Rodyti visus...

Palyginimas (2)
Prisijungti

Prekių krepšelyje: 0

Krepšelyje nėra produktų.

Archyvai: FAQs

2021.10.19

Kaip pasirinkti elektros generatorių?

 

GALIOS APIBRĖŽIMAS (ISO 8528-1)

„Prime Power“ (P.R.P.) – pastovi galia esant kintamai apkrovai
Tai yra didžiausia galia, kurią generatorius gali nuolat tiekti esant kintamai apkrovai neribotą valandų skaičių per metus, laikantis gamintojo nustatytų aplinkos eksploatavimo sąlygų ir techninės priežiūros intervalų.
Vidutinė per 24 valandas tiekiama galia turi būti mažesnė už gamintojo nustatytą, paprastai 70%.
Leistina perkrova turi būti mažesnė už gamintojo nustatytą, paprastai 10%.

Laiko apribota galia (L.T.P.) – ribota galia
Tai didžiausia galia, kurią generatorius gali tiekti esant pastoviai apkrovai ribotą veikimo laikotarpį, ne daugiau kaip 500 valandų per metus, laikantis gamintojo nustatytų aplinkos eksploatavimo sąlygų ir techninės priežiūros intervalų. Paprastai padidėjęs P.R.P. 10%. Priimta, kad veikimas tokia galia sąlygoja variklio tarnavimo laiką.
Perkrova neleidžiama.

 

KAIP PASIRINKTI GENERATORIŲ?

Renkantis generatorių, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:

► Veikimo tipas: avarinis/pastovus;
► Apkrovos tipas: indukcinis/varžinis;
► Supančios aplinkos sąlygos, kuriose bus naudojamas įrenginys;
► Konstrukcijos tipas: atviras, su garso izoliacija, montuojamas ant vežimėlio.

Šių veiksnių optimizavimas leidžia sutaupyti tiek perkant, tiek eksploatuojant ir prižiūrint. Benzininiai modeliai idealiai tinka naudoti retkarčiais ar avariniais atvejais, turi ribotą galios diapazoną, yra pigesni, lengvesni ir tylesni. Dyzeliniai modeliai yra sudėtingesni ir reikalauja sudėtingesnio techninio aptarnavimo. Dyzeliniai modeliai tinka intensyviam naudojimui ir ilgesniam darbo laikui, turi platų galių spektrą, yra patikimi ir jiems reikia mažiau priežiūros, tačiau, deja, jie yra triukšmingesni ir brangesni.

Renkantis generatorių, svarbu žinoti reikiamo prietaiso galią. Tai yra pagrindinis aspektas, į kurį reikia atsižvelgti. Galia apskaičiuojama pridedant visų prietaisų, kurie naudos elektros generatoriaus teikiamą energiją, galią. Norint atlikti šį skaičiavimą, reikia atskirti dvi galios rūšis:

– Galia, pagrįsta atsparumu: tai yra galia, reikalinga standartiniams prietaisams, tokiems kaip elektros lemputės, šildytuvai, lygintuvai ir pan.;
– Indukcinė galia: tai galia, reikalinga prietaisams su rotaciniais varikliais, tokiems kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos, siurbliai ir kt. Kai kuriais atvejais reikalinga galia yra 3 kartus didesnė už vardinę naudojimo galią.

Norint teisingai pasirinkti generatoriaus galią, būtina žinoti ir nustatyti apkrovą, kuriai bus tiekiama energija, ir taikyti paprastą taisyklę, naudojant paleidimo koeficientą K, kuris skiriasi priklausomai nuo apkrovos tipo.
Padauginus K koeficientą iš vardinės apkrovos galios vatais, gaunama minimali generatoriaus VA galios vertė.
Apkrovos galia (W) x paleidimo koeficientas (K) = minimali generatoriaus galia (VA)
Pavyzdys:
Kompresorius (1100 W) x K (3) = 3300 VA

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama keletas pavyzdžių.

* apskaičiuotas varikliams, kurių paleidimo srovė yra maždaug 6 kartus didesnė už vardinę srovę; dėl variklių su skirtingomis paleidimo srovėmis kreipkitės į specialistus

Rekomenduojama naudojant elektroninę įrangą, pvz., kompiuterius, televizorius, prietaisus, naudoti generatorių su AVR elektronine 1% išėjimo įtampos stabilizacija.
Elektroninė įranga, tokia kaip UPS, taip pat reikalauja suderinamumo su generatoriaus charakteristikomis patikrinimo.

 

EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS 

Nurodyta galios vertė yra didžiausia kintamos galios ciklui (PRP Prime Power) ir garantuojama su ± 5% paklaida.
Nurodytos eksploatacinės savybės atitinka standartines ISO 8528-1 sąlygas: temperatūra 25°C, aukštis 100 m., santykinė drėgmė 30%, atmosferos slėgis 100 kPa (1 bar), cosφ 0,8 su delsa ir subalansuota apkrova be iškraipymų.
Degalų sąnaudos yra nominalios ir nurodo 0,835 kg/ l savitąjį dyzelinio kuro svorį.
Garso galios vertės nurodo matavimus atvirame lauke: montavimo vieta gali pakeisti šias vertes. Matmenys, svoris ir kitos specifikacijos, nurodytos techniniuose duomenų lapuose ir susijusiuose prieduose, yra nominalūs, atsižvelgiant į leistinus nuokrypius ir yra taikomi modeliui su standartine pagrindine įranga. Priedai ir papildoma įranga gali pakeisti svorį, matmenis ir charakteristikas.

 

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ PASIKETIMAS PRIKLAUSOMAI NUO APLINKOS SĄLYGŲ

Jei aplinkos sąlygos skiriasi nuo etaloninių, generatoriaus galia turi būti koreguojama (mažėjanti) 1% kas 100 metrų virš 1000 metrų aukščio, 3% kas 5°C aukštesnėje nei 25°C temperatūroje ir 10% nuolatiniam naudojimui esant pastoviai apkrovai („C.O.P. Continuous Power“ – ISO 8528-1).

 

TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

FOURGROUP generatoriai, kurių bendra (mechaninė) nominali galia didesnė kaip 25 kW, turi skysčių sulaikymo baseiną, kuriame yra išleidimo kamštis, kaip reikalaujama aktuose.
FOURGROUP generatoriai yra pagaminti pagal ISO 8528 standartus ir laikantis EEB direktyvų atitikties deklaracijos reikalavimų. Europos teisės aktai reikalauja, kad generatorių, skirtų veikti lauke (išskyrus skubios pagalbos tarnybas), garso galios vertės (LWA) neviršytų Direktyvoje 2000/14 / EB nurodytų triukšmo lygių.

 

GARSO GALIA (LWA)

Garso galios lygis (LwA) nustato triukšmo lygį pagal Europos reglamentų reikalavimus. Lygis nurodo akustinės energijos kiekį, skleidžiamą per laiko vienetą, neatsižvelgiant į atstumą nuo matavimo taško. Matavimo vienetas yra dB (A).

 

GARSO SLĖGIS (Lp)

Garso slėgis (Lp) rodo slėgio, kurį sukelia garso bangos, matavimą tam tikru atstumu nuo triukšmo šaltinio. Garso slėgio vertė kinta priklausomai nuo atstumo iki triukšmo šaltinio.
Matavimo vienetas yra dB (A).
Žemiau esančioje lentelėje pareikiamos garso slėgio vertės (Lp), gautos esant tam tikram garso galios lygiui (LWA), atsižvelgiant į atstumą.
Lp esant 1 m = LwA – 8 dB
Lp esant 4 m = LwA – 20 dB
Lp esant 7 m = LwA – 25 dB
Lp esant 10 m = LwA – 28 dB

 

 

gaminami generatoriai yra nuo 1.25 kVA iki 2300 kVa galingumo ir skirtingų modifikacijų – atviro korpuso ar korpuso su garso izoliacija, stacionarūs ar transportuojami ant priekabos. Mobilūs elektros generatoriai užtikrina elektros tiekimą statybvietėse, avarijų ir kitose situacijose, kai standartinis elektros tiekimas yra neprieinamas.

FOURGROUP gamintojas siūlo generatorius su:

– plačiu variklių pasirinkimu;
– įvairiais korpusais: nuo garsą slopinančių iki visai tyliu režimu dirbančių, kurie atitinka ar net viršija ES triukšmingumo lygio reikalavimus;
– specialiai suprojektuotais kintamosios srovės generatoriais, kurie naudojami ypatingais atvejais;
– automatiniais paleidėjais (esant elektros tinklo pažeidimams).

Be plataus modelių pasirinkimo, FOURGROUP didelį dėmesį skiria saugumo reikalavimams. Visa produkcija atitinka ES reikalavimus dėl aplinkos taršos.

 

 

 

2021.08.02

Išcentrinių siurblių darbo ratų tipai

PAGRINDINIAI IŠCENTRINIŲ SIURBLIŲ DARBO RATŲ TIPAI

Kyla nemažai iššūkių pumpuojant skirtingo tipo skysčius, pavyzdžiui: švarų vandenį, pramonines ar buitines nuotekas, vandenį, kuriame yra daug smulkių priemaišų (1-3 mm), dumblo vandenį, kuriame yra daug didelių dalelių (iki 20 -30 mm), vandenį, turintį savo sudėtyje ilgo pluošto intarpų, abrazyvinius skysčius, įvairius naftos produktus ar chemiškai agresyvius skysčius. Kiekvienos užduoties sprendimui yra optimalus siurblio tipas, o būtent atitinkamo tipo darbo ratas, užtikrinantis siurblio maksimalų darbo efektyvumą. Tik teisingai parinktas tinkamo tipo darbo ratas konkrečiai terpei užtikrins didžiausią darbo efektyvumą, mažas energijos sąnaudas, leis sumažinti eksploatacinius įrangos kaštus.

Pagal formą išcentrinių siurblių sparnuotės skirstomos į 2 pagrindines grupes: atviro ir uždaro tipo. Atitinkamai kiekvienas iš šių tipų turi skirtingą sparnuotės menčių skaičių bei jų formą.

Uždaro tipo darbo ratai vadinami taip, nes jų mentės yra uždarytos diskais iš abiejų pusių. Šio tipo ratai sukuria maksimalų efektyvumą (aukščiausias naudingo veikimo koeficientas) ir maksimalų kėlimo aukštį. Bet jie netinka skysčiams, turintiems ilgus pluoštus (jie apvynioja ratą, jį užkemša, kas pasėkoje sukelia siurblio užstrigimą) ir skysčiams su didelėmis dalelėmis, nes jos gali užstrigti siauroje vidinėje darbo rato dalyje.

Atviro tipo darbo ratų vienoje pusėje yra atviros mentės (taip pat yra ratų, turinčių tik mentes, kurių neuždaro diskai iš abiejų pusių). Šio tipo ratai yra mažesnio efektyvumo, tačiau, kita vertus, jie leidžia siurbti skysčius su pluoštiniais intarpais ir skysčius su didelėmis dalelėmis.

 

UŽDARO TIPO DARBO RATAI PANARDINAMUOSE SIURBLIUOSE

Panardinamuose drenažo ir nuotekų siurbliuose esantys uždaro tipo ratai skiriasi nuo tų, kurie sumontuoti išcentriniuose horizontaliuose sausai statomuose siurbliuose, skirtuose pumpuoti švarius skysčius. Panardinamuose siurbliuose yra naudojami uždaro tipo ratai su dideliu laisvu dalelių praėjimu, kad ratas jomis neužsikimštų. Konsoliniuose išcentriniuose siurbliuose, skirtuose švariems skysčiams, naudojami uždaro tipo ratai su nedideliu laisvu praėjimu, kas leidžia jiems užtikrinti didžiausią įmanomą efektyvumą ir slėgį, kas labai svarbu, pavyzdžiui, tiekiant vandenį.

Didelis fekalinio siurblio sparnuotės laisvas praėjimas leidžia praleisti didelio skersmens daleles. Uždarų darbo ratų naudojimas panardinamuose nuotekų siurbliuose yra tikslingas, kai reikalinga užtikrinti didelį pakėlimo aukštį ir pumpuojami skysčiai, kuriuose yra daug didelio skersmens dalelių (tokio tipo ratas yra patvaresnis nei atviro).

Žemiau pateikti uždaro tipo fekalinių siurblių darbo ratų pavyzdžiai:

– Uždaro tipo dviejų kanalų darbo ratas. Jis naudojamas skysčiams, kuriuose yra daug dumblo (didelių dalelių), siurbti, kai reikalingas aukštas kėlimo aukštis. Jis naudojamas ten, kur reikalingas didelis patikimumas esant sunkioms eksploatacijos sąlygoms. Netinkamas pumpuoti skysčius su pluoštinėmis medžiagomis. Naudojimas: didelės drenažo sistemos, valymo įrenginiai.


– Uždaro tipo vieno kanalo darbo ratas. Montuojamas siurbliuose, kurie turi siurbti skysčius su aukštu slėgiu ir didelėmis minkštomis dalelėmis (pavyzdžiui, fekaliniai siurbliai). Taip pat skirtas skysčiams, kuriuose yra pluoštinių medžiagų ir (arba) suspenduotų kietųjų dalelių. Naudojimas: valymo įrenginiai, odos apdirbimo, gyvulininkystės įmonės.

