Rodyti visus...

Palyginimas (2)
Prisijungti

Prekių krepšelyje: 0

Krepšelyje nėra produktų.

Archyvai: FAQs

2020.08.20

Vadovas apie siurblius

ĮVADAS

Šiandien kiekvienai  pramonės  šakai,  žemės ūkiui,  vandens  tiekimui  ir  nuotekų  šalinimui  reikalingas siurblys.   Nuo maisto  pramonės iki naftos  gavybos siurbliai  vaidina svarbų  vaidmenį,  palaikant  mūsų gyvenimo  lygį.  Norint,  kad  vamzdžiais  būtų  perpumpuojami  skysčiai,  būtini  siurbliai.  Vamzdžiuose pernešamas skystis,  o siurbliai  tam tiekia energiją. Kadangi vamzdynai  ir siurbliai  veikia kartu,  jie turi būti gerai apgalvoti ir suprojektuoti kaip integruota viena sistema. Pakeiskite vieną šios sistemos dalį ir ji gali tapti ne tokia efektyvi.

Šiame  vadove  stengsimės pateikti  informaciją kuo  paprasčiau.  Atminkite, kad  siurbimo  sistemos  yra grynai techninio pobūdžio. Kiekvienas vamzdžio ilgis, skersmuo, alkūnė, vožtuvas, siurblio aukštis virš ar žemiau rezervuaro, skysčio klampumas,  temperatūra turi įtakos optimaliam sistemos našumui ir slėgiui.

Apžvelgsime pagrindines siurblių kategorijas, ypatumus, tipus ir pramonės šakas, kuriose jie naudojami. Detalesnę  informaciją apie  kiekvieno siurblio  tipą, ypatybes  rasite mūsų  tinklalapio žinyne esančiuose atitinkamuose  siurblių,  sistemų  ir  prietaisų aprašymuose.  Taip  pat  žinyne  rasite  svarbios  techninės informacijos,  susijusios  su  medžiagomis,  kurios  naudojamos  siurblių  gamyboje,  siurblių  parinkimo programas, skaičiuokles ir t.t…

Tikimės,  kad  šiame  vadove  ir  kitose  žinyno  temose pateikta informacija Jums bus naudinga ir padės geriau suprasti esminius skysčių pumpavimo ir siurblio pasirinkimo principus.

Kai ateis laikas planuoti naują siurbimo sistemą ar pakeisti,  suremontuoti jau esančią, galite pasikliauti mūsų  įmonės specialistais,  kad  geriausiai Jūsų poreikius atitinkančio  siurblio, sistemos  parinkimo  ir  sumontavimo  darbus galėtumėte atlikti teisingai iš karto, sutaupant laiko ir lėšų.

 

 

 

 

 

 

 

KAIP VEIKIA SIURBLYS?

Siurbliai  sukuria  vakuumą,  kuriame  aplinkos  oro  slėgis  priverčia  skystį  judėti.   Visi  siurbliai  veikia, sukurdami žemo slėgio zonas, į kurias skystis patenka spaudžiamas atmosferos slėgio dėka.
Išcentriniame  siurblyje  išcentrinė jėga  pagreitina  skysčio  judėjimą  į darbo rato išorę, sukurdama žemą slėgį sparnuotės centre. Naudojant stūmoklinius siurblius, stūmoklio kilimas-leidimasis sukuria vakuumą. Krumpliaratiniuose, kai  dantračiai  užsikabina vieni už kitų  ir atsiskiria, susidaro vakuumas. Tokiu būdu slėgio skirtumas sukuria įsiurbimą. Skystis, esant didesniam slėgiui, pateks į mažesnio slėgio sritį.

 

 

 

 

 

 

SIURBLIŲ SLĖGIO TERMINOLOGIJA

Atmosferos slėgis – jūros  lygyje  oro slėgis  aplink  mus  veikia 1,01325 bar.  Vieną  mėgintuvėlio  galą įmerkus į vandenį ir sudarius idealų vakuumą kitame gale, 1,01325 bar galėtų laikyti 10.29 metrų aukščio vandens stulpą.  Tačiau  tai  įmanoma pasiekti  tik jūros  lygyje  ir  esant  puikiam  vakuumui. Išcentriniai siurbliai gali įsiurbti vandenį ne daugiau kaip iš ∼ 9 metrų jūros lygyje (daugiau apie tai – šioje žinyno temoje).

Pakėlimo aukštis – pakėlimas nurodo aukštį, į kurį siurblys gali pakelti skystį ir kurį galima apskaičiuoti H (metrais) = slėgis kPa / (9,8 x savitasis sunkis).

Statinis siurbimo aukštis – vertikalus atstumas tarp siurblio vidurio linijos ir lygio, iki kurio pumpuojamas skystis.

Įsiurbimo aukštis – atstumas  tarp  skysčio (paviršiaus) patekimo į siurbimo liniją (įsiurbimo) lygio iki siurblio vidurio linijos aukščio, kai siurblys yra aukščiau rezervuaro.

Vakuumas – apibrėžiamas kaip bet koks slėgis mažesnis nei atmosferos slėgis. Kiekvienas siurblys sukuria vakuumą, į kurį skysčiai patenka esant atmosferos slėgiui.

Siurbliai įvairiais būdais sukuria žemą slėgį ar įsiurbimą, pagal tai ir nustatomas siurblio tipas. Besisukantys siurbliai naudoja išcentrinę jėgą skysčiui pagreitinti, sukurdami žemą slėgį sparnuotės centre. Tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurbliuose naudojami stūmokliai ar diafragmos, norint išstumti skystį ir sukurti vakuumą.

Terminus susijusius su siurbliais ir siurbimu rasite šioje žinyno temoje.

 

 

 

SIURBLIO VEIKIMAS

Siurbliai turi griežtas veikimo ribas ir tikslias sąlygas, kuriomis jie turi veikti, kad sukurtų geriausią efektyvumo tašką. Kiekvienas siurblys turi diagramą (darbo kreivę), rodančią efektyvumo kreives ir kaip pasiekti aukščiausią efektyvumo tašką. Siurblių gamintojai apskaičiuoja našumo kreives su manometru ir prijungtu prie išleidimo angos srauto matuokliu, kad surastų optimalias vamzdynų, skysčio tipo ir pakėlimo aukščio konfigūracijas. Našumo dydžius galima apskaičiuoti bet kuriai pakėlimo aukščio reikšmei.

Pasirenkant siurblį, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jis dirbs su tokiu našumu, su kuriuo leis jo spaudimas slėgio vamzdyne. Labai gerai, kai siurblio darbo taškas (Q,H) atitinka maksimalų naudingo siurblio veikimo koeficientą. Viršijus siurblio aukščiausio efektyvumo darbo ribas, padidėja siurblio galios poreikis ir gali pasireikšti kavitacijos reiškinys siurblio įsiurbimo zonoje ir siurblio viduje. Sumažinus našumą iki nulio, pvz., didėjantis pasipriešinimas iš įsiurbimo pusės gali iššaukti skysčio kaitinimo reiškinį siurblio viduje.

Siurblio našumą ir jo veikimo efektyvumą įtakojantys veiksniai:

• kaip aukštai siurblys įrengtas virš vandens šaltinio (statinis įsiurbimo aukštis);
• kaip aukštai išleidimo galas yra virš siurblio (statinis pakėlimo aukštis);
• koks vamzdyno skysčio praleidžiamumas litrais per minutę ar m³ per valandą;
• trinties (hidrauliniai) nuostoliai dėl skysčio klampumo, žarnos ar vamzdžio tipo ir ilgio;
• aukštis virš jūros lygio, kur siurblys veiks;
• skysčio išmetimo aukštis virš siurblio;
• redukcijos, jungtys, alkūnės ir vožtuvai.

Kaip matote, siurblį veikia keli faktoriai, kurie daro tiesioginę įtaką jo veikimui. Kiekvienas iš jų turi matematinį skaičiavimą, kuris padeda apibrėžti kiekvieno siurblio darbo aukščiausią efektyvumo tašką.

Gamintojo pateikiamos siurblio darbo kreivės – pirminė informacija, padedanti jums pasirinkti ir tinkamai įdiegti siurblį.

 

 

 

PAGRINDINĖS SIURBLIŲ KONSTRUKCIJOS DALYS

Nors siurbliai yra visokių formų, dydžių ir konfigūracijų, daugumos siurblių konstrukciją sudaro penki pagrindiniai komponentai.

• Korpusas – tai išorinis apvalkalas, uždengiantis ir apsaugantis siurblio darbinius elementus.

• Skysčio išstūmimo įtaisas (darbo ratas, krumpliaračiai, sraigtas, stūmoklis, membrana) – du pagrindiniai skysčio judėjimo būdai yra išcentrinis ir tiesioginis skysčio perstūmimas.
Išcentriniuose siurbliuose sparnuotės (darbo ratai) yra besisukantys diskai su pritvirtintomis briaunomis ar mentėmis. Jie greitai sukasi pagreitindami skysčio išėjimą į išleidimo angą.
Tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurbliuose naudojami skirtingi tipai: stūmokliai, krumpliaračiai, membranos skysčiams pumpuoti.

• Guoliai – mechaninė atrama, leidžianti nuolat sukti veleną su darbo ratu, sumažinti sukimosi trintis ir atlaikyti apkrovas siurblio mazguose.

• Ašis (velenas) – ant jos prijungiamas darbo ratas, įtvirtinta guolio mazge. Išcentriniuose siurbliuose tai yra darbo rato sukimosi energijos šaltinis, kuris perduodamas nuo elektros ar vidaus degimo variklio.

• Sandariklis – apsaugo guolio mazgą nuo užteršimo, taip pat sulaiko skysčius siurblio viduje nuo ištekėjimo, tuo pačiu leidžiant velenui suktis ar stumti-traukti, priklausomai nuo siurblio tipo. Daugiau informacijos apie sandariklius rasite šioje žinyno temoje.

 

 

 

 

SIURBLIŲ NAUDOJIMO SRITYS

Siurblių randame kiekvienoje šiuolaikinio gyvenimo srityje. Tai yra būtina įranga, tiekiant ir šalinant vandenį, gaminant prekes, produktus, gesinant gaisrus ir t.t…

Bendrosios sritys, kurios neįmanomos be siurblių naudojimo:

• Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas;
• Visos pramonės šakos ir žemės ūkis;
• Kasyba, naftos ir dujų gavyba;
• Statyba;
• Transportas;
• Gaisro gesinimas;
• Maisto gamyba.

Kiekvienoje pramonės šakoje yra daugybė siurblių tipų ir modelių, priklausomai nuo judančio skysčio kiekio ir tipo. Pažvelkime į keletą pramonės šakose naudojamų siurblių pavyzdžių.

 

PRAMONĖ IR ŽEMĖS ŪKIS

Pramoniniai siurbliai gaminami taip, kad būtų atsparūs koroziniam ar chemiškai agresyvių medžiagų poveikiui, ypač aukštai ar žemai temperatūrai, aukštam slėgiui ir nuolatiniam naudojimui. Siurblio medžiagos ir konstrukcija skiriasi priklausomai nuo pumpuojamų skysčių ir aplinkos. Siurbliai, naudojami pramonės reikmėms, apima ir išcentrinio, ir tiesioginio skysčio perstūmimo tipo siurblius. Siurbliai pritaikomi pagal konkrečius poreikius – užtikrina pramonės procesų patikimumą. Kiekvienas pramonės sektorius gamybos technologijoms ir visų komponentų medžiagoms kelia aukštus reikalavimus. Todėl siurblių gamintojai kuria konkretiems poreikiams pritaikytus gaminius, užtikrinančius labai efektyvius, saugius ir patikimus gamybos procesus. Pavyzdžiui, maisto pramonei skirti siurbliai padeda maisto pramonės įmonėms užtikrinti itin aukštus kokybės ir higienos standartus. Žemės ūkyje naudojama daugybė siurblinės įrangos, skirtos įvairioms praktinėms problemoms spręsti: nuo žemės ūkio paskirties žemės drėkinimo iki gyvulininkystės atliekų išpumpavimo. Didelio našumo išcentriniai pramoniniai siurbliai yra skirti švariems arba šiek tiek užterštiems skysčiams su nedideliu dalelių kiekiu pumpuoti. Jie idealiai tinka tiekti vandenį vandens įrenginiams ir drėkinimui. O siurbliai su vidaus degimo varikliais suteikia galimybę tiekti didelius vandens kiekius tose vietose, kur nėra elektros ar vandens tiekimo. Ypač didelio našumo siurbimo agregatai su atviro tipo darbo ratais skirti skysčiams, kuriuose daug priemaišų, pumpuoti, nusausinti pelkėtas žemes. Specialūs žemės ūkio siurblių modeliai su smulkintuvais ir kapoklėmis minkštoms atliekoms ir pluoštinėms terpėms susmulkinti, gali būti naudojami pramoninėms gyvulininkystės ūkių nuotekoms išpumpuoti. Dozavimo siurbliai plačiai naudojami, kur būtinas tikslus dozuojamos terpės tiekimas.

 

KASYBA, NAFTOS IR DUJŲ GAVYBA

Daugumoje kasybos darbų visada kyla problemos su vandeniu trykštančiu iš požeminių šaltinių. Kalnakasybos siurbliai turi būti pakankamai patvarūs, kad būtų galima siurbti ne tik vandenį, bet ir purvą bei uolienas. Šie siurbliai yra „purvo“ tipo siurbliai, sukurti tam, kad pro siurblį galėtų praeiti akmenys, grumstai nepažeidžiant siurblio sparnuotės. Naftos ir dujų pramonėje naudojami įvairūs specialaus išpildymo siurbliai, priklausomai nuo skirtingų pumpuojamų skysčių fizinių ir cheminių savybių, pavyzdžiui, žalios naftos, distiliatų, dujų ir suspensijų pumpavimui. Kartu su pumpuojama terpe yra įvairių korozinių ir toksiškų dujų, tokių kaip sieros ar vandenilio sulfidas. Sieros sulfidas pažeidžia geležį, todėl šie siurbliai yra gaminami iš specialių medžiagų.

