasčių gamyklos nustatymai netinka. Paprastai taip yra dėl poreikio padidinti slėgį name, kuriame yra keli aukštai ir (arba) kai sistemoje dideli slėgio nuostoliai dėl ilgo vamzdyno. Gamykliniai slėgio relės parametrai būna nurodyti gamintojo techninėje dokumentacijoje. Daugelyje buitinių sistemų optimalus slėgio įjungimo ir išjungimo skirtumas yra nuo 1 iki 1,5 bar.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, įsigyjant ir montuojant slėgio relę:
• naudojama įtampa, srovė (parodo, kokios maksimalios galios siurblys gali būti tiesiogiai prijungtas per slėgio relę);
• slėgio intervalas (būtina įsitikinti, kad relė leidžia sureguliuoti slėgį tokiose ribose, kokie reikalingi sistemos veikimui).
Kur ir kaip įrengti slėgio relę vandens tiekimo sistemoje?
Dauguma buitinių relių turi ¼ „jungtį, sriegiai išoriniai/vidiniai. Klasikinis sprendimas – 5 kontaktų jungtis (penkiašakis), skirta relei, manometrui ir jungtims, viena iš kurių skirta prijungti prie išsiplėtimo indo. Tačiau slėgio relę galima montuoti ir atskirai nebūtinai prie pat hidroforo, naudojant trišakį. Nustatant slėgio relę ir vizualiai stebint slėgį darbo metu, būtinas manometras. Kuriame sistemos taške yra sumontuota relė, nėra didelės reikšmės, nes vanduo yra praktiškai nesuspaudžiamas, tačiau rekomenduotina relę sumontuoti tame pačiame lygyje su išsiplėtimo indu – hidroforu (ta prasme, kad ne skirtinguose aukštuose). Jei yra galimybė, relės ir išsiplėtimo indo geriau nemontuoti vietose, kur yra daug drėgmės. Sumontavus slėgio relę sistemoje, būtina sureguliuoti relę ir atitinkamai oro slėgį išsiplėtimo inde.
APSAUGA NUO SAUSOS EIGOS (SLĖGIO RELĖ LP3)
Vandens slėgio reles taip pat galima naudoti, norint apsaugoti siurblį nuo veikimo be vandens (sausos eigos). Įprastai veikiančioje slėginėje vandens tiekimo sistemoje, vandens slėgis visada yra didesnis nei 1 baras, o kai vamzdžiuose trūksta vandens, slėgis nukrenta žemiau šios vertės. Tai yra apsaugos nuo sauso eigos pagrindas – jei slėgis sistemoje nukrenta žemiau tam tikros vertės (paprastai žemiau 0,4–0,6 bar), relė automatiškai išjungia siurblį. Klasikinis tokios relės pavyzdys yra LP 3. Pakartotinis siurblio paleidimas galimas tik rankiniu būdu (nuspaudžiant relės kontaktų mygtuką).
ELEKTRONINĖS RELĖS IR PRIETAISAI SIURBLIŲ VALDYMUI IR APSAUGAI
Alternatyva standartinei vandens slėgio relei yra elektroniniai prietaisai ir relės, automatiškai reguliuojantys slėgį sistemoje pagal nustatytas reikšmes. Be to, visi šie prietaisai turi savyje integruotas apsaugas nuo sausos eigos. Tai prietaisai užtikrinantys automatinį siurblio darbo ir jo apsaugos valdymą. Šie prietaisus galima pavadinti vandens tiekimo sistemos „smegenims“. Jie reikiamu metu įjungia arba išjungia siurblio variklį. Vartotojas tiesiog atsuka ar užsuka čiaupą, visa kita daro automatikos blokas.
Veikimo principas ir galimybės
Prietaiso funkcionalumas priklauso nuo naudojamos elektroninės valdymo plokštės. Nepaisant to, klasikiniuose siurblių prietaisuose galima išskirti šias bendras savybes:
• skirtas prijungti tik vienfazius buitinius siurblius, kurių galia yra iki 1,5–2,2 kW;
• veikimo algoritmas yra sudarytas, remiantis srauto ir vandens slėgio daviklio, įmontuoto į prietaisą, matavimais;
• visi automatiniai prietaisai užtikrina apsaugą nuo sausos eigos.
Papildomos prietaiso funkcijos:
• trumpalaikių įjungimų apribojimas;
• automatiniai bandymai paleisti siurblį po avarinio darbo režimo;
• apsauga nuo perkrovos.
Veikimo principas
Siurblys įjungiamas, kai slėgis sistemoje nukrenta žemiau įsijungimo lygio (paprastai ši vertė svyruoja nuo 1,5 iki 2 barų), kuris dažnai nėra reguliuojamas, arba kai slėgis nukrenta iki vertės, kurią vartotojas nustatė savarankiškai (priklausomai nuo modelio). Siurblys išjungiamas, kai nėra vandens srauto, o slėgis sistemoje yra didesnis nei įsijungimo slėgis. Praktiškai tai reiškia, kad siurblys išsijungia, tik pasiekus didžiausią slėgį, atsižvelgiant į siurblio savybes. Priklausomai nuo prietaiso modelio, išjungimo slėgį gali nustatyti ir vartotojas. Konkretaus prietaiso modelio funkcionalumą galite rasti atitinkamo gaminio aprašyme. Net jei konkretus automatikos prietaisas leidžia siurblio valdymą be išsiplėtimo indo, vis tiek rekomenduojama jį įdiegti sistemoje.
Automatikos prietaisų naudojimo privačiame name privalumai:
• automatikos prietaisas yra lengviausias būdas automatizuoti jūsų namo vandentiekį, nenaudojant išsiplėtimo indo ir slėgio relės;
• automatikos prietaisas yra lengviausias ir patikimiausias būdas apsaugoti siurblį nuo sausos eigos;
• automatizavimo prietaisus lengva sumontuoti ir konfigūruoti. Palyginti su standartinėmis slėgio relėmis, daugelis prietaisų leidžia tiksliau mygtukais reguliuoti viršutinį ir apatinį slėgį, skirtingai nei nustatyti slėgį mechaninės relės atveju – bandymų ir galimų klaidų būdu.
Oras (geltonos rodyklės) nuvedamas į siurblį dėka neigiamo slėgio, kuris susidaro veikiant darbiniam ratui, ir emulguojamas siurblyje esančiu skysčiu (mėlynos rodyklės). Oro-skysčio emulsija įstumiama į paruošimo kamerą, kur oras atskiriamas nuo skysčio ir išleidžiamas per išleidimo vamzdį; sunkesnis už orą skystis cirkuliuoja toliau. Išleidus iš įsiurbimo vamzdžio visą orą, siurblys yra parengtas ir pradeda veikti kaip paprastas išcentrinis siurblys. Siurblys pritaikytas siurbti ir oro-skysčio mišinius. Atbulinis vožtuvas atlieka dvigubą funkciją: padeda išvengti įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo, kai siurblys išjungtas; atsitiktinio įsiurbimo vamzdžio ištuštėjimo atveju jis užtikrina pakankamą skysčio kiekį, reikalingą parengti siurblį darbui. Išleidimo vamzdis turi būti tuščias, kad per jį praeitų į siurblį per įsiurbimo vamzdį patekęs oras.