 

ATVIRO TIPO DARBO RATAI PANARDINAMUOSE SIURBLIUOSE

Tiek fekaliniuose, tiek drenažo siurbliuose montuojami atviro tipo darbo ratai. Kaip matyti žemiau pateiktuose paveikslėliuose, tokio tipo ratas gali būti tiek viršutinėje siurblio darbo kameros dalyje (paveikslėlis kairėje), tiek darbo kameros apačioje (kaip parodyta paveikslėlyje dešinėje).

 

 

Įrengimas viršutinėje darbinės kameros (virš siurblio korpuso spiralės) dalyje palengvina netrukdomą didelių dalelių ir pluoštinių intarpų praėjimą. Tokia darbo rato tvirtinimo schema vadinama laisva sūkurinė (kitaip – Vortex). Nežiūrint į tokios schemos pranašumus, yra ir trūkumų: efektyvumas smarkiai sumažėja, reikalingas didesnės galios variklis ir siurblys turi mažą kėlimo aukštį. Sūkurinio tipo sparnuotė, skirta siurbti skysčius, kuriuose yra daug kietų dalelių ir (arba) pluoštinių medžiagų. Naudojimas: miesto kanalizacijos sistemos, gyvulininkystės įmonės.

Drenažo siurbliams (kurie siurbia vandenį su mažomis smėlio dalelėmis) nebūtina naudoti laisvo sūkurinio tipo darbo rato įrengimo schemos. Darbo ratas įmontuojamas į pačią siurblio darbo kamerą.

Yra keli atvirų darbo ratų tipai:

– Su žemomis mentėmis. Naudojama drenažo siurbliuose arba siurbliuose sūkurinio tipo (Vortex). Darbo ratai gali skirtis menčių skaičiumi ir jų konfigūracija.

– Su aukštomis mentėmis. Naudojama fekaliniuose siurbliuose. Šio tipo darbo rato konfigūracija leidžia jį naudoti ten, kur reikalingas didelis laisvas dalelių praėjimas ir aukštesnis pakėlimo aukštis nei naudojant laisvo sūkurio schemą (Vortex).

Atviro tipo sparnuotė su viena mente naudojama siurbliuose su pjovimo mechanizmu, kai siurblio kraštas veikia kaip peilis. Siurbimo dangtelis turi žvaigždės formos kraštus, kurie veikia kaip užfiksuoti peiliai. Tokiu būdu vienu metu išsprendžiamos 2 užduotys: siurblys gali siurbti skysčius su dideliais intarpais ir pjauti ilgas pluoštines medžiagas, o tai leidžia siurbti tokius skysčius, nesukeliant galimybės užsikimšti siurbliui (įprastiniuose siurbliuose, jei pumpuojamame skystyje yra ilgų lynų ir kitų pluoštų, jie užsivynios ant sparnuotės, galų gale užstrigs ir siurblio rotorius).

 

Taip pat yra sparnuotės su specialia poliuretano danga, skirtos darbui su skysčiais, turinčiais daug abrazyvinių medžiagų. Ypač sunkių darbo sąlygų atvejais poliuretanu padengiamas ne tik darbo ratas, bet ir visas vidinis siurblio darbo kameros paviršius. Tokių pumpuojamų skysčių pavyzdžiai: glazūra keramikos pramonėje, granito akmenų atliekos (pjaunant) ir kt. Poliuretano danga leidžia kelis kartus padidinti sparnuotės ir siurblio korpuso tarnavimo laiką.

 

NUOTEKŲ „N-TECHNOLOGY“ SIURBLIAI SU ADAPTYVIU DARBO RATU

FLYGT gamintojo „N“ serijos nuotekų siurbliai susidoroja su sudėtingiausiais uždaviniais. Kiekvienas šio siurblio komponentas suprojektuotas ir pagamintas taip, kad užtikrintų aukštą ir nuolatinį darbo efektyvumą. Dėka patentuotos „N-technology“ technologijos, kurios pagrindu naudojamas naujoviškas savaime išsivalantis darbo ratas, „Flygt N“ serijos siurbliai pasižymi dideliu bendruoju efektyvumu (leidžia tausoti energiją iki 25%). Jie mažina energijos sąnaudas, jiems retai reikia neplanuoto techninio aptarnavimo. Šis savaime išsivalantis siurblys pasižymi naujoviškomis funkcijomis, kurios garantuoja jo patikimą naudojimą įvairiose paskirtyse. Modulinė hidraulinė konstrukcija padeda priderinti hidrauliką taip, kad ji atitiktų praktiškai bet kokią paskirtį.

Tai prisideda prie Jūsų visiškos ramybės ir didelių sutaupymų ilgalaikėje perspektyvoje. Didžioji dalis kietų ir tirštų medžiagų, kurios patenka į siurblį, praeina pro darbo rato mentes. Jei objektas pradeda strigti ties darbo rato menčių briaunomis, jis toliau slysta išilgai specialios nuožulnos, einančios link įsiurbimo perimetro. Dėka mechaninės savaiminio išsivalymo konstrukcijos galima be problemų pumpuoti turinį, kuris sudarytas iš iki 8% dumblo.

Daugiau: Vaizdo įrašas apie FLYGT N serijos darbo rato privalumus

 

SIURBLIAI SU SMULKINIMO MECHANIZMU

Yra 2 smulkinimo mechanizmų tipai:

– Smulkintuvas su peiliu kaip, pavyzdžiui mėsmalėje. Tai paprasčiausias pirmosios kartos smulkintuvo tipas. Prastai susitvarko su neaustiniais audiniais (drėgnos servetėlės, įklotai ir kt.)

– Smulkintuvas su vertikaliu peilio išdėstymu. Šiuo metu jis yra efektyviausias. Leidžia susmulkinti beveik bet kokią minkštą medžiagą. Daugiamentis darbo rato diskas kartu smulkinimo sistema iš nerūdijančio plieno ypač tinkamas popieriaus ar tekstilės medžiagų susmulkinimui. Naudojimas: popieriaus gamybos, tekstilės pramonės įmonėse, nuotekų šalinimas iš komercinės paskirties pastatų, gyvenamųjų rajonų ir kt.

Reikėtų prisiminti, kad siurbliai su smulkintuvais gali sumalti tik minkštas daleles (tualetinį popierių, virvę, servetėles, maisto atliekas). Bandymas siurbti skysčius su kietomis dalelėmis (kaulais, pagaliukais, šakomis, smėliu, akmenimis, vinimis ir t.t.) visada sukels siurblio užstrigimą ir elektros variklio statoriaus apvijos perdegimą.

 

PRAMONINIAI CRI-MAN SIURBLIAI SU DVIGUBO SMULKINIMO SISTEMA

Apie šio tipo siurblius ir jų ypatumus jau esame rašę šioje žinyno temoje.

 

 

Kad vizualiai būtų aišku, kokiu principu veikia panardinami siurbliai su skirtingo tipo darbo ratais, pateikiame vieno iš gamintojų vaizdinę medžiagą, nuoroda žemiau: https://www.faggiolatipumps.com/en/electric-pumps/#idrauliche

 

2021.06.17

Asinchroninio trifazio variklio prijungimo prie elektros tinklo schemos

Asinchroniniai trifaziai elektros varikliai turi daug pranašumų, tarp kurių, visų pirma galima paminėti aukštą našumą ir eksploatacinį patikimumą, sąlyginai nedideles išlaidas variklio remontui ir priežiūrai, taip pat galimybę atlaikyti pakankamai dideles mechanines perkrovas. Visi šie asinchroninių variklių pranašumai yra susiję su tuo, kad šio tipo varikliai yra labai paprastos konstrukcijos. Nepaisant didelio privalumų skaičiaus, asinchroniniai varikliai taip pat turi tam tikrų trūkumų, kurie pasireiškia naudojant skirtingas prijungimo prie elektros tinklo schemas.

 

TRIFAZIO ELEKTROS VARIKLIO PRIJUNGIMO SCHEMOS

Praktikoje naudojami du pagrindiniai trifazių elektros variklių prijungimo prie elektros tinklo būdai: „sujungimas žvaigžde“ (žymimas – Y) ir „sujungimas trikampiu“ (žymimas – Δ).

Prijungus trifazį elektros variklį „žvaigžde”, jo statoriaus apvijų galai sujungiami kartu, jungtis yra viename taške, o į apvijų pradžią tiekiama trifazė įtampa (1 pav.).

Prijungiant trifazį elektros variklį pagal „trikampio“ jungimo schemą, elektros variklio statoriaus apvijos nuosekliai sujungiamos taip, kad vienos apvijos galas sujungiamas su kitos pradžia ir t.t… (2 pav.).

 

Žvaigždė

Visų tų pačių trijų apvijų sujungimas „žvaigžde“ reiškia trijų statoriaus apvijų sujungimą viename bendrame taške, o į tris laisvus šių trijų apvijų gnybtus galima tiekti trifazę įtampą. Taip iš apvijų gaunama „žvaigždė“, kurios centre yra bendras apvijų sujungimo taškas ir tuo pačiu išskaidytos apvijos su laisvais laidais. Centrinis bendras taškas čia gali būti naudojamas keturių laidų, trijų fazių tinklui prijungti prie nulinio (neutralaus) laido. „Žvaigždė” su neutraliu laidu – keturių laidų jungtis, kurioje nulinis laidas užtikrina kiekvienos fazės nepriklausomybę viena nuo kitos. „Žvaigždės” jungtis maitinama trifaze 380 voltų įtampa.

 

Trikampis

Trifazio variklio apvijų sujungimas pagal „trikampio” (delta) schemą reiškia trijų apvijų galų sujungimą tarsi „trikampio“ viršūnėse, tai yra, gaunami trys taškai, kuriuose trys statoriaus apvijos yra sujungtos nuosekliai, po du sujungimo taškus kiekvienai iš trijų apvijų. Čia nėra vidurinio išvado. Trifazė įtampa tiekiama trikampio viršūnėms. „Trikampis“ yra trijų laidų jungtis. Jis daugiausia naudojamas, norint gauti maksimalų variklio sukimo momentą ir maksimalią galią esant pastoviems apsisukimams. Arba, jei variklis skirtas trifazei 380 voltų įtampai, o jo apvijos tam yra sujungtos „žvaigžde“ ir jį reikia prijungti prie tinklo, kurio įtampa yra 220 voltų, tada apvijos perjungiamos nuo „žvaigždės“ į „trikampio“ sujungimo schemą. Šiuo atveju variklio galia ir jo sukimo momentas išlieka tokie patys, lyg jis būtų maitinamas iš 380 voltų tinklo.

 

ŽVAIGŽDĖS IR TRIKAMPIO PRIJUNGIMO SCHEMŲ PALYGINIMAS

 

SCHEMOS NAUDOJANT PALEIDIKLIUS

Nesigilinant į techninius ir teorinius elektrotechnikos pagrindus, yra žinoma, kad elektros varikliai, kurių apvijos, sujungtos „žvaigžde”, veikia sklandžiau ir minkščiau nei elektros varikliai su prijungtomis apvijomis „trikampiu”. Tačiau reikia pažymėti, kad sujungus apvijas „žvaigžde”, elektros variklis negali išvystyti pilnos (maksimalios) savo galios. Kai apvijos sujungiamos pagal „trikampio” schemą, elektros variklis veikia visa maksimalia galia (kuri yra 1,5 karto didesnė galia, nei sujungus su „žvaigžde”), tačiau tuo pačiu metu jis turi labai aukštas pradines paleidimo srovių reikšmes.

Todėl, norint sumažinti pradines sroves, patartina (ypač didesnės galios elektros varikliams) prijungti pagal kombinuotą „žvaigždės-trikampio” schemą. Šis jungties tipas ypač aktualus didesnės galios elektros varikliams. Tokiu jungimo „žvaigždė-trikampis” būdu, iš pradžių paleidimas atliekamas pagal „žvaigždės“ schemą, o po to, kai elektros variklis išvysto nominalias apsukas, įvyksta automatinis perjungimas į „trikampio“ schemą.

Elektros variklio valdymo schema pateikta žemiau:

Yra dar vienas variklio valdymo grandinės variantas, schema pateikta žemiau:

Maitinimo įtampos prijungimas per K1 laiko relės NC kontaktą (normaliai uždarytas) ir NC K2 kontaktą paleidiklio ritės K3 grandinėje. Įjungus K3 paleidiklį, su normaliai uždarytais kontaktais, jis atidaro K2 paleidiklio ritės grandines su K3 kontaktais (atsitiktinio įjungimo blokavimas) ir uždaro K3 kontaktą K1 magnetinio paleidiklio ritės maitinimo grandinėje. Įjungus K1 paleidiklį, magnetinio paleidiklio K1 ritėje esantys kontaktai K1 yra uždaromi ir tuo pačiu metu įjungiama laiko relė, atidaromas paleidiklio K3 ritėje esančio laiko relės K1 kontaktas, paleidiklio K2 ritėje laiko relės K1 kontaktas uždarytas. Paleidiklio K3 apvijos atjungimas, kontaktas K3 užsidaro magnetinio paleidiklio K2 ritės grandinėje. Įjungus paleidiklį K2, jis su kontaktais K2 atsidaro paleidiklio K3 maitinimo ritės grandinėje.