 

PASTATAI

Daugiaaukščiuose, komercinės, gamybinės paskirties pastatuose, sandėliuose plačiai naudojami išcentriniai siurbliai, kurie užtikrina reikiamą vandens slėgį ar yra priešgaisrinės sistemos neatsiejama dalis. Siurbliai taip pat perkelia kanalizacijos vandenį į centrines kanalizacijos linijas.

 

 

 

 

 

MAISTO GAMYBA

Kiekvienam maisto prekių parduotuvėje rastam padažo ar aliejaus buteliui gaminti ir pakuoti reikalingas maistinis siurblys. Maisto gamybos įmonėms daugumoje procesų reikalingi siurbliai. Pvz., auginant šviežias daržoves, supjaustytos daržovės dezinfekuojamos, siurbiant per chloruotą uždarą garų sistemą.

Konservų gamybos pramonėje reikalingi siurbliai, kurie apdorotų garą ir verdančius skysčius, tokius kaip sriuba ir troškiniai. Įmonėse, kuriose gaminami šaldyti maisto produktai, kriogeniniai siurbliai siurbia skystą azotą ar kitas suslėgtas dujas itin žemose temperatūrose.

Maisto pramonės siurbliai nėra skirti vien skysčiams siurbti. Jie turi perkelti miltelius, granuliuotas kietąsias medžiagas, nesmulkintus grūdus ir gatavas kruopas, nepažeisdami produktų.

 

 

 

 

 

 

SIURBLIŲ KATEGORIJOS, TIPAI IR KONFIGŪRACIJOS

Siurbliai skirstomi į kategorijas pagal tai, kaip jie pumpuoja skysčius. Dvi pagrindinės kategorijos yra: rotodinaminiai ir tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo).

Rotodinaminiai siurbliai skysčiams pumpuoti naudoja išcentrinę jėgą ir paprastai vadinami išcentriniais siurbliais.

Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo) išstumia skysčio kiekį su kiekvienu siurbimo elementų apsisukimu ir turi du pagrindinius pogrupius: stūmokliniai ir rotaciniai. Šios kategorijos toliau klasifikuojamos pagal tai, kaip skystis yra perkeliamas.

Žemiau pateiktas pagrindinis siurblių klasifikacijų suskirstymas priklausomai nuo konstrukcijos. Pagrindinių pramoninių siurblių tipų pasirinkimo ir savybių suvestinė lentelė.

Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo) efektyviausiai veikia, kai pumpuojami didelės klampos skysčiai. Išcentrinis siurblys tampa neveiksmingas, esant net nedideliam pumpuojamo skysčio klampumui.

 

• ROTODINAMINIAI SIURBLIAI

– Išcentriniai siurbliai

• Horizontalūs dvipusio įėjimo (split case tipo)
• Magnetinės movos siurbliai
• Savisiurbiai
• Vienos pakopos, galinio siurbimo
• Purvo
• Panardinami drenažo, nuotekų
• Sausai statomi panardinami
• Vertikalūs, horizontalūs daugiapakopiai
• Vertikalios turbinos

• TIESIOGINIO SKYSČIO PERSTŪMIMO SIURBLIAI (TŪRINIO TIPO)

– Grįžtamojo veikimo siurbliai

• Diafragminiai
• Dvipusio veikimo
• Stūmokliniai arba plunžeriniai

– Rotoriniai (sukamosios pavaros) siurbliai

• Krumpliaratiniai
• Kumšteliniai
• Peristaltiniai
• Sraigtiniai siurbliai

 

 

Kitas skirtumas tarp išcentrinių ir tiesioginio skysčio perstūmimo siurblių yra tai, kaip jie išleidžia savo pumpuojamą turinį. Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai paprastai turi pulsuojantį srautą arba periodus, kai nėra srauto, tuo tarpu rotodinaminiai siurbliai turi tęstinį (nuolatinį) srautą.

 

Kiti siurblių klasifikavimo veiksniai yra šie:

• ar skysčio tiekimas yra pastovus, ar kintantis tam tikru greičiu;
• taikymo rūšis;
• medžiagos, iš kurių jie yra pagaminti;
• skystų skysčių ar medžiagų, kurias jie pumpuoja, rūšis, t.y.  koks siurbiamos terpės: tankis, klampumas, temperatūra, pH dydis, abrazyvinių dalelių koncentracija ir t.t…
• konstrukcijos ypatybės.

Nors vamzdžiai, einantys iš šaltinio į siurblį, yra vadinami „įsiurbimo linijomis“, siurbliai „nesiurbia“ skysčio, jie jį tik stumia. Siurblys sukuria vakuumą, į kurį skystis teka priverstinai dėl atmosferos slėgio, tokio pat kaip, naudojant geriamąjį šiaudą ar dulkių siurblį. Pvz., Išcentriniai siurbliai sukuria žemą slėgį darbo rato centre, o oro slėgis per įsiurbimo liniją (vamzdį) stumia skystį į siurblį.

 

Dabar pažvelkime išsamiau į kiekvieną siurblio tipą.

 

 

IŠCENTRINIAI SIURBLIAI

Horizontalūs „Split Case“ siurbliai turi konstrukcinę savybę, leidžiančią atsukti viršutinį korpusą ir nuimti, kad būtų galima lengviau patikrinti, prižiūrėti ar pakeisti sparnuotę, neatjungiant vamzdynų ar nekeičiant ašies lygiavimo. Ši prieiga yra ypač svarbi sunkiems pramoniniams siurbliams ir ribotos erdvės vietoms.

Split case korpuso siurbliuose gali būti keli darbo ratai arba pakopos, kad būtų sukurtas aukštesnis pakėlimas. Guoliai, esantys abiejuose veleno galuose, palaiko darbo rato balansą. Šiuose siurbliuose naudojami uždaro tipo darbo ratai su dviem priešingais centrais , iš kurių kiekvienas gauna pusę srauto, tuo pačiu balansuodami ašinę jėgą.
Horizontalūs split tipo siurbliai geriausiai tinka tais atvejais, kai reikalinga didelis našumas ir aukštas pakėlimas, kai skystyje nėra kietų medžiagų. Pavyzdžiui, naudojami tokiuose įrenginiuose kaip katilai ir aušinimo bokštai.

 

 

 

„Magnetic Drive“ (magnetinės movos) siurbliai, sujungti su varikliu magnetiškai, o ne naudojant tiesioginį mechaninį veleną. Šie siurbliai yra labai svarbūs cheminiuose gamybos procesuose, skirti pumpuoti chemiškai agresyvius, korozinius skysčius. Skirti pramonės šakoms , kuriose turi būti užtikrintas nuolatinis nepertraukiamas procesas. Šio tipo siurbliuose nėra sandariklių, kurie galėtų būti pažeisti agresyvių skysčių ir taip būtų sukeltas skysčių nutekėjimas. Tačiau „Mag“ pavaros siurbliai veikia tik su skysčiais, kuriuose nėra suspenduotų kietų medžiagų. Nors jie yra brangesni nei siurbliai su mechaniniais sandarikliais, tačiau per visą siurblio eksploatavimo laiką bus sutaupyta lėšų, sumažinus techninės priežiūros ir gamybos prastovas.

 

 

Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga. Naudodamas skystį likusį kameroje, darbo ratas išstumia orą iš korpuso, sukurdamas vakuumą ir tuo pačiu užtikrindamas įsiurbimą, kuris pripildo siurblį. Privalumas yra tai, kad siurblys yra sausai statomas ir lengvai prižiūrimas. Savisiurbio siurblio pritaikymas gana platus, įskaitant kanalizaciją, statybinį vandens pašalinimą, srutas ir likviduojant potvynių padarinius. Kai kurie siurbliai gali siurbti kietąsias medžiagas, kurių skersmuo iki trijų colių.

 

 

 

Vienpakopiai, galinio siurbimo siurbliai yra labiausiai paplitę išcentriniai siurbliai. Galimi įvairiausi dydžiai, ratų tipai ir sukeliamas slėgis. Jie geriausiai pumpuoja mažo klampumo skysčius be kietų medžiagų.
Skystis patenka į siurblį lygiagrečiai su pavaros velenu priešingame variklio ar pavaros gale. Skystis liečiasi su besisukančio darbo rato centru, o mentės greitina skystį radialiniu būdu 90 laipsnių kampu į išleidimo angą. Skysčio slėgis padidėja dėl darbo rato išcentrinės jėgos, tačiau slėgio dydis priklauso nuo darbo rato tipo, formos, įsiurbimo ir išleidimo angų dydžio bei veleno apsisukimų (sukimosi greičio).

 

 

 

Pulpos (purvo, srutų) siurbliai yra kalnakasybos pramonės „darbiniai arkliai”. Tai yra tvirti siurbliai, paprastai pagaminti iš storo ketaus ir atsparūs abrazyviniams skysčiams, sumaišytiems su tokiomis kietosiomis medžiagomis kaip betonas, purvas ir kitos klampios, abrazyvinės medžiagos. Korpusas turi keičiamą guminę dangą arba pamušalą, kad apsaugotų metalą nuo pažeidimų. Darbaračio sparneliai yra trumpesni, kad būtų galima siurbti skysčius su akmenimis ir kietomis medžiagomis nepažeidžiant sistemos.

 

 

 

 

 

Panardinami siurbliai yra žemiau skysčių, kuriuos jie siurbia, paviršiaus, įrengiami paprastai rezervuaruose ar šuliniuose. Siurblio variklis yra hermetiškai uždarytas ir glaudžiai sujungtas su siurbliu . Jie turi pranašumą, kad yra savisiurbiai, tačiau jų priežiūra ir aptarnavimas yra problematiškesnis. Panardinami siurbliai taip pat vadinami lietaus drenažo siurbliais, nuotekų siurbliais ir fekaliniais siurbliais. Efektyviai naudojami statybose, komercinėse, buitinėse, komunalinėse, buitinėse, pramonės ir lietaus nuotekų sistemose, siurbiant gręžinių vandenį, lietaus vandenį, nuotekas, gamybines, maisto atliekas, chemikalus, korozinius skysčius. Jie būna įvairių dydžių ir darbo ratų tipų, atsižvelgiant į skysčio klampumą, su skysčių pumpuojamų kietųjų medžiagų tipą, dydį ir koncentraciją.

Panardinamas sausai statomas siurblys skiriasi nuo įprasto panardinamojo siurblio tuo, kad gali veikti tiek virš, tiek žemiau skysčio lygio. Jie skirti nusausinti tose vietose, kurias vanduo užlieja tik retkarčiais. Įprastas panardinamas siurblys , esant tokioms sąlygoms, paprasčiausiai perkais ir sudegs. Sausai statomuose panardinamuose siurbliuose variklio korpusas užpildytas aušinimo alyva.

 

 

 

 

 

Vertikalūs daugiapakopiai siurbliai – tai yra išcentriniai siurbliai su keliais darbo ratais, išdėstytais nuosekliai ant to paties veleno viename korpuse. Skysčio slėgis padidėja, kai jis išeina iš kiekvienos sparnuotės kameros ar pakopos. Kuo daugiau pakopų turi siurblys, tuo didesnis išleidimo slėgis.

Vertikaliems daugiapakopiams siurbliams montuoti reikia mažiau vietos. Siurblys naudoja tik vieną variklį kelioms pakopoms ir yra geriausiai tinkamas bet kokio švaraus skysčio slėgiui padidinti. Praktinis pritaikymas apima vandens slėgio didinimą pastatuose, lengvojo pramoninio vandens tiekimą, plovimo ir valymo sistemas, tokias kaip automobilių plovyklos, laistymo sistemos ir aušinimo tepalų tiekimą staklėms (pvz., metalo apdirbimo procesuose).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertikalūs turbininiai siurbliai pirmiausia skirti siurbti vandenį iš kasybos giluminių šulinių ir žemės ūkio drėkinimui ten, kur reikalingas didelis pakėlimas ir slėgis. Įrenginį sudaro variklis viršuje, išvadas žemiau jo ir viena ar daugiau flanšinių kolonų, kuriose yra pavaros velenas, ir viena ar kelios darbo kameros ar pakopos. Paprastai įsiurbimo kolonos apačioje yra filtras skirtas filtruoti akmenis ir šiukšles.
Vertikalūs turbininiai siurbliai naudojami mažoms, vieno siurblio komercinėms reikmėms, taip pat didelėms, su keletu siurblių komunalinėms vandentiekio sistemoms. Vienas trūkumas yra didelis aukštis, kuris reikalingas siurblio montavimui ir priežiūrai. Šių siurblių pranašumas yra tas, kad jie lengvai pritaikomi ir labai efektyvūs, užtikrinant aukštą pakėlimą, esant mažam našumui.

 

 

 

 

 

TIESIOGINIO SKYSČIO PERSTŪMIMO SIURBLIAI (TŪRINIO TIPO)

Šio tipo siurblys veikia, įtraukiant skystį, užpildydamas ertmę ir išstumdamas tą patį skysčio tūrį, tiekdamas pastovų skysčio kiekį kiekvienam ciklui, kurį siurblys atlieka, nepriklausomai nuo slėgio ar pakėlimo.
Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai skiriasi nuo išcentrinių siurblių tuo, kad keičiasi darbo kameros tūris, stumiant skystį. Kai stūmoklis atsitraukia, tūris padidėja, susidaro vakuumas ir cilindras užpildomas. Stūmoklio stūmimas turi priešingą efektą ir verčia skystį tekėti iš kameros. Mechaniniai elementai, perkeliantys skystį tiesioginio skysčio tūrio stūmimo siurblyje, gali būti stūmoklis, diafragma, krumpliaračiai ar kumšteliai.
Skirti naudoti ten, kur skystyje yra kietų ar abrazyvinių medžiagų. Išcentrinio siurblio darbo ratai greitai susidėvi dėl aukštų apsukų, jei siurbia bet kokius, išskyrus mažo klampumo skaidrius skysčius. Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai veikia, esant mažesnėms apsukoms, todėl klampiems ar abrazyviniams skysčiams yra ekonomiškesnis pasirinkimas nei išcentriniai.