(Statoriaus apvijų pradžia: U1; V1; W1. Apvijų galai: U2; V2; W2. Gnybtų plokštėje apvijų pradžios ir galų kontaktai išdėstyti griežta seka: W2; U2; V2; po jais yra: U1; V1; W1. Prijungus variklį „trikampiu“, kontaktai sujungiami sekančiai: W2-U1; U2-V1; V2-W1.)

Trijų fazių įtampa tiekiama į apvijų U1, V1 ir W1 pradžią per magnetinio paleidiklio K1 maitinimo kontaktus. Kai suveikia magnetinis paleidiklis K3, per jo kontaktus įvyksta uždarymas, sujungiant apvijų U2, V2 ir W2 galus tarpusavyje (variklio apvijos sujungiamos žvaigžde). Po kurio laiko suveikia laiko relė kartu su paleidikliu K1, išjungiant paleidiklį K3 ir tuo pačiu įjungiant K2, K2 maitinimo kontaktai užsidaro ir įtampa paduodama į variklio apvijų U2, V2 ir W2 galus. Taigi elektrinis variklis įjungiamas pagal schemos „trikampis” modelį.

Variklių paleidimui pagal „žvaigždė-trikampis” schemą, skirtingi gamintojai gamina vadinamąsias paleidimo reles, kurios galii turėti skirtingus pavadinimus „Paleidimo laiko relės“, „Start-delta“ relės, Elektriniai variklių minkštieji starteriai ir kt., Tačiau visų jų paskirtis yra ta pati.

 

Tipinė grandinės schema su paleidimo laiko rele (relė „žvaigždė/trikampis”) trifazio asinchroninio variklio paleidimui valdyti pateikta žemiau:

 

IŠVADOS

Norint sumažinti pradines paleidimo sroves, variklį reikia paleisti sekančia seka:

  • pirma, elektros variklis paleidžiamas mažesnėmis apsukomis, sujungiamas pagal „žvaigždės“ schemą;
  • po to variklis sujungiamas pagal schemą „trikampis”.

Šis metodas yra naudingas asinchroninio variklio paleidimo metu esant mažai apkrovai arba tuščios eigos sąlygomis. Tačiau yra niuansų: būtina apskaičiuoti perjungimo laiką, kad perjungimo metu neįvyktų trumpasis jungimas, taip pat kad variklis neprarastų apsukų dėl per ilgo perjungimo laiko ir nekiltų srovės šuolis. Galite automatizuoti pradžios procesą naudodami paleidiklius. Norint automatizuoti asinchroninio variklio minkšto paleidimo procesą, sumažinant paleidimo sroves, naudojamos specialios paleidimo relės, kurios palaiko nustatytą uždelsimo laiką, tada perjungia apvijas iš vienos schemos į kitą, apsaugo nuo kylančių lankų susidarymo ir trumpojo jungimo. Nustatytą perjungimo laiko vertę vartotojas koreguoja, atsižvelgdamas į savo individualius poreikius, ir įrangos veikimo ypatumus. 

Tačiau prieš paleidžiant elektros variklį, būtina įvertinti, kokia susidarys veleno apkrova, nes „žvaigždės” jungties atveju susilpnėja sukimo momentas. Dėl šios priežasties mažai tikėtina, kad šis paleidimo būdas bus tinkamas labai apkrautiems varikliams.

 

2021.04.06

CRI-MAN siurblys su dvigubo smulkinimo sistema (kapokle)

Cri-Man gamintojo mėšlo/srutų smulkinimo (kapojimo) siurbliai garsėja visame pasaulyje dėl savo aukštos kokybės konstrukcijos ir patikimumo.

Dviguba pjaustymo sistema
Pirmąją pjaustymo sistemą sudaro du chromuoto plieno ašmenys, pritvirtinti prie siurblio įvado. Spiralinis pjaustymo mechanizmas pagamintas iš aukštos kokybės ketaus ir pritvirtintas prie variklio veleno. Abi medžiagos yra specialiai sukietintos. Sukdamasi 1750 apsisukimų per minutę greičiu smulkinimo sistema atlieka daugiau kaip 170 pjūvių per sekundę!

Dviguba pjaustymo sistema
Antrąją smulkinimo sistemą sudaro pjovimo plokštė pagaminta iš specialaus aukštos kokybės sukietinto ketaus.

Dvigubas mechaninis sandariklis
Silicio karbido ir grafito-keramikos mechaniniai sandarikliai.

Temperatūros zondo davikliai
Dvigubi šiluminiai davikliai, įrengti statoriuje, apsaugo nuo elektros variklio perkaitimo ir prailgina jo eksploatavimo laiką.

Drėgmės daviklis (pagal užsakymą)
Alyvos kameroje įmontuotas drėgmės daviklis, kuris užtikrina, kad būtų išvengta siurblio gedimo dėl skysčio nutekėjimo į kamerą sandariklio pažeidimo atveju.

Aukšto efektyvumo hidraulika

Hidraulika užtikrina aukštą efektyvumą (iki 77%) , efektyviai pjaustant ir tuo pačiu apsaugant nuo siurblio užsikimšimo. Duomenys pagal UNI EN ISO 9906 standartą.

 

Specialaus antikorozinio padengimo ir ATEX versijos

Pagal poreikį panardinami siurblių modeliai PTS-65/80/80N/100/150 gali būti padengiami specialia chemine danga, kuri apsaugo paviršių, besiliečiantį su agresyviais skysčiais. Šį apdorojimą galima atlikti visam siurbliui („NT“ versija) arba tik pjaustymo sistemai („NP“ versija). Apdorojimas apima paviršių padengimą specialia chemine nikelio danga, kuri apsaugo siurblio paviršius nuo sąlyčio su rūgštiniais skysčiais. Tokiu būdu padengti siurbliai  naudojami skysčiams, kurių pH yra rūgštinis, pvz., iš siloso išgaunamam filtratui biodujų įrenginiuose arba organinėms kietųjų komunalinių atliekų dalims ir kt.

• Dangos storis: 50 mikronų
• Kietumas: 48 HRC
• Puikiai sukimba su pagrindine medžiaga

Taip pat pagal užsakymą galimos siurblių su dviguba pjaustymo sistema ir  sprogiai aplinkai Atex Ex II 2G Ex db IIB T5 Gb – Ex h IIB T5 Gb pritaikytos versijos.

 

ℹ Informaciją apie CRI-MAN specializuotą gyvulių mėšlo, srutų ir biodujų perdirbimo technologiją rasite 👉: CRI-MAN produktų katalogas lietuvių kalba

 

Video:

2021.03.03

Skirtingų terpių ypatybės ir tinkamų joms pumpuoti siurblių tipų parinkimas

ABRAZYVINIAI SKYSČIAI

Abrazyviniai skysčiai naudojami įvairiose pramonės šakose. Norint juos pumpuoti, reikalinga speciali siurbimo įranga. Tai gali būti įvairių tipų prietaisai, tačiau dėl darbo aplinkos specifikos jie turi atitikti daugybę reikalavimų.

Abrazyvai yra labai kietos medžiagos. Pramonėje jie daugiausia naudojami metalų, stiklo, odos, gumos, uolienų ir kt. paviršių apdorojimui. Kietųjų medžiagų procentas ir dydis abrazyviniame gaminyje gali labai skirtis. Taigi, juos galima įtraukti į skystą terpę – šiuo atveju mes kalbame apie abrazyvinį skystį. Iš įvairių pramonės šakų galima pateikti tokius terpių pavyzdžius:

  • pastos (labai koncentruotos klampios suspensijos) su padidintu abrazyvumu, įskaitant dantų pastas;
  • skystų valymo priemonių (buitinių chemikalų), naudojamų veidrodžių, keraminių plytelių ir kt. paviršiui apdoroti), juose yra minkštesnių abrazyvinių medžiagų nei miltelių valikliuose;
  • dažai, kurių sudėtyje yra kvarcinio smėlio;
  • cukraus suspensijos;
  • mėsos atliekos su kaulais;
  • šokolado užtepai su riešutų gabalėliais;
  • smėlio srutos, kuriose kietųjų medžiagų kiekis yra iki 80%;
  • kaustinis dumblas (baltųjų kalkių dumblas, susidarantis kaustizuojant žaliąjį tirpalą ir susidarantis daugiausia iš kalcio karbonato);
  • kosmetologijos šveitikliai.

Reikalavimai siurbliams, dirbantiems su abrazyvu

Siurbiant skystus abrazyvinius produktus pramonėje, reikalinga siurbimo įranga. Atsižvelgiant į darbo aplinkos specifiką, jai keliami specialūs reikalavimai:

  • Dėl abrazyvinių dalelių poveikio bet kokiu atveju siurblio darbiniai paviršiai susidėvės. Kad įrenginys tarnautų kuo ilgiau, jo paviršiai, kurie tiesiogiai liečiasi su darbine terpe, turi būti pagaminti iš patvarios medžiagos, pavyzdžiui, ketaus, nerūdijančio plieno ar specialaus plastiko. Poveikį sustiprina speciali apsauginė danga, atspari abrazyvams;
  • Mechaninis siurblio sandariklis taip pat turi būti atsparus dilimui, pagamintas, pavyzdžiui, iš silicio karbido ar volframo karbido. Be to, šiam siurblio elementui turi būti užtikrinta praplovimo galimybė. Arba galima pasirinkti siurblį be mechaninio sandariklio, pavyzdžiui, diafragminį siurblį;
  • Esant didelėms apsukoms, kietieji komponentai labiau įsibėgės ir greičiau sugadins siurblio komponentus. Todėl patartina naudoti siurbimo įtaisus, kurių sukimosi greitis yra sąlyginai nedidelis, o darbo kamera didelio tūrio.

Tinkami siurblių tipai

Abrazyviniams skysčiams pumpuoti tinka įvairių tipų siurbliai, atitinkantys žemiau nurodytus reikalavimus:

  • Membraniniai (arba diafragminiai) pneumatiniai įtaisai. Jie yra varomi suslėgto oro, kuris užtikrina oro pavaros funkcionavimą. Savo ruožtu suspaustas oras priverčia judėti membranas ir jos išstumia abrazyvinį gaminį iš darbo kameros.
  • Savisiurbiai išcentriniai siurbliai su specialia sparnuotės danga. Būtent šiuose įrenginiuose labai svarbu mažas sukimosi greitis. Įrangos pranašumai yra tolygus abrazyvinės terpės tekėjimas ir didelis našumas.
  • Peristaltiniai. Ypač tinka subtilioms (pvz., maistui) ir pavojingoms abrazyvinėms medžiagoms. Jie dirba tokiu principu, kai darbinis produktas stumiamas elastingu srauto keliu (žarna, vamzdelis). Šio tipo įrangoje vienintelis elementas, besiliečiantis su abrazyviniu skysčiu, yra atitinkamai žarna, ir tik ji dėvisi veikimo metu. Pakeisti šį elementą yra gana paprasta, ir tai nėra susiję su didelėmis sąnaudomis.
  • Sraigtiniai. Tinka klampioms abrazyvinėms terpėms, kuriose yra iki 50% kietųjų dalelių. Tokie siurbliai nepažeidžia pumpuojamo gaminio struktūros, jie priskiriami savisiurbių tipui. Darbiniai įrenginio elementai yra „statoriaus-rotoriaus“ sraigtų pora. Įdiegus rotorių į statorių, atsiranda uždarų ertmių grandinė, atskirta viena nuo kitos. Kai agregatas veikia, ertmės juda iš įleidimo angos į išleidimo angą, tuo pačiu juda ir abrazyvinis skystis.

Galutinis siurblio pasirinkimas skystam abrazyvui pumpuoti priklauso nuo konkretaus gaminio tipo ir reikalingų veikimo parametrų (temperatūros, veikimo, slėgio ir kt.).

 

CHEMINĖS MEDŽIAGOS (CHEMIKALAI)

Cheminės medžiagos yra šiuolaikinės pramonės pagrindas. „Chemijos” sudėtis ir ypatingos savybės iškelia svarbius reikalavimus siurbimo įrangai. Cheminių siurblių konstrukcija gali būti skirtinga. Cheminės medžiagos šiandien plačiai naudojamos pramonėje.

Sintetiniai pakaitalai naudojami įvairiose veiklos srityse:

  • metalo apdirbimas;
  • dažų ir lakų gamyba;
  • stiklo gamyba;
  • maisto gamyba, ypač konservai;
  • žemės ūkio trąšų gamyba;
  • celiuliozės ir popieriaus pramonė;
  • vaistų pramonė;
  • atominė energija;
  • tekstilės industrija.

Be to, chemikalai naudojami gesinant gaisrus, valant vandenį. Naudojamas chemines medžiagas galima suskirstyti į dvi rūšis: organines ir neorganines. Pirmasis apima gamtinių dujų ir naftos darinius. Antrasis apima rūgštis, šarmus, sieros junginius, cianidus, sunkiuosius skysčius (bromoformą ir kt.).