Šio tipo siurbliai yra geriausias pasirinkimas, jei:
• kai srautas yra mažesnis, nei 50% nuo geriausio efektyvumo srauto (nominalaus);
• skystis yra didelio klampumo;
• turite užtikrinti aukštesnį slėgį ar pakėlimą su mažesnėmis sąnaudomis;
• reikia beveik pastovaus srauto, kuris leistų srautą suderinti su proceso reikalavimais;
• dozavimui.

 

Stūmokliniai siurbliai naudoja alkūninio veleno švaistiklinį mechanizmą taip pat, kaip tai veikia automobilio variklyje. Tai paverčia alkūninio veleno sukamąjį judesį linijiniu arba tiesiu stūmoklio judesiu.
Yra trys judančios dalys, įskaitant įleidimo vožtuvą, stūmoklį ir išleidimo vožtuvą. Kai stūmoklis įtraukiamas, aplinkos oro slėgis priverčia skystį per įleidimo angos vožtuvą užpildyti stūmoklio paliktą vakuumą.
Stūmokliui keičiant ciklą, slėgis uždaro įleidimo vožtuvą, o išleidimo angos vožtuvas atsidaro. Skysčio tūris išlieka pastovus kiekvienu švaistiklio pasukimu, tačiau siurblio konfigūracija lemia slėgį ir sistemos srautą. Siurblio veleno sukimosi dažnis (apsukos) yra palyginti mažas, todėl reikia sumažinti variklio ar pavaros apsukas iki siurblio veleno apsukų.

Šie savisiurbiai siurbliai yra tūrinio tipo. Jie gali siurbti orą, vandenį arba oro ir vandens mišinį, nenaudodami jokios papildomos įsiurbimo sistemos. Be to, šie siurbliai neribotą laiką gali veikti sausu režimu, nesukeldami jokių pažeidimų ar nusidėvėjimų savo sudedamosioms dalims. Siurblių našumas viršija 90%, esant bet kokioms apkrovoms, puikios siurbimo galimybės, esant bet kokioms apkrovoms. Vienos iš panaudojimo sričių: gruntinių vandenų lygio mažinimas, horizontalus drenažas.

 

 

Diafragminiai siurbliai, dar kitaip vadinami membraniniais siurbliais. Membraniniai siurbliai naudoja lanksčią membraną, sukurdami žemą ir aukštą slėgį, lankstant ją darbo kameroje. Atbuliniai vožtuvai nukreipia skysčio srautą į kamerą ir iš jos kiekvieno membranos paduodamo-grįžtamojo ciklo metu. Šie siurbliai gerai pumpuoja didelio klampumo skysčius, tokius kaip dumblas ir suspensijos, kuriuose yra kietų medžiagų.

Diafragminiai-membraniniai siurbliai yra savisiurbiai ir nereikalauja užpildymo skysčiu prieš pradedant siurbti. Pasižymi ypatingai tikslia našumo ir spaudimo reguliavimo galimybe. Siurbliai gali dirbti „sausai“, o taip pat esant uždarytai sklendei siurblio išėjime. Siurblio konstrukcijoje nėra sandarinimų. Betepalinis darbo principas.

Siurbliams pagaminti naudojama didelė įvairovė kompozicinių medžiagų, kurių pagalba siurblys yra visiškai atsparus bet kokioms pumpuojamoms terpėms prie įvairių darbo temperatūrų. Siurbliai skirti darbui sunkiomis sąlygomis, t. y. chemiškai agresyviose ir sprogimui pavojingose aplinkose (siurbliai sertifikuoti ATEX sertifikatu).

Savybės: siurblio korpuso medžiagos gaminamos iš PP, PVDF, ALU (aliuminis) ir AISI 316 (nerūdijantis plienas), tiksli našumo ir spaudimo reguliavimo galimybė, puikios pasisiurbimo charakteristikos, galimybė eksploatuoti siurblį sprogimui pavojingose aplinkose ir pumpuoti sprogias, bei degias medžiagas, galimybė pumpuoti dvi skirtingas terpes (du įsiurbimo ir išėjimo atvamzdžiai), siurblys gali dirbti pilnai panardintas į pumpuojamą terpę, paprastas siurblio pritaikymas bet kokioms terpėms, keičiant kompozicines siurblio medžiagas, paprasta siurblio priežiūra ir maži aptarnavimo kaštai, siurbliai veikia suspausto oro pagalba be tepimo, aukštas atsiperkamumas ir geras kokybės/kainos santykis.

 

 

 

ROTORINIAI SIURBLIAI

Rotoriniai siurbliai gali siurbti daugiau skysčio nei to paties svorio stūmokliniai siurbliai. Jie yra savisiurbiai. Skirtingai nuo išcentrinio siurblio, rotorinis siurblys yra tiesioginio skysčio tūrio stūmimo siurblys. Su kiekvienu siurblio apsisukimu pernešamas fiksuotas skysčio tūris, nepaisant to, koks susidaro stūmimo pasipriešinimas.

Galima klasifikacija: peristaltiniai, rotoriniai krumpliaratiniai, rotoriniai kumšteliniai.

 

Peristaltiniai siurbliai naudojami tirštų, chemiškai agresyvių skysčių, su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų siurbimui. Taip pat šie siurbliai gali būti naudojami dozavimo operacijoms. Peristaltinis siurblys yra teigiamo darbinio tūrio siurblys. Skystis siurbiamas per tamprią siurblio korpuse esančią žarną. Darbo ratui sukantis, žarna suspaudžiama, tokiu būdu susidaro slėgis, o įsiurbtas skystis patenka į žarną. Žarnos tamprumo savybių dėka jis grįžta į pradinę padėtį, o skysčio srautas perduodamas į siurblį.
Dažniausiai naudojamas siurbimo metodas – tamprios žarnos suspaudimas keliose vietose, tokiu būdu, susidarius slėgiui, skystis išleidžiamas iš siurblio. Peristaltinis siurblys gali dirbti nuolat arba su ribotais apsisukimais, tokiu būdu reguliuojant siurblio našumą. Savybės: jokio sąlyčio tarp siurbiamo skysčio ir mechaninių dalių, srovės krypties keitimas, keičiant variklio fazes,
gali dirbti sausuoju režimu be pažeidimų, nėra vožtuvų, riebokšlių ir įvorių, nesudėtinga priežiūra — keičiama tik žarna, tikslus dozavimas, gali siurbti abrazyvinius, klampius skysčius, chemikalus bei skysčius su kietosiomis priemaišomis.

 

 

Krumpliaratiniai – rotoriniai siurbliai skirti siurbti įvairaus klampumo, bet be kietųjų dalelių, skysčius.
Klampos diapazonas yra nuo 1 cP iki daugiau nei 1 milijono cP. Be to, jie gerai pumpuoja aukštos temperatūros skysčius iki 400⁰C. Skysčio srautą sukelia du veikiantys krumpliaračiai. Kai dantys atsiskiria, jie sukuria dalinį vakuumą, kurį užpildo skystis. Kai krumpliaračiai ir toliau sukasi, skystis patekęs tarp krumpliaračių dantų pernešamas aplink korpusą į siurblio išleidimo angą. Rotoriaus tuščios eigos krumpliaračiai, esantys vienas kitame ir atskirti pusmėnuliais. Kadangi krumpliaračiai sukasi, skystis patenka į ertmę tarp krumpliaračių ir pusmėnulio. Krumpliaračiams suartėjus skystis išleidžiamas iš siurblio. Kompaktiško siurblio dydžio dėka sukeliamas tolygus skysčio srautas ir didelė galia.
Savybės: nekintamas našumas, tiesiogiai proporcingas sukimosi greičiui ir faktiškai nepriklausomas nuo slėgio, tolygus srautas, be pulsavimo ar slėgio pokyčių, kurie vamzdyne gali sukelti vibraciją, universalumas – siurblys gali siurbti tiek vandeningus, tiek klampius skysčius, tokius kaip bitumas, melasa, derva, polimerai ir pan. Savo konstrukcijos dėka krumpliaratiniai siurbliai gali perpumpuoti skysčius abejomis kryptimis, išsaugodami visas savo darbines savybes. Siurblyje susidariusio vakuumo dėka siurblys greitai pasisiurbia maksimaliame aukštyje.
Paprastumas – tik dvi besisukančios detalės: rotorius ir tarpiniai krumpliaračiai, bei vienas veleno sandariklis. Stipri, ypač tvirta konstrukcija. Mažas rotoriaus ir periferinis greitis. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos produktai, muilas ir skalbikliai, klijai, epoksidinės dervos, dažai,  aukštos temperatūros skysčiai: bitumas, degutas, maisto produktai: melasa, šokoladas, kakavos sviestas, gyvūnų pašaras, aliejai, riebalai ir t.t…

 

Rotoriniai – kumšteliniai siurbliai naudojami tirštų skysčių su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų siurbimui. Taip pat šie siurbliai gali būti naudojami dozavimo operacijoms. Pasiurbimo/išmetimo angų, esančių viename lygyje, dėka, siurblys gali būti lengvai prijungtas prie esančio vamzdyno. Savybės: Siurblio velenas nesiliečia su siurbiamu skysčiu, gali perpumpuoti chemiškai aktyvius ir klampius skysčius, gali dirbti reverso režimu, kompaktiškas dydis. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos ir dujų pramonė, atliekų perdirbimo pramonė: tirpiklių, dažų, plastiko dalelių, medienos, naftos atliekų, degių cheminių medžiagų perpumpavimas, chemijos pramonė: latekso, dumblo, pesticidų, klijų, dervų perpumpavimas, popieriaus ir celiuliozės pramonė: klijų, popieriaus atliekų, krakmolo, dažų, užpildų, kalkių pieno perpumpavimas, maisto pramonė: kalkių pieno, tirštų sulčių, sirupų, cukraus tirpalų, melasos perpumpavimas, nuotekų valymas: dumblo perpumpavimas, kanalizacijos vamzdžių praplovimas, laivininkystė: triumo vandens, jūros vandens su žalia nafta ar fekalijomis, nuotekų perpumpavimas
apsauga nuo potvynių ir padarinių likvidavimas: asenizacija, mobili apsaugos nuo potvynių įranga, padarinių likvidavimo įranga, pakrantės apsauga, žemės ir biodujų ūkis: biodujų stotys, mobilios rezervuarų užpildymo stotys, siloso ir skysto mėšlo perpumpavimas, kitos pramonės šakos: statyba (įskaitant gręžinių gręžimą), pervežimų, tekstilės ir kt. įmonės.

 

 

Sraigtiniai siurbliai naudojami abrazyvinių klampių skysčių su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų ir skaidulų siurbimui. Sraigtiniai siurbliai priskiriami tūrinių siurblių kategorijai. Šie siurbliai pagrinde apibūdinami kaip turintys rotorių (besisukančią dalį) ir statorių (stacionarią dalį). Rotorius juda statoriaus viduje ir nukreipia skystį per judrias įdubas, kurios susidaro dėl grįžtamojo judėjimo. Skystis siurbiamas neskirstant jo sluoksniais, necentrifuguojant ir jokiais būdais nekeičiant natūralios skysčio konsistencijos. Rotoriaus-statoriaus sekcijų skaičius nusako pasiekiamo slėgio dydį. Savybės: nekintamas našumas, tiesiogiai proporcingas sukimosi greičiui ir faktiškai nepriklausomas nuo slėgio, tolygus srautas, be pulsavimo ar slėgio pokyčių, kurie vamzdyne gali sukelti vibraciją, reversas – savo konstrukcijos dėka šie siurbliai gali perpumpuoti skysčius abejomis kryptimis, išsaugodami visas savo darbines savybes, savisiurbis – siurblyje susidariusio vakuumo dėka siurblys greitai pasisiurbia maksimaliame aukštyje. Maksimalus aukštis priklauso nuo perpumpuojamų skysčių fizinės charakteristikos (temperatūros, spaudimo, klampumo ir pan.), patikimas veikimas netgi esant aštrių dalelių priemaišų, paprastas ir nebrangus aptarnavimas. Pagrindinės panaudojimo sritys: naftos produktai, dažų ir kailių pramonė, chemijos, kosmetikos pramonė, popieriaus pramonė, kalnakasyba, statyba, keramikos pramonė, laivininkystė, maisto, pieno, gėrimų pramonė, žuvininkystė, žemės ūkis ir t.t…

 

 

 

Daugiau Jus dominančios informacijos apie siurblius, jų savybes, atsakymus į daugelį su įrengimu ir siurbimu susijusių klausimų surasite paspaudę ant aktyvių šios temos nuorodų ar kitose mūsų tinklalapio žinyno temose ir naujienose.

 

 

Siurblių pagrindinių matavimo vienetų konvertavimas

Našumas (litras/galonas)

• 1 l/min = 0.2642 US gpm
• 1 US gpm = 3.7854 l/min

 

Aukštis (metras/pėda)

• 1 meter (m) = 3.2808 feet (ft)
• 1 foot (ft) = 0.3048 meters (m)

 

Slėgis (baras/psi)

• 1 bar = 14.5038 pounds per square inch (psi)
• 1 pound per square inch (psi) = 0.0689 bar

 

Galia (arklio galia/kilovatas)

• 1 hp = 0.7457 kilowatts (kW)
• 1 kilowatt (kW) = 1.3596 hp

 

Svoris (kilogramas/svaras)

• 1 kilogram (kg) = 2.2046 pounds (lbs)
• 1 pound (lbs) = 0.4536 kilograms (kg)

 

Skersmuo (milimetras/colis)

• 1 inch (“) = 25.4 millimeters (mm)
• 1 millimeter (mm) = 0.0394 inches (“)

 

Tinklalapyje unitconverters.net surasite automatinę įvairiausių matavimo vienetų konvertavimo skaičiuoklę (paspauskite ant nuorodos)

 

2020.08.19

Medžiagų, kurios naudojamos siurblių ir sandariklių gamyboje, aprašymai ir cheminis suderinamumas su įvairiomis terpėmis

CAST IRONS (KETŪS)

Ketùs arba špižius – eutektiškai stingstantis geležies, anglies ir silicio lydinys, sudarytas iš daugiau kaip 95 % Fe ir 2,1−4,0 % C bei 0,6−3,0 % Si.