Reikalavimai cheminių medžiagų pumpavimo siurbliams

Naudojama siurblinė įranga, kuri turi griežtai atitikti tam tikrus reikalavimus:

  • Siurblio medžiaga. Daugelis chemikalų yra agresyvios terpės (pavyzdžiui, rūgštys, šarmai, tirpikliai), jų aktyvioji sudėtis gali neigiamai paveikti įprastas medžiagas, pavyzdžiui, sukelti jų koroziją. Paprasčiau tariant, cheminiai siurbliai turi pumpuoti viską, kas tirpsta, dega ir pan. Todėl jų darbinis paviršius, kuris tiesiogiai liečiasi su chemine medžiaga, yra pagamintas iš medžiagos, kuri su ja nereaguoja, taip pat atlaiko aukštą slėgį ir temperatūros diapazoną. Šiuos reikalavimus atitinka plienas (kurio sudėtyje yra chromo, vario, nikelio, molibdeno), titanas, geležies ir silicio lydinys, teflonas, polipropilenas ir kt. O štai ketus, priešingai, jis yra aktyviai naikinamas „chemijos“ ir to pasekoje išsiskiria geležies jonai. Tai reiškia, kad pradinė pumpuojamo skysčio struktūra pasikeis.
  • Sandarumas. Siurbimo procesas turi būti visiškai izoliuotas. Iš tikrųjų tarp chemikalų yra ne tik agresyvių, bet ir sprogstamųjų medžiagų, o jų nutekėjimas gali sukelti žalingas pasekmes aplinkai, sužeisti žmones. Todėl siurblio velenas turi būti su specialiu sandarikliu.
  • Siurblio elektros variklio galia turi būti apskaičiuota labai tankiems skysčiams, nes daugumos koncentruotų šarmų ir rūgščių tankis yra 1,5–2 kartus didesnis už vandens tankį.
  • Srauto greičio tikslumas, reikalingas našumo lygis. Kai kuriais atvejais, gaminant cheminius produktus, reikalinga labai tiksli reagentų dozė (pavyzdžiui, farmakologijoje).

Apskritai, siurblio pasirinkimas konkrečiai pumpuojamai terpei nėra lengva užduotis. Tai priklauso nuo skysčio sudėties, jo agresyvumo laipsnio: netinkamo parinkimo klaidos lems greitą susidėvėjimą. Galios apskaičiavimas taip pat yra individualus: dauguma cheminių skysčių pasižymi rišančiomis savybėmis, dėl kurių padidėja apkrova siurblio darbo rato mentims. Todėl geriau pasirinkti prietaisą su galios rezervu, kitaip variklis bus perkrautas, jo apvija sudegs.

Į cheminio siurblio sumontavimo vietą taip pat reikia atkreipti dėmesį ir užtikrinti būtinas saugos priemones. Tam reikia įrengti atskiras patalpas, nes cheminiai reagentai yra pavojingi sveikatai.

Cheminių siurblių konstrukcijos ypatybės

Pati cheminių siurblių konstrukcija nedaug skiriasi nuo bendros paskirties siurblių. Pagal konstrukciją galima būtų išskirti šiuos tipus:

  • konsolinis ir monoblokas. Pirmuoju atveju darbinė (hidraulinė) siurblio dalis yra sujungta su elektros varikliu per movą. Monoblokuose sparnuotė montuojama tiesiai ant variklio veleno.
  • vertikalus ir horizontalus. Vertikalūs yra stacionarūs talpų su pavojingomis terpėmis įrenginiai. Horizontalūs, kaip taisyklė, yra konsoliniai agregatai ir pasižymi dideliu našumu.
  • panardinami ir statinių. Pirmieji plačiau naudojami chemijos pramonėje ir turi vertikalią konstrukciją. Talpų siurbliai pasižymi paprastesne konstrukcija ir tvirtinami prie rezervuaro (statinės) , išsiskiria didesniu produktyvumu.

 

ETANOLIS

Etilo alkoholis yra sprogi ir agresyvi terpė, todėl šio skysčio pumpavimo įranga turi būti unikali. Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis siurblį etilo alkoholio pumpavimui?

Etilo alkoholis gali būti rektifikuotas (išgrynintas, maistas) – jis gaminamas iš augalinių medžiagų (iš melasos, vaisių, grūdų), daugiausia naudojamas maisto pramonėje kaip kvapiosios ar priedinės medžiagos. Stiprumas yra apie 95%. Yra medicininio alkoholio – jo kokybė yra aukštesnė nei maistinio, stiprumas, atsižvelgiant į paskirtį, gali būti 70% arba 96%. Galiausiai yra dar viena rūšis – techninis etilo alkoholis: stiprumas paprastai yra 92%, o alkoholyje gali būti toksiškų priedų – jis naudojamas ploviklių, dažų ir lakų, tirpiklių ir kt. gamybai.

Siurblys etilo alkoholiui pumpuoti nustatomas pagal skysčio savybes ir siurbimo įrangos paskirtį. Renkantis siurblius, reikia atsižvelgti į tam tikras taisykles:

  • Etilo alkoholis, nepaisant jo paskirties, yra tirpiklis. Todėl rinkdamiesi siurblį atkreipkite dėmesį į tai, kad sandarikliai ir įrangos darbiniai paviršiai turi būti pagaminti iš medžiagų, atsparių agresyviam alkoholio poveikiui;
  • Norint pašalinti alkoholio ar jo garų nutekėjimo riziką, būtina pasirinkti sandarią įrangą;
  • Nepamirškite, kad alkoholis yra degus skystis, todėl šią terpę pumpuojantys siurbliai turi būti atsparūs ugniai ir sprogimams, be to, įrangoje turi būti įrengtas įžeminimas;
  • Alkoholio virimo temperatūra yra žemesnė už vandens virimo temperatūrą, todėl, įsiurbimo metu, yra tikimybė kavitacijos proceso kilimui;
  • Kalbant apie maistinio alkoholio pumpavimą, įranga turi atitikti maisto pramonės siurbliams keliamus reikalavimus.

Kokio tipo siurblį pasirinkti?

Priklausomai nuo tikslų ir uždavinių, kuriuos turi išspręsti siurbimo įranga, etilo alkoholiui pumpuoti gali būti naudojami cheminiai išcentriniai, maisto, diafragminiai, sūkuriniai, peristaltiniai ar dozavimo siurbliai.

Kaip matote aukščiau, yra daugybė variantų. Tuo pačiu metu universalūs etilo alkoholio pumpavimo siurbliai dar nebuvo išrasti: norint išspręsti konkrečias problemas, reikia pasirinkti tam tikrą įrangą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra labiau tinkamų ir optimalių variantų:

  • Labiausiai įperkamas ir efektyviausias sprendimas yra išcentriniai siurbliai, su sprogimui atsparia versija. Atkreipkite dėmesį, kad siurblys turi būti su sprogimui atspariu varikliu – tai yra privaloma sąlyga, nes etilo alkoholis yra degus produktas;
  • Diafragminiai pneumatiniai siurbliai būtų tinkamas pasirinkimas, tačiau vėlgi, reikia atsižvelgti į alkoholio savybes ir įrengti gerą įžeminimą bei sprogioms aplinkoms pritaikytus diafragminių siurblų modelius;
  • Peristaltiniai siurbliai puikiai atlieka šios terpės pumpavimo užduotis, tačiau tai yra brangesnė įranga, palyginti su išcentriniais sparnuotės ir diafragminiais siurbliais.

 

EMULSIJOS

Technologiniuose procesuose dažnai reikia pumpuoti emulsijas. Tokio tipo skysčiai naudojami beveik visur: maisto pramonėje, vaistų gamyboje, metalo apdirbimo, statybų, naftos perdirbimo ir kt. Prieš renkantis siurblį emulsijai pumpuoti, labai svarbu susipažinti su fiziniais pumpuojamos terpės parametrais, pagrindinėmis jos savybėmis.

Pagrindiniai emulsijų pumpavimo sunkumai

  • Nemažai emulsijos skysčių yra jautrūs fiziniam poveikiui. Tai reiškia, kad transportuojant terpę, ją perpumpuojant, galima naudoti tik tokį emulsijos siurblį, kuris nepažeis fizinės terpės struktūros.
  • Emulsijos, kontaktuodamos su oru, dažnai sukietėja. Dėl šios priežasties emulsijos pumpavimo siurblys turi užtikrinti pumpavimo proceso sandarumą.

Siurblys emulsijų pumpavimui turi atitikti keletą reikalavimų:

  • darbas su įvairiomis klampumo vertėmis;
  • galimybė dirbti sausai;
  • savaiminio įsiurbimo funkciją (savisiurbis);
  • būti lengvai valomas ir prižiūrimas;
  • pasižymėti atsparumu temperatūros pokyčiams ir kt.

Svarbu! Būtina atskirti įrangą, skirtą darbui su emulsijomis, ir pumpuojant kitas medžiagas. Pavyzdžiui, bitumo siurbliai yra skirti dirbti su bitumu ir gali atlaikyti iki 350°C temperatūrą. Bitumo emulsijos siurblys paprastai veikia skirtingu temperatūros diapazonu, iki 85–90°C.

Yra tam tikrų tipų emulsijos, kurioms svarbu išlaikyti tam tikrą temperatūros režimą. Pavyzdžiui, latekso emulsijas galima pumpuoti tik esant + 5 … + 30°C temperatūrai. Viršijus šią normą, skystis praranda pagrindines savybes.

Skirtingų tipų siurblinės įrangos naudojimo ypatybės dirbant su emulsijomis

  • Vertikalus išcentrinis siurblys gali būti naudojamas dirbant su emulsijomis, jei sandarikliai yra papildomai aušinami. Taip išvengiama nuosėdų susidarymo ant įrangos veleno. Kaip sandarikliai tokiais atvejais dažnai naudojamas hidroužtvaras su riebokšliu. Dažnai išcentrinė technologija naudojama kartu su pagalbine siurbimo įranga.
  • Dirbant su emulsijomis, gali būti naudojamas aukšto slėgio rotacinis ir sraigtinis siurblys. Šiuo atveju skysčiai su padidėjusia klampa pumpuojami mažu greičiu. Stūmokliniai siurbliai taip pat gali būti naudojami su mažai fiziniam poveikiui jautriais skysčiais.
  • Krumpliaratinis siurblys leidžia sukurti aukštą slėgį, o tai ypač svarbu dirbant su didelio klampumo skysčiais. Jie yra patogūs dėl savo paprastumo ir palyginti mažos kainos. Jie išsiskiria gebėjimu išsiurbti darbinę terpę, net kai darbo kamera yra visiškai pilna. Jei reikia, galima pakeisti darbo terpės judėjimo kryptį. Reikėtų nepamiršti, kad krumpliaratiniai siurbliai gali sunaikinti emulsijos struktūrą, todėl jų negalima naudoti su visais emulsijos skysčiais. Be to, šie agregatai nėra suprojektuoti taip, kad jie veiktų sausai – tai sukels įrangos gedimą.
  • Diafragminiai siurbliai dažnai naudojami, kai reikia pumpuoti labai jautrias emulsijas. Įranga turi tvirtą metalinį korpusą, kuris garantuoja hermetišką procesą. Be to, šie siurbliai neturi veleno ir sandariklių, kurie taip pat užtikrina absoliutų skysčio pumpavimo proceso sandarumą. Diafragminių siurblių naudojimas leidžia sumažinti darbinės terpės kontaktą su įvairiomis dalimis, užtikrinti emulsijos pumpavimo proceso delikatumą. Užtikrinamas pastovus pumpuojamos terpės srauto greitis.

 

ELEKTROLITAS

Elektrolitų, rūgščių, šarmų, taip pat kitų kenksmingų ar toksiškų medžiagų saugiam perpumpavimui naudojamas elektrinis arba rankinis siurblys. Tokią pramoninę įrangą perka metalo galvanizavimo įmonės, chemijos ir fotolaboratorijos. Be to, nuotekų neutralizavimo stotyse naudojami elektrolitų siurbimo siurbliai.

Reikalingos įrangos tipas parenkamas priklausomai nuo pumpuojamo elektrolito. Dažniausiai naudojami:

  • rūgštims atsparūs įtaisai;
  • šarmams atsparūs įrenginiai;
  • siurbliai, atsparūs agresyviai terpei.

Elektrolitų pumpavimui skirtų siurblių tipai

Elektrolitų pumpavimo siurblius galima suskirstyti į dvi dideles grupes. Pažvelkime į kiekvieną iš jų atidžiau:

Panardinami cheminiai siurbliai yra tinkami dideliems elektrolitų kiekiams pumpuoti. Populiariuose įrangos modeliuose yra magnetinė pavara. Jos dėka tarp variklio veleno ir siurblio sparnuotės susidaro bekontaktė sistema. Dėl to, kad nėra sandariklių, skysčių pumpavimo proceso patikimumas padidėja iki didžiausio laipsnio.

Savo ruožtu cheminiai siurblius galima suskirstyti į pogrupius:

  • horizontalūs įrenginiai;
  • pusiau panardinami siurbliai;
  • ašiniai ir hermetiniai siurbliai;
  • segmentiniai daugiapakopiai;
  • dvipusio įėjimo.