Ketaus rūšys:

• pilkasis ketus (angl. gray pig iron (JAV), grey pig iron (D. Britanija), grey cast iron; rus. серый чугун) – jame beveik visa anglis yra laisvo plokštelinio grafito pavidalo, todėl lūžtant pilkajam ketui lūžio paviršius būna pilkas nuo grafito plokštelių, o lūžio paviršius būna nelygus, nes skilimo plokštumėlės sutampa su grafito plokštelių paviršių orientacija.
• kalusis ketus (angl. malleable cast iron; rus. ковкий чугун) – turi 2–2,7 % dribsnių pavidalo grafito.
• legiruotasis ketus (angl. alloy cast iron; alloy pig iron; rus. легированный чугун) – ketus, į kurį gali būti pridėta Mn, Cr, Ni, Mo, Si, Cu, Al:
• baltasis ketus (angl. white cast iron; rus. белый чугун) – į jo sudėtį įeina ne tik anglis, bet ir kitų elementų priemaišos: 3,5–3,6 % C, 0,6–1 % Si, 0,5–0,6 % Mn, 0,5–1,75 % Ni, ~0,2 % V, ~0,5 % P. Baltuoju šis ketus vadinamas todėl, kad lūžimo paviršius būna baltas, nes lūžta ties karbido dalelėmis, kurios nėra pilkos, kaip pilkajame ketuje.
• antifrikcinis ketus (angl. bearing cast iron; rus. антифрикционный чугун) – turintis ne tik anglies ir silicio (3,6 % C, 2,2–2,4 % Si), bet ir kitų priemaišų – 0,6–0,9 % Mn, 0,15–0,25 % P, iki 0,12 % S, 0,20–0,35 % Cr, 0,3–0,4 % Ni, 0,2–0,3 % Cu.
• chromnikelinis ketus (angl. chromium – nickelcast iron; rus. хромникелевый чугун) – į šio ketaus sudėtį įeina ir 0,2–1,5 % Cr ir 0,2–4 % Ni.

Ketus linkęs būti trapus, išskyrus vieną jo rūšį – kalųjį ketų. Dėl žemos lydymosi temperatūros, gero takumo ir liejamumo, puikaus mechaninio apdorojamumo, atsparumo deformacijoms ir dilimui ketūs yra plačiai naudojama inžinerinė medžiaga, iš kurios gamina vamzdžius, mašinų dalis (pvz., cilindrų galvutes, blokus, pavarų dėžių korpusus). Tačiau ketus yra netinkamas naudoti aplinkoje, kur galimi staigūs temperatūros svyravimai ar mechaniniai smūgiai.

Grey cast iron (pilkasis ketus)

Pilkojo ketaus struktūra pasižymi būdinga žvynelinio pavidalo laisvojo grafito forma. Likusi struktūros dalis sudaryta daugiausia iš perlito, kuris yra grynos geležies (ferito) ir geležies karbido (cementito) mišinys. Medžiaga pasižymi maža kaina ir puikiomis liejimo savybėmis.

Naudojimo ribos:
Pilkasis ketaus gali būti naudojamas esant terpės 5,5–14 pH intervalui, jei chlorido kiekis neviršija 200 mg/l. Didžiausio leistino chlorido kiekio riba priklauso nuo pH ir deguonies kiekio. Esant didesniam chloridų kiekiui, pilkasis ketaus turėtų būti dažytas epoksidine derva su cinko anodais.

Nodular iron (mazoninis/mazginis ketus)

Šio tipo ketaus struktūrai būdinga mazginė laisvojo grafito forma. Likusią struktūros dalį daugiausia sudaro perlitas ir feritas. Naudojamas gaminti įtempiamoms dalims, kur reikalingas didelis stipris ar elastingumas. Atsparumas korozijai ir dilimui yra panašus kaip ir pilkojo ketaus.

High chromium cast iron (ketus, kuriame yra aukšta chromo koncentracija)

Ketuje su aukšta chromo koncentracija chromas sudaro 15–30% ir maždaug 3% anglies. Kietėjimo metu chromas ir anglis virsta karbidais. Karbidai yra labai kieti, o medžiagos kietumas yra 60 HRC, todėl jie labai atsparūs abrazyviniam dilimui ir erozijai-korozijai. Atsparumas korozijai yra šiek tiek geresnis nei pilkojo ketaus.

Ni-hard (Ni-kietas)

Ni-hard yra baltasis ketus legiruotas chromu ir nikeliu, pasižymintis aukštu kietumu apie 55 HRC. Atitinkamai, palyginus su pilkuoju ketumi, atsparumas dilimui yra daug geresnis. Atsparumas korozijai yra lygus pilkojo ketaus atsparumui.

Ni-resist (Ni-atsparus)

Ni-resist yra ketaus lydinių, legiruotų nikeliu, grupė. Nikelio pridėjimas šiek tiek pagerina atsparumą korozijai, palyginus su pilkuoju ketumi. Ši medžiaga gali būti naudojama jūrinėje aplinkoje. Pridedamas nikelio kiekis svyruoja tarp 13–35%.

 

CARBON STEELS (ANGLINIAI PLIENAI)

Anglies plienų arba struktūrinių plienų anglies kiekis juose sudaro iki 1,3%, o legiruotų su manganu – iki 1,5%. Gali būti naudojami ir kiti legiruojantys elementai, tačiau bendras jų kiekis retai viršija 5%. Norint padidinti stiprumą ir kietumą, šie plienai gali būti grūdinami. Dėl mažo legiruotųjų elementų kiekio atsparumas korozijai yra ne mažesnis kaip pilkojo ketaus. Didėjant anglies procentinei daliai, termiškai apdorojant plienas gali tapti tvirtesnis; tačiau jis tampa mažiau lankstus. Nepriklausomai nuo terminio apdorojimo, didesnis anglies kiekis sumažina suvirinamumą.

 

STAINLESS STEELS (NERŪDIJANTYS PLIENAI)

Austenitic stainless steels (Austenitinis nerūdijantis plienas)

Austenitinis nerūdijantis plienas yra mažo stiprumo ir nėra kietas. Legiravimo elementai yra: chromas 16–26%, nikelis 7–26%, molibdenas iki 7%. Pridedant nedaug vario ir azoto, atsparumas korozijai dar labiau pagerėja. Paprastai austenitiniai plienai būna nemagnetiniai, tačiau po apdirbimo austenitinis plienas tampa magnetiniu. Apsaugos nuo korozijos charakteristikos svyruoja nuo gerų iki puikių priklausomai nuo legiravimo priedų kiekio. Šios markės plienas taip pat labai atsparus karščiui ir gali būti naudojamas aukštų temperatūrų veikiamuose įrenginiuose. Austenitiniai plienai yra santykiniai minkšti ir negali būti kietinami, tačiau juos lengva suvirinti.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 0–14, su sąlyga, kad chlorido jonų nebūtų prie žemų pH reikšmių arba jų buvimas pliene būtų stipriai ribotas, jei pH ribos aukščiau 6.

Ferritic-Austenitic stainless steels (Feritinis-austenitinis nerūdijantis plienas)

Feritinis-austenitinis nerūdijantis plienas turi dupleksinę ferito ir austenito struktūrą. Jie yra magnetiniai, bet negrūdinti (nesukietinti). Legiravimo elementai yra: chromas 24–27%, nikelis 4–7%, molibdenas iki 4%. Feritiniai austenitiniai nerūdijantys plienai, taip pat vadinami dupleksiniais plienais, yra palyginti gausiai legiruoti ir turi magnetinių savybių. Jie negali būti kietinami, tačiau yra gana didelio stiprumo ir paprastai pasižymi labai geromis korozinio atsparumo savybėmis.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 0–14, su sąlyga, kad chlorido jonų nebūtų prie žemų pH reikšmių arba jų buvimas pliene būtų stipriai ribotas, jei pH ribos aukščiau 6.

Martensitic stainless steels (Martensitinis nerūdijantis plienas)

Martensitinis nerūdijantis plienas pasižymi aukštu mechaniniu stiprumu ir gali būti grūdinamas. Legiruojamasis elementas –  chromas sudaro tarp 12-18%. Kai kuriais atvejais pridedama 1,25–2,5% nikelio. Martensitinių nerūdijančių plienų sudėtyje, be chromo, yra ir anglies. Pastaroji laikoma priemaiša visose kitose nerūdijančio plieno rūšyse. Anglis užtikrina, kad martensitiniai plienai gali būti sukietinami ir įgauti didelį stiprumą, o tai reiškia, kad jie gali būti naudojami mechaniniuose komponentuose, kur reikalinga tam tikra antikorozinė apsauga, pavyzdžiui, vandens siurbliuose. Nepaisant to, dėl sudėtyje esančios anglies pablogėja atsparumas korozijai. Skirtingai nuo kitų rūšių, suvirinti martensitinius nerūdijančius plienus būna sunkiau. Šie plienai turi magnetinių savybių.

Naudojimo ribos:

pH intervalas 2-14 su sąlyga, kad nėra chloridų. Martensitiniai plienai pasižymi žemu atsparumu jūros vandeniui ir kitiems skysčiams, kuriuose yra chlorido.

 

ALUMINIUM ALLOYS (ALIUMINIO LYDINIAI)

Aliuminis pasižymi mažu tankiu ir tuo, kad jį galima lieti išlaikant aukštas tolerancijas. Aliumininės dalys daugiausia gaminamos liejant slėginiu formavimo būdu, tačiau taip pat įmanomas liejimo būdas smėlio formose arba naudojant daugkartines metalines formas – kokiles (kokilinis liejimas). Aliuminio lydiniuose dažniausiai naudojami magnio, silicio, mangano, cinko ir vario elementai. Aliuminis yra savaime lengvas, stiprus ir atsparus korozijai bei įtrūkimams. Sumaišius su nedideliais kitų metalų kiekiais, jo tvirtumas prilygsta plienui, nors yra lengvesnis ir tąsesnis už plieną.

Naudojimo ribos:

Gėlame vandenyje pH intervalas yra 5–9. Aliuminis turi mažą atsparumą druskos vandeniui dėl jo jautrumo galvaninei korozijai. Jei siurbliai iš aliuminio naudojami druskos turinčiame vandenyje, jie turėtų būti su cinko anodais. Stacionariuose ilgo naudojimo įrenginiuose, jei šalia yra plieninių konstrukcijų, aliuminio siurbliai neturėtų būti naudojami, nes cinko anodai greitai sunaudojami.

 

COPPER ALLOYS (VARIO LYDINIAI)

Brass (Žalvaris)

Žalvaris yra vario lydinys, kuriame daugiausia vario ir cinko. Cinkas lydinį sustiprina, daro jį plastiškesnį, atsparesnį dilimui, tačiau mažiau laidų elektrai ir šilumai, mažiau atsparų korozijai. Žalvaris lengvai liejamas ir deformuojamas.

Naudojimo ribos:

Žalvaris yra atsparus pH intervale 6–10. Ši medžiaga pasižymi geresnėmis antikorozinėmis savybėmis nei ketus ir anglinis plienas. Korozija nekils gaminiuose, kuriuose šios medžiagos yra naudojamos. Žalvaris yra šiek tiek atsparus jūros vandeniui.

Bronze (Bronza)

Bronzą galima skirstyti į alavo bronzą ir aliuminio bronzą. Pirmoji rūšis –  vario ir alavo lydinys. Atsparumas korozijai yra geresnis nei žalvario. Aliuminio bronzą sudaro varis, aliuminis ir paprastai nedideli nikelio, mangano ir geležies kiekiai. Medžiagą galima kalti, valcuoti ir lieti. Korozinis atsparumas jūros vandeniui yra labai geras. Alavinė bronza yra seniausia, geriausių mechaninių, gerų liejamųjų savybių, labai atspari korozijai, turi antifrikcinių savybių, kadangi joje yra alavo, dvigubai brangesnė už žalvarį.

Naudojimo ribos:

Aliuminio bronzos pH intervalas yra 3–11. Aliuminio bronza nėra atspari vandenilio sulfidui, kuris gali išsiskirti iš ežerų ir jūrų dugno, ypač uostų vietose. Kai kuriuose nuotekų vandenyse taip pat gali būti vandenilio sulfido.

 

MECHANINIŲ SANDARIKLIŲ MEDŽIAGOS

Aluminium oxide (Aliuminio oksidas)

Aliuminio oksidas yra keraminė medžiaga, pasižyminti labai aukštu atsparumu korozijai, pH intervalas yra 0–14. Medžiaga yra kieta ir pasižymi geru atsparumu dilimui.

Naudojimo ribos:

Aliuminio oksidas yra trapus, o slydimo savybės nėra tokios geros kaip cementuotų karbidų. Dėl to aliuminio oksidas gali būti naudojamas tik kaip mažo veleno skersmens mechaninio sandarinimo medžiaga. Tinka tiek besisukančioms, tiek ir stacionarioms sandariklių dalims.

Cemented carbide (Cementuotas karbidas)

Cementuoti karbidai yra sudaryti iš mažų ir kietų dalelių metalinėje matricoje. Cementuoti karbidai yra kieti, pasižymi geromis šiluminėmis, geromis slydimo savybėmis, todėl yra puikūs kaip  sandarinimo medžiagos naudojamos mechaniniuose sandarikliuose.

Naudojimo ribos:

Atsparumas korozijai yra geras pH intervalo ribose: 3–14. Tinkama medžiaga siurbliams apsaugotiems cinko anodais jūros vandenyje.

Silicon carbide (Silicio karbidas)

Yra trys skirtingi silicio karbidų tipai: transformuoti, sukepinti ir sujungti reakcija (RSiC). Pastarasis yra geriausias pasirinkimas mechaniniams veleno sandarikliams, nes jis turi geras slydimo, šilumines savybes, pasižymi puikiu cheminiu atsparumu agresyvioms terpėms ir yra atsparus jūros vandeniui.