Mažiems skysčių kiekiams, nuo neutralių ir chemiškai neaktyvių iki agresyvių, pumpuoti naudojama mažo ir vidutinio pajėgumo įranga, būtent:

  • siurbimo įtaisai, kurių principas yra perteklinio slėgio pumpavimas į indą. Pagrindiniai šios pramoninės įrangos privalumai yra patikimumas ir paprastas naudojimas. Bendras vieno pamainos našumas gali siekti 6000 litrų.
  • panardinamas cheminis siurblys, leidžiantis reguliuoti našumą.

Išcentriniai siurbliai. Dinaminio tipo išcentriniai siurbliai įgavo pavadinimą nuo veikimo principo, kai skystis juda iš centro į periferiją, varomas darbo rato.  Norint pasirinkti tinkamą elektrolitui pumpuoti išcentrinį elektrinį siurblį, reikia atsižvelgti į keletą aplinkybių. Pirma, galite įsigyti siurblį su galimybe aptekinti siurblio darbo ratą, kad pakeistumėte technines charakteristikas. Antra, šiuolaikiniai modeliai leidžia reguliuoti slėgio charakteristikas. Kuo didesnis našumas – tuo mažesnis slėgis. Kad siurblys būtų ekonomiškas, reikia užtikrinti, kad darbo kreivės aukščiausio naudingumo taškas atitiktų maksimalaus efektyvumo vertę.

Galiausiai svarbu, kad renkantis siurblį elektrolito pumpavimui, reikia teisingai pasirinkti pumpavimo įrangos medžiagą. PH vertės nustatymas padeda įvertinti elektrolito poveikį įrangos medžiagoms.

 

GLIKOLIS

Glikolis yra dviejų atomų alkoholių atstovas. Ši medžiaga yra paklausi kaip šilumos nešiklis. Dėl šios terpės pobūdžio jos pumpavimui naudojami specialūs siurbliai. Jis ypatingas savo fizinėmis savybėmis: verda tik aukštoje temperatūroje ir užšąla – 65 °C temperatūroje. Palyginti su kitais antifrizais, glikolis pasižymi maža kaina. Tačiau šis aušinimo skystis yra gana toksiškas, pavojingas žmogaus organizmui, nurijus, jis gali sukelti nepagydomas patologijas ir net mirtį. Todėl medžiaga naudojama labai atsargiai. Šiuolaikinėje pramonėje glikolis naudojamas ne gryna forma, o kaip įvairių junginių dalis.

Jis naudojamas šiose srityse:

  • mechanikos inžinerija ir instrumentų gamyba;
  • gavybos pramonė (uolienos, nafta, dujos);
  • chemijos pramonė;
  • maisto pramonė;
  • šildymo ir oro kondicionavimo sistemose kaip šilumos nešiklis ir aušintuvas.

Kai šildymo sistemose naudojamas įprastas vanduo, jau esant 0°C temperatūrai, jis pradeda kristalizuotis, o tai gali sukelti vamzdžių plyšimą. Šios problemos galima išvengti pridedant glikolio. Medžiagos koncentracijos laipsnis nustatomas atsižvelgiant į regiono klimatą, dažniausiai jis neviršija 30%. Lyginant su vandeniu, glikolis metalą koroziškai veikia mažiau, tačiau poveikis vis tiek yra. Todėl pramonėje medžiaga naudojama su įvairiais priedais. Tai leidžia sumažinti glikolio agresyvumą, kad būtų išvengta įrangos gedimo. Dažniausiai naudojami inhibitoriai yra karboksirūgštis. Toks sprendimas gali būti naudojamas uždaroje šildymo ar aušinimo tinklo grandinėje daugiau nei 10 metų.

Kaip aušinimo skystis naudojami keli glikolio tipai:

  • etilenglikolis (šildymo kontūruose);
  • propilenglikolis (maisto pramonėje, nes jis nėra toksiškas);
  • monopropilenas (gaminant stabdžių skysčius, kremus, šampūnus, pastas ir kt.).

Reikalavimai glikolio pumpavimo siurbliams

Efektyviam glikolio pagrindu pagamintų šilumos nešiklių funkcionavimui, būtina sumontuoti atitinkamą įrangą – galingus cirkuliacinius siurblius. Jų naudojimą lemia šie veiksniai:

  • glikolio klampa yra didesnė nei vandens, todėl jį sunkiau transportuoti per šildymo sistemą;
  • medžiaga pasižymi didesniu takumu;
  • glikolio šiluminė talpa yra mažesnė nei vandens. Atitinkamai, per vieną laiko vienetą reikia perpumpuoti daugiau produkto;
  • kadangi kai kurie glikolio tipai yra toksiški žmonėms, siurblys turi būti kuo sandaresnis.

Tinkamos siurbimo įrangos tipai

Glikolio terpėms transportuoti reikalingi tūrinio tipo veikimo principo siurbliai:

  • peristaltiniai;
  • sraigtiniai;
  • krumplaratiniai.

Konkretaus tipo įrangos pasirinkimas priklauso nuo tam tikrų veiksnių: įrenginio vietos, jo veikimo dažnio, reikiamo našumo ir slėgio.

 

KLAMPŪS SKYSČIAI

Klampios terpės apima skysčius, kurie yra labai tąsūs ir sunkiai teka. Todėl klampumas yra viena iš pagrindinių skysčių savybių ir nustatomas tokiu būdu: kuo didesnis skysčio atsparumas tekėjimui ir deformacijai, tuo jis yra klampesnis. Klampumas bus didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo skysčių sudarančių molekulių ar dalelių atsparumo, kai jos išsiskiria arba deformuojasi. Kuo didesnė molekulių sukibimo jėga, tuo didesnė klampa.

Siurblių klampioms terpėms pumpuoti naudojimo sritys

Klampiųjų skysčių siurbliai naudojami daugelyje pramonės šakų. Pavyzdžiui, statybose jie yra nepakeičiami dirbant su betono mišiniais. Įranga plačiai pritaikyta maisto pramonėje, kur įvairių produktų tankis ir klampa labai skiriasi. Siurbliai naudojamas darbui su jogurtais, varške ir sviestu, gaminant mėsą ir konditerijos gaminius. Ši technika taip pat naudojama perdirbant uogienes, medų, konservus ir įvairias daržovių bei vaisių tyreles. Pagrindinė tokios įrangos naudojimo sąlyga yra sterilumas ir visiškas sanitarinių bei higienos standartų laikymasis. Dėl aukštų standartų siurblys taip pat naudojamas chemijos pramonėje. Dažų, lakų, klijų ir kitų skystų medžiagų gamyba neapsieina be jo. Kosmetikos srityje prietaisas naudojamas kremams, geliams, serumams, dantų pastoms gaminti. Naftos pramonė taip pat naudoja klampiųjų skysčių siurblius. Siurblys tuo pačiu būdu naudojamas ir kasybos pramonėje – sierai, durpių masėms išgauti ir gabenti, net anglims išgauti.

Siurblių konstrukcija ir tipai

Kadangi fizikinės medžiagų savybės labai skiriasi, būtina naudoti tinkamo tipo ir konstrukcijos klampiems skysčiams skirtą siurblį.

Peristaltiniai siurbliai. Jie išsiskiria atsparumu dilimui ir aukštu patikimumo lygiu. Jie naudojami maisto pramonei, dažų ir lakų bei naftos produktų, emulsijų, koncentruotų rūgščių terpių, taip pat medžiagų, pasižyminčių didelėmis ėsdinančiomis savybėmis, pumpavimui. Siurblio veikimo principas yra panašus į turinio išspaudimo iš vamzdžio procesą. Darbas su klampia terpe vyksta taip atsargiai, kad tai visiškai nepažeidžia pumpuojamos medžiagos struktūros. Kietųjų dalelių elementai esantys terpėje nepažeidžia siurblio konstrukcijos, nes terpė tiesiogiai nesiliečia su siurblio dalimis, o tik su žarna.

Sraigtiniai siurbliai. Skirti skysčiams pumpuoti iš statinių ir įvairių talpyklų. Labai efektyvi, bet didelių gabaritų įranga. Tinka didelėms ir vidutinėms įmonėms. Siurblyje gali būti įrengtas didesnio klampumo skysčių priėmimo bunkeris. Pagrindinis bruožas yra tolygus klampių masių tiekimas. Susitvarko su nevienalytėmis pumpuojamos terpės struktūromis. Veikia praktiškai be triukšmo.

Krumpliaratiniai siurbliai. Labiausiai paplitęs tipas. Taip yra dėl to, kad siurblys gali veikti visose pramonės srityse. Jo konstrukcija leidžia susidoroti su aukšta temperatūra, iki 320°C. Vienintelis naudojimo apribojimas yra maisto ir farmacijos gamyba. Kadangi įranga pagaminta iš ketaus arba plieno, ji nėra naudojama galutiniam produkto apdorojimui. Prietaisas gali apdoroti dervas ir polimerus. Naudojant jis nekeičia medžiagos struktūros ir savybių. Jis gali dirbti su klampiomis medžiagomis, kurių temperatūra yra įvairi. Taip pat tinka greitai vėstančioms medžiagoms, tokioms kaip parafino vaškas.

Membraniniai siurbliai. Santykinai kompaktiška įranga mažoms ir vidutinėms įmonėms. Įranga pagaminta iš įvairių medžiagų ir gali būti naudojama net maisto ir kosmetikos pramonėje. Darbas su siurbliu ypač aktualus chemijos pramonėje, dirbant su dažais ir lakais. Klampioji terpė nesiliečia su įrenginio dalimis, o tai neleidžia papildomoms medžiagoms patekti į ją. Tokie siurbliai puikiai dirba su nehomogeninėmis terpėmis su kietais intarpais, jie tinka agresyvioms ir sprogioms masėms.

Siurblių parinkimas

Siurblio pasirinkimas priklauso nuo tam tikros medžiagos klampumo laipsnio. Pvz., palyginti su vandeniu, dyzelinio kuro klampa yra didesnė, tačiau mažesnė, jei lyginti su medaus ar bitumo. Todėl, renkantis įrangą, svarbu žinoti, ką tiksliai reikės pumpuoti. Priimta laikyti, kad maža klampa yra iki 500 cSt, nedidelė – iki 1500 cSt. Tai gali apimti alyvą, o bet koks tūrinio tipo (tiesioginio skysčio perstūmimo) siurblys atliks šį darbą. Vidutinė klampa nurodoma nuo 1500 iki 10 000 cSt. Tokiu atveju tinkami: lanksčios sparnuotės, sraigtiniai ir diafragminiai pneumatiniai siurbliai. 10 000–100 000 cSt – didelio klampumo skysčiai. Jiems tinka krumpliaratiniai, sraigtiniai, stūmokliniai siurbliai. Rodiklis, viršijantis 100 000 cSt, reiškia labai klampius skysčius. Su jais gali dirbti ne visa įranga, o tik stūmokliniai ir sraigtiniai siurbliai.

Pagrindinė klampių skysčių pumpavimo siurblių charakteristika yra sustiprinta jų konstrukcija. Medžiagos, kurias gali pumpuoti tokia įranga, be klampos, turi keletą savybių:

  • lipnumas;
  • susiklijavimas;
  • kietėjimo lengvumas;
  • tankis.

Todėl klampių skysčių siurbliai skiriasi galia ir yra suprojektuoti atsižvelgiant į specifines pumpuojamos medžiagos fizines savybes:

  • gebėjimas putoti;
  • nevienalytė tekstūra;
  • mažų ar didelių dalelių terpėje buvimas.

 

ŠARMAI

Šarmai yra plačiai naudojami šiuolaikinėje pramonėje. Pasižymėdamos ypatingomis savybėmis, šios medžiagos reikalauja, kad būtų naudojami specialūs siurbimo įrenginiai. Išcentriniai ir membraniniai siurbliai turi tam reikalingas savybes.

Šarmai yra vandenyje tirpios stiprios bazės, tam tikrų metalų (būtent natrio, kalio, bario ir kt.) hidroksidai. Jie taip pat gerai ištirpsta alkoholyje ir gali atlaikyti labai aukštą, iki 1000°C temperatūrą. Šarmai reaguoja su rūgštimis, tokiu būdu susidaro druska ir vanduo (įvyksta neutralizavimo reakcija). Be to, tai yra aktyvūs cheminiai reagentai: sąveikaudami su oru, jie sugeria ne tik vandens garus, bet ir azoto dioksido bei vandenilio sulfido, anglies dioksido ir sieros dioksido molekules. Šios medžiagos yra chemiškai agresyvios, galinčios sunaikinti daugelį medžiagų (pavyzdžiui, odą, audinius, medieną, stiklą ir kt.). Todėl jie vadinami kaustiniais (kaustiniu bariu, kaustine soda). Šarmai turi būti laikomi hermetiškame inde.

Šios medžiagos yra labai paklausios pramonėje:

  • chemijos (reikalingos dažikliams, gumai, buitinėms cheminėms medžiagoms gaminti: plovikliai, metalinių paviršių valymo priemonės ir kt.);
  • maisto perdirbime, gaminant konditerijos gaminius, gėrimus, ledus ir kt.)
  • farmakologijoje (įtraukta į vaistų sudėtį);
  • popieriaus, celiuliozės gamybai;
  • kosmetikoje;
  • tekstilės pramonėje (dirbtinių pluoštų gamyboje);
  • žemės ūkyje trąšų gamyboje;
  • gaminant dyzelinį kurą;
  • kaip elektrolitai.

Tokiam aktyviam šarmų naudojimui pramoniniuose procesuose reikalinga tinkama siurbimo įranga produkto pumpavimui (kalbant apie skystą šarminį tirpalą).

Reikalavimai šarmų siurbimo įrangai

  • Siurbimo agregatai darbui su šarmais parenkami atsižvelgiant į šių medžiagų savybes:
  • Prietaisas turi būti pagamintas iš medžiagos, kuri yra chemiškai atspari agresyvioms terpėms, korozijai ir atspari sprogimams. Šiuos reikalavimus atitinka nerūdijantis plienas, titanas.
  • Šarminės terpės nutekėjimas per sandariklius yra neleistinas. Todėl įrangoje dažniausiai naudojamas fluorelastomeras, o darbui su aukštos temperatūros medžiagomis – EPDM ir FFKM (taip pat įvairios gumos).
  • Šarmai yra labai kristalizuojančios medžiagos. Todėl šarminius siurblius po naudojimo būtina išplauti. Siurbliai privalo būti suprojektuoti su šia galimybe.

Paprastai šarminiai siurbliai nėra labai specializuoti, jie taip pat gali būti naudojami rūgštims, dumblui ir kitiems agresyviems bei abrazyviniams produktams pumpuoti.

Šarminių siurblių tipai

Šarmams pumpuoti naudojami įvairių tipų siurbliai. Vienas iš populiariausių variantų yra išcentrinis siurblys. Jie pumpuoja terpę naudojant greitai besisukančią sparnuotę su mentėmis. Darbaratis tvirtinamas ant veleno, kuris yra sujungtas su elektros varikliu. Kad šarmai nepatektų iš darbinės kameros į pavarą, naudojamas patikimas veleno sandariklis. Agresyvioje aplinkoje jis susidėvi greičiau nei įprasta. Todėl įrangą periodiškai reikia prižiūrėti, sustabdant ir išardant siurblį. Dirbant su šarmu, patartina naudoti vertikalius išcentrinius siurblius (jei leidžia sąlygos). Tuo pačiu metu jie yra sumontuoti taip, kad cilindrinis korpusas būtų panardintas į talpą su medžiaga, o pavara liktų virš jo. Produktas išeina iš darbo kameros per atskirą išleidimo angą. Atitinkamai tokiomis sąlygomis nutekėjimo link elektrinės pavaros nėra, o sandariklių iš esmės nereikia, o kritinės situacijos atveju skystoji terpė paprasčiausiai nutekės iš siurblio atgal į talpą.

Diafragminiai pneumatiniai siurbliai taip pat naudojami šarmams pumpuoti. Jie priklauso tūrinio tipo siurbliams. Pagrindinis darbinis elementas čia – elastinga membrana. Jos judesiai pakaitomis mažina ir didina sandarios kameros tūrį. Dėl to korpuso viduje susidaro aukšto ir žemo slėgio zonos, medžiaga įsiurbiama ir pumpuojama. Eksploatuojant tokį siurblį, reikia sekti tai, kad laiku būtų pakeista diafragma. Priešingu atveju, susidėvėjus, diafragma gali plyšti, o pumpuojamas agresyvus skystis pirmiausia patenka į oro kamerą, o po to į pneumatinį valdymo mechanizmą. Tai sugadins įrangą ir sukels avarinę situaciją.

 

ŠOKOLADAS

Šokoladui pumpuoti maisto pramonėje naudojami specialūs siurbliai. Į gamybos linijas sumontuota įranga turi užtikrinti, kad būtų išlaikomos slėgio ir temperatūros sąlygos dirbant su produktu. Šokolado gaminimas maisto pramonėje nėra lengvas procesas. Reikalinga atlikti daugiau nei vieną technologinę operaciją, kol galutinis produktas gaunamas iš pagrindinės gamybos žaliavos – kakavos pupelių. Pagrindinė šokolado pumpavimo problema yra susijusi su tuo, kad visi produktai klasifikuojami kaip disperguojantys. Kitaip tariant, skysčio viduje yra dalelių disperguotos fazės ar medžiagos pavidalu, o pats skystis yra tik išorinė fazė.

Renkantis šokolado masės pumpavimo siurblį, būtina atsižvelgti į šio produkto savybes:

  • ženklūs pumpuojamo gaminio abrazyvumo parametrai;
  • padidėjusios klampumo savybės (ypač melasoje ir karamelėje, kurios dažnai naudojamos kaip šokolado gaminių komponentai);
  • galimybė greitai sutirštėti (iki visiško sustingimo) sumažėjus temperatūrai – dėl augalinių ar gyvūninių riebalų kiekio masėse;
  • pagrindinių skysčio charakteristikų pokytis esant temperatūrų skirtumams;
  • padidėjusi priemaišų nusėdimo rizika.

Kas atsitinka pumpuojant šokoladą? Šokolado masėje išsisklaidžiusios dalelės judėjimo metu prispaudžiamos viena prie kitos. Tai labai apsunkina judėjimo procesą nukreiptame sraute: atsiranda pasipriešinimas, kuris neleidžia laisvai tekėti. Padidėjus slėgio rodikliams, skystis išstumiamas iš išsklaidytos masės. Tai tampa didelių kietųjų dalelių grupių susidarymo masėje priežastimi. Šokolado ar šokolado glazūros pumpavimui skirtų siurblių konstrukciniai elementai yra nuolat veikiami slėgio ir dilimo. Siekiant sumažinti siurbimo įrangos gedimo riziką, sukuriami specialūs įtaisai, kuriuose tarpai tarp darbinių paviršių didesni, veikiantys mažesnėmis apsukomis, o tai padeda sumažinti judančios masės srauto greitį ir slėgį.

Šokolado ir šokolado gaminių pumpavimo siurblių tipai

Šokolado pumpavimo siurblių pasirinkimas daugiausia priklauso nuo to, kokius technologinius procesus reikia užtikrinti. Tinkamiausia įranga šiai žaliavai yra:

  • krumpliaratiniai siurbliai. Naudojami šokolado pumpavimui, sandėliavimui ar tolesniam perdirbimui;
  • kumšteliniai siurbliai. Jie naudojami iš šokolado pagamintiems gataviems produktams: šokolado-karamelės mišiniams, glajui, produktams su razinomis, riešutams, sausainiams ir kitiems priedams pumpuoti.

Siurbimo įrangos darbo sąlygų specifika

Šokoladas pumpuojamas tik esant tam tikrai temperatūrai. Bet kuriame siurblyje (ar tai būtų krumpliaratiniai, ar skysčio žiediniai vakuuminiai siurbliai šokoladui su poromis, ar šokolado glajui skirtai įrangai) yra įrengti specialūs „marškiniai” papildomam šildymui. Tai būtina, kad gaminys nesustingtų judant prietaisų viduje, net ir tais atvejais, kai technologiniai procesai vykdomi su trumpomis pertraukomis. Šokoladas, sustingęs siurblio viduje, sukels problemas pakartotinai paleidžiant įrangą, o tai sumažins gamybos produktyvumą.

Visi procesai vyksta tik tam tikru greičiu, kad nebūtų pažeista produkto struktūra ir jo fizinės bei cheminės savybės. Rotoriaus apsisukimai darbo metu negali būti per dideli ir apskaičiuojami kiekvienam konkrečiam atvejui, atsižvelgiant į gamybos proceso ypatumus. Prietaisai gaminami iš maistinio nerūdijančio plieno ir turi atitinkamus sertifikatus. Taip pat leidžiama naudoti ketaus įrangą. Svarbu tai, kad standartai draudžia maisto gamyboje naudoti įrangą, kurios gamyboje panaudoti metalai ir kitos medžiagos, turinčios toksinių medžiagų, elementų, pasižyminčių kaupiamosiomis savybėmis, medžiagos, galinčios turėti mutageninį, alerginį, kancerogeninį ir kitą neigiamą poveikį naudojami žmogaus sveikatai.

 

Daugiau informacijos apie siurblių parinkimą atitinkamoms terpėms rasite žemiau pateiktoje lentelėje (paspauskite ant nuorodos):

Pagrindinių pramoninių siurblių tipų pasirinkimo ir savybių suvestinė lentelė

 

 

2020.12.07

Standard talpų siurblių (vamzdžių ir variklių) greito parinkimo lentelė

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami STANDARD PUMP EUROPE A/S gamintojo talpų vamzdžių (siurblių) ir elektros variklių modelių techniniai duomenys ir savybės. Atsižvelgiant į pumpuojamos terpės chemines ir fizines savybes (klampumą, temperatūrą, cheminę sudėtį), galima pasirinkti optimalų komplektą –  geriausiai su pumpuojama terpe suderinamą vamzdžio medžiagą ir priklausomai nuo terpės klampumo – elektros variklį. Visų medžiagų vamzdžių (siurbliai) ir variklių modeliai tarpusavyje sujungiami analogiškai, o tai užtikrina didelį skaičių skirtingo siurblio išpildymo ir variklio galios komplektų tinkamų pumpuoti skirtingus skysčius. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad siurbiant lengvai užsiliepsnojančius ar degius produktus arba dirbant pavojingoje aplinkoje, kartu su sprogimui atspariu varikliu reikia naudoti nerūdijančio plieno (serijos SP-6600/6700 arba SP-7600/7700) siurblį.

 

  • PP – Polipropilenas. Termoplastinis propileno (propeno) polimeras.
  • CPVC – Chloruotas polivinilo chloridas. Chlorintas polivinilchloridas (CPVC, CPVC arba PVCC, dar kitaip perchlorovinilo derva) yra termoplastikas, gaunamas chlorinant polivinilchloridą (PVC).
  • PVDF – fluoroplastinis, fluoro turintis polimeras – vinilidenfluorido polimeras.

 

Gamintojo Standard Pump Europe A/S talpų siurblių ir siurbiamų terpių cheminio suderinamumo lentelė Standard-Pump-Chemical-Capatability-Guide

ĮSPĖJIMAS: Lengvai užsiliepsnojantys ir (arba) degūs skysčiai lentelėje pažymėti geltonai. Siurbdami lengvai užsiliepsnojančius ir (arba) degius skysčius, naudokite tik sprogimui atsparius variklius, tinkamus metalinius siurblio vamzdžius, išleidimo žarną. Talpykla ir siurblys turi būti tinkamai įžeminti ir sujungti (naudojant įžeminimo laidų rinkinius), kad būtų išvengta statinės iškrovos ir kibirkščių, galinčių sukelti elektros šoką, gaisrą ar sprogimą.

2020.11.17

Kaip pasirinkti vandens tiekimo siurblį (sistemą) namams?

SIURBLIO (SISTEMOS) PARINKIMO ETAPAI

Vandens tiekimo siurblio (sistemos) parinkimą namams galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus:

1. Siurblio tipo parinkimas:

  • Sausai statomas siurblys (sistema). Šis pasirinkimas galimas tik tuo atveju, jei bendras įsiurbimo aukštis (vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus lygio iki siurblio įvado ašies ir įsiurbimo vamzdymo ilgis/10) nesiekia 8-9metrų. Kai įsiurbimo aukštis didesnis nei 9 metrai, sprendimas – siurblys su inžektoriumi arba panardinamo tipo siurblys (panardinami siurbliai šuliniams);
  • Panardinamas.

2. Vandens tiekimo sistemos valdymo pasirinkimas:

  • Mechaninis valdymas su slėgio rele;
  • Elektroninis valdymas (elektroninė relė, dažnio keitiklis).

3. Parametrų, kurie reikalingi siurblio parinkimui, apskaičiavimas. Siurblio parinkimui reikalingi 2 pagrindiniai parametrai: debitas (našumas) ir slėgis.

 

SIURBLIO TIPO PARINKIMAS

Vandens tiekimo siurblio (sistemos) pasirinkimas, kaip ir bet kokio kito siurblio, prasideda nuo išsiaiškinimo kokiai sistemai siurblys reikalingas. Ar vandenį siurblys turi siurbti iš šulinio (gręžinio) ar turi tiesiog sukelti papildomai slėgį iš miesto vandentiekio tinklo? Ar norima siurblį pastatyti sausai patalpoje ar panardinti į šulinį?

Buitinio vandens tiekimo sistemas galima suskirstyti sekančiai:

• Vandens tiekimo sistemos iš artezinių gręžinių su panardinamais gręžinio siurbliais;
• Vandens tiekimo sistemos iš šulinių ar talpų su panardinamais šulinių siurbliais;
• Sausai statomos automatinės vandens tiekimo sistemos iš šulinių ar talpų;
• Vandens tiekimo sistemos iš miesto tinklų sukeliant papildomą slėgį su sausai pastatomais nesavisiurbiais siurbliais ant namo vandentiekio įvado.