Naudojimo ribos:

Silicio karbidas gali būti naudojamas pH intervale 0-10. Silicio karbidas yra trapus ir mažo mechaninio stiprumo, todėl reikia atsargiai elgtis su šia medžiaga, kad mechaniškai nepažeisti.

 

GUMOS

Nitrile rubber (Nitrilo kaučiukas)

Nitrilo kaučiukas (NBR) pasižymi aukštu atsparumu alyvos, benzino ir šarminių skysčių poveikiui. Išsipūtimas vandenyje yra nedidelis. NBR pasižymi geru atsparumu dilimui, todėl dažnai naudojamas kaip įklojamoji medžiaga, siekiant apsaugoti nuo dilimo.

Naudojimo ribos:

NBR nėra atsparus esteriams, eteriams, ketonams, toluenui ar stiprioms rūgštims ir yra mažai atsparus saulės spinduliams. Aukščiausia vandens temperatūra yra 70°C.

Fluorinated rubber (Fluoruotas kaučiukas)

Fluorintas kaučiukas (FPM), dar kitaip vadinamas „Viton“, naudojamas ten, kur reikalingas geras cheminis atsparumas. FPM pasižymi dideliu atsparumu rūgštims, benzinui, aliejui ir daugumai tirpiklių. Jis taip pat turi gerą atsparumą saulės šviesai.

Naudojimo ribos:

Atsparumas šarminiams skysčiams yra ribotas. Tirpikliai, tokie kaip eteriai, esteriai ir ketonai, gali pulti FPM. Likutinė deformacija prie aukšto suspaudimo išlieka santykinai aukšta vandens temperatūroje virš 70°C. FPM yra tinkamas naudoti iki 90°C. Mechaninio dėvėjimosi savybės yra vidutiniškos.

Perfluorinated rubber (Perfluoruotas kaučiukas)

Perfluoruotas kaučiukas (FFKM) pasižymi dideliu cheminiu atsparumu daugumai chemikalų net esant aukštai temperatūrai. Medžiaga beveik neturi jokių apribojimų, išskyrus kainą.

Chlorinated polyethylene rubber (Chlorintas polietileno kaučiukas)

Chlorintas polietileno kaučiukas (CM / CPE) yra į gumą panaši medžiaga, kuri primena chloropreno gumą, tačiau turi geresnį atsparumą mineralinėms alyvoms ir benzinui. Jo savybės išorinei supančiai aplinkai ir atsparumas temperatūrai yra geri. Ši medžiaga dažnai naudojama kaip išorinis kabelių apvalkalas.

Naudojimo ribos:

Chlorintas polietileno kaučiukas pasižymi mažu atsparumu stiprioms oksiduojančioms rūgštims, vandens garams ir kai kuriems tirpikliams.

Silicone rubber (Silikoninė guma)

Silikono kaučiukas pasižymi labai geru atsparumu cheminėms medžiagoms ir lauko sąlygoms (tiek saulės šviesai, tiek ozonui).

Naudojimo ribos:

Žemas atsparumas dilimui. Naudojamas, kai maksimali vandens temperatūra yra iki 90° C.

 

PLASTIKAI (PLASTMASĖS)

Polyamide (PA) (Poliamidas)

Poliamidas (PA), dar kitaip vadinamas nailonu, yra įvairių rūšių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis. Poliamidai turi geras mechanines savybes, ypač tie poliamidų tipai, kurie užpildyti stiklo pluoštu. Visi poliamidai turi gerą cheminį atsparumą aliejui, benzinui, alkoholiams ir šarminiams skysčiams.

Naudojimo ribos:

Visi poliamidai sugeria santykinai didelį vandens kiekį, o tai neleidžia jų naudoti, jei svarbu aukštas matmenų stabilumas. Vandens absorbcija taip pat turi įtakos mechaninėms savybėms. Poliamidų savybės blogėja dėl sąveikos su stipriomis rūgštimis, balikliais ir kai kurių tirpikliais.

Polyetheylene (Polietilenas)

Polietilenas (PE) yra sąlyginai paprastos konstrukcijos plastikas, kuris nėra skirtas mechaniškai įtemptoms konstrukcijoms. Cheminis šio plastiko atsparumas yra gana geras.

Naudojimo ribos:

Atsparumas saulės šviesai ir šilumai yra prastas, tačiau jį galima pagerinti stabilizatoriais. Maksimali vandens ar oro temperatūra yra 70°C.

Fluoroplastics (Fluoroplastikai)

Fluoroplastikams (FEP ir PVDF) būdingas puikus cheminis atsparumas ir kad jie gali būti naudojami plačiame temperatūros intervale (nuo –100° C iki + 150° C). Vandens absorbcija yra labai maža, o fluoroplastikai yra atsparūs saulės spinduliams.

Naudojimo ribos:

Fluoroplastikus gali būti sunku panaudoti liejimo su aukštu slėgiu procesuose. Kaina palyginti aukšta. PVDF nėra stabilus, kai pH 12 ir daugiau.

Polycarbonate (PC) (Polikarbonatas)

Polikarbonatas (PC) pasižymi puikiomis atsparumo smūgiams savybėmis ir temperatūrinėmis charakteristikomis ore. Medžiagai būdingas geras matmenų stabilumas. Polikarbonatas yra atsparus silpnoms rūgštims, alkoholiams (išskyrus metanolį) ir augaliniams riebalams bei aliejams.

Naudojimo ribos:

PC neturėtų būti naudojamas vandenyje, aukštesnėje kaip 60° C temperatūroje. Jį paveikia oksiduojančios rūgštys, šarmai (pH maksimalus 9), amonis, metanolis, aromatiniai ir chlorinti angliavandeniliai.

Polyurethane (Poliuretanas)

Poliuretanas (PUR) – tai bendras pavadinimas didelės termoreaktingų plastikų grupės, nuo minkštų elastomerinių iki kietų ir standžių plastikų. Svarbi minkštųjų poliuretanų savybė yra puikus atsparumas dilimui. Standūs poliuretanai dažnai sutvirtinami stiklo pluoštu.

Naudojimo ribos:

Cheminis atsparumas nėra toks geras. Esterio tipo poliuretanai yra jautrūs hidrolizei, todėl jie nėra atsparūs vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė kaip 40°C.

Polypropylene (Polipropilenas)

Polipropilenas (PP) yra termoplastikas, pasižymintis geromis atsparumo „medžiagos nuovargiui” savybėmis. Jis dažnai sutvirtinamas stiklo pluoštu. Polipropileno mechaninės savybės išlieka vandenyje. Tai chemiškai atsparus, standus konstrukcinis plastikas, pasižymintis geromis dialektrinėmis savybėmis. Lyginant su kitais plastikais yra vienas iš lengviausių plastikų, vandenyje neskęsta, kadangi jo tankis – 0,92 g/cm3. Atsparus rūgštims, šarmams, korozijai. Negeria drėgmės, lengvai virinamas. Nekeksmingas, higieniškas, galima naudoti kontakte su maisto produktais ir geriamu vandeniu. PP su UV apsauga, atsparus atmosferos poveikiams, kas užtikrina ilgaamžiškumą jį naudojant lauko sąlygomis.

Naudojimo ribos:

Gana geras cheminis atsparumas. Išimtys yra: halogenai, anglies tetrachloridas, koncentruota azoto rūgštis ir stiprios oksiduojančios cheminės medžiagos.

Polyfenylenesulfide (Polifenilensulfidas)

Polifenilensulfidas (PPS) yra termoplastas, kuris yra labai standus ir kietas. Medžiaga gali būti naudojama aukštoje temperatūroje, net vandenyje. Cheminis atsparumas yra labai geras.

Naudojimo ribos:

Atsparumas smūgiams yra mažas. Atitinkamai, dalys, kurios pagamintos iš šio plastiko, neturėtų būti veikiamos smūgiuojant.

Vinylester (Vinilesteris)

Vinilesteris (VE) priklauso termoreaktingų plastikų grupei – poliesteriams. Vis dėlto vinilolesteris yra atsparus hidrolizei ir turi daug geresnį cheminį atsparumą nei poliesteris. Vinilesteris dažnai yra armuojamas stiklo pluoštu, kuris suteikia labai gerą mechaninį stiprumą.

Naudojimo ribos:

Dalys iš vinilesterio gaminamos presuojant, o tai gali apriboti konstrukcinį dizainą.

Thermoplastic polyester (Termoplastinis poliesteris)

PBT, polibutilenetereftalatas ir PET, polietilenteretereftalatas yra panašių savybių termoplastikai. Kaip inžineriniai plastikai, PBT ir PET dažnai maišomi. Vandens absorbcija yra maža, o cheminis atsparumas yra geras.

Naudojimo ribos:

Kaip termoreaktingas poliesteris, PBT ir PET nėra atsparūs hidrolizei (t.y. nėra atsparūs vandeniui aukštesnėje nei 40°C temperatūroje).

Thermoplastic polyurethane (Termoplastinis poliuretanas)

TPAU, esterpoliuuretanas ir TPEU, eterio poliuretanas abu priklauso termoplastinių elastomerų grupei. Juos galima išlieti po spaudimu su kietumu nuo 70–90 ShA (gumos pavidalo) iki 40–60 ShD (panašaus į plastiką). Eterio tipas (TPEU) pasižymi puikiomis atsparumo dilimui savybėmis. TPEU taip pat turi geresnį atsparumą hidrolizei nei TPAU. Termoplastiniai poliuretanai yra atsparūs ozonui, saulės šviesai ir daugumai alyvų.

Naudojimo ribos:

Aukščiausia abiejų medžiagų temperatūra vandenyje yra 40°C. Medžiagos gali būti užpildytos stiklo pluoštu, jei reikia užtikrinti aukštesnį atsparumą dilimui.

 

Daugiau informacijos apie cheminį įvairių medžiagų suderamumą rasite Cheminio medžiagų suderinamumo lentelėje (paspauskite ant nuorodos)

Tinklalapyje https://allpumps.com.au/chemical-compatibility-guide/ rasite cheminio suderinamumo vadovą. Jis vertingas ypač tuo, kad jame nurodytas ketaus, nerūdijančio plieno AISI 304 ir AISI 316 cheminis suderinamumas su daugiau kaip 1700 įvairių cheminių medžiagų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tai tik bendro pobūdžio informacija. Duomenys lentelėje pateikti, esant terpių temperatūrai: +21°C. Jei temperatūra skiriasi nuo šios, tai gali paveikti skysčio suderinamumą su nurodytomis siurblio medžiagomis, pagreitinant cheminio poveikio reakciją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2020.07.21

Siurblių velenų sandarikliai

 

Sandarinant išcentrinį siurblį, iššūkis yra – leisti besisukančiam velenui patekti į „šlapią“ darbinę siurblio vietą, tuo pačiu užkertant kelią skysčio, kuris įtakojamas slėgio, nutekėjimui.

 

SANDARINIMO ĮKAMŠOS

Prieš nagrinėdami, kaip veikia mechaniniai sandarikliai, svarbu suprasti kitus sandariklių formavimo būdus. Vienas iš vis dar plačiai naudojamų metodų yra įkamša, t.y. apjuosiamas siurblio velenas medžiaga, kuri panaši į virvę – taip fiziškai užpildomas tarpas tarp veleno ir siurblio korpuso.

Viengubas sandarinimas

Tai yra vienas iš paprasčiausių ir nebrangiausių veleno sandariklių, kuris buvo naudojamas šimtmečius ir naudojamas iki šiol. Struktūriškai tai yra virvė 1, kuris telpa į siurblio korpuso 3 griovelį aplink veleną ir yra tam tikru būdu suspaustas (uždaromas sandarinimo dėžutės dangteliu 2, kuris varžtais priveržtas prie siurblio korpuso).

Šiuo metu šio tipo sandarikliams naudojamos specialios virvės, pagamintos iš įvairių medžiagų ir įmirkytos specialiais impregnantais, atsižvelgiant į pumpuojamą skystį ir darbinę temperatūrą.

 

Dvigubas sandarinimas tarp siurblio veleno

Šie sandarikliai gali veikti, jei įkamša yra nuolat sudrėkinta, todėl ji yra priveržiama iki tokios būklės, kad, kai siurblys veikia, per jį laša siurbiamas skystis. Per stipriai priveržus įkamšą, galimas jos perkaitimas ir pažeidimas. Todėl toks sandariklis negali garantuoti visiško sandarumo.

Naudojamos viengubos ir dvigubos įkamšos. Viengubos darbui su skysčiais iki + 95°С temperatūros, dvigubos iki + 140°С ir daugiau.
Dvigubos įkamšos veikimo ypatybė – poreikis tiekti barjerinį skystį į kamerą tarp įkamšos sandariklių. Tokiu atveju barjerinio skysčio slėgis turėtų būti 0,5 bar didesnis už slėgį siurblio darbo kameroje. Paveikslėlyje parodytas dvigubos įkamšos pavyzdys.

 

Įkamšų tipai:

– įkamšos pagamintos grafitinės armuotos folijos pagrindu su skerspjūviu nuo 3 mm iki 50 mm
Tokios įkamšos pasižymi dideliu elastingumu, geru plastiškumu gniuždant, turi mažą trinties koeficientą, aukštą šilumos laidumą, būdingas mažas korozinis ir mechaninis darbinio paviršiaus nusidėvėjimas. Tinka naudoti vandens siurbliuose.

– pagamintos iš sintetinio pluošto su skerspjūviu nuo 3 mm iki 50 mm
Sintetinio pluošto įkamšos pasižymi aukštu mechaniniu atsparumu ir atsparumu abrazyvinėms terpėms. Juos rekomenduojama naudoti naftos perdirbimo, chemijos, celiuliozės ir popieriaus pramonėje.

– pagamintos fluoroplastiko fluoroplastiko pagrindu, skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Fluoroplastinės įkamšos yra atsparios agresyvioms terpėms, praktiškai be nuotėkio, esant šaltam srautui ir yra labai plastiškos suspaudimo metu. Jas rekomenduojama naudoti farmacijos, maisto, celiuliozės ir popieriaus, chemijos pramonėje. Išimtis yra fluoro turintys skysčiai.

– pagamintos fluoroplastiko užpildyto grafitu pagrindu, skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Grafitu užpildytos įkamšos turi gerą cheminį atsparumą visoms terpėms, turi didelį šilumos laidumą, mažą trinties koeficientą, didelį elastingumą ir lankstumą, praktiškai neturi nuotėkio, esant šalto srauto sąlygomis. Šių įkamšų stiprumas pasiekiamas audžiant pluoštą (Kevlar) į kampinę pynę – tai leidžia šias įkamšas panaudoti patikimam įrengimų, siurbiančių terpes, kurios turi savyje abrazyvinių dalelių, smėlio, taip pat terpėms, gebančioms kristalizuotis, sandarinimui. Jas rekomenduojama naudoti farmacijos, maisto, chemijos ir energetikos pramonėje.

– kombinuotojo (grafito-fluoroplastinio), skerspjūvis nuo 3 mm iki 50 mm
Kombinuotosios įkamšos pasižymi dideliu plastiškumu, elastingumu, turi mažą trinties koeficientą, yra patvarios dėl ​​kampinio pynimo, kuris suteikia sandarinimui sustiprinimą.

 

Įkamšos dar dažnai naudojamos daugelyje sričių, tačiau vis daugiau vartotojų renkasi mechaninius sandariklius dėl šių priežasčių:

• Besisukančio veleno trintis, laikui bėgant, veikia įkamšą, o tai padidina nuotėkį, kol įkamša nebus sureguliuotas ar pervyniota;
• Veleno trintis taip pat reiškia, kad įkamšą pastoviai reikia plauti dideliu kiekiu vandens, kad ji vėstų;
• Įkamšą reikia prispausti prie veleno, kad sumažėtų nuotėkis – tai reiškia, kad siurbliui reikia daugiau pavaros galios velenui sukti, tuo pačiu daugiau eikvojant energijos;
• Kadangi įkamša turi liestis su velenu, ilgainiui velene susiformuos griovelis, dėl kurio remontuoti ar pakeisti veleną gali būti brangu.

 

RIEBOKŠLINIAI SANDARIKLIAI

 

Šie sandarikliai yra įkamšų alternatyva ir pasirodė išradus gumą. Pagal konstrukciją tai yra elastingas žiedas, uždėtas ant siurblio veleno, kurio sandariklis hermetizuoja veleną dėl sumontuoto spyruoklinio žiedo ir skysčio slėgio siurblio korpuse. Paprastai, montuojant siurbliuose, siurbiamo skysčio temperatūra neviršija +70 … 90°С.

Jie gaminami iš įvairių tipų gumos:

– etileno-propileno kaučiukas (EPDM) – skirtas maisto pramonei ir šarminiams skysčiams;
– nitrilo kaučiukas (NBR) – siurbiant kurą ir tepalus;
– fluoro anglies kaučiukas („Viton“, FPM) siurbiant rūgštinius skysčius.

 

 

MECHANINIAI SANDARIKLIAI

 

Mechaninių sandariklių, kaip ir aukščiau aprašytų įkamšų ir riebokšlių paskirtis – leisti velenui patekti į siurblio darbo zoną, tuo pačiu neleidžiant skysčiui patekti į išorę.  Mechaninis sandariklis yra sandarinimo mechanizmas, susidedantis iš pagrindinio sandariklio ir pagalbinių, judančių ir nejudančių trinties porų, kontaktuojančių su siurbiama ir sulaikoma terpe. Mechaninis sandariklis susideda iš 2 pagrindinių dalių: nejudančio elemento (žiedas ir sandarinimo elementas ), kuris yra sumontuotas siurblio korpuse ir sandarinantis montavimo vietą, ir besisukantis, kuris yra pritvirtintas prie veleno ir sandarina veleną (susideda iš guminio silfono , žiedo ir spyruoklės). Tarp šių elementų yra 2 žiedai, pagaminti iš kompozicinių medžiagų arba keramikos.

 

Šių žiedų paviršiai glotnūs, kas jų sąlyčio taške leidžia užtikrinti sandarumą tarp judančių ir nejudančių dalių. Mechaniniai sandarikliai pasižymi ilgu tarnavimo laiku ir praktiškai neturi nuotėkio (nuotėkis mažesnis nei 0,1 cm³/h).

 

Viengubas mechaninis siurblio sandariklis

 

Tai yra labiausiai paplitusi schema. Jis naudojamas, jei nereikia visiško sandarumo, o darbinė temperatūra yra iki: + 95 ÷ + 200°С.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose, perpumpuojančiuose chemiškai neutralius ir netoksinius skysčius. Kai siurbiamos terpės temperatūra siekia iki +250°C, naudojami viengubi mechaniniai sandarikliai su šaldymu.

Rūšys

Su spyruoklėmis, esančiomis perpumpuojamame produkte (sandarinimo terpėje).
Su spyruoklėmis, kurios nekontaktuoja su perpumpuojamu produktu. Naudojami tais atvejais, kai egzistuoja angų ir spyruoklių užkimšimas abrazyvinėmis dalelėmis, nuosėdomis ir t.t.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Sandarikliai gali būti montuojami tiek riebokšlio kameros viduje, tiek išorėje (tais atvejais, kai kamera pernelyg maža).
Numatyta galimybė mažinti temperatūrą guminių žiedų zonoje iki palankaus temperatūrų režimo.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt.
Numatytas atvamzdžių sumontavimas, kad būtų užtikrintas nuorinimas, terpės padavimas į riebokšlio kameros ertmę.

Nuotėkiai, nors ir maži, vis tiek egzistuoja bet kuriame sandariklyje. Vandeniui ir neagresyviems skysčiams tai nėra svarbu, tačiau jei reikia siurbti toksiškus ar chemiškai aktyvius skysčius, tada net mažesnis nei 0,1 cm³/h nuotėkis gali sukelti šių skysčių garų kaupimąsi patalpoje. Norint to išvengti, naudojamas dvigubas mechaninis sandariklis.

 

Dvigubas mechaninis siurblio sandariklis 

 

Toks sandariklis naudojamas pumpuojant sprogius ar nuodingus skysčius, kurių garų nutekėjimas yra neleistinas ir pavojingas. Ši schema taip pat naudojama siurbiant skysčius, kurie, išdžiūvę, gali kristalizuotis ir „priklijuoti“ darbinę sandariklio porą (pavyzdžiui, cukraus sirupai ir kt.). Norint eksploatuoti tokį sandarinimo mazgą, reikia tiekti barjerinį skystį, kurio slėgis turi būti bent 0,5 bar didesnis nei siurblyje).
Šio tipo sandarikliai gali veikti iki: + 140 ÷ + 200°С temperatūros.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose su šiomis sandarinimo terpėmis: naftos produktai, suskystintos angliavandenilio dujos, skysčiai, sudėtyje turintys kenksmingų cheminių medžiagų. Ypač efektyvūs terpėse su didesniu abrazyvinių medžiagų kiekiu, taip pat naudojant didelio klampumo produktus, pusiau sausosios trinties sąlygomis. Kai siurbiamos terpės temperatūra neviršija 400°C, naudojami dvigubi mechaniniai sandarikliai su šaldytuvu.

Rūšys

Su sparnuote. Naudojami tuomet, kai įrengta autonominė hermetizuojančio skysčio cirkuliacijos sistema.
Be sparnuotės. Jei naudojama hermetizuojančio skysčio cirkuliacijos nuo išorinio šaltinio sistema.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Visiškai užkertamas kelias sandarinimo terpės patekimui į atmosferą.
Pirmoji (kontūrinė) trinties pora veikia esant hermetizuojančio skysčio ir sandarinimo terpės slėgio skirtumui, o antroji (atmosferos) – esant hermetizuojančio skysčio ir atmosferos slėgio skirtumui.
Hermetizuojančio skysčio slėgis viršija sandarinimo terpės slėgį 0,1 – 0,3 MPa.
Hermetizuojantis skystis – chemiškai neagresyvus, netoksinis skystis, suderinamas su sandarinimo terpe.
Šaldytuvas leidžia užtikrinti sandarikliui palankų temperatūros režimą.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt

 

Dvigubas mechaninis siurblio sandariklis „TANDEM”

 

Jis naudojamas, kai neįmanoma barjerinio skysčio tiekti į sandariklio mazgą iš išorės. Darbiniam naudojimui galima pagaminti autonominį baką su skysčiu, skirtu sandarinimo blokui aušinti.
Šio tipo sandarikliai gali veikti iki: + 200°C temperatūros.

Naudojimas

Siurbliuose ir agregatuose su šiomis sandarinimo terpėmis: naftos produktai, suskystintos angliavandenilio dujos, skysčiai, sudėtyje turintys kenksmingų cheminių medžiagų. Ypač efektyvūs tuomet, kai būtina užkirsti kelią hermetizuojančio skysčio patekimui į perpumpuojamą produktą. Kai siurbiamos terpės temperatūra neviršija 400°C, naudojami mechaniniai Tandem tipo sandarikliai su šaldytuvu.

Rūšys

Su spyruoklėmis, esančiomis perpumpuojamame produkte (sandarinimo terpėje).
Su spyruoklėmis, kurios nekontaktuoja su perpumpuojamu produktu. Naudojami tais atvejais, kai egzistuoja angų ir spyruoklių užkimšimas abrazyvinėmis dalelėmis, nuosėdomis ir t.t.
Su veleno šaldytuvu ir be jo.

Ypatumai

Visiškai užkertamas kelias hermetizuojančio skysčio patekimui į sandarinimo terpę.
Pirmoji (kontūrinė) trinties pora veikia esant hermetizuojančio skysčio ir sandarinimo terpės slėgio skirtumui, o antroji (atmosferos) – esant hermetizuojančio skysčio ir atmosferos slėgio skirtumui.
Hermetizuojantis skystis – chemiškai neagresyvus, netoksinis skystis, suderinamas su sandarinimo terpe.
Šaldytuvas leidžia užtikrinti sandarikliui palankų temperatūros režimą.
Galimybė naudoti įvairius aušinimo skysčius: techninis vanduo, antifrizas, dyzelinis kuras ir kt.
Nėra būtina hermetizuojančio skysčio slėgimo dujomis sistema.

 

 

Yra daugybė mechaninių sandariklių rūšių. Jie daugiausia skiriasi silfonų, elastomerų, žiedų medžiagomis, atsparumu siurbiamų terpių cheminei sudėčiai, abrazyvinėms dalelėms, maksimalioms temperatūroms, montavimo matmenimis ir t.t… Silfonai gali būti pagaminti iš metalo arba įvairių markių gumos. Žiedai gali būti pagaminti iš keramikos, silicio karbido, grafito. Tinkamai parinkto mechaninio sandariklio tarnavimo laikas gali būti 5 metai ir daugiau.

 

Mechaninių sandariklių naudojimo pranašumai:

• Nėra „matomo” nuotėkio – sandarikliai iš tikrųjų praleidžia garą, nes skysčio plėvelė ant paviršių pasiekia atmosferinę sandarinimo paviršių pusę;
• Esant normaliam darbiniam slėgiui ir temperatūrai, nuotėkis maždaug iki 1/2 arbatinio šaukštelio per dieną, esant kondensacijos sąlygomis;
• Šiuolaikinės sandariklio kasetės konstrukcijos nepažeidžia siurblio veleno ar įvorės;
• Kasdieninė priežiūra sutrumpėja, nes sandarikliai turi vidines spyruokles, dėl kurių jie patys prisitaiko, t.y. savaime susireguliuoja dėvintis judančių dalių paviršiams;
• Mechaninis sandariklis mažiau veikia į besisukantį veleno paviršių, dėl to sunaudojama mažiau energijos nei įkamšos atveju;
• Įprasto darbo metu guolių užterštumas sumažėja, nes guolių tepalas apsaugotas nuo skysčio nutekėjimo iš sandariklio ir tuo pačiu išplovimo;
• Įranga taip pat patiria mažesnę koroziją, kai siurbiamas produktas sulaikomas siurblyje, o ne prasiskverbia į aplinką;
• Naudojant mechaninius sandariklius, tuo pačiu užtikrinama, kad oras nebūtų įsiurbiamas į siurblį.

 

Medžiagų, kurios naudojamos mechaninių sandariklių gamyboje, mechaninės ir temperatūrinės savybės

 

 

Mechaninio sandariklio tarnavimo laiko trukmė

Mechaninis sandariklis yra eksploatacinė medžiaga.  Mechaninio sandariklio tarnavimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių.

Įprastai veikiantis sandariklis gali sugesti dėl įvairių priežasčių: pašalinių daiktų, sausos eigos, tirštų, lipnių skysčių, kurių šiluma prastai išsklaidoma, skysčių su abrazyvinėmis priemaišomis, skysčių, kurių temperatūra ir cheminė medžiaga. sudėtis neatitinka mechaninio sandariklio parametrų, skysčių kristalizacija siurblio dalyje, normalus susidėvėjimas, siurblio paleidimas po prastovos su užstrigusiomis mechaninio sandariklio dalimis.

Po naujo siurblio sandėliavimo, ilgos siurblio prastovos, plovimo, prieš sekantį paleidimą rekomenduojama siurblio veleną prasukti rankomis. Tai galima padaryti sukant elektros variklio ventiliatorių. Jei mechaninio sandariklio dalys tarpusavyje buvo sulipusios, sukant veleną ranka, jos atsiklijuos ir siurblys pradės veikti be pažeidimų. Įjungiant elektros variklį be rankinio pasukimo, pradinis sukimo momentas daugeliu atvejų susiklijavusias tarpusavyje dalis pažeidžia, todėl mechaninis sandariklis nebegali atlikti sandarinimo funkcijų.

 

2020.07.15

Global Water Solutions gamintojo atsakymai į klausimus dėl OneStop Plus sistemos naudojimo kalkių šalinimui

 

Kas yra „OneStop Plus“?