Kiekvienam iš šių atvejų naudojami skirtingos konstrukcijos siurbliai. Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kokią sistemą norima įsirengti ar sistema jau įrengta. Daugiau informacijos apie šių sistemų ypatumus ir kaip jas pasirinkti rasite šiose žinyno temose:

– Kaip pasirinkti tinkamą automatinę vandens tiekimo sistemą (siurblį) namams, sodui, laistymui?;

– Giluminio siurblio parinkimas gręžiniui;

– Panardinami siurbliai šuliniams.

 

VANDENS TIEKIMO SISTEMOS VALDYMAS

Siurblio valdymas su slėgio rėle. Siurblys įjungiamas pagal nustatytą relėje apatinę slėgio ribą, išjungiamas pagal viršutinę slėgio ribą. Būtinas priedas – atitinkamos talpos hidroforas (membraninis išsiplėtimo indas). Komfortas nėra maksimalus, nes slėgis pastoviai svyruoja 1-1,5bar ribose. Patikimumas žemas, nes nėra jokių apsaugų (nuo sausos eigos, įtampos šuolių ir t.t..) be to, jei tinkamai netikrinamas oro slėgis hidrofore, galimi pastarojo gedimai (ventilis išleidžia orą, suplyšta guminis maišas ir t.t.). Informaciją apie slėgio reles ir jų asortimentą rasite paspaudę ant aktyvių nuorodų. Mūsų įmonės gaminamas sukomplektuotas ir paruoštas buitiniam naudojimui automatines vandens tiekimo sistemas rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Siurblio valdymas su elektronine slėgio rėle.  Sistemose su elektroniniu valdymu tikslesnis slėgio verčių nustatymas, papildomai užtikrinama apsauga nuo: sausos eigos, viršsrovio, viršįtampio.

Siurblio valdymas su dažnio keitikliu. Siurblio sūkiai valdomi pagal poreikį. Didesnis vandens poreikis, siurblys sukasi greičiau, mažesnis – lėčiau. Maksimalus komfortas (slėgis visuomet pastovus nepriklausomai nuo to, kiek vartojimo taškų vienu metu veikia), maksimalus patikimumas (integruotos apsaugos), pakankamai tylus veikimas (siurblys dažniausiai sukasi nepilnais sūkiais), mažiausios eksploatacinės išlaidos (siurblys dažniausiai sukasi nepilnais sūkiais, tai vartoja mažiau elektros, taip pat užtikrinus optimalų slėgį, prietaisai suvartoja mažiau vandens). Daugiau informacijos apie dažnio keitiklių privalumus rasite šioje žinyno temoje, dažnio keitiklių modelius rasite atitinkamoje prekių kategorijoje. Gamyklinius automatinių vandens tiekimo sistemų ir panardinamų siurblių su integruotais dažnio keitikliais modelius: SCALA2 3-45, MAC550, E.SYBOX MINI 3, E.SYBOX, CPD-SH4-100, E.SYBOX DIVER 55/120 rasite paspaudę ant aktyvių nuorodų.

 

SIURBLIO PARAMETRŲ APSKAIČIAVIMAS

Kai pasirinktas siurblio ir jo valdymo tipas, būtina apskaičiuoti parametrus, pagal kuriuos bus parenkamas siurblys. Siurblio parinkimui reikalingi 2 parametrai: debitas (našumas) ir slėgis.

Debitas (našumas), dar vadinamas srautu, tai skaičius nurodantis pratekantį vandens kiekį per laiko vienetą (l/min arba m³/h). Standartiniam individualiam gyvenamam namui: 1,5-2 m³/h. Didesnėms sistemoms, su laistymo, baseino įranga, skaičiuojama atitinkamai. Rimtesnius skaičiavimus atlieka vandentiekio dalies projektuotojai.

Slėgis (pakėlimo aukštis) – reikšmė, nurodanti kokį slėgį turi sukelt siurblys, kad iš krano normalia srove bėgtų vanduo. Paprastai tai apibrėžiama kaip metrai vandens stulpo ir žymimi tiesiog m raide. Rimtesnius skaičiavimus atlieka vandentiekio projektuotojai. Paprastus skaičiavimus individualiam namui galima atlikti remiantis žemiau pateiktu pavyzdžiu.

Slėgio skaičiavimo eiga. Bendras reikalingas siurblio sukeliamas slėgis susideda iš 3 dedamųjų:

• Geometrinio aukščių skirtumo tarp vandens lygio šulinyje (gręžinyje, vandens telkinyje ir pan.) ir aukščiausiai esančio vandens vartojimo taško;
• Slėgio nuostolių vamzdyne;
• Laisvo slėgio paskutiniame aukščiausiai nutolusiame vandens vartojimo prietaise.

Aukščių skirtumas tarp vandens paviršiaus ir aukščiausio prietaiso suskaičiuojamas lengvai, o laisvas slėgis paprastai priimamas apie 15-20 m (1,5-2 bar). Jei naudojami kokie nors ypatingi prietaisai (ypatingos dušo galvutės, sūkurinės vonios ir pan.), būtina atsižvelgti į prietaisų specifikacijoje nurodytą jų veikimui reikalingą minimalų slėgį. Slėgio nuostolius vamzdyne galima paskaičiuoti, naudojant hidraulinių nuostolių skaičiuokles. Sustambintas skaičiavimas paprastas: imamas vamzdyno ilgis, t.y. nuo šulinio iki tolimiausiai esančio prietaiso ir padauginamas iš 0,1. Pavyzdžiui, jei bendras vamzdžio ilgis 20m tai slėgio nuostoliai bus 2m (20*0,1=2m).

Skaičiavimo pavyzdys renkant panardinamą gręžinio (šulinio) siurblį

 

Pradiniai duomenys:

  • Dinaminis vandens lygis (dinaminis vandens lygis yra atstumas nuo žemės paviršiaus iki vandens paviršiaus siurblio veikimo metu) gręžinyje – 10 metrų;
  • Namo vandens įvadas nutolęs nuo gręžinio 30m;
  • Aukščiausias  vandens naudojimo taškas nuo žemės paviršiaus – 6m.

Reikalingas siurblio sukuriamas slėgis bus: 40,6m (16+4,6+20).

Skaičiavimai:
• Geometrinis aukščių skirtumas tarp vandens paviršiaus ir aukščiausiai stovinčio prietaiso – 16m (10m+6m);
• Nuostoliai vamzdyne – 4,6m. Vamzdyno ilgis 46m (10m+30m+6m), gauta vertė dauginama iš 0,1;
• Laisvas slėgis aukščiausiai nutolusiame vandens vartojimo taške – 20m.

Reikalingas siurblys, kurio darbo taškas: debitas – 2m³/h ir pakėlimas – 40,6m. Slėgio ir debito gali būti (neženkliai) ir daugiau, bet ne mažiau.

 

Ir svarbu atsiminti, kad rinktis siurblį pagal variklio galią yra visiškai neteisinga ir netikslu. Tik atlikus skaičiavimus ir pasirinkus siurblį pagal reikiamą vandens tiekimo sistemoje debitą ir slėgį, galima kalbėti apie siurblio elektros variklio galią. Turint konkretų siurblio modelį ir žinant jo elektros variklio galią, siurblio valdymui ir apsaugai galima parinkti optimalų dažnio keitiklį. Tik reikia įsidėmėti tai, kad gręžinio giluminiam siurbliui parenkamas viena pakopa galingesnis dažnio keitiklis. Pavyzdžiui, jei panardinamo gręžinio siurblio elektros variklio galia yra 0,75kW, dažnio keitiklio galia – 1,1kW.

 

2020.11.13

Pagrindinių pramoninių siurblių tipų pasirinkimo ir savybių suvestinė lentelė

 

TRUMPAI APIE ESMINIUS SKIRTUMUS TARP SIURBLIŲ KLASIFIKACIJOS PAGAL VEIKIMO PRINCIPĄ

Norint pasirinkti siurblį tam tikroms užduotims, reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos svarbiausius fizikinius matavimo vienetus. Yra du pagrindiniai visos siurblinės įrangos tipai, vadinamoji klasifikacija: pagal veikimo principą. Pirmasis tipas yra dinaminiai siurbliai (išcentriniai), antrasis – tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo). Būtina atsižvelgti į tam tikrų fizinių vienetų įtaką kiekvienai iš šių klasifikacijos rūšių.

Dinaminių siurblių pasirinkimui didelę įtaką turi skysčio klampa ir tankis, taip pat ir pumpuojamo skysčio temperatūra. Dinaminiai siurbliai negali pumpuoti klampių skysčių, tik mažai klampius skysčius. Tankis paprastai negali viršyti 1800 kg/m³, tačiau vėlgi, esant mažam klampumui. Jei šios sąlygos nėra įvykdytos, įvyksta kavitacijos procesas. Paprastai dinaminio tipo standartinio išpildymo siurbliais neįmanoma pumpuoti karštų skysčių, nes patekus į darbinę siurblio ertmę, skystis pradeda virti, o tai sukelia kavitaciją ir vėliau sekantį siurblio gedimą. Šias problemas galima išspręsti padidinus elektros variklio galią ir sumažinant jo apsukas, antruoju atveju naudojant specialios konstrukcijos darbo ratus ir korpusus.

Tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurblių pasirinkimą taip pat įtakoja tokie fizikiniai vienetai kaip siurbiamo skysčio tankis, klampa, temperatūra. Pagrindinis šių dviejų siurblių tipų skirtumas yra tas, kad teigiamo darbinio tūrio siurbliams skysčio klampa ir tankis nėra tokie svarbūs kaip dinaminių siurblių atveju. Pvz., tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai gali pumpuoti skysčius, kurių klampa yra iki 1 000 000 cSt. Išsirinkti tiesioginio skysčio perstūmimo (tūrinio tipo) siurblį yra nelengva užduotis, nes jie gali pumpuoti skysčius, kurių fizikinės klampos, tankio ir pan. verčių ribos yra labai plačios. Šie faktoriai įtakoja siurblio elektros variklio galią, elektros variklio veleno (ar reduktoriaus) apsisukimų skaičių, oro slėgį, kuris tiekiamas į pneumatinę pavarą (pneumatiniams siurbliams). Be to, renkantis tūrinio tipo siurblius, būtina atsižvelgti į tokias  savybes, kaip pumpuojamo skysčio cheminis agresyvumas, dalelių dydis, koncentracija jame ir t.t…

 

Aukščiau pateikta lentelė yra bendrojo informacinio pobūdžio. Kiekvienu atveju pramoninis siurblys yra renkamas atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir užduotis, kurias jis turės atlikti. Be to, norint pasirinkti siurblį be klaidų, būtina atsižvelgti į praktinio pritaikymo įvairiose gamybos srityse patirtį ir siurblio konstrukcijos teoriją. Kvalifikuoti mūsų įmonės inžinieriai padės jums išspręsti visus klausimus, susijusius su siurblio parinkimu jums reikalingoms technologinėms užduotims atlikti.

 

 

2020.11.05

Hidrauliniai smūgiai ir kaip sumažinti jų poveikį?

 

Hidraulinis smūgis –  staigus slėgio pakitimas slėginiame vamzdyje staiga pakitus skysčio tekėjimo greičiui.  Hidraulinis smūgis gali susidaryti tiek vandentiekio, tiek slėginiuose nuotekų tinkluose. Gali suardyti vamzdį arba jame esančius įrenginius, pvz., siurblius. Žalingas hidraulinio smūgio poveikis mažinamas specialiais įtaisais, apsauginiais vožtuvais, slėgio kompensatoriais, oro gaubtais, jei galima, mažinamas tėkmės greitis, trumpinami vamzdžiai, ilginama uždaromojo įtaiso uždarymo trukmė.

Slėgis gali ir didėti, ir mažėti, o priklausomai nuo to, hidraulinis smūgis gali būti:

  • Teigiamas – dažnesnis, kai slėgis vamzdyne labai padidėja vamzdžio gale staiga uždarius sklendę (tekėjimo greitis staiga sumažėja) arba paleidžiant siurblį. Pavyzdžiui, uždarant sklendę, iš inercijos skystis dar kurį laiką teka link sklendės, čia jis tarsi „susispaudžia“, o slėgis staiga padidėja: gaunamas teigiamas hidraulinis smūgis. Šiuo atveju papildomas slėgis gali daug kartų viršyti pradinį slėgį vamzdyje arba sistemoje. Dėl to gali įvykti avarijos: sutrūkti vamzdžiai, sugesti sistemos hidrauliniai aparatai bei prietaisai.
  • Neigiamasis hidraulinis smūgis (slėgio sumažėjimas) atsiranda, kai vandens tekėjimo greitis labai padidėja staiga uždarius sklendę vamzdžio pradžioje, staiga sustabdžius siurblį arba atidarius sklendę vamzdžio gale. Šiuo atveju sistemoje dėl staigaus slėgio sumažėjimo gali susidaryti didelis vakuumas ir pasireikšti žalingi kavitacijos reiškiniai.