„OneStop Plus” užpatentuota technologija, kitaip dar vadinama kristalizavimu pagal šabloną. Tai ekologiška vandens valymo technologija, kuri katalizinės reakcijos dėka neleidžia susidaryti kalkėms. Skirta apsaugoti katilus ir vandens šildytuvus, komercinius ir buitinius prietaisus, dušo galvutes, vandentiekio komponentus, siurblius, vamzdžius, vožtuvus, solenoidus ir kt.
Tai yra labai efektyvi alternatyva įprastiems vandens minkštintuvams. Nepriklausomai įrodyta, kad jie yra vienodo veiksmingumo, tačiau be naudojimo apribojimų. Tais pačiais nepriklausomais vertinimais, elektrinių / magnetinių vandens minkštintuvų efektyvumas sudaro tik 50%.

 

Kaip tai veikia?

Kristalizavimo pagal šabloną technologija neleidžia susidaryti kalkėms, paverčiant ištirpusius kietus mineralus į fizinius, bet nekenksmingus, mikroskopinius kristalus, vykstant katalizinei reakcijai valomame vandenyje. Šie kartą sukurti kristalai keliauja per vandentiekio sistemą ir įrenginius koloidinėje suspensijoje – jie neprilimpa prie paviršių, o tai neleidžia susidaryti kalkių nuosėdoms.

 

Ką daryti, jei kyla kieto vandens ir kalkių susidarymo problemos?

Vienas paprastas sprendimas … Įdiekite „OneStop Plus“ sistemą.

 

Ar „OneStop Plus” sistema pašalins esamus kalkių darinius?

Taip, laipsniškas procesas pašalins esamus kalkių darinius.

 

Ar „OneStop Plus“ skiriasi nuo vandens minkštintuvo?

Taip … be abejo. Technologija paremta specialios terpės sukūrimu, kur katalizinė reakcija paverčia ištirpintą kietą mineralinį kalcio karbonatą (CaC03) netirpiais mikroskopiniais kristalais, kurie nesudaro kalkių. Šis procesas nepašalina iš vandens naudingų mineralų – kalcio ir magnio, tačiau saugiai ir stabiliai juos išlaiko vandenyje, kas naudinga sveikatai ir turi tarptautinius geriamojo vandens saugos sertifikatus. Vandens minkštintuvai veikia visiškai kitokiu principu. Naudojami jonų mainų principai, kad iš vandens pašalinti kalcio ir magnio jonus ir pakeisti juos natrio jonais. Vandens minkštintuvas neracionaliai naudoja vandenį, jo veikimui užtikrinti reikalinga reguliariai papildyti druska ir išpilti sūrymo teršalus į kanalizaciją. Paprastai nerekomenduojama gerti suminkštinto vandens, todėl papildomai reikia įrengti geriamo vandens tiekimo šaltinį.

 

Ar „OneStop Plus“ skiriasi nuo elektromagnetinio nukalkintojo?

Taip. Elektriniai / magnetiniai nukalkintojai ar vandens minkštintuvai pasižymi mažu efektyvumu (paprastai apie 50%), o poveikis apdorojamam vandeniui yra ribotas. Bet koks šių prietaisų poveikis paprastai trunka tik apie 24–48 valandas.

 

Kokios srityse gali būti naudojama „One Stop Plus“?

Šis sąrašas yra labai ilgas …. Visiems praktiniams tikslams, bet kuriai naudojimo sričiai, kuriai reikia apsaugos nuo problemų, kurias sukelia kalkių nuosėdų kaupimasis, kitaip tariant, kur tik yra kietas vanduo. „OneStop Plus” pasižymi savybėmis, kuriomis jis yra paprasčiau geresnis, nei bet kuris kitas rinkoje esantis minkštintuvas, kai atsižvelgiama į visus veiksnius … didžiausias efektyvumas – maži eksplotavimo kaštai – praktiškai nereikia priežiūros – ekologiškas. Panaudojimas apima katilus ir vandens šildytuvus, ledo gamybos aparatus, kavos aparatus, dušo galvutes, komercinę skalbimo įrangą, atvirkštinės osmoso membranos apsaugą, laistymo sistemas ir t.t… Nerekomenduojama jo naudoti uždaro ciklo sistemose, jei jos „neištuštinamos“ arba į jas nepridedama cheminių medžiagų, tokių kaip fosfatas.

 

Kokios yra „OneStop Plus” darbo sąlygos?

Apskritai miesto vandentiekio tiekiamas vanduo nekelia jokių iššūkių „OneStop Plus” sistemoms. Nebūtina tikrinti vandens kietumo. Sistemas rekomenduojama sumontuoti pastato vandentiekio įvado taške arba naudojimo vietoje, kur reikia apsaugoti atskirą mašiną ar prietaisą. Baziniai sistemų modeliai sukurti, atsižvelgiant į maksimalų naudojamo vandens poreikį , didelio našumo sistemos įrengiamos dideliuose viešbučiuose, ligoninėse, mokyklose ir kt., tai yra atsižvelgiant į didžiausio srauto poreikį. Kai kuriose komunalinio vandens tiekimo sistemose gali būti nuosėdų, tokiu atveju rekomenduojama atlikti paprastą išankstinį (mechaninį) filtravimą.)

 

Ar „OneStop Plus“ apdoros gręžinio ar šulinio vandenį?

Taip, bet tikriausiai reikės kai kurių išankstinio filtravimo ar kitokio apdorojimo elementų (pavyzdžiui, pašalinti geležį ir manganą). Būtina vandens cheminė analizė.

 

Ar lengvas sumontavimas?

Visos „OneStop Plus“ sistemos yra lengvos ir kompaktiškos, reikalaujančios mažai vietos ir tik dvi vandens jungtys – viena „IN“ ir „OUT“. Joms nereikia elektros jungčių ir nereikia įrengti antrinės vandens tiekimo sistemos, skirtos geriamajam vandeniui ar kanalizacijai. Visos „OneStop Plus“ sistemos yra su srauto apvedimu, kad būtų lengva pakeisti kasetę ar rezervuaro terpę. Ši savybė reiškia, kad aptarnaujant sistemą, vandens tiekimas nenutrūksta. Esant iki 32 litrų per minutę srautui, pajungimai – 3/4″ arba 1“ , iki 114 l/min – pajungimai 1″ arba 1,25“. Esant didesniam našumui – 2“. Visas instrukcijas galite rasti pateiktuose diegimo, naudojimo ir priežiūros vadovuose.

 

Kokios priežiūros reikia „OneStop Plus“?

Beveik jokios priežiūros nėra. Tiesiog kasetę ar laikmeną keiskite pagal įprastą priežiūros grafiką.

 

Kaip dažnai keičiamos kasetės?

Kasetes rekomenduojama pakeisti po vienerių metų, kai vanduo naudojamas maisto ruošimui. Po 2 metų buitinėms reikmėms ir po 3 metų rezervuarų sistemoms.

 

Kas daro „OneStop Plus“ tokį ekologišką?

• Ženkliai sumažinamas šildymo energijos suvartojimas ten, kur nėra apsaugos ar neveiksmingos apsaugos
• Aukšto efektyvumo apsauga palaiko aukštą efektyvumą katiluose ir vandens šildytuvuose
• Nereikalinga jokia energija sistemos veikimui – veikia tik esant vandens slėgiui.
• Nešvaistomas vanduo
• Neišpilamas sūrymas
• Nenaudojama druska ar chemikalai

 

Kaip „OneStop Plus” padeda sutaupyti energiją?

Kai ant šilumokaičių ir kaitinimo elementų, tokių kaip panardinamieji šildytuvai, susidaro kalkių sluoksnis, pastarasis „izoliuoja“ paviršius ir žymiai sumažina šilumos perdavimo efektyvumą. Daugiau energijos išeikvojama perniek, kai katilo ar vandens šildytuvo šilumos jutikliai yra padengti kalkėmis. Izoliacinis efektas neleidžia tiksliai matuoti vandens temperatūros ir rodo klaidingus žemus rodmenis. Katilas „mano“, kad vanduo nėra pakankamai karštas (net jei jis iš tikrųjų yra) ir veikia toliau, kol jutiklis suveiks ir jį išjungs.

 

Ar šiam produktui yra daugiau vandens cheminės sudėties apribojimų?

Vienintelis dalykas, susijęs su vandens cheminės sudėties apribojimais – tai kad nėra vandens maksimalaus kietumo ribos. Iš principo „OneStop Plus” sistemai „patinka” kietas vanduo, kuo jis kietesnis, tuo geriau. Problema gali slypėti tame, jei vis dar yra likusių mineralų vandenyje, kuris kaitinamas garuoja nuo paviršių arba vandens cirkuliacija trunka ilgai. Gamintojas riboja vandens kietumą iki 1200 ppm, nes apart vandens kietumo, reikia žinoti kokių elementų dar yra vandenyje, pavyzdžiui, geležies ar mangano. Todėl būtina vandens cheminė analizė.

 

Kas nutiks, jei geležies bus 0,5 mg/L?

Eksploatavimo laikas grindžiamas EPA ir ES rekomendacijomis, apibrėžiančiomis metalų koncentracijų dydžius , taigi, jei jos viršijamos, galime tikėtis sutrumpėjusio gaminio tarnavimo laiko. Dėl per didelės vandenyje esančios geležies koncentracijos kasetė bus užteršta, todėl jos spalva pasikeis į oranžinę / raudoną spalvą. Tokiomis sąlygomis, kai metalų nėra, laikmena gali tarnauti daug ilgiau. Apskritai, metalų koncentracijos vandenyje kiekis, kurį leidžiama naudoti visame pasaulyje, nesukeltų kasetės netinkamumo naudoti greičiau nei 3 metus įprasto naudojimo metu.

 

Brošiūra lietuvių kalba – Dažnai užduodami klausimai dėl OneStop Sistemos

Nuoroda į OneStop Plus produktus

2020.07.14

Informacija, kuri pateikiama įvairių tipų siurblių vardinėse plokštelėse

Pagrindinės bet kokio tipo elektrinio siurblio, agregato eksploatacinės charakteristikos (skysčiams siurbti), yra nurodomos ant vardinės plokštelės, kuri pritvirtinama prie siurblio korpuso. Skirtingi gamintojai skirtingai nurodo siurblio parametrų skaičių, tačiau pagrindiniai tokie, kaip našumas, pakėlimo aukštis, variklio galia, apsaugos klasė, įtampa, srovė nurodomi visada. Kokia techninių specifikacijų informacija pateikiama siurblio vardinėje plokštelėje gamintojai dažnai nurodo prietaisų įrengimo ir naudojimo instrukcijose.

 

Panardinamo nuotekų siurblio vardinės plokštelės pavyzdys

Poz. Aprašymas

1 Notifikuotoji institucija
2 Tipas
3 Produkto numeris ir serijos numeris
4 Maksimalus slėgio aukštis [m]
5 Korpuso klasė
6 Maksimalus įrengimo gylis [m]
7 Fazių skaičius
8 Dažnis [Hz]
9 Apsukos [min.-1]
10 Masė
11 Nominali įtampa [V], prijungiant žvaigžde
12 Nominali įtampa [V], prijungiant trikampiu
13 Izoliacijos klasė
14 Nominali srovė [A], prijungiant žvaigžde
15 Nominali srovė [A], prijungiant trikampiu
16 Variklio naudojama galia P1 [kW]
17 Variklio galia P2 [kW]
18 Galios koeficientas
19 Maksimali skysčio temperatūra [°C]
20 Maksimalus debitas [m3/h]
21 Gamybos kodas (metai/savaitė)

 

 

Sausai statomo siurblio vardinės plokštelės pavyzdys

Poz. Aprašymas

1 Tipas
2 Produkto numeris
3 Serijos numeris
4 Pagaminimo kodas, metai ir savaitė
5 Maksimalus slėgio aukštis
6 Minimalus slėgio aukštis
7 Nominalus slėgio aukštis
8 Nominalus debitas
9 Maksimali aplinkos temperatūra
10 Korpuso klasė
11 Maksimalus darbinis slėgis
12 Maksimali skysčio temperatūra
13 Minimali ir maksimali nominali galia
14 Modelis
15 Įtampa ir dažnis
16 Sertifikatai
17 Minimali ir maksimali nominali srovė

 

Triukšmo lygis

Žymima dB

Yra atvejų, kai siurblio skleidžiamas triukšmo lygis tampa labai svarbiu įrangos parametru. Pavyzdžiui, tai gali būti vasarnamiui skirtas siurblys (vandens tiekimo sistema), kurio negalima sumontuoti kur nors toliau nuo miegamojo kambario. Arba pramoninis siurblys, kai svarbi jo triukšmo charakteristika esamoje darbo vietoje. Nesigilindami į daug detalių, pateiksime įprastas gyvenimo situacijas, kurios padės įvertinti, ar siurblys mums tinkamas dėl triukšmo lygio.

Įvairių šaltinių keliamas triukšmas, pavyzdžiai:

15 dB – šlamantys medžių lapai – vos girdimi;
20-25 dB – žmogaus šnabždesys – labai tylus;
30 dB – sieninio laikrodžio tiksėjimas;
40 dB – normali kalba – vidutiniškai girdima (normali gyvenamosiose patalpose nuo 7 iki 23 valandos);
42 dB – šiuolaikinis šaldytuvas;
60 dB – triukšmas biuruose – triukšmingas;
80 dB – motociklas su duslintuvu, cikloninis dulkių siurblys, riksmas – labai triukšmingas;
100 dB – orkestras, griaustinis, veikiančio grandininio pjūklo garsas, maksimalus leistinas grotuvo ausinių garso slėgis – ypač triukšmingas;
130 dB – skausmo riba – kylantis lėktuvas.

Įrangos naudojimo pavojingose zonose klasifikacija

Sprogimui atsparios įrangos europinis ženklinimas 

 

1. Sprogimui atspari įranga yra sertifikuota vienoje iš ES bandymų laboratorijų.

2. Taikymo sritis:
• I – požeminiai darbai;
• II – antžeminis naudojimas.

3. Zonos kategorija:
• 0 – nuolatinis sprogstamųjų medžiagų buvimas (daugiau nei 1000 valandų per metus);
• 1 – dažnas 10 … 1000 valandų per metus;
• 2 – trumpalaikis mažiau nei 10 valandų per metus.