 

HIDRAULINIO SMŪGIO PRIEŽASTYS

Hidraulinis smūgis dažniausiai įvyksta dėl kelių priežasčių:

  • staigus vožtuvų, sklendžių ir kitų ventilių uždarymas/atidarymas keičia srauto greitį;
  • siurblių įjungimas / išjungimas sukelia slėgio pokyčius sistemoje;
  • hidraulinis smūgis gali atsirasti dėl staigių vamzdžių skerspjūvio pokyčių bendroje vamzdyno sistemoje;
  • vamzdyno pildymas ar ištuštinimas;
  • gaisrinių hidrantų naudojimas;
  • elektros energijos dingimas;
  • darbinės terpės judėjimo kelyje galimos kliūtys – tokios kliūtys gali būti oro tarpai, priešingai nukreiptas srautas ir kt.

Staigus manipuliavimas su uždarymo vožtuvais (atidarymas, uždarymas) lemia greitą slėgio pasikeitimą įrangos montavimo vietose. Uždarius vožtuvą, jį ir jo komponentus veikia greitai didėjantis slėgis. Todėl sriegių tarpikliai ir flanšinės tarpinės neretai tampa netinkamos naudoti. Sistemos veikimas padidėjusio slėgio sąlygomis sukelia gedimus srauto uždarymo elementams.

Staigiai atsukus sklendę (vožtuvą) skystis greitai įgauna greitį ir pradeda judėti į žemesnio slėgio zoną, esančią už vožtuvo. Tokiu atveju kyla pavojus toms vietoms, kurios yra už uždarymo įrangos. Ypač dažnai hidraulinis smūgis veikia tas sritis, kuriose yra didžiausias pasipriešinimas tekančios terpės srautui (vamzdžių alkūnės, baterijos ir kt.).

Perteklinis slėgis

Per didelis slėgis gali būti skirtingas, jo vertę lemia šie veiksniai:

  • Skysčio gebėjimas susispausti (pavyzdžiui, vanduo praktiškai nesusispaudžia);
  • Darbinės terpės judėjimo greitis;
  • Tekėjimo proceso laikas.

Ne mažiau svarbus yra medžiagų, kurias veikia hidraulinio smūgio jėga, standumo laipsnis. Tai paaiškinama tuo, kad judančio srauto energija negali greitai pavirsti kitų rūšių energija, pavyzdžiui, į potencialią vamzdžio sienelių deformacijos ar pumpuojamos darbinės terpės suspaudimo energiją. Tai lemia tai, kad slėgis kliūties / vamzdžio išsiplėtimo vietoje smarkiai padidėja / sumažėja ir taip susidaro smūgio banga. Jei slėgis sistemoje yra didesnis nei leistina vertė konkrečiai vamzdyno linijos medžiagai, tai gali pažeisti jos vientisumą.

 

HIDRAULINIO SMŪGIO PASEKMĖS

Hidraulinio smūgio rezultatas yra staigus slėgio padidėjimas kliūties vietoje ir atsiradusios slėgio bangos staigus sklidimas išilgai vamzdžio. Dėl savo staigumo ši banga dar vadinama smūgine arba smūgio banga. Hidraulinis smūgis kelia didelį pavojų vandens tiekimo ir šilumos tinklams, juose sumontuotai įrangai, siurbliams. Per greitas slėgio lygio pasikeitimas gali pakenkti vamzdyno sistemai ir joje sumontuotai uždaromajai armatūrai. Dėl hidraulinio smūgio poveikio gali būti pažeistas uždarymo elementų sandarumas, trūkti vamzdžiai ir sugesti siurbliai bei šilumos apykaitos įranga. Todėl svarbu užkirsti kelią hidraulinių smūgių atsiradimui arba sumažinti jų smūgio jėgą.

Sužinoti apie hidraulinių smūgių atsiradimą vamzdyne nėra sunku. Pirmieji šių neigiamų veiksnių simptomai yra pašalinių garsų atsiradimas (spragtelėjimai, stuksenimai ir kt.), kurie dažniausiai girdimi atsukant/užsukant čiaupą. Daugelis nesureikšmina tokių triukšmų, tačiau vis dėlto jie signalizuoja apie padidėjusias apkrovas vamzdyne.

 

APSAUGA NUO HIDRAULINIO SMŪGIO 

Norint apsaugoti vamzdyną nuo  hidraulinio smūgio, reikia:

Tolygus atidarymas / uždarymas . Sklandžiai uždarius vožtuvą, slėgis vamzdyje palaipsniui išsilygins. Tokiu atveju smūgio banga turės nereikšmingą jėgą, todėl hidraulinio smūgio galia bus minimali. Bet ne visais atvejais įmanoma užtikrinti sklandų čiaupo uždarymą. Ne visi modeliai yra ventilinės konstrukcijos, daugelyje šiuolaikinių kranų yra rutulinė sistema – pakanka vieno neatsargaus staigaus pasukimo ir vožtuvas atsidurs „uždarytoje“ padėtyje.

Didesnio skersmens vamzdžiai. Didelio skersmens vamzdynuose darbinė terpė juda mažesniu greičiu nei mažesnio skersmens sistemose. Kuo mažesnis skysčio tekėjimo greitis, tuo silpnesnė hidraulinio smūgio jėga. Tačiau šis metodas yra daug brangesnis. Išlaidas padidina didesnė vamzdžių ir šilumos izoliacijos kaina.

Amortizuojančių prietaisų (atkarpų) sumontavimas. Toks prietaisas montuojamas darbinio skysčio judėjimo kryptimi. Kaip amortizatorius gali būti naudojamas lankstaus plastikinio arba guminio vamzdžio gabalas, kuris pakeičia standaus vamzdžio dalį, pavyzdžiui prieš termostatą. Atsiradus hidrauliniam smūgiui, elastinė dalis ištempiama ir smūgio jėga iš dalies slopinama.

Kompensacinės įrangos (išsiplėtimo indų) sumontavimas. Slėginis išsiplėtimo indas (kitaip tariant hidroforas) – tai specialus metalinis ar iš stiklo pluošto pagamintas sandarus indas, kurio viduje yra elastinga membrana (diafragma) ir tam tikras vandens tūris prie tam tikro slėgio. Daugiau informacijos apie išsiplėtimo indą (hidroforą) rasite šioje žinyno temoje. Išsiplėtimo indų (hidroforų) kategorijas, techninius duomenis ir kainas rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Automatika siurblio valdymui. Viena iš hidraulinių smūgių atsiradimo vamzdžiuose priežasčių gali būti neteisingai parinktas siurblys jau sumontuotai vamzdyno sistemai. Darbinės terpės judėjimas priklauso nuo to, kaip greitai sukasi siurblio velenas. Laipsniškas sukimosi greičio sumažėjimas / padidėjimas leidžia sumažinti smūgio jėgą ir sumažinti hidraulinio smūgio atsiradimo riziką. Gamyboje siurblinės įrangai valdyti naudojami specialūs reguliatoriai, dažnio keitikliai ir kiti panašūs siurblio „minkšto” paleidimo įtaisai. Ši įranga taip pat tinka naudoti buityje. Vandens hidraulinis smūgis vamzdynuose atsiranda, staiga sustojus siurbimo įrangai, pavyzdžiui, sugedus elektros tiekimui. Pramonės ir komunalinių paslaugų srities įmonėse įrengti rezerviniai energijos tiekimo šaltiniai (elektros generatoriai) ne kartą įrodė savo efektyvumą, apsaugant nuo įrangos gedimo ir tuo pačiu sumažinant jos remonto išlaidas.

Apėjimo (bypass) atkarpos sumontavimas. Tai yra papildoma vamzdyno atkarpa, naudojama kaip aplinkinis kanalas ir skirta reguliuoti skysčio ar šilumos tinklo pralaidumą. Tokios atkarpos gali būti montuojamos tiek naujose, tiek esamose sistemose.

Hidraulinio smūgio slopintuvas. Tai paprastas, bet efektyvus išradimas, veikiantis plėtimosi indo, kuris įrengiamas šildymo ar vandens tiekimo sistemose sistemose, principu. Staigiai pakitus slėgiui, skystis juda į diafragmos pusę ir ją slegia. Po to, kai slėgis vamzdyne sumažėja iki darbinės vertės, skystis vėl stumiamas į sistemą. Vanduo grįžta dėl oro pertekliaus, esančio priešingoje membranos pusėje, slėgio. Kaip vienas iš pavyzdžių –  GWS gamintojo HydroGuard ™ serijos produktas 0.5V-HGBSC.

Apsauginis vožtuvas. Apsauginis vožtuvas yra montuojamas vamzdyno sistemoje šalia siurblio. Jis reaguoja į slėgio šuolius, priimdamas atgalinę bangą ir apsaugodamas nuo hidraulinio smūgio. Vožtuve yra specialus reguliatorius, kuris sklandžiai jį atidaro esant staigiam slėgio padidėjimui sistemoje. Taigi, kai darbinės terpės grįžtamasis srautas pasiekia siurblio bloką, vožtuvas būna jau atidarytoje padėtyje. Dėl to vanduo nuleidžiamas, todėl slėgis nukrenta iki priimtinos vertės. Grįžus normaliam slėgiui, reguliatorius uždaro vožtuvą, kad sistema neištuštėtų.

 

HIDRAULINIAI SMŪGIAI POLIPROPILENO VAMZDŽIUOSE

Skirtingos vamzdžių gamybai naudojamų medžiagų savybės gali skirtingai atlaikyti hidraulinius smūgius. Pavyzdžiui, esant kitoms identiškoms charakteristikoms, maksimalus slėgis, uždarant vožtuvus, PP vamzdžių sistemose yra kelis kartus mažesnis nei plieninio tipo vamzdynuose, 65% mažesnis nei stiklo pluošto tinkluose ir 50% mažesnis nei PVC vamzdžiuose. Šios savybės lemia amortizatorių (elastingų vamzdžių sekcijų) naudojimą vamzdynų sistemų vietose, kuriose padidėja hidraulinio smūgio kilimo tikimybė.

Hidraulinio smūgio pasekmės gali sukelti vandens tiekimo ir šildymo sistemų gedimą. Norėdami išvengti šių problemų, turėtumėte atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas ir apsaugoti sistemą nuo galimų hidraulinių smūgių. Tai užtikrins tiek siurbimo įrangos, tiek vamzdyno sistemos ilgą tarnavimo laiką.

 

 

 

 

 

 

 

 

2020.10.01

NPSH – gryno teigiamo įsiurbimo aukščio skaičiuoklė

NPSH (grynasis teigiamas įsiurbimo aukštis) yra terminas, nurodantis skysčio padavimą siurbimo sistemoje. Reikalingas NPSH (NPSHR) – tai skysčio kiekis, kurio reikės siurbliui tam tikrame darbo taške. Galimas NPSH (NPSHA) yra skysčio kiekis, kurį sistema gali tiekti į siurblį. Jei NPSHR yra didesnis nei NPSHA, tai reiškia, kad siurbliui reikia daugiau skysčio, nei galima pumpuoti, prasidės kavitacija ir tai pakenks siurbliui. Ši NPSH skaičiuoklė skirta apskaičiuoti NPSH, kurį galima gauti iš faktinės siurbimo sistemos. Užpildykite žemiau esančius laukus ir paspauskite CALCULATE, kad pamatytumėte rezultatus.

ALTITUDE – aukštis virš jūros lygio (pasirenkama metrais)

Atitinkamai pažymėkite kokio tipo skysčio tiekimo sistemą turite?
– Skystis į siurblį tiekiamas iš atviros talpos
– Skystis tiekiamas iš vamzdžio, slėginės talpos ar kito siurblio

FLOW RATE (Q) – našumas (matavimo vienetus galima pasirinkti)

LIQUID/FLUID – skystis (pasirenkama iš pateiktų arba žinant pumpuojamo skysčio techninius duomenis, įvedamas VISCOSITY – klampumas, SPECIFIC GRAVITY – savitasis svoris)

FLUID TEMPERATURE – pumpuojamos skysčio temperatūra (pasirenkama)

PIPE INSIDE DIAMETER (ID) – vamzdžio vidinis skersmuo (matavimo vienetus galima pasirinkti)

PIPE LENGTH – vamzdžio ilgis (matavimo vienetus galima pasirinkti)

PIPE MATERIAL – medžiaga, iš kurios pagamintas vamzdis (pasirenkama)

ADD FITTING – papildomai galima apskaičiuoti pakėlimo aukščio praradimus jungiamosiose detalėse, vožtuvuose, sklendėse, alkūnėse, trišakiuose, atitinkamai nurodant kiekvieno iš jų tipą ir skaičių.

Suvedus duomenis ir nurodžius kokiais matavimo vienetais būtų rodomas rezultatas (metrais, barais), paspaudžiama CALCULATE ir gaunamas rezultatas (NPSH Calculator Results)

 

Paaiškinimas: Norėdami apskaičiuoti galimą NPSH, imkite šaltinio slėgį, pridėkite atmosferos slėgį, atimkite trinties nuostolius vamzdyne ir atimkite skysčio garų slėgį 70.1. Rezultatas prilygsta jūsų sistemos NPSHA. Siurbliui reikalingas grynas teigiamo įsiurbimo aukštis, vadinamas NPSHR, turi būti MAŽIAU nei sistemos NPSHA, priešingu atveju siurblyje atsiras kavitacija.

 

 

NPSH SKAIČIUOKLĖ

Kontaktų forma
×