4. Aplinkos atmosfera:
• G – dujos;
• D – dulkės.

5. Žymėjimas:
• E – pagal euro normas (CENELEC reikalavimus);
• Ex – sprogimui atspari įranga.

6. Apsaugos tipų klasifikacija:
• d – nedegus korpusas;
• e – „e“ tipo apsauga (padidinta);
• o – užpildymas alyva;
• p – korpuso pripildymas arba prapūtimas apsauginėmis dujomis su aukštu slėgiu;
• q – kvarcinis užpildymas;
• m – užpildymas junginiu;
• i – savaime saugi elektros grandinė: (tokio tipo apsauga nuo sprogimo užtikrina, kad pavojinga situacija negalėtų atsirasti dėl kibirkšties (trumpojo jungimo atveju) arba staiga nutrūkus tiekimo grandinei (prietaiso vidinio induktyvumo energija, arba dėl laiduose išsiskiriančios šilumos); ia – normalios eksploatacijos metu dėl trikdžių linijoje ir bet kokio dviejų galimų gedimų derinio negalėtų atsirasti pavojinga situacija; ib – normalios eksploatacijos metu negali atsirasti pavojinga situacija, esant trikdžiams elektros linijoje ir įvykus vienam gedimui.

7. Taikymo sritis:
• I – požeminiai darbai;
• II, IIA, IIB, IIC – antžeminis pritaikymas; elektros instaliacijai vidaus ir lauko įrenginiuose, skirtuose naudoti potencialiai sprogioje dujinėje atmosferoje, išskyrus šachtas ir jų antžeminius statinius, kuriuose didelis pavojus iškasenų dujoms. Raidės A, B, C turėtų būti naudojamos pogrupiams žymėti, kai naudojami apsaugos tipai „d“ ir „i“.

8. Užsiliepsnojimo temperatūra:
• T1> 450 ° C;
• T2 = 300 … 450 ° C;
• T3 = 200 … 300 ° C;
• T4 = 135 … 200 ° C;
• T5 = 100 … 135 ° C;
• T6 = 85 … 100 ° C.

IP apsaugos lygių klasifikavimas

Ingress Protection Rating –  apsaugos laipsnių klasifikacijos sistema, kuri nusako elektros įrenginio apvalkalo atsparumą tam tikriems aplinkos veiksniams bei daiktams pagal tarptautinį standartą IEC 60529.

Pirmasis skaičius nurodo atsparumą kietiesiems kūnams arba daiktams, pavyzdžiui, dulkėms. Jo vertė yra nuo 0 iki 6. Antrasis skaičius nurodo atsparumą skysčiams, pavyzdžiui, vandeniui. Jo vertė yra nuo 0 iki 8. Tai yra, kuo didesnis pirmasis skaitmuo, tuo mažesnis pašalinis daiktas gali patekti į elektros variklį ir, atitinkamai, didesnis antrasis – tuo geriau variklis yra apsaugotas nuo vandens, iki visiško panardinimo į vandenį. Dažniausios apsaugos klasės yra: (IP klasės) 54, 55, 68. Gaminys, turintis IP00 reitingą, nėra apsaugotas nuo kietų objektų ir nėra apsaugotas nuo skysčių.

 

 

Žemiau pateikiama detalesnė informacija apie tai, ką reiškia IP, kaip perskaityti šį kodą, taip pat apie skirtingus apsaugos lygius.

Ką reiškia IP reitingas? IP reitingas reiškia apsaugos nuo įsiskverbimo įvertinimą (taip pat žinomas kaip tarptautinis apsaugos žymėjimas), kuris reiškia kodą, kurį gamintojas turi nurodyti, kad klientas žinotų, ar gaminys apsaugotas nuo kietųjų ar skystųjų dalelių įsiskverbimo. Skaitinis įvertinimas padeda žmonėms geriau rūpintis perkamais produktais ir žinoti, kaip juos laikyti tinkamomis sąlygomis. Dauguma elektronikos gamintojų nurodo sudėtingas detales, susijusias su savo gaminiais, tačiau IP reitingą būtų daug lengviau suprasti, jei žmonės apie tai būtų informuoti. IP kodas yra skaidrus įrankis, kuris gali padėti kiekvienam pirkti geresnės kokybės produktus, neklaidinant žargono ir neaiškių specifikacijų. Ingress Protection yra standartinis įvertinimas, pripažintas visame pasaulyje, kuriuo gali naudotis visi, nepaisant jų buvimo vietos. Šie elektrotechnikos standartai sukurti tam, kad žmonės žinotų, kokias savybes turi gaminio korpusas – nuo ​​vandens iki kietų objektų apsaugos. Kodas atrodo taip: trumpoji Ingress Protection versija, kuri yra IP, po kurios yra du skaitmenys arba raidė X. Pirmasis skaitmuo reiškia objekto atsparumą kietiems objektams, o antrasis – siūlomą apsaugą nuo skysčių. Raidė X reiškia, kad gaminys nebuvo išbandytas pagal atitinkamą kategoriją (kietųjų medžiagų ar skysčių).

 

Apsauga nuo kietųjų objektų patekimo. Elektroninio gaminio apsauga nuo kietojo kūno objektų reiškia prieigą prie pavojingų dalių gaminio viduje. Reitingas svyruoja nuo 0 iki 6, kur 0 reiškia, kad jokios apsaugos nėra. Jei gaminys turi tvirtą objektų apsaugą nuo 1 iki 4, jis yra apsaugotas nuo elementų, kurie yra didesni nei 1 mm, nuo rankų ir pirštų iki smulkių įrankių ar laidų. Minimali rekomenduojama apsauga yra IP3X standartas. Kad gaminys būtų apsaugotas nuo dulkių dalelių, jis turi atitikti bent IP5X standartą. Dulkių patekimas yra pagrindinė elektronikos pažeidimų priežastis, todėl jei gaminys skirtas naudoti dulkėtose vietose, IP6X, užtikrinama maksimali apsauga, turėtų būti privalumas. Tai taip pat vadinama apsauga nuo įsibrovimo. Labai svarbu pasirinkti tinkamiausią elektroninio gaminio IP reitingą, nes tai turi įtakos gaminio atsparumui įkrauto elektros kontaktui, o tai laikui bėgant gali sugesti. Elektroniniai komponentai, padengti plona polimerine plėvele, daug ilgiau atsparūs dulkėtoms aplinkos sąlygoms.

0- Jokia apsauga neužtikrinta
1- Apsauga nuo kietų objektų, kurie yra didesni nei 50 mm (pvz., rankų).
2- Apsauga nuo kietų objektų, didesnių nei 12,5 mm (pvz., pirštų).
3- Apsauga nuo kietų objektų, kurie yra didesni nei 2,5 mm (pvz., laidų).
4- Apsauga nuo kietų objektų, kurių skersmuo didesnis nei 1 mm (pvz., įrankių ir mažų laidų).
5- Apsaugotas nuo dulkių kiekio, kuris gali trukdyti normaliam gaminio veikimui, bet nėra visiškai atsparus dulkėms.Visiška apsauga nuo kietų objektų.
6- Visiškai atsparus dulkėms ir visiška apsauga nuo kietų objektų.

 

Apsauga nuo skysčių patekimo. Tas pats pasakytina ir apie skysčius. Skysčių patekimo apsauga taip pat žinoma kaip apsauga nuo drėgmės, o vertes galima rasti nuo 0 iki 8. Neseniai į apsaugos nuo patekimo kodą buvo įtrauktas papildomas 9K.Kaip ir aukščiau minėtu atveju, 0 reiškia, kad gaminys niekaip neapsaugotas nuo skysčio dalelių įsiskverbimo į korpuso vidų. Vandeniui atsparūs gaminiai nebūtinai bus atsparūs, kai jie ilgą laiką bus laikomi po vandeniu. Mažo vandens kiekio pakanka, kad sugadintumėte žemo IP reitingo gaminį. Galbūt susidūrėte su produktais, kurių įvertinimai yra tokie kaip IPX4, IPX5 ar net IPX7.Kaip minėta anksčiau, pirmasis skaitmuo reiškia kieto objekto apsaugą, tačiau labai dažnai gamintojai netikrina savo gaminių dėl dulkių patekimo. Štai kodėl pirmasis skaitmuo tiesiog pakeičiamas X. Tačiau tai nereiškia, kad gaminys neapsaugotas nuo dulkių. Jei jis pakankamai gerai apsaugo nuo vandens, greičiausiai jis bus apsaugotas ir nuo dulkių. Galiausiai, 9K vertė reiškia gaminius, kuriuos galima valyti naudojant garus ir kurie palaiko aukšto slėgio vandens srovių poveikį, neatsižvelgiant į tai, iš kokios krypties jie sklinda. Kaip minėta anksčiau, gaminiui, kuris yra įtrauktas į IPXX, nebuvo atlikti jokie bandymai, siekiant išsiaiškinti, ar produktai yra atsparūs vandeniui ir dulkėms, ar ne. Svarbu suprasti, kad XX įvertinimas nereiškia, kad produktas visiškai neapsaugotas. Prieš statant elektroninį įrenginį į specialias sąlygas, būtina susisiekti su gamintoju ir visada perskaityti vartotojo vadovą.

0- Jokia apsauga neužtikrinta.
1- Apsauga nuo vertikalių vandens lašų.
2- Apsauga nuo vertikalių vandens lašų, kai gaminys pakreipiamas iki 15° nuo įprastos padėties.
3- Apsauga nuo tiesioginio vandens purslų bet kokiu kampu iki 60°.
4- Apsauga nuo vandens purslų bet kokiu kampu.
5- Apsauga nuo vandens čiurkšlių, nukreiptų purkštuku (6,3 mm) bet kokiu kampu.
6- Apsauga nuo galingų vandens čiurkšlių, kuriuos iš bet kokio kampo nukreipia purkštukas (12,5 mm).
7- Apsauga nuo panardinimo į vandenį nuo 15 cm iki 1 metro gylyje ne ilgiau kaip 30 minučių.
8- Apsauga nuo ilgalaikio panardinimo į vandenį daugiau nei 1 metro gylyje.
9K- Apsauga nuo aukšto slėgio vandens čiurkšlių ir valymo garais poveikio.

 

Kai kurių įprastų IP įvertinimų reikšmės:

• IP44 —— Produktas, kurio IP44 įvertinimas reiškia, kad jis yra apsaugotas nuo kietų objektų, didesnių nei 1 mm, ir vandens purslų iš visų pusių.
• IP54 ——Gaminys su IP54 įvertinimu yra pakankamai apsaugotas nuo dulkių patekimo, kad gaminys neveiktų įprastai, tačiau jis nėra atsparus dulkėms. Gaminys yra visiškai apsaugotas nuo kietų objektų ir vandens purslų bet kokiu kampu.
• IP55 —— IP55 klasės gaminys yra apsaugotas nuo dulkių patekimo, kuris gali pakenkti normaliam gaminio veikimui, tačiau nėra visiškai atsparus dulkėms. Jis yra apsaugotas nuo kietų objektų ir vandens čiurkšlių, iš bet kokių krypčių sklindančių purkštuku (6,3 mm).
• IP65——Jei ant gaminio matote užrašą IP65, tai reiškia, kad jis yra visiškai nepralaidus dulkėms ir apsaugotas nuo kietų objektų. Be to, jis yra apsaugotas nuo vandens čiurkšlių, kuriuos iš bet kokio kampo skleidžia purkštukas (6,3 mm).
• IP66——IP66 įvertinimas reiškia, kad gaminys yra visiškai apsaugotas nuo dulkių ir kietų objektų. Be to, gaminys yra apsaugotas nuo galingų vandens čiurkšlių, kuriuos iš bet kokių krypčių skleidžia antgalis (12,5 mm).
• IPX4——IPX4 klasės gaminys yra apsaugotas nuo vandens purslų bet kokiu kampu.
• IPX5——Gaminys su IPX5 reitingu yra apsaugotas nuo vandens čiurkšlių, kuriuos purkštukas (6,3 mm) skleidžia iš bet kokių krypčių.
• IPX7——IPX7 įvertinimas reiškia, kad gaminį galima panardinti į vandenį daugiausia 30 minučių nuo 15 cm iki 1 m gylyje.

 

2020.06.19

Kaip teisingai pasirinkti antgalį-štucerį žarnos prijungimui?

Šioje temoje panagrinėsime kas yra antgalis-štuceris ir kaip teisingai jį pasirinkti žarnos prijungimui.

Antgalis-štuceris (jungiamųjų elementų rūšis – „Fittings“) yra ne kas kita, kaip žarnos ir siurblio prijungimo detalė. Antgalis yra metalo arba plastiko gaminys, kurio viename gale yra vidinis arba išorinis sriegis, o kitame – vadinamoji „eglutė” , kuri įstumiama į žarną. Kaip teisingai jį pasirinkti?

Dažnai iškyla klausimas: kokia reikalinga žarna ir antgalis-štuceris, norint prijungt prie siurblio, kurio įvadas ir išvadas yra 1″? Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vidinis siurblio sriegis 1 colio, o žarna reikalinga ne mažesnio kaip 25 mm skersmens. Norėdami prijungti tokio skersmens žarną prie siurblio, turite įsigyti 1″ x 25 mm antgalį štucerį su išoriniu sriegiu.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis mano, kad 1 colis yra 25 mm. Tai netiesa. Yra standartas, pagal kurį nustatoma, kad armatūra, kurios skersmuo yra 1 colis, sąlyginis praėjimas sriegio srityje yra maždaug 2,54 cm (1 pav.). Tokiu atveju vieno colio jungiamosios detalės išorinis skersmuo bus 3,1 cm (2 pav.). Antgalio-štucerio „eglutės” srityje štuceris susiaurėja, todėl pajungiama žarna 25 mm (3 pav.).

 

Pagal šią schemą pasirenkami ir kitų matmenų antgaliai: skersmuo 1 ¼ “- išorinis sriegio skersmuo 39 mm (4 pav.) – žarna 32 mm (5 pav.)

 

Žemiau pateikiama lentelė, pagal kurią galima pasirinkti antgalius – štucerius (adapterius) priklausomai nuo žarnos skersmens:

Kontaktų forma
×